Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-04-02 · Administracinė byla Nr. A-438-1548-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2012-04-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-04-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Iv-954-414/2012Sprendimas · 2012-07-05Regionų apygardos administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2013-02-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2013-02-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2013-05-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-02
Bylos Nr.
A-438-1548-12
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00383-2011-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Veslava Ruskan
Pareiškėjas
M. Š.
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aviacijos
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A438-397/2012Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00383-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjui M. Š. (M. Š.), jo atstovui advokatui D. F. (F.), atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aviacijos rinktinės atstovui N. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aviacijos rinktinei dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas M. Š. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

panaikinti atsakovės 2011 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. TE-27 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“;panaikinti aukščiau minėto įsakymo pagrindu priimtą 2011 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. TE-28 „Dėl M. Š. atleidimo iš tarnybos“; grąžinti jį į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Aviacijos rinktinės Aptarnavimo skyriaus Tiekimo poskyrio vyresniojo specialisto pareigas; priteisti iš VSAT Aviacijos rinktinės kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Šalies argumentai

Skunde paaiškino, kad nuo 2010 m. rugpjūčio 16 d. jis dirbo VSAT Aviacijos rinktinėje Aptarnavimo skyriaus Tiekimo poskyrio vyresniuoju specialistu (A lygis, 10 kategorija). VSAT Aviacijos rinktinės vadas 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. TE-27 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pripažino jį padarius tarnybinį nusižengimą ir skyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Tos pačios dienos įsakymu Nr. TE-28 jis buvo atleistas iš valstybės tarnybos nuo 2011 m. liepos 1 d. Pareiškėjo nuomone, įsakymai yra nepagristi ir neteisėti, neatitinkantys teisingumo, protingumo principų, buvo priimti siekiant su juo susidoroti.

Nurodė, kad 2011 m. gegužės 25 d. jis gavo Aviacijos rinktinės Aptarnavimo skyriaus viršininko S. N., Tiekimo poskyrio vedėjos L. M., vyriausiosios specialistės K. K. pavedimus nuvažiuoti iš Aviacijos rinktinės į Vilniaus miestą ir aplankyti daug naujų įmonių. Vykdydamas šiuos vadovybės nurodymus, jis apie 9–10 val. tarnybiniu automobiliu „Ford Mondeo“ išvažiavo iš Aviacijos rinktinės į Vilniaus miestą. Teigė, kad tikslaus visos dienos nuvažiuoto maršruto jis nepamena, išvardino eilę aplankytų įmonių, taip pat nurodė, kad vykdydamas S. N. nurodymą, nuvyko į savo namus (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur iš savo asmeninio elektroninio pašto turėjo išspausdinti iš užsienio kompanijos „Pilotshop“ atsiųstą sąskaitą dėl Švedijos aviacinio žemėlapio. Pažymėjo, kad įvykdė visus vadovybės nurodymus bei į rinktinę grįžo apie 15.30 val.

Teigė, kad 2011 m. gegužės 27 d. VSAT Aviacijos rinktinė vyriausiojo specialisto A. V. 2011 m. gegužės 26 d. tarnybinio paaiškinimo pagrindu pavedė rinktinės Veiklos organizavimo skyriui atlikti tarnybinį patikrinimą dėl tarnybinio autotransporto panaudojimo teisėtumo. 2011 m. gegužės 31 d. jam buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, kuriame buvo išdėstyti įtarimai dėl padaryto tarnybinio nusižengimo: 2011 m. gegužės 25 d. naudojosi tarnybiniu automobiliu „Ford Mondeo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris apie 5 min. stovėjo (duomenys neskelbtini), apie 1 val. 14 min. stovėjo (duomenys neskelbtini) bei 23 min. stovėjo (duomenys neskelbtini). Dėl apsilankymo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas komisijai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) dislokuotas Lietuvos kariuomenės Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas, o jis atlieka savanoriškąją karo tarnybą Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgose (toliau – KASP). Nurodė, kad 2011 m. gegužės 25 d. jam paskambino būrio, kuriam jis priklauso, grandinis J. R. (J. R.) ir pranešė, kad norint tęsti tarnybą KASP, būtina skubiai atvykti į štabą ir užpildyti reikalingus dokumentus. Žinodamas, kad darbo laiku (8–17 val.) nėra jokių galimybių nuvažiuoti susitvarkyti reikalingų dokumentų dėl to, kad rinktinė yra apie 20 km nuo Vilniaus, jis užvažiavo pakeliui į KASP. Adresu (duomenys neskelbtini) jis buvo nuvykęs, nes KASP finansų departamentui perdavė Aviacijos rinktinės išduotą pažymą apie jo darbo užmokestį, kurią atsakovas jam išdavė tą pačią dieną. Užtruko apie 5 min. Adresu (duomenys neskelbtini) (namuose) jis buvo, nes vykdė S. N. nurodymą. Paaiškinime jis pripažino faktą, kad važiuodamas namo sutiko buvusią bendraklasę, kurią pavežė (ji vyko pakeliui, kur jam reikėjo). Dėl to jis nuoširdžiai gailisi, bet nemano, kad šiuo atveju jis piktnaudžiavo tarnyba ar pažeidė viešuosius ir privačius interesus, ir to nelaiko valstybės tarnybos vardo diskreditavimu.

