- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-12
- Bylos Nr.
- 2-787-876/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Ieškovas
- O. B.
- Atsakovas
- R. B.
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Vaidai Kriaučiūnaitei, dalyvaujant ieškovei O. B., jos atstovei advokatei B. J., atsakovui R. B., jo atstovui advokatui D. D., Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo jiems padidinimo, išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo teismo nustatyti bendravimo tvarką su vaikais ir padidinti jiems išlaikymą. Ieškinyje nurodyta, kad: I) bendravimo tvarka su atsakovu nustatytina taip: 1) R. B. bendraus su vaikais kas antrą mėnesio savaitgalį, terminą skaičiuojant nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 19 val. R. B. vaikus pasiima iš O. B. namų ar mokyklinės, ar kitos ugdymo įstaigos ir parveža į namus terminui suėjus - tai yra sekmadienį iki 19 val.; 2) R. B. bendraus su vaikais ir praleis su jais didžiąsias šventes taip: per Šv. Velykas R. B. poriniais metais vaikus pasiima šventės išvakarėse ir šventei pasibaigus sekančios dienos vakare iki 19 vai. parveža namo, neporiniais metais Šv. Velykas vaikai švenčia su motina O. B.; per Naujuosius metus R. B. pasiima vaikus neporinių metų išvakarėse ir sausio 1 dieną vakare iki 19 vai. parveža namo. Poriniais metais Naujuosius metus vaikai švenčia su motina O. B.; per Šv. Kūčias gruodžio 24d, Kalėdas gruodžio 25d. poriniais metais vaikai praleidžia su tėvu, neporiniais metais šias dienas švenčia vaikai kartu su motina O. B.; 3) R. B. su vaikais jų gimtadienį švęs artimiausią šeštadienį (einantį prieš gimimo datą arba po jos); 4) R. B. su vaikais bendraus dvi savaites visų savo atostogų metu, apie atostogų laiką ir trukmę įspėjant prieš dvi savaites O. B. trumpąja „sms" žinute arba skambinant telefonu: (duomenys neskelbtini). Vaikų gyvenimo kartu su tėvu terminas, esant vieno iš tėvų pageidavimui ir kito sutikimui, atostogų metu gali būti pratęstas iki vieno kalendorinio mėnesio per metus. Atostogų metu O. B. pateikia vaikų gimimo liudijimą/us ir/ar asmens tapatybę patvirtinantį/čius dokumentus; 5) R. B. turi teisę praleisti su vaikais iš viso 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų per metus. R. B. įsipareigoja apie numatomų su vaikais atostogų datą bei trukmę informuoti O. B. raštu arba telefonu (duomenys neskelbtini), prieš 25 (dvidešimt penkias) kalendorines dienas iki numatomų atostogų pradžios; 6) Vaikams susirgus, O. B. nedelsiant informuoja R. B. „sms" žinute arba skambinant telefonu: (duomenys neskelbtini). R. B. susitikimas su vaikais atidedamas iki vaikai pasveiks, bet nesumuojamas, jeigu nebus sutarta kitaip; 7) Abu tėvai nedarys jokių kliūčių ir išduos nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus vaikų kelionėms į užsienį jų atostogų metu, gydymui ar kitiems veiksmams atlikti, kada norminiai aktai numato abiejų tėvų sutikimo būtinybę; II) Priteisti iš atsakovo R. B., periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės po 130 Eur dydžio materialinį išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams: dukrai R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukrai D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir sūnui D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų uzufruktoriumi paskiriant O. B.. Priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; III) Iš atsakovo R. B. priteisti ieškovės O. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas; IV) R. B., nevykdant teismo sprendimo dėl vaikų R. B., D. B. ir D. B. išlaikymo, O. B. įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė O. B. ir atsakovas R. B. susituokė ir įregistravo santuoką 1994 m. liepos 23 d. Šakių rajono CMS (santuokos akto įrašo Nr. 109). Įstatymų nustatyta tvarka sudarytoje santuokoje susilaukė trijų vaikų: 1997 m. lapkričio 9 d. gimė dukra R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (gimimo liudijimo įrašo Nr. 30), 1999 m. balandžio 7 d. gimė dukra D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (gimimo liudijimo įrašo Nr. 16), 2002 m. gegužės 24 d. gimė sūnus D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (gimimo liudijimo įrašo Nr. 174). 2006 m. birželio 6 d. Šakių apylinkės teismo sprendimu (civilinė byla Nr. 2-51-443/2006) buvome paskirti D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio 2005 m. rugsėjo 16 d., (gimimo liudijimo įrašo Nr. 214), nuolatiniais globėjais. 2010 m. vasario 10 d. Šakių rajono apylinkės teismas savo sprendimu (civilinė byla Nr. 2-35-634/2010) nutraukė santuoką, įregistruotą 1994 m. liepos 23 d. Šakių rajono CMS tarp O. B. ir R. B.. Šakių rajono apylinkės teismas priteisė iš R. B. išlaikymą nepilnamečiams vaikams - dukterims R. B., D. B. ir sūnui D. B., periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) arba 72 Eur (septyniasdešimt du eurus) kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant motinai O. B. uzufrukto teisę į šias lėšas. Ieškovė, kreipdamasi su ieškiniu į teismą, prašo pakeisti 2010-02-03 Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu priteisto vaikams R. B., D. B. ir D. B., 250 Lt (72 Eur) išlaikymo dydį, jį padidinant iki 130 Eur (vieno šimto trisdešimt eurų) kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės. Nuo išlaikymo vaikams priteisimo dienos praėjo daugiau kaip 5 metai, per tą laikotarpį pasikeitė šalies ekonominė padėtis, ženkliai pasunkėjo pragyvenimo lygis, vaikams augant padidėjo jų poreikiai, atsirado papildomos išlaidos, susijusios su sveikatos problemų atsiradimu, mokslu, papildomu ugdymu, išlaikymu, išaugo komunalinių paslaugų ir kitos kainos, kurios buvo ženkliai mažesnės išlaikymo priteisimo metu. Ieškovės gaunamos pajamos yra nepakankamos vaikų poreikiams užtikrinti, jai sunku išlaikyti vaikus, taikiai su atsakovu dėl išlaikymo padidinimo susitarti nepavyko. Vaikų tėvas niekada nesiima jokių veiksmų, kad ir kas benutiktų, nepadeda ieškovei auklėti vaikus. Tai gali paliudyti vaiko teisių tarnyba, į kuriuos ieškovė nuolat kreipdavosi dėl tėvo nenoro bendrauti su vaikais, tačiau jų atsakymas visada buvo vienas: jei vaikų tėvas nenori, jo priversti bendrauti vaikų teisių tarnyba negali, todėl pastaruoju metu į Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybą ieškovė ir nesikreipia. Kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 V.S. v. M.S.) išaiškinta, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma. Atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintą 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 galiojantį nuo 2014 m. spalio 1 d. 1035 Lt/300 Eur MMA dydį ir išlaikymo prievolės proporcingą pasiskirstymą bylos šalims, todėl prašoma priteisti iš atsakovo R. B. tokio dydžio išlaikymo suma (po 130 Eur kiekvienam vaikui), nėra per didelė. Ieškovė mano, jog toks prašomas