- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-07-05
- Bylos Nr.
- Iv-954-414/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00383-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių policijos komisariatas, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjui A. S., jo atstovui adv. p. Eugenijui Lukošiui, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Dalei Viskontienei, nedalyvaujant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių policijos komisariato ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atstovams, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl išmokų priteisimo, tretieji suinteresuoti asmenys Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių policijos komisariatas ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
A. S. ir jo atstovas prašė priteisti iš atsakovo 6772,65lt. už budėjimą laisvu nuo tarnybos metu ir budėjimo metu dirbtus viršvalandžius ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2007 m. liepos 14 d. iki visiško atsiskaitymo dienos. Jie paaiškino, kad pareiškėjas nuo 1992 metų dirbo Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininko pavaduoto pareigose. 2007-09-19 įsakymu atleistas iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 12 p. Darbo kodekso 141 str. 1 d., Vidaus tarnybos statuto 58 str. 1 d. numato, kad darbdavys atleidimo dieną privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, tačiau atsakovas pilnai neatsiskaitė su pareiškėju jo atleidimo dieną. 2007-09-11 pareiškėjas raštu kreipėsi į darbdavį prašydamas pilnutinai atsiskaityti prieš atleidžiant jį iš vidaus tarnybos. Darbdavys prašomos sumos nesumokėjo ir tik 2008-06-05 raštu nurodė, jog atsisako sumokėti pareiškėjo prašomas sumas, todėl pareiškėjas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl nesumokėtų išmokų, susijusių su tarnybos santykiais, priteisimo. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2006-11-01 iki 2007 metų liepos mėnesio jis pagal iš anksto sudarytus bei patvirtintus grafikus budėdavo. Šių budėjimų metu jis dažnai būdavo priverstas vykti į darbovietę ir vykdyti darbines funkcijas: vykti į įvykius, tikrinti personalo tarnybą, budėtojų tarnybą, areštinės darbą, daryti įrašus patikrinimo žurnaluose, taip pat atlikdavo atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus, nagrinėjo administracinių teisės pažeidimo bylas. Darbdavys jam nesumokėjo už 378 valandas 6284,23lt. bei 488,42lt. už budėjimo metu iškviestas į darbo vietą atlikti darbinių funkcijų 14 valandų. Darbdavys su juo neatsikaitė atleidimo dieną, todėl privalo sumokėti vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo dienos iki visiško atsiskaitymo dienos.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė prašė skundą atmesti. Ji paaiškino, kad darbdavio pavedimu pareigūnas, atlikęs jam nepriklausančias atlikti funkcijas (budėjimą įstaigos interesais), turi teisę pasirinkti kompensavimo už jas būdą –įstatymo tiesiogiai nurodytą poilsio laiką arba apmokėjimą už viršvalandinį darbą. Tačiau pareiškėjas, būdamas nepakankamai rūpestingas, nenurodė konkretaus kompensavimo būdo, todėl po atleidimo iš tarnybos neturi teisės reikalauti apmokėti už budėjimą laisvu nuo tarnybos metu ir budėjimo metu dirbtus viršvalandžius.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje kilęs ginčas dėl apmokėjimo už budėjimo laisvu nuo tarnybos metu laiką 2006 m. lapkričio – 2007 m. birželio mėnesiais, už viršvalandžius 2007 m. kovo, balandžio, liepos mėnesiais. Be to, pareiškėjas A. S. pareiškė su šiais pagrindiniais reikalavimais susijusį išvestinį reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelsimo atsiskaityti laiką.
Teismo posėdžio metu nustatyta, kad pareiškėjas prašomų priteisti išmokų, susijusių su tarnybos teisiniais santykiais laikotarpiu - nuo 2006 metų lapkričio mėnesio iki 2007 metų liepos mėnesio įskaitytinai - ėjo Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojo pareigas ir 2007-09-13 Kaišiadorių rajono PK viršininko įsakymu Nr. 63-TE-89 buvo atleistas iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 12 p. (t. 1, b.l. 32). Atleidžiant pareiškėją iš vidaus tarnybos minėtu įsakymu buvo nuspręsta išmokėti jam piniginę kompensaciją už nepanaudotas 25 kalendorines dienas kasmetinių atostogų.