Pažymėjo, kad Aviacijos rinktinė, skirdama jam tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, netinkamai nustatė ir tyrė jo tarnybinės atsakomybės klausimą, nenustatė tarnybinės atsakomybės sudėties, neištyrė reikšmingų bylai aplinkybių: dėl lankymosi KASP, susirašinėjimo su „Pilotshop“ ir kt.

Rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 3 ir 6 punktais, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo įstatymo 8¹ straipsniu, Valstybės tarnautojų veikos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968, 4.2 ir 4.3 punktų nuostatomis.

Pabrėžė, kad 2011 m. gegužės 25 d. jis naudojo tarnybinę transporto priemonę „Ford Mondeo“ teisėtai, nes vykdė Aptarnavimo skyriaus vedėjo S. N. nurodymus, ką patvirtina S. N. 2011 m. birželio 2 d. tarnybinis paaiškinimas. Šias aplinkybes tarnybinio patikrinimo išvadoje patvirtino ir atsakovė, pažymėdama, kad M. Š. vykimo į namus nebuvo suderinęs su tiesiogine vadove L. M., bet buvo suderinęs su Aptarnavimo skyriaus vedėju S. N.. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Tiekimo poskyrio vedėja L. M. yra S. N. pavaldinė, todėl jis privalėjo vykdyti S. N. nurodymus ir jiems esant, neprivalėjo papildomai atsiklausti L. M..

Rėmėsi Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 22 straipsniu ir nurodė, kad karių savanorių mokymai ir tarnybos užduočių vykdymas laikomi valstybinių pareigų atlikimu. Teigė, kad vykdamas į KASP, nesiekė jokios asmeninės naudos sau, o tvarkė kario savanorio reikalus, susijusius su valstybinių pareigų atlikimu – tarnyba KASP. Todėl jo veiksmuose nėra tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų pažeidimo sudėties.

Atkreipė dėmesį į tai, kad per trumpą darbo laiką Aviacijos rinktinėje atsakovė jam yra paskyrusi tris tarnybines nuobaudas, iš kurių dvi jis yra apskundęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Be to, jo vairuojamo tarnybinio automobilio sekimas, apie kurį jis nežinojo, taip pat patvirtina tą aplinkybę, jog atsakovė siekė su juo susidoroti ir atleisti iš tarnybos. Teigė, kad jo tiesioginės viršininkės L. M. įtraukimas į sudarytos komisijos jo tarnybiniam nusižengimui tirti sudėtį patvirtina, kad su juo buvo siekiama susidoroti, nes visi nesutarimai darbe prasidėjo dėl jos jam daromo nuolatinio psichologinio spaudimo, nesutarimų su ja. Neapsikentęs jos užgauliojimu, jis 2011 m. balandžio 18 d. su skundu kreipėsi į Valstybės tarnybos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, todėl ji turėjo nusišalinti nuo jo tarnybinio nusižengimo tyrimo.

Rėmėsi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsniu ir pažymėjo, kad Aviacijos rinktinė su juo atsiskaitė tik 2011 m. liepos 4 d., nors iš darbo jis buvo atleistas 2011 m. liepos 1 d.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad neinformavo vadovybės, jog jam reikia nuvažiuoti į KASP (iš KASP paskambino jam apie 9.00 val.). Tą dieną pietų laiko neturėjo, jo nieks neinformavo, kad automobilis yra stebimas.

Atsiliepimas

Atsakovė su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad tiek Aviacijos rinktinei, tiek komisijos nariams yra žinoma dėl M. Š. savanoriškosios karo tarnybos, todėl šio fakto komisijai papildomai tikrinti nereikėjo. Taip pat pažymėjo, jog M. Š. 2011 m. gegužės 25 d. nebuvo prašęs jį atleisti nuo darbo atlikti tikrąją karo tarnybą, o dokumentų pasirašymas ir pažymų pristatymas KASP yra susijęs su jo tarnyba KASP, ne su pareigomis Aviacijos rinktinėje. Nurodė, kad su tarnyba nesusijusių asmenų vežimas tarnybiniu transportu, yra piktnaudžiavimas patikėta valstybine nuosavybe, viešųjų ir privačiųjų interesų painiojimas, valstybės tarnybos vardo diskreditavimas.

Pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Taip pat teigė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurias atsakovė turėjo ištirti, nėra reikšmingos, nes jos žinomos atsakovei ir tai nėra tyrimo objektas. M. Š. prieš vykdamas į KASP ar kitais asmeniniais reikalais turėjo informuoti atsakovę, kokiais asmeniniais tikslais jis lankosi viename ar kitame taške. Dėl leidimo davimo M. Š. tarnybiniu automobiliu vykti namo siekiant pasinaudoti asmeniniu paštu 2011 m. birželio 30 d. tarnybinė nuobauda paskirta S. N..

Nurodė, kad tyrimo išvadoje pažymėta, jog pareiškėjas turi galiojančią tarnybinę nuobaudą dėl naudojimosi tarnybiniu transportu asmeninėms reikmėms. Kitos pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos bei jų paskyrimo aplinkybės nėra šios bylos objektas. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė nesekė pareiškėjo, o siekė užtikrinti tinkamą Aviacijos rinktinės transporto priemonių eksploatavimą. Pareiškėjas nebuvo supažindintas su 2011 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. V-47 „Dėl pozicijos nustatymo įrenginio naudojimo Aviacijos rinktinės eksploatuojamose transporto priemonėse kontrolės bei atsakingo asmens paskyrimo“, kadangi tai nebuvo numatyta įsakyme. Dėl minėto įsakymo patvirtinimo Aviacijos rinktinės darbuotojai buvo informuoti žodžiu ir supažindinti bendro rinktinės darbuotojų susirinkimo metu. O tai, jog tiesioginis vadovas turi būti įtrauktas į komisiją tarnybiniam nusižengimui tirti nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 5 punkte. Pabrėžė, kad atsakovė su pareiškėju atsiskaitė jo atleidimo dieną, t. y. 2011 m. liepos 1 d., tai patvirtina pridedamas sąskaitos išrašas. Teismo posėdyje atsakovės atstovas papildomai paaiškino, kad pareiškėjas turėjo atsisakyti vykdyti S. N. pavedimą ir asmeninio kompiuterio nenaudoti darbo tikslais. Patvirtino, kad pareiškėjo santykiai su tiesioginiu vadovu yra įtempti. Negalėjo pasakyti, kas pranešė policijos pareigūnams apie (duomenys neskelbtini) kieme stovintį tarnybinį automobilį.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos 2011 m. birželio 27 d. tarnybinio patikrinimo dėl tarnybinio autotransporto naudojimo teisėtumo išvadoje Nr. 8-2 konstatuota, kad M. Š. padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą – piktnaudžiavo tarnyba, nes tarnybiniu automobiliu „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavežė su tarnyba nesusijusį asmenį, su tarnyba nesusijusiais reikalais lankėsi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat vykdė neteisėtą nurodymą tarnybiniu automobiliu vykti į savo namus (duomenys neskelbtini), siekiant pasinaudoti asmeniniu kompiuteriu darbo tikslams, supainiojo viešuosius ir privačius interesus, neleistiniems tikslams tyčia pasinaudojo valstybės nuosavybe. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, kad pareiškėjas tokiais savo veiksmais pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 15 straipsnio 1 dalies 10 punktą, nesavanaudiškumo principą, piktnaudžiavo tarnyba, supainiojo viešuosius ir privačius interesus, sukėlė visuomenės nepasitikėjimą, diskreditavo tarnybos vardą. Tarnybinio patikrinimo išvada yra neatskiriamoji įsakymo skirti tarnybinę nuobaudą dalis.

Rėmėsi Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 13 dalimi, 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 15 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 3 ir 6 punktais, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo įstatymo 8¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 4.2 ir 4.3 punktais.

Konstatavo, jog aplinkybės, kad pareiškėjas M. Š. 2011 m. gegužės 25 d., negavęs vadovybės leidimo, lankėsi KASP Finansų departamente ((duomenys neskelbtini)) ir KASP štabe ((duomenys neskelbtini)) neginčytinai nustatytos byloje surinktais įrodymais. Šių aplinkybių neginčija ir pats pareiškėjas. Iš pareiškėjo pateikto paaiškinimo taip pat nustatyta, kad jis 2011 m. gegužės 25 d. pakeliui tarnybiniu automobiliu pavežė savo buvusią bendraklasę. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas tą pačią dieną tarnybiniu automobiliu nuvyko iki savo namų (duomenys neskelbtini), kur buvo nuo 11.50 iki 13.04 val. Apklaustas kaip liudytojas VSAT Aviacijos rinktinės Aptarnavimo skyriaus vedėjas S. N. patvirtino, kad davė pareiškėjui nurodymą nuvykti į namus ir per savo asmeninį kompiuterį susisiekti su tiekėju. Pažymėjo, kad dėl tokio nurodymo davimo tarnybinė nuobauda buvo paskirta Aviacijos rinktinės Aptarnavimo skyriaus vedėjui S. N.. Padarė išvadą, kad ginčo dėl šių faktinių aplinkybių byloje nėra.