iš atsakovo išlaikymo dydžio padidinimo vaikams R. B., D. B. ir D. B. po 130 Eur kiekvienam vaikui yra pagrįstas įprastais poreikiais, atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę, pragyvenimo lygį. Dėl to toks išlaikymo dydis laikytinas realiu, o šio dydžio sumažinimas neatitiktų geriausių vaikų interesų užtikrinimo. Atsižvelgiant į dabartinę esamą padėtį, pasikeitus litams į eurus, ženkliai pabrango pragyvenimo lygis, paslaugos, o be to, augant vaikams, jų poreikiai nuolat didėja, dalyvauja įvairiuose veiklos būreliuose. Sprendžiant nepilnamečių vaikų iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio klausimą, mano, kad Atsakovo mokamas išlaikymas būtinas bent minimaliems vaikų poreikiams patenkinti, kadangi šiuo metu Atsakovo turtinė padėtis, ženkliai pagerėjo. Pažymėtina, kad ieškovės žiniomis atsakovas turi pajamų, t.y. turi autoservisą MB „Laraga", kuriame remontuoja visų markių automobilius, paruošia automobilius techninei apžiūrai, montuoja, balansuoja automobilių ratus, parduoda ratlankius, padangas. Kad atsakovas teikia minėtas paslaugas, ieškovė kaip įrodymą pateikia „Valsčiaus“ laikraštyje (Šakių rajonas) vienu metu spausdinamus net po du atsakovo reklaminius skelbimus, kurie spausdinami pastoviai minėtame laikraštyje. Atsakovas R. B. skelbiasi savo teikiamas paslaugas jam priklausančiu mobilaus telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (pridedama: 2015-04-28 ir 2015-03-31 „Valsčiaus“ laikraščio skelbimai). Be to, ieškovei žinoma, kad, atsakovas turi nekilnojamojo turto, apie 2013 metų lapkričio mėnesį atsakovas naujai įsigijo nekilnojamojo turto kartu su sutuoktine L. B. bendrąja jungtinės nuosavybės teise, gauna pensiją, todėl akivaizdu, kad esama dabartinė jo turtinė padėtis leidžia vaikams teikti ženkliai didesnį išlaikymą, negu buvo priteista 2010 metais. Kaip buvo minėta atsakovas su vaikais visiškai nebendrauja, todėl nustatytina su vaikais bendravimo tvarka. Kitokia forma vaikams neteikia atsakovas jokios paramos, nemoka už būrelius, ekskursijas, neprisideda prie vaikų mokyklinių prekių, maisto pirkimo, vaikai visas vasaras atostogauja tik su ieškove, nors vaikai norėtų atostogauti ir su atsakovu. Kitų pagal įstatymą išlaikomų asmenų, kuriems būtų reikalinga teikti išlaikymą, atsakovas neturi. Pažymėtina, kad nuo išlaikymo priteisimo (t.y. nuo 2010-02-03) padidėjo vaikų poreikiai, išaugo maisto, drabužių, mokymosi priemonių, komunalinių paslaugų ir kitos kainos. Ieškovė yra individualios įmonės „K. G.“ savininkė, kodas l 74817338 (pastaba: šiuo metu minėta įmonė perregistruota į UAB „Gelgaudiškio autolaužynas“). Įmonė verčiasi automobilių remonto paslaugomis bei senų automobilių demontavimu. Iš įmonės UAB „Gelgaudiškio autolaužynas“ ieškovė gauna pajamų, (tai apmokestinto pelno pajamos), kurias ieškovė gauna nereguliariai. Pvz. įmonės savininkei 2014 m. gruodžio 30 d. asmeninėms reikmėms buvo išmokėta 6000 Lt išmoka, už 2015 m. balandžio mėnesį O. B. priskaičiuota darbo užmokesčio - 128,57 Eur, išmokėta - 117,00 Eur. Pažymėtina, kad šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojamam vaikui yra skiriama ir mokama 0,4 bazinės socialinės išmokos 15,06 Eur (52,00Lt) dydžio per mėnesį, jeigu vidutinės šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio 152,05 Eur (525,00 Lt): (Išmoka skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams 1994-11-03 įstatymu Nr. 1-621 (Žin., 1994, Nr. 89-1706; 2008, Nr. 81-3175). Atsižvelgiant į tai mano šeimai atitinkamai kiekvieną mėnesį paskaičiuojamos socialinės išmokos, kadangi vidutinės šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio 152,05 Eur (525,00 Lt), tuomet atitinkamai Šakių rajono savivaldybės socialinės paramos skyrius išmoka vaikams išmokas, 2015 m. sausio mėnesį ieškovė gavo 45,18 Eur išmoką, 2015 m. kovo mėnesį 91,20 Eur išmoką (pridedama: Šakių rajono savivaldybės socialinės paramos skyriaus pažyma apie pajamas). Akivaizdu, kad jau šiuo metu tokios gaunamos pajamos yra nepakankamos vaikų poreikiams užtikrinti, ieškovei sunku išlaikyti vaikus, taikiai su atsakovu dėl išlaikymo padidinimo susitarti nepavyksta. Pažymėtina, kad atsakovas po 2010 m. vasario 10 d. priimto Šakių rajono apylinkės teismo sprendimo kurį laiką vaikams visiškai neteikė išlaikymo, tuomet susidarė didelė skola, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į Antstolio A. B. kontorą (pridedama: pažyma; V. Grybo g. 3, LT-71132 Šakiai, Tel. (duomenys neskelbtini)). Beje, ieškovės atkakliu reikalavimu, atsakovas ir per Antstolio A. B. kontorą dalimis likvidavo išlaikymo įsiskolinimą vaikams (pridedama: Antstolio A. B. kontoros pažyma). Ieškovė mano, kad dėl atsakovo nenoro mokėti vaikams priteisto išlaikymo jis sąmoningai slėpė gaunamas pajamas, todėl ieškovė negaudama vaikams reikiamo išlaikymo buvo priversta kreiptis į Vaikų išlaikymo fondo administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo. Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuo 2014 m. sausio 10 d. priėmė sprendimą visiems trims vaikams: dukrai R. B., dukrai D. B., ir sūnui D. B., kiekvieną mėnesį mokėti po 195 Lt (vieno šimto devyniasdešimt penkių litų) dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo. Tačiau nuo 2014 m. balandžio 01 d. išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo buvo sustabdytos, kadangi, atsakovas R. B. tuomet pradėjo mokėti jam teismo priteistą išlaikymo sumą (t.y. po 250 Lt) visiems trims vaikams (beje, nuo to momento atsakovas iki šiol moka priteistą minėtą išlaikymo sumą). Tačiau atsakovo toks elgesys rodo, kad vaikų gyvenimo kokybė jam visiškai nerūpėjo ir nerūpi. Be to, ieškovę žeidžia tas faktas, kurį papasakojo vaikai, kartais vieną dieną (bet neilgiau) apsilankę pas tėvą, o būtent, vaikams tėvas neleidžia valgyti maisto, kuris yra jo namuose, sakydamas jog tai yra skirta jo dabartinės sutuoktinės dukrai, o ne jiems. Kita situacija - kartais vaikai tėvo paprašo pinigų jis jiems visada atsako tą patį, kad neturi pinigų, tačiau tam, kad vaikus labiau įžeisti, įskaudinti, ar pažeminti, buvusio sutuoktinio dabartinė žmona L. B. atsineša piniginę, ją atidaro prieš vaikus, kad jie matytų jog ten yra daug pinigų ir vėl uždaro bei pasideda piniginę. Tai yra akivaizdus vaikų psichologinis traumavimas ir žeminimas. Pažymėtina, kad atsakovas užuot viešai deklaravęs, koks jis rūpestingas ir geras tėvas, siektų dažniau bendrauti su savo vaikais ir prisiimtų pilną atsakomybę už vaikų auklėjimą, jų psichologinius išgyvenimus, bei spręstų su tuo susijusias pasekmes, o ne paliktų visas auklėjimo problemas spręsti vienai ieškovei. Be to, pažymėtina, kad atsakovas visiškai yra nusišalinęs ne tik nuo savo vaikų auklėjimo, bet ir globotinio D. M. auklėjimo, nors ieškovė ir atsakovas yra paskirti jo nuolatiniais globėjais (kuris užaugintas nuo keleto mėnesių).
