- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-21
- Bylos Nr.
- e2-9620-490/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00494-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Damulienė
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE“, Lietuvoje
- Atsakovas
- S. S.
- Trečiasis asmuo
- Jonavos rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.10.5.1Deliktinė atsakomybė
- 2.6.39.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu - vaizdo konferencijos ir kontaktiniu - būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ,,ERGO Insurance SE“, Lietuvoje veikiančio per ,,ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui S. S., trečiasis asmuo Jonavos rajono savivaldybės administracija, dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas ,,ERGO Insurance SE“ (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo S. S. ( toliau – ir atsakovas) 3 281,00 Eur nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 74 Eur žyminį mokestį ir užmokestį už Nekilnojamojo turto regreso centrinio banko išrašą – 0,86 Eur.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis su draudėja D. K. (toliau – ir draudėja) sudarė draudimo sutartį (E. gyventojų turto ir asmens civilines atsakomybės draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Draudžiamo turto adresas: (duomenys neskelbtini). Ieškovas draudimo sutarties pagrindu atlygino draudėjai 3 281,00 Eur dydžio nuostolius, kuriuos ji patyrė dėl (duomenys neskelbtini) įvykusio įvykio vandens pratekėjimo iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Žalos administravimo metu ieškovas nustatė, kad atsakovo bute remonto metu buvo pažeistas vamzdis, įvyko vandens pratekėjimas. Minėtas butas yra virš draudėjos buto, todėl atsakovo kaltė yra preziumuojama, o ieškovas, įgyvendindama savo subrogacijos teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – ir CK) 6.1015 straipsnį), 3 281,00 EUR reikalauja iš atsakovo.
Ieškovo atstovas M. K. teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai jis nurodė, kad draudėjai pranešus apie užlietą butą, jis buvo apžiūrėtas ir nustatyta, kad apgadinta koridorius, virtuvė, grindys, lubos, tualetas, kambario lubos ir sienos. Žalos dydis paskaičiuotas pagal STEL programą pagal 2021 m. spalio mėnesio statybos darbų ir medžiagų vidutinius įkainius, kurie atnaujinami kas 6 mėnesius.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad jam priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) nebuvo vandens nutekėjimo, iš kur vanduo atsirado D. K. bute jam nežinoma, ieškovo pateiktų dokumentų ir įrodymų nepakanka spręsti apie kaltę arba apie vandens nutekėjimą iš jo buto. Nepateikti įrodymai, kad užpylimas įvyko iš viršuje esančio buto, teigiama, kad butas užpiltas 2021m. liepos 16 d., tačiau buto apžiūros dokumentas (priedas prie ieškinio be pavadinimo, pasirašytas D. K. ir G. Z.) byloje surašytas 2021 m. liepos 28 d., todėl toks apžiūros aktas negali būti pripažintas tinkamu įrodymu. Kas toks G. Z., kokia jo kvalifikacija, byloje duomenų nepateikta. Avarinė tarnyba nebuvo kviesta, į policiją D. K. nesikreipė, jokių įrodymų, kad buto (duomenys neskelbtini) savininkas netinkamai prižiūrėjo butą, nepateikta. Ieškovo teiginys, kad bute (duomenys neskelbtini) buvo daromas remontas ir pažeidus vandentiekio vamzdį buvo užlietas apačioje esantis butas Nr. 11, padarytas tik remiantis D. K. žodžiais, jokių objektyvių duomenų ieškovas neturi ir neteikė teismui. Pagal buto (duomenys neskelbtini) nuotraukas, kurias pateikė ieškovas, galima daryti išvadą, kad remontas bute darytas seniai, nuotraukose atvaizduotos senos medžiagos, sena apdaila, tapetai, senos