Teigė, kad teisme apklaustas kaip liudytojas J. R. parodė, kad 2011 m. gegužės 25 d. skambino pareiškėjui dėl kario savanorio sutarties pratęsimo, paaiškino jam, kad jis gali atvykti parašyti prašymą. Taip pat parodė, kad jie dirba savaitgaliais, bet tuomet susitvarkyti reikalų dėl sutarties negalima.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo nurodyti argumentai, susiję su apsilankymo KASP Finansų departamente ir štabe, taip pat su buvusios bendraklasės pavežimu, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi. Pareiškėjas neturėjo teisės naudotis tarnybiniu automobiliu ne tarnybos tikslais. Be to, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas nebuvo gavęs vadovybės leidimo vykti į minėtas vietas. Todėl tarnybinio patikrinimo komisija padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neteisėtai naudodamasis tarnybiniu automobiliu asmeninėms reikmėms padarė šiurkštų pažeidimą.

Pažymėjo, kad pareiškėjas skundžiamų įsakymų neteisėtumą taip pat grindžia procesinių teisės normų pažeidimais, t. y. kad į tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudėtį buvo įtraukta jo tiesioginė viršininkė L. M., su kuria jo santykiai yra konfliktiški. Teismas sutiko su atsakovo atsiliepime nurodytu teiginiu, kad tiesioginis vadovas turi būti įtrauktas į komisiją tarnybiniam nusižengimui tirti, nes tokia nuostata yra įtvirtinta Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 5 punkte.

Nurodė, kad byloje esantis atsakovės sąskaitos išrašas patvirtino, kad su pareiškėju buvo atsiskaityta laiku.

Konstatavo, kad iš bylos medžiagos akivaizdu, jog dėl pareiškėjo veiksmų buvo atliktas išsamus, objektyvus ir visapusiškas tarnybinis patikrinimas: surinkti reikiami įrodymai, tiksliai nustatytos faktinės aplinkybės, kas ir leido padaryti išvadą, kad pareiškėjas sąmoningai naudojo tarnybinį automobilį ne tarnybos tikslams. Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad atsakovė nesiaiškino jo skunde nurodytų aplinkybių yra nepagrįsta, nes dalis faktinių aplinkybių atsakovei buvo žinomos, o apie tam tikrų atliktinų veiksmų reikalingumą spręstina įrodymų rinkimo ir tyrimo procese, atsižvelgiant į konkrečios faktinės situacijos sudėtingumą. Kita vertus, byloje surinkta medžiaga neprieštaravo pareiškėjo pateiktiems paaiškinimams.

Teismas nenustatė pažeidimų, kurie patektų į besąlyginių pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalyje, sąrašą, įpareigojantį teismą naikinti skundžiamą aktą.

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ginčijami VSAT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aviacijos rinktinės vado 2011 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. TE-27 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ ir jo pagrindu priimtas VSAT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aviacijos rinktinės vado 2011 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. TE-28 „Dėl M. Š. atleidimo iš pareigų“ yra teisėti ir pagrįsti.

Konstatavo, kad pareiškėjo skunde pareikšti reikalavimai dėl jo grąžinimo į tarnybą ir kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti skundžiamus įsakymus, todėl netenkinami.

III.

Pareiškėjas M. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas, teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, neobjektyviai ir neišsamiai ištyrė įrodymus ir apsiribojo atsakovo tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytos informacijos perrašymu.

Dėl liudytojo S. N. parodymų

Pažymi, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjas vykdė neteisėtą jo aukštesniojo vadovo S. N. nurodymą. Pabrėžia, kad tai, jog S. N. atsakovas skyrė tarnybinę nuobaudą už šio nurodymo davimą, neįrodo, kad šis nurodymas buvo neteisėtas. Teigia, jog tai, kad S. N. jam skirtos nuobaudos neskundė, nes kaip jis pats nurodė, nuobauda buvo švelni, tik patvirtina, kad liudytojas, kaip ir pareiškėjas, bijojo susidorojimo. Nurodo, kad S. N. parodymai patvirtina jo skunde nurodytą aplinkybę, kad atsakovas siekė su pareiškėju susidoroti.