Dėl sūnaus D. B. poreikių, ieškovė nurodė, kad vaikai sparčiai auga, didėja jų poreikiai. Sūnus D. B. turi specialių poreikių, jam diagnozuota hiperkinezinis elgesio sutrikimas (TLK-10 ligos kodas F90.1.). Sūnui D. visuomet buvo labai svarbus emocinis ryšys tiek su ieškove, tiek su atsakovu, todėl nutraukus santuoką jis labai išgyveno, vaiko nesuvokti išgyvenimai suformavo iškreiptą šeimos aplinkos vaizdą, atsirado nesaugumas, vienišumas, nereikalingumas, neadekvatus grėsmės iš aplinkos vertinimas, perdėtas gynybos poreikis, to pasėkoje didėja elgesio problemų rizika ir agresyvus elgesys jo aplinkoje esančių asmenų atžvilgiu - dažni konfliktai su seserimis, draugais, negirdi draudimų, nėra motyvacijos mokytis. Pastaruoju metu stebimas sūnaus D. padidėjęs judrumas, aktyvumas, sunkiai suvaldomas elgesys, impulsyvumas, persipinantis su dideliu dėmesio nepakankamumu ir nuolatiniu negebėjimu atlikti pradėtų užduočių iki galo. Esant tokiai diagnozei sūnui reikalinga du kartus savaitėje nuolatinė psichologo konsultacija, vaistai. Ieškovė sūnų konsultuoti vežioja į Kauną, o reikalui esant ir į Vilnių, todėl tam yra reikalingos papildomos išlaidos: išlaidos kelionėms ir išlaidos už konsultacijas, bei psichologų darbą su vaiku, priklausomai nuo sugaišto laiko (pridedama: pažyma apie konsultacijas, medicinos dokumentų išrašas). Todėl ieškovė, mano, kad šiuo atveju sistemingą kompleksinę pagalbą, turėtų sūnui suteikti ir tėvas R. B., sūnus nori su juo bendrauti, tačiau tėvas nuolatos neturi laiko ir vengia bendravimo. Nors atsakovas jau gyvena kitoje santuokoje, tačiau savo vaikų neturi, todėl ieškovė pageidauja, kad ir atsakovas nenusišalintų nuo vaikų auklėjimo, lavinimo ir kitokios pagalbos. Be to, sūnus D. B., turi regėjimo problemų, todėl nuo trejų metukų nešioja akinius. Kadangi sūnus D. yra labai judrus, kaip minėjau, padidėjęs jo aktyvumas, sunkiai suvaldomas elgesys, impulsyvus, tai akiniai nuolat lūžta ir reikia arba taisyti arba naujus gaminti, o tam reikalingos vėl didelės išlaidos. Tai patvirtina pridedami mokėjimo kvitai, t.y. išlaidos dėl akinių įsigijimo - tai būtų tokios sumos: 186,40 Lt, 84,25 Lt, 51,60 Lt, 194,40 Lt, 51,60 Lt ir 11,56 eurų. Tai yra tik keletas sumų įvardinta, be to, kai akinius sūnus D. sulaužo, kiekvieną kartą reikia važiuoti į Kauną į „Vision optika" taisyti. Tokiu būdu, atsiranda dar papildomų išlaidų ir tai vyksta nuolat. Pažymėtina, kad atsakovas niekada nepasiūlė bent kiek šiuo atveju padėti sūnui, nors pats dažnai savais reikalais važiuoja į Kauną (pridedama: mokėjimo kvitai). Sūnus D. B. noriai lanko krepšinio būrelį, už kurį metams reikia sumokėti 15 eurų. Be to, niekada nei vieną vasarą sūnus nėra buvęs jokioje stovykloje, ko labai norėtų. Ieškovė neturi galimybės sūnui išpirkti kelialapį, to padaryti ieškovė negali dėl tų pačių priežasčių, tai yra dėl trūkumo pinigų. Beje atsakovas taipogi per daugiau nei šešerius metus nei vieną vasarą nepanoro pasiimti vaikus ir su jais bent vasarą, atostogų metu, šiek tiek praleisti laiko, ko visi vaikai tikisi ir laukia.
Dėl dukros R. B. poreikių ieškovė nurodė, kad dukra R. B., gimusi 1997 m. lapkričio 9 d., kuriai šiais metais sukaks 18 metų, taipogi turi psichologinių problemų, tai teisme patvirtins Šakių gimnazijos psichologė A. J., auklėtoja ir socialinė pedagogė. Taip pat ieškovė su dukra R. lankėsi Kaune pas psichologę, tačiau ilgai lankytis negalėjo, nes tai nemažai kainuoja, psichologo paslaugos brangios ir mokamos, vienas seansas apie 20 eurų. Atsakovas niekada nesiima jokių veiksmų, kad ir kas benutiktų, niekada neprisideda prie dukros R. auklėjimo. Mokykloje įvykus dukros R. incidentui, po kurio Šakių žiburio gimnazijos socialinė darbuotoja, auklėtoja ir mokyklos direktorė prašė tėvo (atsakovo), kad dukrą pasiimtų pas save, kol baigsis mokslo metai, ir, galbūt, tokiu būdu pavyktų išspręsti esamas problemas. Tuomet atsakovas pažadėjo, kad atvažiuos vakare septintą valandą ir dukrą pasiims pas save. Tačiau dukra R. susidėjusi ir susiruošusi visus daiktus, taip ir nesulaukė tėvo, nei tą, nei kitą dieną ir apskritai tuomet iš tėvo nesulaukė jokios paguodos ir pagalbos (tai buvo 2015 kovo mėnesį). R. nuolatos jaučiasi blogai, silpna, savijauta bloga, todėl ieškovė pastoviai perka jai vitaminus, kurie taipogi kainuoja apie 15 eurų, o jų užtenka vos dviem savaitėms. Šią vasarą, atostogų metu, dukra R. žada įsidarbinti pajūryje ir tokiu būdu šiek tiek pagerinti savo buitį ir gyvenimo kokybę. R. greitai bus pilnametė, todėl atėjo laikas mokytis ir laikyti vairavimo teises, ko dukra labai nori, o tam taipogi reikalingos nemenkos išlaidos.
Dėl dukros D. B. poreikių ieškovė nurodė, kad dukra D. B., gimusi 1999 m. balandžio 07 d., kuri jau paauglė, sukako 16 metų, tačiau taip pat turi rimtų sveikatos problemų, kurios tęsiasi nuo mažens iki dabar, tai yra įgimti dalykai (yra šlapinimosi sutrikimai, šlapimo nelaikymas). Nuolat reikalinga lankytis pas gydytojus, tenka dažnai vežioti konsultacijai pas gydytojus į Kauną ir pastoviai reikalingi vaistai, kyla įvairios psichologinės problemos, reikalingi tena paketėliai, higieniniai įklotėliai, kurie išgaruoja labai greitai. Be to, dukra D. turi problemų su dantimis, visai neseniai ieškovė pas odontologą Šakiuose sumokėjo 110 eurų (pridedamas mokėjimo kvitas) ir tai ne pirmas kartas. Tėvų pareiga sudaryti tokias gyvenimo sąlygas vaikams, kad vaikai augtų sveiki, o jeigu kyla sveikatos problemų, pasirūpinti, kad būtų suteiktos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos. Dukros D. poreikius sveikatai sudaro ne tik medikamentai minėtai ligai gydyti, tačiau ir preparatai ligų prevencijai - homeopatiniai preparatai. D. B., lanko krepšinio būrelį, tačiau jis nemokamas. Visiems vaikams, ieškovė perka vitaminus, įvairius vaistus nuo peršalimo ar kitoms ligoms gydyti, ir reikalui esant visiems vaikams apmoka stomatologo paslaugas.