Pagal Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. Nr. 446 nutarimą, kuriuo buvo pakeistas nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių sąrašas, patvirtintas Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1150, į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių sąrašą, teritorinių policijos įstaigų vadovų pavaduotojų pareigybė neįtraukta. Taigi pareiškėjo užimta pareigybė nėra priskirta prie tų pareigybių, kurias užimančių pareigūnų darbas organizuojamas pamainomis.
Byloje esantys įrodymai – darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, budėjimo grafikai, Kaišiadorių r. PK viršininko 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 63-V-119 patvirtintas Kaišiadorių r. PK darbo reglamentas (t. 1, b. l. 20, 68-82) leidžia konstatuoti, kad pareiškėjui buvo nustatyta penkių dienų darbo savaitė su dviem poilsio dienomis (šeštadienį ir sekmadienį), dirbant aštuonias valandas per dieną. Taip pat darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (t. 1, b. l. 75-82) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio mėnesio iki 2007 m. birželio mėnesio (išskyrus 2007 m. gegužės mėn.) laisvu nuo tarnybos metu A. S. budėjo iš anksto aptartoje vietoje 378 valandas, be to, budėdamas laisvu nuo tarnybos metu jis išdirbo 14 valandų viršvalandžių 2007 m. kovo 3, 4 d., balandžio 7, 8 d., liepos 3 d.
Kaišiadorių rajono PK viršininko pavaduotojo pareigybės aprašymo (t. 1, b.l. 45-46), Kaišiadorių rajono PK Darbo reglamento, patvirtinto 2006-09-11 įsakymu Nr. 63-V-119 (t. 1, b.l. 16-31) duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ne darbo (tarnybos) laiku buvo atsakingas už Kaišiadorių rajono PK tarnybų veiklos organizavimą, koordinavimą bei kontroliavimą (Darbo reglamento 67 p. – 70 p., t. 1, b.l. 20-21). Darbo reglamento paminėti punktai pareiškėjui numatė tam tikras teises bei taip pat nustatė ir konkrečias pareigas (nustatytu terminu tikrinti atskiras tarnybas, daryti įrašus dokumentuose, atskirais atvejais informuoti aukštesnius pareigūnus, taip pat aktyviai dalyvauti tiriant sudėtingas operatyvines situacijas). Pareigybės aprašymo 6 p. – 11 p. (t. 1, b.l. 46) taip pat įpareigojo pareiškėją atlikti iš esmės analogiškus veiksmus: pradėti ir organizuoti ikiteisminį tyrimą, koordinuoti operatyvinę veiklą, asmeniškai dalyvauti nusikaltimų atskleidime.
Bylos duomenys patvirtina, kad Kaišiadorių rajono PK buvo sudaryti viršininko, viršininko pavaduotojų, kitų įgaliotų pareigūnų budėjimo grafikai paminėtų tarnybinių funkcijų įgyvendinimui. Budėjimo grafikų (t. 1, b.l. 68-82, 132-133, 147-148, 171-172185-186, T. 2, b.l. 2-3, 28-29, 156-159) duomenys ir teismui pateikti dokumentai (t. 1, b.l. 74, 79, 85, 73, 83, 86, 83, 82) patvirtina ir rodo, kad šie duomenys iš esmės sutampa su darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, patvirtinančiais, kad pareiškėjas 2006 metų lapkričio – 2007 metų birželio mėnesiais budėjo 378 valandas, o 2007 metų kovo 3, 4 dienomis, 2007 m. balandžio 7, 8 dienomis ir 2007 m. liepos 3 dieną pareiškėjas, budėdamas laisvu nuo tarnybos metu, dirbo 14 valandų viršvalandžių.