technologijos. Ieškovas nepateikė įrodymų dėl buto (duomenys neskelbtini) būklės turto apgadinimo dienai. Ieškovas pateikė ne atkūrimo kaštų apskaičiavimą, bet bendro pobūdžio Lokalinę remonto sąmatą. Nurodyta UAB S. C. 2021 m. rugpjūčio 8 d. sąmatoje. Didžiausia dalis šių darbų neatitinka apgadinimų, nurodytų ieškovo pateiktoje Lokalinėje sąmatoje, šalinimui, pagal savo apimtį ir tūrinį yra einamojo remonto darbai, nesusiję su apgadinimais. Lokalinė sąmata apskaičiuoja bendrą buto remontą, bet ne užpylimo pasekmių šalinimą ir būklės atkūrimą, Be pagrindo įtraukta į sąmatą pridėtinės išlaidos 328,62 Eur ir pelnas 156,26 Eur. Atsakovo teigimu, vandens nutekėjimo jo bute nebuvo, iš kur atsirado vanduo (duomenys neskelbtini), jam nežinoma, namas senas, stogas neremontuotas, yra problemos su stovais ir vandentiekio sistemomis. UAB „Jonavos paslaugos“, administruojanti namą (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 24 d. Ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl namo (duomenys neskelbtini) priežiūros nurodyti darbai namo vandentiekio sistemai - Bendro naudojimo objektų atnaujinimas pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus laikotarpiui 2021-2026 m. (paskutinis Ataskaitos lapas), nurodyti Darbų pavadinimai: Šalto, karšto, cirkuliacinio vandens ir fekal. Kanalizacijos stovų keitimas (suma 30 000 Eur). – Priedas Nr.6). Tai įrodo, kad namo sistemos reikalauja remonto ir vanduo į D. K. butą Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo patekti dėl skirtingų priežasčių – stogas, stovų keitimas.
Atsakovo atstovas advokatas V. K. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko atsiliepime nurodytais argumentais ir motyvais. Atsakovo atstovas papildomai paaiškino, kad, po apliejimo atsakovo butas neapžiūrėtas, vandens išsiliejimo šaltinis nenustatytas, D. K. nekvietė Avarinės tarnybos ir į policiją nesikreipė, pateiktos buto (duomenys neskelbtini) nuotraukos neleidžia teigti, kad užpylimas vyko (duomenys neskelbtini), nėra šviežių vandens išsiliejimo pėdsakų, pagal sienų, tapetų patamsėjimą ir pelėsių lokalizaciją galima daryti išvadą, kad užpylimas buvo pakankamai seniai, namas senas, stogas neremontuotas, yra problemos su stovais ir vandentiekio sistemomis, ką įrodo UAB „Jonavos paslaugos“ ataskaitos ir raštai. Atsakovo atstovas nurodė, kad, teismui nustačius vandens pratekėjimą iš atsakovo buto, jis sutiktų sumokėti ieškovui 179 Eur. Ši suma gaunama iš sąmatos minusavus pridėtines išlaidas ir pelną, taip pat, atsakovo nuomone, minusavus 1 027 Eur išlaidų, už darbus, nesusijusius su apgadinimu (šviestuvo ir virtuvės baldų demontavimas, sienų labai geras glaistymas ir šlifavimas du kartus, medžiagos, ūkinių šiukšlių valymas iš patalpų, papildomų mechanizmų vertė, statybvietės išlaidos) bei likusiai sumai pritaikius 90 procentų nusidėvėjimą (namas pastatytas 1977 metais, per metus nusidėvi po 2 procentus), minusuojama 1 617 Eur. Be to, pagal draudimo sutartį, draudžiant namų turtą likutine verte - nuostoliai namų turtui, kuris įvykio dieną nėra senesni kaip 10 metų - atlyginami atkuriamąja verte, o namų turtui kuris senesnis kaip 10 metų - atlyginama 30 proc. šio turto atkuriamosios vertės.
Trečiasis asmuo Jonavos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Jonavos rajono savivaldybei ir (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas D. K. (buv.K,), kuri įsipareigojo butą naudoti pagal paskirtį, jį prižiūrėti. Kadangi draudimo sutartis sudaryta su nuomininke, ji ir turi teisę gauti draudimo išmoką. Sprendimą prašoma priimti teismo nuožiūra. Trečiojo asmens atstovė K. R. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytus argumentus.