Be to, ieškovė nurodė, kad vaikai turi teisę būti pakankamai aprūpinti maistu, kad turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi. Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio socialinio vystymosi, jei jie nepakankamai maitinami ar maitinami nekokybišku maistu. Ieškovė nuolat rūpinasi ekologišku ir vertingu vaikų maitinimu. Įvertinant faktines ieškovės išlaidas maistui, realiai vieno vaiko maitinimui reikia skirti po 5 Eur per dieną. Vieno vaiko maitinimui, ieškovė, gyvendama itin taupiai, vidutiniškai išleidžia apie 150 Eur per mėnesį (įskaitant vaikų maitinimą mokykloje). Būtinoms vaikų R. B., D. B. ir D. B. vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti jų poreikiai ne tik maistui, bet ir aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, turi būti sudarytos materialinės sąlygos fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti savo gebėjimus, kt. Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko drabužiams turi būti tokios, kurios užtikrintų, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros) sezonams, sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Vaikas auga ir jo drabužius reikia atnaujinti kas sezoną, ypatingai yra reikalinga kokybiška avalynė. Atsižvelgiant į nurodytus poreikius, ieškovė vienam vaikui vidutiniškai mėnesiui skiria - apie 50 Eur. Vaiko higienos prekėms vaikams vidutiniškai per mėnesį skiriama apie 30 Eur. Akivaizdu, kad abi dukros jau yra paauglės, todėl faktiškai jos higienos prekėms kartais išleidžia ženkliai daugiau. Vaikų poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinta vaikų teise į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 str.). Po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise atiteko gyvenamasis namas, turintis 127,10 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. 8494-6004-2018, su ūkiniu pastatu, esantys Dabitų k., Šakių r. sav., kuriame ji gyvena su visais 4 vaikais (kartu su globotiniu D. M.). Vaikų gyvenimo sąlygos yra geros. Išlaidas susijusias su vaikų teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: išlaidos būsto priežiūrai, šildymui, elektrai, vandeniui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos išlaidos, tenkančios vaiko daliai. Išlaidos būstui vienam vaikui sudaro per vieną mėnesį apie 40 Eur. Išlaidos mokslui, ugdymui ir lavinimui priklauso nuo vaiko amžiaus, kintančių vaiko poreikių bei kainų, todėl jas vertinti gana sunku. Vaiko ugdymui, lavinimui reikalingos knygos, mokymo priemonės, vaikų žurnalai, žaidimai, įvairios kanceliarinės priemonės (pieštukai, rašikliai, sąsiuviniai). Šioms išlaidoms vienam vaikui per mėnesį vidutiniškai ieškovė skiria apie 30 Eur. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį, laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.). Pareiga rūpintis vaiko laisvalaikiu reiškia tai, kad būtina sudaryti vaikui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei, dorovinei raidai. Vaikui atsižvelgiant į jo gebėjimus, norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose kultūros renginiuose, klasės organizuojamose ekskursijose, lankyti teatrus, koncertus, sporto būrelius, įgyti reikiamų priemonių žaidimams, kelionėms vaikų atostogų metu, įvairioms šventėms (gimtadieniui, Kalėdoms, Velykoms ir pan.). Niekada nei vieną vasarą nė vienas vaikas nėra buvęs jokioje stovykloje, nes to padaryti negali dėl finansinių sunkumų. Kaip jau buvo, minėta, tėvas po santuokos nutraukimo nei vieną vasarą neatostogavo su savo vaikais. Taigi, per mėnesį poilsiui ir laisvalaikiui vienam vaikui vidutiniškai skirtina apie 30 Eur. Įvertinus įprastus būtinus vaikų poreikius, jiems tenkančios išlaidos vidutiniškai sudaro apie 390 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad prieš du metus ieškovės šeimą ištiko nelaimė, įvyko gaisras, kurio metu sudegė visas ūkinis pastatas ir jame esantys šildymo įrengimai, visa šildymo namo trasa, kuri ėjo iš ūkinio pastato į gyvenamąjį namą, sudegė visi buičiai reikalingi daiktai, vienintelis ieškovės turimas automobilis, kuras, malkos, žoliapjovė, trimeris, skalbimo mašina, indaplovė ir visiškai visi buičiai reikalingi įrankiai, todėl teko viską įsigyti iš naujo. Teko įsigyti kuro katilą ir statyti jam priestatą, bei atstatyti ūkinį pastatą, kuriam atstatyti buvo išmokėta draudimo suma apie 50000 Lt., tačiau tų pinigų užteko tik atstatyti ūkinio pastato išorę, dar viduje nėra elektros įvado, neatstatyta dar visa šildymo įranga, trūksta elementarių namų apyvokos daiktų (skalbimo mašinos, indaplovės). Atsižvelgiant į tai ieškovės šeimai vėl gi ženkliai padidėjo išlaidos, o tuo pačiu pasunkėjo ir vaikų gyvenimas. Ieškovė taip pat nurodė, kad po santuokos nutraukimo ieškovė įsipareigojo be atsakovo paramos mokėti skolas „Danske bankui“, „DNB“ bankui ir „Swedbank“ bankui, kurių bendras paskolos likutis šiai dienai yra 88 634,20 Eur. Faktiškai skolos kreditoriams yra solidarios - abiejų buvusių sutuoktinių, todėl prieš kreditorius ieškovė O. B. ir atsakovas R. B. atsako solidariai, manau, kad atsakovas turėtų būti taipogi suinteresuotas, kad kreditas būtų mokamas laiku. Tačiau atsakovas priešingai, elgiasi nesąžiningai ir sąmoningai trukdo ieškovei (kaip bendraskolis, kas nuo jo priklauso), kad paskolų ji negalėtų laiku sumokėti kreditoriams. Ieškovė, kaip įrodymą pateikia jog, kuomet buvo susikaupusi didelė skola kreditoriams, tuomet reikėjo buvusio sutuoktinio parašo, kad būtų leista ieškovei mokėti tik palūkanas, tačiau jis tai daryti kategoriškai atsisakė. Beje, kiekvieną kartą, kuomet reikia atsakovo parašo, pvz., kad būtų pakeistos sutarčių sąlygos, visuomet už tai atsakovas reikalauja pinigų arba daiktų. Ieškovė mano, kaip antai, dėl atsakovo kaltės, kuomet jis nesutiko pasirašyti, ieškovė buvo priversta parduoti nekilnojamą turtą, buvusį Kaune, už mažiausią kainą ir pačiu nepalankiausiu metu, todėl ieškovės mokama skola kreditoriams liko labai didelė. Priešingai, jeigu R. B. būtų sutikęs pasirašyti, arba būtų laikinai prisidėjęs prie kreditų mokėjimų (būdamas solidariai atsakingas) ieškovei sunkiu laikotarpiu, tai ir šiandien gyvenamas namas, kuris buvo planuotas bendrų vaikų ateičiai, būtų naudojamas pagal paskirtį, arba parduotas tinkamesnių metu (pastaba: buvo prarastas turtas, kuris buvo bendras jungtinis turtas tuomet padalintas lygiomis dalimis). Kadangi ieškovei priklausantis turtas įkeistas bankams, neišvengiamai ieškovė turi užtikrinti kreditų grąžinimo periodinius mokėjimus. Priešingu atveju ieškovė su vaikais liktų be gyvenamojo būsto. Be to, atsakovas R. B. pasielgė ypač nesąžiningai, kai deklaruodamas pajamas susigrąžino pinigus sau per turto deklaraciją, nors kreditoriams ne vienos įmokos buvo nemokėjęs, tuomet ieškovė, prašė, kad atsakovas tuos pinigus grąžintų ir skirtų vaikų išlaikymui, tačiau jis tai atsisakė padaryti. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė B. J. palaikydamos prašymą, paaiškino, jog šiuo metu ieškovės pajamas sudaro 300 Eur darbo užmokestis gaunamas iš jos valdomos įmonės, taip pat tam tikra pinigų suma, kurią ji gali išsiimti per metus asmeninėms reikmėms (bet tai nėra konkretus dydis) bei vaikams priteistas išlaikymas ir socialinės pašalpos apie 15 Eur kiekvienam vaikui. Šiuo metu ji nesiima jokių priemonių, kad padidintų savo gaunamas pajamas, nes bando išlaikyti įmonę ir jai skiria visą savo darbinį laiką.