Teismo posėdžio metu nustatyta, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščių pagrindu teismui buvo pateiktos pažymos dėl pareiškėjo darbo laisvu nuo tarnybos metu ir išdirbtų viršvalandžių (t. 2, b.l. 156, 178-179), o atsakovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog darbo laiko apskaitos žiniaraščiai buvo pildomi remiantis tarnybiniais pranešimais (t. 2, b. l. 194).
Vidaus tarnybos statutinių pareigūnų darbo laiko režimo ir apmokėjimo už darbą klausimus reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas bei kiti su jo įgyvendinimu susiję teisės aktai (minėto statuto 5 straipsnis). Statuto 31 straipsnio (2006 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. X-804 redakcija, įsigaliojusi nuo 2006 m. lapkričio 1 d.) 1 dalis apibrėžia, kad pareigūno budėjimo laikas yra laikas, kurį jis pagal teisės aktų nustatyta tvarka iš anksto patvirtintą grafiką turi būti iš anksto aptartoje vietoje laisvu nuo tarnybos metu tam, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas ar budėtojų tarnyba galėtų jį iškviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų. Šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad budėjimo laikas negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį. Pareigūno budėjimo laikas įstaigoje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje – ne mažiau kaip pusei darbo laiko. Statuto 31 straipsnio 3 dalis nustatė, kad už budėjimą, kai viršijama darbo laiko trukmė, per artimiausią mėnesį pareigūnui privalo būti suteiktas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip viršytas darbo laikas arba pareigūno pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už viršvalandinį darbą.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas tarnybinius pranešimus dėl dirbto darbo laisvu nuo tarnybos metu ir išdirbtų viršvalandžių rašė 2007-04-02, 2007-05-02, 2007-07-02 ir 2007-07-04 ir jie patvirtina dirbtą darbą laisvu nuo tarnybos metu 2007 m. kovo mėn., 2007 m. balandžio mėn., 2007 m. birželio mėn. (viso 136 val.) ir išdirbtus viršvalandžius 2007 m. kovo, balandžio ir liepos mėn. (viso 14 val.) (t.1, b.l. 83, 85-87). Pareiškėjo tarnybinių pranešimų, kurie patvirtintų jo dirbtą darbą laisvu nuo tarnybos metu 2006 metų lapkričio – 2007 metų vasario mėnesiais į bylą nepateikta.
Kaip jau buvo paminėta, darbo laiko apskaitos žiniaraščių pagrindu teismui buvo pateiktos pažymos dėl pareiškėjo darbo laisvu nuo tarnybos metu ir išdirbtų viršvalandžių (t. 2, b.l. 156, 178-179), o darbo laiko apskaitos žiniaraščiai buvo pildomi remiantis tarnybiniais pranešimais. Tokiu būdu, teismas sprendžia, jog tarnybinių pranešimų buvimas apsprendžia ir patvirtina pareiškėjo dirbtą darbą laisvu nuo tarnybos metu 2007 m. kovo mėn., 2007 m. balandžio mėn., 2007 m. birželio mėn. (viso 136 val.) ir išdirbtus viršvalandžius 2007 m. kovo, balandžio ir liepos mėn. (viso 14 val.). Dirbtas laikas laisvu nuo tarnybos metu nėra ilgesnis kaip 96 valandos per mėnesį, todėl už dirbtą darbą laisvu nuo tarnybos metu 2007 m. kovo mėn., 2007 m. balandžio mėn., 2007 m. birželio mėn. (viso 136 val.) ir išdirbtus viršvalandžius 2007 m. kovo, balandžio ir liepos mėn. (viso 14 val.) pareiškėjui priteistina 2865,76lt. (717,86+835,56+823,92+488,42) (t. 2, b. l. 178-179).