Liudytoja D. K. teismo posėdžio metu parodė, kad nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini), ji gyvena 15 metų. Jos butas draustas pas ieškovą. Atsakovas iki buto apliejimo apie pusę metų savo bute darėsi remontą. Įvykio dieną jos namie nebuvo, buvo vyras. Jis jai paskambino ir pasakė, kad juos iš penkto aukšto pila, vanduo bėga per rozetes. Atsakovo tuo metu namuose nebuvo. Ji paskambino kaimynui iš antro aukšto G. K., dirbančiam santechniku, ir pasakiusi, kad jos butą pila, prašė padėti. Netrukus vanduo nustojo bėgti, todėl ji avarinės tarnybos nekvietė, be to tai būtų papildomai kainavę. Vandens bėgimo centras buvo iš viršaus nuo tualeto ir vonios, buvo šlapios sienos : svetainės, koridoriaus į virtuvę ir virtuvės, nuo drėgmės atsilupo sienų ir grindų laminatas. Šis jos buto užpylimas yra antras, pirmą kartą kiti nuomininkai buvo užpylę virtuvę, bet nedaug, šį kartą apliejo kaip reikiant. Kitą dieną po užpylimo pas ją atėjo atsakovas, apsižiūrėjo, sakė, gal susitarsim, bet kai ji atsakė, kad jos butas draustas, daugiau ir nekalbėjo. Bute prieš Naujus metus ji buvo pasidariusi remontą, tapetais išklijavo svetainės sienas, plokštėm – lubas, grindų nekeitė, o po pusmečio atsakovas jos butą apipylė. Kadangi butą patys remontavo, dokumentų neturi. Nors jų namas ne naujas, bet laiptinė tvarkinga. Vamzdžiai laiptinėje keisti prieš 1,5 – 2 metus, laiptinėje būna sausa net ir po lietaus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Remiantis šalių atstovų ir liudytojos D. K. paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais: ERGO gyventojų turto ir asmens civilinės atsakomybės draudimo liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), pranešimu apie padarytą žalą, 2021 m. liepos 28 d. defektiniu aktu, lokaline sąmata Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta 2020 m. spalio mėn. kainomis, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais, pretenzija byloje nustatyta, kad ieškovas ,,ERGO Insurance SE“ ir draudėja D. K. sudarė draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2021 m. liepos 16 d. atsakovui S. S. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko vandentiekio avarija, dėl kurios buvo aplietas žemiau buvęs butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir jam padaryta žala. Ieškovas, gavęs pranešimą apie žalą, surašius defektinį aktą ir lokalines sąmatas, 2021 m. rugpjūčio 18 d. išmokėjo draudėjai D. K. 3 281,00 Eur draudimo išmoką už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), padarytą žalą.
Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka reiškia atsakovui – buto, kuriame įvyko vandentiekio avarija, savininkui, t. y. tiesiogiai už žalą atsakingam asmeniui. Atsakovas, nesutikdamas su tokiu ieškovo reikalavimu, nurodo, kad ieškovas neįrodė, kad užpylimas įvyko iš jo buto bei neįrodė žalos dydžio.
Dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.
Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (CK 266 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir dėl jų kilusios žalos (CK 6.247 straipsnis) ir kilusią žalą (CK 6.249 straipsnis) turi pareigą įrodinėti ieškovas, o paneigti kaltę dėl žalos padarymo ir tokiu būdu išvengti atsakomybės – atsakovas (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).
Tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl žalos, atsiradusios užpylus patalpas vandeniu, atlyginimo, ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Kadangi nagrinėjamo pobūdžio atvejais kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).
Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
Byloje nėra ginčo, kad butas adresu (duomenys neskelbtini) buvo užlietas ir jam padaryta žala.
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl kilusios vandentiekio avarijos ir jos padarinių yra atsakingas atsakovas, šį savo teiginį grįsdamas ne tik rašytiniais įrodymais - pranešimu apie padarytą žalą ir 2021 m. liepos 28 d. defektiniu aktu su nuotraukomis ir buto planu, bet ir liudytojos D. K. parodymais, kad vanduo į butą bėgo iš viršaus, t.y. iš atsakovo buto.