Atsiliepimas
Atsakovas savo atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad santuoka tarp jo ir ieškovės nutraukta 2010-02-23 Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu, mums susitarus dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šiuo sprendimu jis buvo įpareigotas trims jų vaikams: R. B. gim. (duomenys neskelbtini), D. B. gim. (duomenys neskelbtini) ir D. B. gim. (duomenys neskelbtini), mokėti periodinėmis išmokomis jų išlaikymui po 250 litų kiekvienam iki jų pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Be to, ieškovė buvo įpareigota jam netrukdyti bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime be jokių apribojimų. Atsakovas nurodė, kad jis savo įsipareigojimus dėl vaikų išlaikymo ir bendravimo su jais vykdo. Todėl jam yra keista, kad ieškovė prašo nustatyti bendravimo su vaikais tvarką teismo sprendimu. Žinoma, jeigu ji taip nori, jis dėl to niekada neprieštaravo ir dabar neprieštarauja dėl tokios tvarkos, niekada neatsisakydavo ir neatsisakys bendrauti su savo vaikais, kaip kad bendravo ir iki šiol. Priešingai, būtent ieškovė dažnai jam suplanavus renginius su vaikais, atsisakydavo juos išleisti pas jį. Nurodė, kad 2011-10-18 ieškovė buvo sumušusi R. B., buvo net pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl motinos elgesio psichologinių problemų turi ir sūnus D. Apie tai gerai žinoma Šakių Vaiko teisių apsaugos tarnybai, kuri irgi yra įtraukta į bylą ir galės pateikti visą medžiagą apie mūsų santykius su vaikais ir duoti paaiškinimus. Visi vaikai yra vyresni nei 10 metų, todėl mano, kad yra tikslinga juos kviesti į teismo posėdį ir paklausti apie elgesio, bendravimo su ieškove ir juo problemas. Jis sutinka, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, o ne tik vienas jis, kaip norima pateiktame ieškinyje. Esminiai jo turtinė padėtis nepasikeitė, jis vedė antrą kartą, pragyvena tik iš nedidelės pareigūno pensijos, siekiančios 297 eurus, šeimoje išlaiko ir žmonos dukterį iš pirmos santuokos. Taigi, nurodė, kad jo finansinė padėtis tik pablogėjo, bet jis nesikreipė į teismą, kad būtų sumažintas išlaikymas vaikams. Nurodė, kad autoservisas MB „Laraga“ jam nepriklauso, jis priklauso dabartinei jo žmonai L. B., jis jai tik padeda kaip sutuoktinis. Kadangi jis anksčiau vertėsi automobilių remontu, jo telefono numeris yra lengvas, gerai įsimenamas ir žinomas daugeliui jo ankstesnių klientų, todėl jis juo leidžiu naudotis darbe. Visiška netiesa, kad, įvedus eurą ženkliai pabrango pragyvenimo lygis, paslaugos, Lietuvos Finansų ministerija to oficialiai nepatvirtino, tai yra tik prielaidos. Nutraukiant santuoką su ieškove buvo sudaryta savanoriška sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią patvirtino teismas. Pagal ją ieškovei atiteko didžioji bendrai užgyvento turto dalis ir buvusi pelninga įmonė, taip pat savanoriškai nuo gauto turto buvo pasidalintos ir skolos. Todėl ieškovės priekaištai, kad jis neatsiskaito su jos kreditoriais yra nepagrįstos. Priešingai, jis mano, kad buvusi žmona, gavusi didelės vertės turtą ir pelningą įmonę, nesugeba joje tinkamai tvarkytis ir gauti pajamų, kurios būtų skirtos ir vaikų išlaikymui. Nemano, kad tiek ženkliai pasikeitė išlaidos vaikų išlaikymui, kad būtų galima jas dvigubai padidinti. Be jokio pagrindo ir įrodymų ieškovė kaltina jį pajamų slėpimu. Tokius faktus tinkamai nustatyti gali tik tam įgaliotos institucijos. Mano, kad vaiko teisių tarnyba, pateiks teismui visą turimą medžiagą apie ieškovės ir jo santykius dėl vaikų auklėjimo, kas teismui leis priimti pagrįstą ir motyvuotą sprendimą šioje byloje. Nurodė, kad dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo jis prieštaravimų neturi, tačiau dėl jų išlaikymo išlaidų padidinimo nesutinka.
Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes mano, kad nereikia nustatyti bendravimo tvarkos su vaikais, tačiau jei teismas nuspręs patvirtinti bendravimo tvarką, jis dėl to pretenzijų neturės, tačiau nurodė, kad geriausia būtų pasiimti vaikus kada jie patys nori, iš anksto su jais susitarus. Nurodė, kad su vaikais dažnai susiskambina, lankosi pas D. mokykloje tėvų susirinkimuose, kartais vaikus pasiima pas save į namus. Su D. susitinka dažnai. Žino, kad jis norėtų pas jį gyventi, tačiau šiuo metu neturi tam sąlygų, nes patys gyvena ūkiniame pastate su savo žmona ir jos dukra. Dėl išlaikymo dydžio padidinimo nurodė, kad nesutinka, nes mano, kad šiuo metu jo skiriamas išlaikymas vaikams yra pakankamas. Jis pats gauna tik pareigūno pensiją, kurią atiduoda vaikams, kaip išlaikymui išmokėti. Per šventes taip pat kiekvienam vaikui duoda po 15 Eur. Skiria ir papildomai pinigų, kai vaikai paprašo pavalgymui, būreliams, kelionei namo po pamokų. Nurodė, kad įvairiai bandė padidinti savo pajamas (pardavinėti automobilius, atidaryti servisą), tačiau nepavyko. Nurodė, kad turi problemų dėl stuburo ir akių, todėl negali dirbti daugelio darbų. Taip pat nurodė, kad pervedė pinigų R. teisų laikymui ir nesutinka, kad būtų padidintas išlaikymas, nes jis ir taip duoda vaikams pinigų, kai jie paprašo arba per šventes.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu D. B. nurodė, kad su tėčiu bendrauja beveik kiekvieną dieną. Kai susitaria, tada susitinka. Dažnai susiskambina, atvažiuoja pas tėtę į namus pabūti. Nurodė, kad būtų geriausia, jei nebūtų bendravimo tvarkos, o galėtų susitikti tada kada nori. Nurodė, kad tėtis kartais duoda pinigėlių, kai paprašo, tada ir duoda. Taip pat nurodė, kad tėtis lankosi ir pas jį mokykloje. Jis lanko krepšinį už kurį reikia mokėti po 15 Eur per mėnesį. Taip pat nurodė, kad jam dažnai reikia keisti akinius, nes jie sulūžta arba pameta. Posėdžio metu išreiškė norą gyventi su tėte. Taip pat nurodė, kad būdavo jog tėtis žadėdavo pasiimti jį, bet pažado neištesėdavo. Jis anksčiau lankėsi pas psichologus, važinėjo su mama į Kauną. Šiuo metu jau nevažinėja. Kitų sveikatos problemų neturi.
Šalies argumentai
R. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad mano, jog nereikia bendravimo tvarkos. Kartais su tėčiu susiskambina, pas jį nuvažiuoja. Mano, kad būtų per dažnai, jei reikėtų susitikti kas antrą savaitgalį su tėčiu. Nurodė, kad norėtų susitikti kas mėnesį ir to pakaktų. Santykiai su abiem tėvais yra geri. Norėtų ir toliau likti gyventi su mama. Buvo, kad turėjo tėtis ją pasiimti, bet jis pažadėjo neištesėjo. Anksčiau važinėjo pas psichologus į Kauną, dabar to jau nereikia. Su tėčiu jau seniai buvo kur nors išvykę, tačiau jei jis pasiūlytų, tai neatsisakytų. Taip pat nurodė, kad bendrauja su tėčio žmona ir jos vaiku. Sutaria gerai. Per vasaros atostogas pas tėtę buvo nuvykusi vieną savaitgalį, nes ir pati negalėjo dažniau. Taip pat nurodė, kad šiuo metu laiko vairuotojo teises ir tėtis davė tam pinigų. Kai paprašo pinigų, jis visada duoda.
D. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad kartais susirašo su tėčiu per telefoną, kartais ją tėtis pasiima pas save. Nurodė, kad ir pati nėra linkusi labai su juo bendrauti. Vasara pas tėtį nenori, nes ir namie turi ką veikti. Nurodė, kad per mėnesį vieną kartą norėtų pas tėtį ir nebent savaitgaliais, ilgesniam laikui nenorėtų. Per šventes pas tėtį sutiktų nebent antromis dienomis važiuoti, nes šventes švenčia namuose su giminėmis. Mano, kad kas antrą savaitgalį būtų per dažnai susitikti su tėčiu. Taip pat nurodė, kad nebūna jog mama neleidžia susitikti. Nurodė, kad nenorėtų gyventi pas tėtį. Sveikatos problemų neturi, tačiau šiuo metu dažnai lankosi pas dantų gydytoją. Žino, kad paskutinį kartą mama sumokėjo apie 150 Eur. Taip pat nurodė, kad tėtis duoda pinigų, kai paprašo, tačiau pats savo noru nepasiūlo.
Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad O. B. kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena nuosavame name, adresu: (duomenys neskelbtini). Namuose yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos nepilnamečiams vaikams. Ji nurodė, jog dirba UAB „Gelgaudiškio autolaužynas“, direktore. Jos mėnesio darbo užmokestis yra minimalus. Ieškovė gauna išmoką už vaikus 46,60 Eur; iš tėvo skiriamą išlaikymą vaikams 143,37 Eur; globos išmoka 152 Eur; mokyklose yra skiriama parama mokiniams: mokinio reikmenims ir pietūs. R. B. kartu su sutuoktine L. B. ir jos dukra gyvena atsakovui priklausančiame name, adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad sutinka su ieškiniu iš dalies. Jis sutinka dėl ieškovės prašomos bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau nesutinka dėl išlaikymo dydžio padidinimo. Vyras nurodė, kad niekur nedirba, gauna tik pareigūno pensiją 300 Eur. Atsakovas teigė, kad teikia išlaikymą vaikams ir duoda po kelis eurus, kai vaikai paprašo (ekskursijoms, pramogoms, drabužiams), švenčių progomis vaikams duoda po 15 Eur. Nepilnametis D. nurodė, kad mokosi Šakių „Varpo" mokykloje, 6c klasėje. Jis lanko krepšinio būrelį, už kurį reikia mokėti po 50 Lt per mėnesį. Taip pat eina mokykloje į teniso, kvadrato būrelius. Šiuo metu yra vasaros atostogos. Vaikas pasakojo, jog su tėčiu bendrauja beveik kiekvieną dieną: jis nuvažiuoja pas tėtį į namus, leidžia kartu laisvalaikį. Berniukas teigė, kad tėtis turi žmoną Laimą, su kuria sutaria labai gerai, o mama turi draugą Janį, su kuriuo sutaria nelabai gerai. Vaikas pasakojo, jog tėtis ir mama yra geri, rūpestingi. Tėtis duoda per savaitę po 5-10 Eur, o mama po 1 Eur kiekvieną dieną. Jis nori bendrauti su tėčiu ir galbūt norėtų kartu gyventi. Berniukas pasakojo, jog grįždamas iš mokyklos dažnai susitinka su tėčiu Šakiuose, kartais lieka pas jį nakvoti. D. nurodė, kad mokėsi Šakių rajono Gelgaudiškio pagrindinėje mokykloje, 10a klasėje, o nuo rudens pradės lankyti Lukšių Vinco Grybo gimnaziją. Ji mokykloje lankė krepšinio būrelį. Mergaitė teigė, kad su tėčiu bendrauja mažiau nei brolis su seserimi, kadangi ji daugiau laiko praleidžia Gelgaudiškyje, o jie Šakiuose. Mergaitė pasakojo, jog, tiek, kiek bendrauja su tėčiu jai užtenka. Ji teigė, kad abu tėvai yra geri, tačiau daugiau laiko praleidžia su mama. Mergaitė teigė, kad tėtis duoda pinigų, kai ši paprašo, tėtis yra nupirkęs batus. R. nurodė, kad mokėsi Šakių „Žiburio" gimnazijoje, III g klasėje, o nuo rudens kartu su seserimi D. pradės lankyti Lukšių Vinco Grybo gimnaziją. Ji teigė, kad tėtis visada duoda pinigų, kai ji paprašo, taip pat yra nupirkęs bliuskutę, batus, kuriuos išrinko jo žmona Laima. Mergaitė teigė, kad su Laima sutaria gerai. D. ir R. turi namuose pareigų: sutvarkyti namus, nupjauti žolę, ravėti gėlynus, o D. išluoti kiemą. Abi mergaitės nurodė, kad su tėčiu bendrauja telefonu, kartais susitinka. Buvo keletą kartų kada nepavyko susitikti, kadangi kelis kartus tėtis negalėjo pasimatyti, o kitus kartus jos. Vaikai pasakojo, jog dėl bendravimo su tėčiu susitaria patys telefonu, kadangi tėvai pykstasi, nesutaria. Jie kartu su tėčiu važiuoja į piceriją, į boulingą Kaune, su mama važiuoja kartais į kavines, į „kebabinę". Vaikai pasakojo, jog mama daug dirba ir mažai būna namuose. Kai mama kur nors išvyksta juos prižiūri močiutė A., kuri gyvena šalia jų namų. Paskutinį kartą D. su tėčiu matėsi 2015-06-23 per Jonines, o mergaitės 2015-06-19, kai tėtis buvo atvažiavęs. Skyriuje ne kartą lankėsi O. B. ir R. B., kurie vienas kito atžvilgiu nurodo priešingas nuomones: vienas kitą kaltindami, bei teisindamiesi. Patarta tėvams atsižvelgti į vaikų interesus ir juos tinkamai įgyvendinti bei abiems tėvams tarpusavyje atrasti sutarimą siekiant bendro tikslo jų vaikų gerovės atžvilgiu. Tėvams išaiškintos jų teisės ir pareigos dėl jų ir vaikų tarpusavio santykių bei bendravimo. Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, ieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo atitinka teisėtus vaikų interesus, dėl išlaikymo dydžio spręstina vaikų naudai, proporcingai vertinant vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, užtikrinant būtinas vaikams vystytis sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, jog atsakovas R. B. yra dukros R. B., gim. (duomenys neskelbtini), dukros D. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus D. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimu nutraukiant santuoką tarp šalių minėtų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jų motina O. B., bendravimo tvarka nustatyta nebuvo, priteistas išlaikymas kiekvienam vaikui po 250 Lt (72,40 Eur). Šioje byloje kyla ginčas dėl išlaikymo dydžio vaikams padidinimo bei yra ieškovės prašymas dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo.
Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo
Teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; kt.).