Statuto 58 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, kad su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo dieną. Statute nėra nuostatų, kurios numatytų garantijas statutiniams valstybės tarnautojams ir sankcijas vidaus reikalų statutinėms įstaigoms, kurios neįvykdo, ar netinkamai įvykdo Vidaus tarnybos statuto 58 straipsnyje įtvirtintą pareigą su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu visiškai atsiskaityti jo atleidimo dieną. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs ir suformavęs praktiką, jog statutinio valstybės tarnautojo teisė gauti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą visiškai atsiskaityti atleidimo iš tarnybos dieną yra ginama taikant Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2007 m. birželio 7 d. Nr. N3-583/2007; 2009 m. rugpjūčio 31 d. Nr. A438-1021/2009; 2009 m. spalio 8 d. Nr. A662-1078/2009; 2009 m. gruodžio 28 d. Nr. A146-1296/2009;2009 m. gruodžio 28 d. Nr. A822-1534/2009; 2010 m. birželio 21 d. Nr. A662-877/2010 ir kt.).
Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.
Iš nurodytų Darbo kodekso 141 straipsnio nuostatų matyti, kad straipsnio 3 dalyje nurodyta (darbdavio) pareiga sumokėti (jau atleistam) darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį pirmiausia yra siejama su uždelsimu (iš dalies arba visiškai) atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo dieną, antra vertus, tokia darbdavio pareiga atsiranda tik tuo atveju, kai dėl paminėto uždelsimo nėra darbuotojo kaltės. Šios aplinkybės Darbo Kodekso 141 straipsnio taikymo prasme yra būtinos sąlygos šio straipsnio 3 dalyje numatyto vidutinio darbo užmokesčio priteisimui. Todėl, taikant Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalį, yra būtina nustatyti (aptarti) kiekvienos iš šių sąlygų buvimą, tuo pačiu pateikti šių sąlygų sampratą ir tik tai padarius aiškinti konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes.“ <...> „terminas (žodis) „uždelsimas“ pagal jo panaudojimo prasmę reiškia užvilkinimą (Lietuvių kalbos instituto Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 877 psl.), t. y. suponuoja situaciją, kai tai darantis asmuo (šiuo atveju darbdavys) žinojo arba privalėjo žinoti, kad jis nustatytu laiku (šiuo atveju atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju dieną) neįvykdė tam tikros pareigos ir tai tęsia toliau.“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143 – 2000/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009).
Tokiu būdu teismų praktikoje akcentuojama, kad pagal DK 141 straipsnio 3 dalies normos hipotezę, šioje normoje nustatytų pasekmių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu, vertinant, ar pareiškėjas elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai tam, kad tokios situacijos nebūtų.
Aiškinant DK 141 straipsnio 3 dalies normos turinį, tokio fakto nustatymas byloje laikytinas pakankamu darbdavio pareigai sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą laiką atsirasti. Tačiau nustatant pareiškėjui išmokėtinos sumos dydį, būtina atsižvelgti į teismų praktikoje pateikiamą DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo išaiškinimus.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.) nustatyta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir pažymėjo, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais kai darbdavys uždelsia atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės, įstatyme darbuotojui nustatyta tam tikra garantija – įpareigojimas darbdaviui sumokėti darbuotojui jo vidutinį atlyginimą už visą uždelsimo laiką (DK 141 straipsnio 3 dalis. Kita vertus, aiškinant DK 141 straipsnio 3 dalį, pažymėta, kad šios normos paskirtis yra daugiaplanė: tiek kompensacinė (darbuotojui), tiek prevencinė ir nubaudimo (darbdaviui). Nurodyti šios normos tikslai gali būti pasiekti bei efektyvūs tik tada, kai darbdaviui paskirta sankcija bus proporcinga jo padarytam teisės pažeidimui. Svarbu, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos neatsirastų nepagrįstai didelis neadekvatumas (disproporcija) ir kad taip nebūtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimai. Jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiškai, tai vidutinio darbo užmokesčio sumokėjimas už visą uždelsimo laiką atitiks teisės normos tikslus, tačiau jeigu atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis jam priklausančių sumų, nesiekiančių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, tada DK 141 straipsnio 3 dalies pagrindu mokėtinos išmokos dydžio nustatymas naudojant vien gramatinį šios normos aiškinimą prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei reikštų neproporcingos teisės pažeidimui sankcijos darbdaviui taikymą.