Atsakovas atsiliepimu ir jo atstovas teisminio nagrinėjimo metu ieškinio nepripažino, kadangi, jų manymu, nėra nustatytos tikrosios priežastys, dėl kurių butas buvo užlietas, šią aplinkybę įrodinėjo uždarosios akcinės bendrovės ( toliau – UAB) „Jonavos paslaugos“ namo adresu (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos ataskaita už 2020 metus ir UAB „Jonavos paslaugos“ 2022 m. birželio 16 d. atsakymu į atsakovo atstovo užklausimą. Pagrindinis atsakovo atsikirtimo į ieškinį argumentas, kad įvykio metu nebuvo kviesta avarinė tarnyba ar policija, nebuvo apžiūrėtas atsakovo butas, nes, jo teigimu, vandens nutekėjimo jo bute nebuvo, nėra įrodymų, kad butas užlietas 2021 m. liepos 16 d., nes apžiūros aktas surašytas tik 2021 m. liepos 28 d., be to namas yra senas, stogas neremontuotas, yra problemos su stovais ir vandentiekio sistemomis.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, jog jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 12, 178, 187 straipsniai). Šio pobūdžio bylose teismas nerenka įrodymų, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 179 straipsnis). Vertinant šalių pateiktus įrodymus, remiamasi įrodymų pakankamumo taisykle ir išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).
Atsakovo argumentai, kad byloje nenustatytas vandens liejimosi šaltinis ir atsakovo kaltė, yra paneigiami byloje esančiais anksčiau paminėtais rašytiniais įrodymais ir liudytojos D. K. parodymais, kuriais netikėti teismui nėra jokio pagrindo, be to, tokių pagrindų nenurodė ir atsakovo atstovas. UAB „Jonavos paslaugos“, kaip namo (duomenys neskelbtini) administratoriaus, veiklos ataskaitoje už 2020 metus nėra duomenų apie šio namo bendrojo naudojimo objektų, susijusių su atsakovo butu ar laiptine, remontą; atsakovo atsiliepime minimas administratoriaus planas šiame name pakeisti šalto, karšto, cirkuliacinio vandens ir kanalizacijos stovus, šioje byloje yra neaktualus, nes keitimas numatomas tik 2027 m., UAB „Jonavos paslaugos“ 2022 m. birželio 16 d. informacijoje nurodyta, kad į avarinę tarnybą atsakovas kreipėsi 2021 m. balandžio 27 d. dėl trūkusio kanalizacijos stovo trišakio, kurį pats pasikeitė (kas su nagrinėjama byla nesusiję), o dėl 2021 m. liepos 16 d. užpylimo į avarinę tarnybą niekas nesikreipė. Ta aplinkybė, kad avarinė tarnyba kviesta nebuvo, nepaneigia paties užpylimo fakto : liudytoja D. K. parodė, kad, gavusi iš vyro žinią, kad jų namuose per sienas ir rozetes bėga vanduo, ji iš karto skambino kaimynui G. K., dirbančiam santechniku, prašydama pagalbos. Kadangi po šio skambučio bute netrukus vandens bėgimas baigėsi, nebuvo reikalo kviesti avarinės tarnybos ir papildomai mokėti už jos paslaugas.
Tokiu būdu byloje nustatyta, kad žalą butui, adresu (duomenys neskelbtini), padaręs vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų.
Atsakovas įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog jis, būdamas buto savininku, užtikrino buto vamzdynų tinkamą priežiūrą, nepateikė. Todėl teismas konstatuoja, kad būtent atsakovo neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis savo turtu bei jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra nustatytas. Kadangi ieškovas išmokėjo draudimo išmoką draudikui, jam perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Atsakingai elgtis yra buto savininko pareiga, kurios jis nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl atsakovui tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės, t. y. atlyginti patirtus nuostolius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra visos atsakovo, kaip buto, kuriame įvyko žalos padaręs įvykis, savininko deliktinės atsakomybės sąlygos. Dėl to ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo įvykiu padarytos žalos atlyginimą tenkintinas.