Spręsdamas vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, teismas turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Minėta, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (- ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010 m. vasario 23 d. Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka ir iš R. B. buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 250 Lt (72 Eur) kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Kaip matyti išlaikymas vaikams buvo priteistas prieš 5 metus. Ieškovė pateikdama ieškinį nurodė, kad pasikeitė vaikų poreikiai, nes vaikai paaugo, tačiau negalėjo tiksliai nurodyti, kokie vaikų poreikiai pasikeitė. Atsakovas nurodė, kad situacija yra nepasikeitusi, atvirkščiai, jo padėtis pablogėjo, nes šiuo metu jis nedirba, gauna tik pareigūnų pensiją, kitų pajamų neturi. Teismas susipažinęs su bylos medžiaga, bei duomenimis gautais iš registrų, konstatuoja, jog nors ir nėra pakankamai duomenų, jog vaikų poreikiai padidėjo, tačiau šalių finansinė padėtis pasikeitė, kas laikytina pagrindu peržiūrėti vaikų išlaikymo dydį. Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. sprendime, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka, nurodyta, jog po santuokos nutraukimo O. B. asmeninės nuosavybės teise atiteko ½ žemės sklypo, ½ gyvenamojo namo, gyvenamasis namas, autoremonto dirbtuvės, du žemės sklypai. R. B. atiteko ½ gyvenamojo namo, ½ žemės sklypo, du automobiliai. Atitinkamai šalių kreditoriniai įsipareigojimai liko solidarūs, tačiau O. B. prisiėmė pareigą mokėti įmokas asmeniškai. Pagal VĮ Registrų centro duomenis matyti, kad šiuo metu O. B. nuosavybės teise valdo žemės sklypą ir statinius, esančius Šakių raj. Gelgaudiškio sen., Dabitų k., bei žemės sklypą ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Visas turimas turtas apsunkintas hipoteka. Iš Centrinės hipotekos įstaigos išrašo matyti, kad skolininkai yra ir O. B., ir R. B., tačiau įmokas yra įsipareigojusi mokėti asmeniškai O. B.. Įsipareigojimų dydžiai yra 266450 Eur, ir matyti, kad įsipareigojimų dydis akivaizdžiai viršija objektų vertę. Prievolės įvykdymo terminas galutinis numatytas 2034 m. Taigi šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad po santuokos nutraukimo, O. B. naujo turto neįgijo, nors ir turi nekilnojamojo turto, tačiau taip pat turi didelių kreditorinių įsipareigojimų, už kuriuos mokėti yra įsipareigojusi asmeniškai. Taip pat iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad po santuokos nutraukimo R. B. įsigijo naujo turto – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą asmenine nuosavybe, pastatą – malūną bendrąja jungtine nuosavybe. Šiuose išrašuose matyti, kad turtas yra apsunkintas hipoteka, tačiau iš hipotekos registro išrašo matyti, kad prievolės įvykdymo terminai yra pasibaigę. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad po santuokos nutraukimo R. B. finansinė padėtis pagerėjo, nes jis įgijo turto tiek asmenine nuosavybe, tiek bendrąja jungtine nuosavybe. Nors pats atsakovas teigia, kad jo pajamos sumažėjo ir šiuo metu jis tik gauna pareigūnų pensiją, tačiau akivaizdu, kad tai netrukdo atsakovui prisiimti finansinius įsipareigojimus neilgiems terminams, bei įsigyti nekilnojamojo turto. Šios aplinkybės taip pat leidžia teismui manyti, kad atsakovas nėra sąžiningas ir nenurodė teismui visų savo gaunamų pajamų.
Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nutraukus santuoką šalių finansinė padėtis pasikeitė, taip pat galima manyti, kad paaugus pasikeitė ir vaikų poreikiai, tad yra pagrindas keisti išlaikymo dydį, o ieškovė O. B. pagrįstai kreipėsi dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010). Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).
Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).
Ieškovė teismui pateikė paskaičiavimus, kuriuose nurodoma, jog vaikų poreikiams patenkinti reikalinga 390 Eur per mėnesį. Atsakovas teigia, kad ieškovė nurodytos sumos yra gerokai per didelės, tačiau nekonkretizavo ir nenurodė, su kuriomis sumomis jis nesutinka. Ieškovė pateikė teismui duomenis apie jos patiriamas išlaidas, pateikė išlaidas patvirtinančius duomenis (b. l. 26-57; 66-74). Atsakovas teigė, kad jo teikiamas išlaikymas vaikams (apie 80 Eur kiekvienam vaikui) yra pakankamas ir mano, kad 160 Eur vaikui išlaikyti per mėnesį pilnai užtenka, todėl nemano, kad reikia padidinti išlaikymo dydį, nes jis ir taip duoda vaikams pinigų, kai jie paprašo.
Atsižvelgiant į nurodytas byloje aplinkybes, vaikų amžių, jų sveikatą, individualų vaikų augimą bei kitas aplinkybes, teismas laiko, kad šalių vaikams minimaliems poreikiams užtikrinti būtinas 200 Eur per mėnesį išlaikymas kiekvienam vaikui. Ieškovė O. B. nurodė teismui, kad vieno vaiko išlaidos maistui per mėnesį sudaro 150 Eur, tačiau teismas sprendžia, kad minimaliai maistui skiriama suma vienam vaikui turėtų būti apie 60 Eur. O. B. nurodė, kad mokesčiams vidutiniškai vienam vaikui reikia 50 Eur (komunalinės paslaugos, elektra, vanduo, šildymas, kabelinė, telefonas, internetas), tačiau teismas mano, kad tokia suma yra nepagrįstai didelė, todėl atitinkamai laikytina, kad vidutinė gyvenamojo namo išlaikymo suma yra mažintina iki 20 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Ieškovė nurodė, kad vienam vaikui per mėnesį drabužiams ir avalynei reikia 50 Eur. Nors šios sumos ieškovė rašytiniais įrodymais nepagrindė, tačiau teismas vadovaudamasis į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais mano, jog ši suma turėtų būti mažinama iki 40 Eur per mėnesį vienam vaikui. Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo metu šalių vaikai yra mokyklinio amžiaus. Vaikams reikalingos įvairios mokyklinės prekės, knygos, pratybos ir kitos priemonės reikalingos mokslui. Teismas sutinka, kad bendrai vaiko lavinimo poreikiams minimali suma yra 20 Eur per mėnesį. Ieškovė byloje pateikė duomenis, jog sūnui D. B. dažnai reikia keisti akinius. Prie bylos pridėtos kvitų kopijos patvirtina šią aplinkybę. Tačiau teismas laiko, kad pateikta išleista suma akiniams negali būti būtina kiekviena mėnesį. Taip pat nurodė, kad dukra D. B. nuo vaikystės turi šlapinimosi problemų, dėl ko jai taip pat tenka skirti didesnę sumą kas mėnesį sveikatos priežiūrai. Po skyrybų vaikai lankėsi pas psichologus Kaune, tačiau šiuo metu to daryti nereikia. Kartais vaikai lankosi pas dantų gydytojus. Kitų sveikatos problemų vaikai neturi. Taigi, teismas atsižvelgdamas į turimus duomenis, sprendžia, kad kas mėnesį vidutiniškai vienam vaikui skirta suma sveikatos priežiūrai ir higienos priemonėms atitinka 20 Eur. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, tad nustatytina, jog šiam poreikiui užtikrinti būtina nustatyti 15 Eur kasmėnesinį dydį.
Tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, jog jų pajamos yra minimalios, tačiau teismas laiko, jog šios aplinkybės yra neteisingos. Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad šalys yra darbingo amžiaus, neturintys sveikatos sutrikimų, darbingi, ieškovė turinti aukštąjį išsilavinimas, atsakovas yra įgijęs paklausią autošaltkalvio specialybę. Nors ieškovė teigė, kad įmonė yra nuostolinga, nešanti minimalų pelną, tačiau ji taip pat nepateikė duomenų, kokių imasi priemonių, kad padidinti šeimos gaunamas pajamas. Taip pat atsakovas nepateikė jokių duomenų, jog šuo metu ieškosi darbo, ar imasi priemonių dėl jo pajamų padidinimo. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė ilgą laiką dirba gaudama minimalų atlyginimą, kas leidžia manyti, kad asmuo pats yra priėmęs sprendimą nedidinti savo pajamų nesant tam objektyvių priežasčių. Taip pat ir atsakovas nurodė, jog gyvena iš pareigūno pensijos, kitų pajamų negauna, o šeimos verslas taip pat šeimos pajamų žymiai nepadidina. Toks šalių pasirinkimas ir gyvenimo būdas juos tenkina, tačiau dėl tokio sprendimo negali nukentėti vaikų interesai, o atsakomybę ir pasekmes šalys privalo prisiimti patys. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad šalys elgiasi nesąžiningai bei nepateikia visų duomenų apie savo gaunamas pajamas, savo finansinę padėtį. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog net ir darant prielaidą, jog šalių pajamos yra minimalios bei pasisakant dėl nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, yra laikomasi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalys nors ir deklaruoja savo mažas pajamas, tačiau asmens neieškojimas pajamų vertintinas kaip jų pačių sprendimas, kuriuo remiantis negalima mažinti vaiko poreikiams būtiną išlaikymą. Remdamasis išvardytų aplinkybių visuma, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo nukrypti nuo Lietuvos Respublikos CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo. Šios aplinkybės, neturi įtakos šalių turtinei padėčiai, t. y. nesudaro pagrindo teigti, kad kuri nors iš šalių negali teikti teismų nustatyto dydžio išlaikymą.
