- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-04
- Bylos Nr.
- e2YT-2886-608/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26703-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Suinteresuotas asmuo
- V. R., S. K., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonei, „Turto bankas“
- Advokatai
- Marius Rumšas
- Kategorijos
- 3.1.7.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, sekretoriaujant Marijai Stefanovičienei, dalyvaujant pareiškėjai R. K., pareiškėjos atstovui advokatui Mariui Rumšui, suinteresuotiems asmenims V. R. ir S. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. R. ir S. K. , Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo atnaujinti terminą palikimo, likusio po sutuoktinio V. K. mirties, priimti. Nurodo, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Pareiškėja turi tik vidurinį išsilavinimą, dirba fizinį darbą, taip pat iki šio momento neturėjo palikimo priėmimo atvejų, todėl ji neturėjo pakankamai žinių, jog per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo reikia atlikti atitinkamus palikimo priėmimo veiksmus. Pareiškėja nuo 1997 metų jokių sandorių su paveldimu turtu nesudarinėjo, todėl neturėjo jokios patirties su palikimo priėmimo procedūromis. Pareiškėjos valią priimti palikimą patvirtina aplinkybės, jog pareiškėja nuo palikimo atsiradimo momento rūpinosi palikimą sudarančiu turtu, nuo 2007 m. iki 2017 m. mokėjo žemės mokestį, sudarė preliminarią turto pirkimo – pardavimo sutartį, kuria leido būsimam pirkėjui tvarkyti teritoriją. Pareiškėja laiko, jog tokios aplinkybės patvirtina jos įsitikinimą esant save paveldėto turto savininke, turinčia teisę laisvai disponuoti paveldėtu turtu. Pareiškėja, ketindama parduoti mirusio sutuoktinio ir jos užgyventą turtą, 2018 m. birželio mėnesį sudarė preliminarią sutartį dėl nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo. Siekdama sudaryti pagrindinę sutartį, pareiškėja kreipėsi į Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarę V. P., kuri pareiškėjai paaiškino, jog sudaryti pirkimo – pardavimo sutarties nėra galimybių, nes pareiškėja nepriėmusi sutuoktinio palikimo, o parduodamas turtas laikytinas bendra jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe. Pareiškėja laiko, kad termino atnaujinimas nepažeis palikėjo pirmos eilės įstatyminių įpėdinių, t. y. pareiškėjos ir palikėjo pilnamečių vaikų teisių, nes jie palikimo nepriėmė ir į jį nepretenduoja. Kitų įpėdinių nėra, valstybė taip pat neatliko palikimo priėmimo veiksmų.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys V. R. ir S. K. pareiškimo neprieštaravo, Paaiškino, kad jie yra palikėjo vaikai, į palikimą nepretenduoja.
Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonė „Turto bankas“ į teismo posėdį neatvyko. Byla nagrinėjama suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant, nes jiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta (LR CPK 443 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas visiškai
Mirties liudijimo kopija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 8). V. K. nepaliko testamento, ką patvirtina Testamentų registro išrašas (e.b.l. 9). Suinteresuoti asmenys V. R. ir S. K., kaip V. K. vaikai, yra jo pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą (e.b.l. 10-11). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 str. numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Santuokos liudijimo kopija patvirtina, kad pareiškėja yra palikėjo sutuoktinė (e.b.l. 5). Valstybės įmonės „Registrų centras“ Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad palikėjas V. K. mirė būdamas santuokoje su pareiškėja R. K. (e.b.l. 10-11). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 3 d. nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą palikimui priimti V. K. įpėdiniai jo palikimo nepriėmė (e.b.l. 9). Pareiškėja yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą V. K. palikimui priimti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007, yra išaiškinęs, kad teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. kovo 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007, yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad pareiškėja ir palikėjas būdami santuokoje pagal 1997 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 4182 įsigijo nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).: 0,4868 ha ploto žemes sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkini pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 12-18). Minėtas nekilnojamasis turtas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pareiškėjos R. K. vardu. Nuosavybės teisės į minėtą turtą įgijimo metu galiojęs Lietuvos Respublikos šeimos ir santuokos kodekso 21 str. numatė, kad turtas, įgytas santuokos metu, nors ir vieno iš sutuoktinių vardu, pripažįstamas abiejų sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe. Kadangi minėtas nekilnojamasis turtas įgytas pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, taip pat R. K. esant santuokoje su V. K., pagal Lietuvos Respublikos šeimos ir santuokos kodekso 21 str. laikytinas bendra jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe nepriklausomai nuo to, kad nekilnojamojo turto registre šis turtas buvo įregistruotas tik R. K. vardu. Todėl tam, kad pareiškėja įgytų nuosavybės teisę į V. K. priklausiusią turto dalį, ji turi priimti palikimą.