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija paaiškina, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta suma – vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo atsiskaityti laiką – mokėtina (išieškotina) tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tai tokiais atvejais pagal DK 141 straipsnio 3 dalį mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką. Toks šios normos aiškinimas formuojamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008, 2008 m. gegužės 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008, 2011 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2011. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjamose bylose taip pat vadovaujasi minėtais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pateikiamais DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo išaiškinimais (2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1318/2011, 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1321/2012, 2012 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1988/2012).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, pareiškėjui už uždelstą atsiskaityti laiką galėtų būti priteistina suma, paskaičiuota proporcingai neišmokėtai vidutinio darbo užmokesčio daliai.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjui buvo uždelsta išmokėti 2865,76lt., o remiantis atsakovo byloje pateikiamu paskaičiavimu, kurio pareiškėjas neginčijo, tai sudaro 68,69 procento jo vidutinio darbo užmokesčio (t. 1, b. l. 12). Tačiau naujausioje kasacinio teismo praktikoje, susijusioje su DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimu bei taikymu, yra pripažįstama, kad taikant šią teisės normą visuomet privalu atsižvelgti ir DK 2 straipsnyje bei 35 straipsnyje įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 straipsnyje ir 35 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012, 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3- 365/2010). Toks DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo principas buvo nustatytas atsižvelgiant į minėtos teisės normos paskirtį, t.y. joje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga ir adekvati teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik proporcingumo, teisingumo, protingumo principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų ir atsakovės kreditorių interesams. Dėl šių priežasčių teismas sprendžia, kad patenkinus pareiškėjo reikalavimą priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laikotarpį nuo 2007 m. liepos 14 d. iki visiško atsiskaitymo dienos, būtų neadekvati sankcija ir pažeistų paminėtus principus, o taip pat kitų atsakovo darbuotojų interesus.
Teismas sprendžia, jog yra pagrindas mažinti pareiškėjo prašomą priteisti vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką sumą, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012, 2010-09-28 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3- 365/2010). Šiuo konkrečiu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjo prašymas atsiskaityti nebuvo išsamus ir konkretus, o lyginant su pareikšto skundo apimtimi prašymas buvo iš dalies nepagrįstas (t. 1, b. l. 41), pareiškėjas pats nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, nes neįvykdė įsipareigojimo 2007-07-04 tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 83), tikslindamas skundą neprisidėjo prie operatyvaus bylos išnagrinėjimo (t. 1, b. l. 103-106), kad atsakovo veiksmuose atsiskaitant su pareiškėju, nenustatytas piktybiškumas ir sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti pareiškėjui priteistą vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją už visą uždelstą atsiskaityti laikotarpį iki 20000lt. Šios kompensacijos nesumažinimas reikštų pernelyg didelę disproporciją tarp pareiškėjui priklausančių darbo pajamų už jo išdirbtą laikotarpį ir daugelį kartų jo darbo pajamas viršijančios kompensacijos. Tokia situacija inter alia būtų nesuderinama su DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu, neatskiriamu nuo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012, 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010).
Pažymėtina, kad dėl teismų precedentų reikšmės ir santykio Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra nurodęs, kad kai egzistuoja objektyvi būtinybė, precedentai gali būti keičiami ar pildomi. Esant precedentų konkurencijai, t. y. keliems analogiškose bylose priimtiems teismų sprendimams, atsižvelgtina taip pat ir į jų priėmimo laiką, galimus reikšmingus ekonominius, socialinius pokyčius, įvykusius nuo precedento priėmimo, ir kt.
Vadovaujantis LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1d. 2p.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti A. S. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2865,76lt. už dirbtą darbą laisvu nuo tarnybos metu 2007 m. kovo mėn., 2007 m. balandžio mėn., 2007 m. birželio mėn. ir išdirbtus viršvalandžius 2007 m. kovo, balandžio ir liepos mėn.
Priteisti A. S. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 20000lt. vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.