Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nedirbantis (Sodros informacinės sistemos duomenys), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) 198¹ str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. pagal BK 198¹ str. 1 d. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2022 m. balandžio 22 dieną, tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas mobiliojo ryšio telefonu „iPhone 12 Pro Max“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasinaudodamas neviešais elektroniniais duomenimis, t.y. iš U. C. mobiliojo ryšio telefono jai nežinant gautais prisijungimo prie „Facebook“ „Messenger“ paskyros „U. C.“ prisijungimo vardu ir slaptažodžiu, suvedė prisijungimo prie U. C. „Facebook“ „Messenger“ paskyros, kurios URL adresas (duomenys neskelbtini), prisijungimo vardą ir slaptažodį, prisijungė prie „Facebook“ sistemos ir taip pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, identifikavo save kaip teisėtą duomenų naudotoją U. C.. Be to, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2022 metų balandžio 25 dieną, 21:48 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas mobiliojo ryšio telefonu „iPhone 12 Pro Max“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasinaudodamas neviešais elektroniniais duomenimis, t.y. iš U. C. mobiliojo ryšio telefono jai nežinant gautais prisijungimo prie „Facebook“ „Messenger“ paskyros „U. C.“ prisijungimo vardu ir slaptažodžiu, suvedė prisijungimo prie U. C. „Facebook“ „Messenger“ paskyros, kurios URL adresas (duomenys neskelbtini), prisijungimo vardą ir slaptažodį, prisijungė prie „Facebook“ sistemos ir taip pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, identifikavo save kaip teisėtą duomenų naudotoją U. C..

M. B. kaltu dėl kaltinime nurodytos veikos prisipažino. Jis paaiškino, kad kaltinime nurodytos aplinkybės yra iš esmės teisingos ir parodė, kad pripažįsta, kad 2022 m. balandžio 22 d. balandžio 25 dienomis buvo prisijungęs prie U. C. „Messenger“. Su U. C. tuo metu ir dabar jie yra pora. Iki šio įvykio, U. C. leido jam naudotis savo socialinių tinklų „Instagram“ ir „Facebook“ paskyromis. Jis U. C. leido naudotis savo socialiniais tinklais. Susipykus su U. C., ji pakeitė socialinių tinklų slaptažodžius. 2022 kovo mėnesį, būdamas (duomenys neskelbtini) būdamas kartu su U. C., šiai užmigus, jis jos telefone pasižiūrėjo ir įsiminė „Facebook“ slaptažodį. 2022 m. balandžio 22 d., balandžio 25 dienomis jis buvo prisijungęs prie U. C. „Messenger“ paskyros, nes norėjo pažiūrėti kur ji randasi. Tai jis darė dėl pačios U. C. saugumo – jei kas nors jai atsitiktų, jis žinotų kur ji yra. Be to, norėjo, kad U. C. jam nemeluotų. U. C. susirašinėjimų nežiūrėjo, pažiūrėjo tik jos buvimo vietą. U. C. tai sužinojusi kreipėsi į policija. Po šių įvykių, jis susitaikė su U. C., atsiprašė jos, vėliau kartu gyveno (duomenys neskelbtini). Šiuo metu su U. C. vėl susipykę, gyvena atskirai.

Nukentėjusioji U. C. parodė, kad M. B. yra buvęs jos vaikinas, šiuo metu nebendrauja. Ankščiau buvo išsiskyrę ir susitaikę keletą kartų. Ankščiau kai buvo pora, ji leisdavo M. B. naudotis savo „Instagram“, „Facebook“, „Messenger“ paskiromis, yra davusi jam savo slaptažodžius dėl prisijungimo, M. B. jai leisdavo naudotis savo soc. tinklų paskyromis. 2022 balandžio mėnesį ji buvo susipykusi ir išsiskyrusi su M. B., tada pamatė, kad M. B. buvo prisijungęs prie jos „Messenger“ paskyros. Tuo metu naudotis „Messenger“ paskyra B. B. ji nebuvo davusi leidimo, slaptažodį buvo pakeitus. Apie 2022 m. balandžio 22 d. ir 2022 m. balandžio 25 d. prisijungimus ji suprato iš B. B. žinučių, kuriose jis rašė, kad žino kur ji yra. Patikrinusi telefoną pamatė, kad D. B. buvo prisijungęs prie „Messenger“ paskyros. Mano, kad M. B. skaitė ir jos susirašinėjimą „mesengeryje“ su kitais asmenimis. „Mesengeryje“ buvo jos pokalbiai su mama ir draugėmis. Dėl šių prisijungimų jautėsi nesaugi, sekama, juto baimę, nerimą. Po šio įvykio ji kreipėsi į policija. Vėliau su M. B. susitaikė, B. B. jos atsiprašė, kelėtą mėnesių kartu gyveno (duomenys neskelbtini).