Pareiškėjos elgesys liudija, jog ji per įstatymo nustatytą terminą aktyviais veiksmais išreiškė valią priimti sutuoktinio palikimą, tačiau dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, apsunkinusių pareiškėjos galimybes tinkamai išreikšti savo valią dėl palikimo priėmimo, praleido įstatymo nustatytą terminą palikimo priėmimo veiksmams atlikti. Palikimą sudarantis nekilnojamasis turtas buvo įgytas ir įregistruotas tik pareiškėjos vardu (e.b.l. 19). Tiek iki palikimo atsiradimo, tiek ir po to minėtą turtą prižiūrėjo ir išlaikė pareiškėja, kuri mokėjo žemės mokestį, mokesčius už palikimą sudarančio turto adresu teikiamas komunalines paslaugas, sudarė preliminarią palikimą sudarančio turto pirkimo – pardavimo sutartį, kuria suteikė būsimam pirkėjui teisę tvarkyti teritoriją (e.b.l. 21-23; 24-25; 41). Tokios aplinkybės liudija, kad pareiškėja aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytą terminą išreiškė valią priimti sutuoktinio palikimą, pradėdama rūpintis paveldimu turtu, jį išlaikyti. Tai, kad pareiškėja turi tik vidurinį išsilavinimą, palikimą sudarantis turtas buvo įgytas ir registruotas tik pareiškėjos vardu, pareiškėja iki šiol nebuvo atlikusi palikimo priėmimo veiksmų ar sudarinėjusi disponavimo paveldimu turtu sandorių ir nežinojo, jog minėto turto dalis priklauso ir palikėjui nuosavybės teise bei kad pareiškėjai reikia atlikti palikimo priėmimo veiksmus, apsunkino pareiškėjos galimybes tinkamai išreikšti valią dėl palikimo priėmimo. Kadangi pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą atliko aktyvius veiksmus dėl savo sutuoktinio palikimo priėmimo, tačiau dėl nežinojimo savo valios neišreiškė įstatymo reikalaujama forma, termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis. Vertinant termino praleidimo priežasčių svarbą, teismas atsižvelgia į tai, kad be pareiškėjos daugiau V. K. įpėdinių, kurie per įstatymo nustatytą terminą būtų išreiškę valią priimti palikimą, nėra; laikotarpis, kurį pareiškėja praleido terminą priimti palikimą, nėra nepateisinamai ilgas. V. K. pirmos eilės įpėdiniai – suinteresuoti asmenys V. R. ir S. K. per įstatymo nustatytą terminą V. K. palikimo nepriėmė, teismo posėdžio metu patvirtino, kad į palikimą nepretenduoja. Valstybė taip pat nėra atlikusi V. K. palikimo priėmimo veiksmų. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas laiko, kad pareiškėja praleido terminą sutuoktinio palikimui priimti dėl svarbių priežasčių, kas sudaro Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 str. 1 d. numatytą pagrindą praleistą terminą atnaujinti.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos tarp šalių nepaskirstomos ir valstybės naudai nepriteisiamos (LR CPK 92 str., 443 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 str., 578 str.1 d. teismas
nutaria:
Pareiškėjos R. K. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo patenkinti visiškai.
Atnaujinti pareiškėjai R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Ši nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.