Dėl žalos dydžio nustatymo
Žalą, padarytą asmens turtui, privalo atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Įstatymas nustato visiško nuostolių atlyginimo principą, kuris išreiškia civilinės atsakomybės kompensavimo funkcijos esmę. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų. Turto sugadinimas yra fizinis poveikis turtinėms vertybėms, dėl kurio sumažėja medžiaginės, eksploatacinės, vartojamosios ar kitokios jų savybės. Pokytis gali būti objektyviai nustatytas ir įvertintas pinigais. Padaryta žala turi būti nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 3 281,00 Eur nuostolių atlyginimą, jų dydį grįsdamas sąmata, skaičiuota pagal STEL programą pagal 2021 m. spalio mėnesio statybos darbų ir medžiagų vidutinius įkainius, kurie atnaujinami kas 6 mėnesius, bei mokėjimo dokumentu, kuris patvirtina, kad ieškovas išmokėjo D. K. 3 281 Eur draudimo išmoką.
Atsakovas nesutiko su nuostolių dydžiu ir nurodė, kad sąmata nėra tinkamas įrodymas žalos dydžiui nustatyti, nes didžiausia dalis šių darbų neatitinka apgadinimų, nurodytų ieškovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje, šalinimui, pagal savo apimtį ir turinį yra einamojo remonto darbai, nesusiję su apgadinimais, taip pat neįrodyta, kad bute remontas padarytas. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad, teismui nustačius vandens pratekėjimą iš atsakovo buto, atsakovas sutiktų sumokėti ieškovui 179 Eur : ši suma gaunama iš sąmatos minusavus pridėtines išlaidas ir pelną, kurių atsakovas nepripažįsta, taip pat minusavus 1 027 Eur išlaidų, už darbus, nesusijusius su apgadinimu (šviestuvo ir virtuvės baldų demontavimas, sienų labai geras glaistymas ir šlifavimas du kartus, medžiagos, ūkinių šiukšlių valymas iš patalpų, papildomų mechanizmų vertė, statybvietės išlaidos) bei likusiai sumai pritaikius 90 procentų nusidėvėjimą (namas pastatytas 1977 metais, per metus nusidėvi po 2 procentus), minusuojama 1 617 Eur.
Atsakovo ir jo atstovo argumentai, kad sąmata nėra tinkamas įrodymas, yra deklaratyvaus pobūdžio, neparemti jokiais objektyviais įrodymais, atsakovas neprašė skirti ekspertizės, todėl teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Draudimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad butas ir namų turtas bute apdrausti atkuriamąja verte. Pagal viešai skelbiamas Ergo gyventojų turto draudimo taisykles atkuriamoji vertė – vertė, atitinkanti turto atkūrimo išlaidas iki naujos, bet nepagerintos būklės, todėl sąmatoje nurodytoms medžiagoms ir darbams suminis nusidėvėjimo normatyvas netaikytinas. Žalą dėl buto užliejimo ieškovas nustatė tokiu būdu, kurio esmė yra pagrįsta skaičiavimais, kiek kainuoja atkurti esamo (sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų eksploatacinių bei naudingųjų savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas ir kainas. Ieškovas žalos administravimo metu nustatė padarytos žalos mastą bei parengė darbų, kurie reikalingi norint atkurti sugadintą turtą, sąmatą. Abejoti sudarytos sąmatos patikimumu ir objektyvumu teismas neturi jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Ieškovo reikalaujamo priteisti žalos atlyginimo dydis atitinka realiai patirtus nuostolius. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovo reikalavimas 3 281 Eur nuostoliams atlyginti tenkinamas.
Dėl procesinių palūkanų
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 281,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 74 Eur žyminio mokesčio ir 0,86 Eur užmokestis už Nekilnojamojo turto registro centrinio banko išrašą, viso 74,86 (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei šioje byloje sudaro 8,96 Eur, todėl jos priteisiamos iš atsakovo valstybei (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui ,,ERGO Insurance SE“, įmonės kodas 10017013, Lietuvoje veikiančio per ,,ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, 3 281,00 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt vieno euro) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (3 281,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 74,86 Eur (septyniasdešimt keturis eurus 86 centus) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 centus) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.