Iš 2022-05-03 U. C. protokolo – pareiškimo matyti, kad ji parodė, kad 2022-04-22 savo mobilaus ryšio telefone pastebėjo, kad jos buvęs draugas M. B., gim. (duomenys neskelbtini), įsilaužė į jai priklausančią susirašinėjimų ir pokalbių programą „Messenger“. Programoje ji yra pasivadinusi savo vardu ir pavarde. Taip pat įsilaužė ir į jos geolokaciją. Taip pat jis 2021 m. buvo įsilaužęs į jos (duomenys neskelbtini) dienyną. M. B. jai yra sakęs, kad ketina įsilaužti į jos e.sveikatos sistemą. Dėl šių nurodytų aplinkybių prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b.l. 31-33).

Iš 2022-07-05 Panevėžio apskrities VPK vyriausiosios tyrėjos R. Ž. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad prie U. C. „Meta“ paskyros „U. C.“ 2022-04-22 dieną jungtasi iš mobilaus ryšio telefono „iPhione 12 Pro Max“, kurio naudojosi M. B.. U. C. pateikė ekrano nuotrauką (2 t., b.l. 72-75).

Iš 2022-07-19 Panevėžio apskrities VPK vyriausiosios tyrėjos R. Ž. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad prie U. C. „Meta“ („Facebook“) paskyros „U. C.“ 2022-04-22 dieną jungtasi iš mobilaus ryšio telefono „iPhone 12 Pro Max“, kuriuo naudojosi M. B.. Peržiūrėjus visus prisijungimus prie U. C. „Facebook“ paskyros matyti, kad 2022-04-25 21:48 val. jungtasi prie paskyros iš IP (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad šis IP adresas tuo metu priklausė F. B., adresas (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 76-77).

Pagal BK 198¹ str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose yra išaiškinta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje taip pat ne kartą pabrėžta, kad bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys 2K-P-267/2011, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011).

Remiantis BK 11 str. 1 d. ir 12 str. nuostatomis, nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu laikoma ne bet kokia, o tik pavojinga, priešinga teisei veika. Nusikalstamos veikos pavojingumas, kaip objektyvusis nusikalstamos veikos požymis, reiškia, kad tokia veika kėsinamasi į įstatymo saugomas vertybes ir dėl to šioms vertybėms yra padaroma žala ar sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Formalių nusikaltimų sudėčių atveju reali žala saugomoms vertybėms gali būti ir nepadaryta, o tik sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymą už nusikalstamų veikų, numatytų BK 198¹ str. 1 d. padarymą svarbu nustatyti, kiek pavojinga veika konkrečiu atveju, dėl kurios padarymo kaltininkas traukiamas atsakomybėn. Esant formaliai nusikaltimo sudėčiai, nusikaltimo pavojingumas yra vienas iš kriterijų, lemiančių baudžiamosios atsakomybės taikymą. Vertinant veikos pavojingumą vertinimas pavojingumo pobūdis, pavojingumo laipsnis, veikos padarymo būdas, kaltė, veikos motyvai, tikslai, pastangos darant veiksmus, kaltininko ir nukentėjusiojo santykiai, kaltininko siekiamas rezultatas, vertinama ir tai kaip pats kaltininkas suvokė savo veiksmus ir juos vertino, aplinkybės, lėmusias tokių veiksmų padarymą ir t.t.

BK 37 str. nurodo, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Taikant BK 37 str. nuostatas, LAT praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai veika, turinti konkretaus nusikaltimo sudėties požymius, iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus tokios žalos atsiradimo pavojaus, ji vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, t.y. pripažįstama mažareikšme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-489/2018, 2K-93-788/2017, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-180-693/2015). Pagal BK 37 str. straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-648/2015). Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas.