Iš Valstybės įmonės Registrų centro išrašo matyti, kad O. B. asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto: namų valdos žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu bei komercinės paskirties žemės sklypą su pastatu – autoremonto dirbtuvėmis. R. B. asmeninės nuosavybės teise turi namų valdos žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir statiniais bei pastatą – malūną. VĮ „Regitros“ duomenimis R. B. turi įregistruotą jo vardu vieną transporto priemonę. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė O. B. yra įmonės UAB „Gelgaudiškio autolaužynas“ savininkė, o R. B. sutuoktinė L. B. yra MB „Laraga“ savininkė (įmonė įsteigta santuokos metu ir gaunamos pajamos skirtos bendriems šeimos poreikiams tenkinti). Atsižvelgiant į bylos duomenis, šalių gaunamas pajamas, teismas laiko, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra lygiavertė. Kaip matyti abi šalys nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, nors ieškovės valdomas turtas yra vertingesnis, tačiau jos turimų įsipareigojimų dydis viršija nustatytą turto vertę. Taip pat teismas vertindamas tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius atsižvelgia į tai, jog vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, tai yra trys vaikai, kuriems būtina kasdieninė, ištisinė priežiūra ir rūpestis, ieškovė privalo dalį savo laiko skirti vaikų priežiūrai, kas sumažina jos galimybes dirbti didesnį skaičių valandų, ieškotis papildomų pajamų.
Atsižvelgiant į esamą tėvų turtinę padėtį bei į tėvų galimybes teikti išlaikymą, teismas konstatuoja, jog vaikų poreikių patenkinimo suma yra 200 Eur kiekvienam, ši suma atitinka tėvų turtinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip buvo nurodyta, teismas gali priteisti išlaikymą ne tik būtiniems vaiko poreikiams užtikrinti, tačiau esant galimybėms turi būti užtikrinti ir tie poreikiai, kurie padeda vaiką ugdyti pilnaverte ir sveika asmenybe. Taigi teismas atsižvelgdamas į teismo nustatytas aplinkybes konstatuoja, jog nurodytas išlaikymo dydis atitinka tėvų finansinę padėtį. Nustatydamas kiekvieno iš tėvų išlaikymo dydžio dalį, teismas privalo atsižvelgti į tai, kad O. B. privalo kasdien prižiūrėti tris nepilnamečius vaikus, jai yra apribotos galimybės skirti daugiau laiko darbui, taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad teismas konstatavo šalių finansinę padėtį esant apylyge. Todėl teismas konstatuoja, jog nustatant šalių išlaikymo dydį šalių dalys turi būti lygios, taigi išlaikymo dydį paskirstant po 100 Eur iš atsakovo, ir preziumuojant, jog likusią 100 Eur dalį privalės teikti ieškovė.
Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str. 1 d. nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė O. B..
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).
Dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo
Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Lietuvos Respublikos CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (Lietuvos Respublikos CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (Lietuvos Respublikos CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais jo vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo. Įstatyme nustatyta, kad tokį ginčą teismas sprendžia atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus (Lietuvos Respublikos CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su motina, nutraukiant šalių santuoką buvo susitarta, kad R. B. be apribojimų, maksimaliai bendrauja su vaikais. Šiuo ieškiniu ieškovė prašo nustatyti konkrečia bendravimo tvarką. Teismo posėdžio metu atsakovas bei šalių vaikai R. B., D. B. ir D. B. nurodė, kad jiems geriausia būtų, jeigu nebūtų nustatyta bendravimo tvarka, o su tėčiu galėtų bendrauti kada jie patys norės, kai susitars – tada susitiks. Šalių vaikai nurodė, kad šiuo metu esanti bendravimo tvarka jiems yra geriausia ir labiausiai atitiktų jų interesus. Iš byloje esančių duomenų teismui nėra pagrindo spręsti apie ieškovės galimai sudaromas kliūtis. Priešingai, bylos duomenys ir vaikų parodymai patvirtina, kad šalių vaikai su tėvu bendrauja nekliudomai. Kaip jau buvo nurodoma, sprendimu nutraukti santuoka buvo nustatyta bendravimo tvarka, suteikianti vaikams galimybę be apribojimų maksimaliai bendrauti su tėčiu. Vaikai posėdžio metu nurodė, kad su tėčiu bendrauja sistemingai, tiek kiek nori. Vaikai mano, kad nereikia keisti bendravimo tvarkos, jie su tėčiu dažnai susiskambina, susitinka. Tuo tarpu ieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarką, kuri yra ribojanti, kas leidžia manyti, kad tai neatitinka vaikų interesų. Vaikai teigia, kad su tėčiu bendrauja kiek nori, jiems nekyla nesklandumų dėl bendravimo, nėra ginčų. Tuo tarpu nustačius griežtą bendravimo tvarką, kuri įpareigotų vaikus bendrauti pagal nustatytą grafiką, atsiras vaikams pareiga laikytis nustatytos tvarkos, nepaisant jų vidinio poreikio, galimybių, noro, kas parodo, kad bendravimo tvarkos nustatymas neatitiks vaikų interesų.
Teismo vertinimu, aukščiau nurodyta atsakovės bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarka nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste neatitiktų šalių nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų jų interesų. Šiuo atveju, teismas sprendžia, kad vaikų norai nenustatyti priverstinės bendravimo tvarkos su tėčiu, atitinka jų interesus.
Kadangi byloje ginčo dėl bendravimo tvarkos nekilo, šalių vaikai nurodė, kad su tėčiu bendrauja tada kada jie nori, susiskambina ir susitikina jiems patogiu metu, ir tokia tvarka jiems yra patogiausia. Taigi, vertinant ieškovės, atsakovo ir šalių vaikų paaiškinimus, remiantis Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada bei kita bylos medžiaga, nustatyta, kad dėl bendravimo tvarkos su vaikais ginčų nekyla, todėl bendravimo tvarka nenustatoma ir ieškinys šioje dalyje atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą bei atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo su vaikais atmestinas (iš 400 Eur – 200 Eur, kadangi patenkinta pusė ieškovės prašomų reikalavimų), o ieškovės reikalavimai dėl išlaikymo dydžio padidinimo patenkinti iš dalies, iš atsakovo valstybei priteistina proporcingai patenkintiems (77 proc.) ieškinio reikalavimams (iš prašomo 130 Eur priteista 100 Eur - patenkinta 77 proc. pareikšto reikalavimo), taigi iš atsakovo priteistina iš 200 Eur – 154 Eur ieškovės O. B. patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą dėl išlaikymo dydžio padidinimo, iš 4,45 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – 3,43 Eur (Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 96 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą bei atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo su vaikais atmestinas (50 proc.), iš ieškovės atsakovui priteistina iš 300 Eur – 150 Eur sumokėtų už advokato pagalbą ir likusi 1,02 Eur dydžio suma susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Iš atsakovo valstybei priteistinas 29,81 Eur žyminis mokestis už išlaikymo dydžio pakeitimą (100 Eur – 72,40 Eur = 27,60 Eur x 12 mėn. x 3 = 993,60 Eur – 3% = 29,81 Eur), nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 5 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 str., 96 str., 270 str., Lietuvos Respublikos CK 3.170 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Ieškinio dalį dėl bendravimo tvarkos nustatymo atmesti.
Pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimu, civilinė byla Nr. 2-35-634/2010, priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams: dukrai R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir sūnui D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės.
Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja (uzufrukto teise) paskirti ieškovę O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,43 Eur (tris eurus keturiasdešimt tris centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 29,81 Eur (dvidešimt devynis eurus aštuoniasdešimt vieną centą) žyminio mokesčio valstybei, pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš ieškovės O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1,02 Eur (vieną eurą du centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį - 154 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus) už advokato pagalbą.
Priteisti iš ieškovės O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį - 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) už advokato pagalbą.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.