Analizuojant M. B. veiką, darytina išvada, kad M. B. veikoje yra formaliųjų BK 198¹ str. 1 d. požymių. Jis iš U. C. mobiliojo ryšio telefono, jai nežinant, gavo prisijungimo prie „Facebook“ „Messenger“ paskyros duomenis, prisijungė prie „Facebook“ sistemos ir taip pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, identifikavo save kaip teisėtą duomenų naudotoją U. C.. Sprendžiant dėl M. B. prisijungimo pavojingumo, teismas atsižvelgia į tai, kad M. B. ir U. C. ilgą laiką buvo pora, bendravo artimai. Bylos duomenys patvirtina, kad ilgą laiką U. C. leisdavo M. B. naudotis savo socialiniais tinklais, buvo davusi prisijungimo duomenis. M. B. taip pat leisdavo naudotis U. C. savo socialiniais tinklais. U. C. teigia kad susipykus su M. B., ji nebeleido naudotis savo socialiniais tinklais. Pažymėtina, kad išaiškėjus, kad M. B. buvo prisijungęs prie U. C. „Messenger“ paskyros, M. B. atsiprašė U. C., vėliau jie, kartu gyveno kaip sugyventiniai. U. C. nurodo, kad M. B., prisijungęs prie jos „Messenger“ paskyros, galėjo matyti jos buvimo vietą, susirašinėjimą su mama bei draugėmis. Byloje nenustatyta, kad šiuose susirašinėjimuose buvo informacija, galinti padaryti nukentėjusiajai ar kitiems asmenims žalą ar sukelti tokios žalos pavojų (pvz. sveikatos duomenys, bankiniai duomenys, nuosavybės objektai ir kt.). Kaltinamasis nurodė, kad prisijungė prie U. C. „Messenger“ paskyros, nes norėjo žinoti, kur ji (U. C.) randasi, bei norėjo patikrinti ar ji jam nemeluoja. Šie M. B. nurodyti veikos motyvai, vertinant M. B. ir U. C. santykių kontekstą, nėra paneigti. Be jokios abejonės M. B. veiksmai pažeidė U. C. teisę į asmeninį privatumą, susirašinėjimo slaptumą. Tačiau pažymėtina, kad M. B. neteisėti prisijungimo veiksmai atlikti prisijungus prie individualios paskyros. Prisijungimas nesudarė prielaidų atsirasti socialinio tinklo įrenginių informacinio tinklo pažeidžiamumui; sistemoje nustatytiems apribojimams apeiti nebuvo panaudota speciali programinė įranga; sistemoje jokių pakeitimų nepadaryta, sistemoje neleistinų veiksmų neatlikta; U. C. civilinio ieškinio nereiškė. Teismo nustatytų visų aplinkybių visuma, jos analizė, rodo, kad M. B. veika iš esmės nepadarė žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ir nesukėlė realaus tokios žalos atsiradimo pavojaus.

Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad M. B. padaryta veika, įvertinus aplinkybių visumą, teismo vertinimu, nėra pasiekusi tokio pavojingumo, kad pagal bendrųjų teisės principų nuostatas (protingumo, proporcingumo, teisingumo) būtų pagrįstas represinių baudžiamosios teisės priemonių (t.y. ultima ratio), t.y. baudžiamosios atsakomybės taikymas.

Įvertinus visas šias aplinkybes, M. B. atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina.

Įvertinus M. B. veikos pobūdi bei visas aplinkybes, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.).

M. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumento paėmimas (asmens paso), panaikintos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, 67 straipsnio 2 dalimi, 71 straipsniu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Baudžiamąją bylą, kurioje M. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 198¹ str. 1 d., nutraukti dėl veikos mažareikšmiškumo.

Paskirti M. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią M. B. privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaita Nr.: LT884010051004670332 Luminor bankas, juridinio asmens kodas 188604955, mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas, jei moka kitas asmuo - būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

M. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumento (asmens paso) paėmimą, panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismą. Išaiškinti proceso dalyviams, kad apeliacinis skundas paduotas BPK 327 straipsnyje, 328 straipsnio 1, 2 ar 4 punkte nurodytais pagrindais ir nesant BPK 325¹ straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, apeliacinėje instancijoje nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.