Dėl liudytojo J. R. parodymų

Nurodo, kad remiantis J. R. parodymais apie KASP įvestą tvarką, kariai savanoriai prieš pusmetį iki tarnybos sutarties pabaigos privalo atvykti ir pasirašyti sutarties pratęsimą. Pažymi, kad jo tarnybos sutartis turėjo baigtis 2011 m. lapkričio 24 d., todėl 2011 m. gegužės 25 d. jis privalėjo ją pratęsti, nes ir taip jau viena diena vėlavo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas, kad pareiškėjas asmeniniais tikslais naudojo asmeninį automobilį vykdamas į KASP, neatsižvelgė į liudytojo J. R. parodymus ir nepasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, jog jis vykdamas į KASP, tvarkė kario savanorio reikalus, susijusius su valstybinių pareigų atlikimu, todėl jo veiksmuose nėra tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų teisės aktų pažeidimų sudėties. Kiti apeliacinio skundo argumentai dėl vykimo į KASP bei valstybinių pareigų atlikimo analogiški skunde pirmosios instancijos teismui nurodytiems argumentams.

Dėl pertraukos pailsėti ir pavalgyti

Remiasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 158 straipsnio 1 dalimi ir nurodo, kad 2011 m. gegužės 25 d. jam nebuvo suteikta pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Vadovaujasi VSAT Aviacijos rinktinės vado 2009 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-97 patvirtintomis „Aviacijos rinktinės transporto priemonių naudojimo taisyklėmis“ ir pažymi, kad jose nereglamentuota, kaip išvykstant tarnybiniu automobiliu visai dienai, darbuotojas gali pasinaudoti pertrauka pailsėti ir pavalgyti, kur tuo metu palikti tarnybinį automobilį. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir netyrė minėto atsakovo padaryto pažeidimo.

Dėl atsakovo įsakyme skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš valstybės tarnybos – išdėstytų aplinkybių neištyrimo

Nurodo, kad teismas sprendime nepasisakė dėl skunde išdėstytų argumentų, kad jis nepadarė tarnybinio nusižengimo – nepiktnaudžiavo tarnyba, nesukėlė visuomenės nepasitikėjimo, nediskreditavo tarnybos vardo. Taip pat pažymėi, kad teismas nepaneigė jo argumentų, jog atsakovas visais būdais stengėsi su juo susidoroti ir atleisti iš tarnybos. Teigia, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus 2011 m. birželio 17 d. raštas Nr. 10-S-9935 patvirtina, kad atsakovas dar iki tarnybinio patikrinimo pradžios jį sekė su tikslu inkriminuoti drausmės pažeidimą ir jį atleisti iš darbo.

Dėl tarnybinį patikrinimą atlikusios komisijos neobjektyvumo ir šališkumo

Pažymi, kad iš penkių jo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą tyrusios komisijos narių, trys nariai buvo šališki ir neobjektyvūs, t. y. L. M. – jo tiesioginė vadovė, su kuria nuo darbo pradžios jis nesutarė, N. P. – inicijavo ir jo atžvilgiu atliko kitą tarnybinį patikrinimą, kuris buvo pradėtas pareiškėjui kreipusis į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją dėl nepagarbaus kolegų elgesio (tarnybinė nuobauda buvo panaikinta teismo sprendimu), J. S.-B. – tiesiogiai pavaldi N. P.. Teigia, kad minėtos aplinkybės patvirtina, jog tokios komisijos atliktas tyrimas, tuo pačiu ir ginčijamas įsakymas, galėjo būti atlikti ir priimti šališkai ir neobjektyviai.

Dėl prašymo išreikalauti papildomus įrodymus atmetimo

Teigia, kad teismas neargumentavo, kodėl atmetė prašymą išreikalauti iš atsakovo informaciją, ar kuriam nors iš atsakovo darbuotojų priklauso mobilaus telefono numeris (duomenys neskelbtini), tikslu nustatyti, gal tai su atsakovu nesusijęs asmuo skambino policijai (tada gal galėtų atsakovas teigti, kad pareiškėjas sukėlė visuomenės nepasitikėjimą).

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismas nenustatė pažeidimų, kurie patektų į besąlyginių pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje, sąrašą, įpareigojantį teismą naikinti skundžiamą aktą. Nurodo, kad atsakovas pažeidė pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimų pagrįstumą.

Dėl tarnybinės nuobaudos griežtumo

Nurodo, kad paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų yra per griežta ir neatitinka galimai padaryto pažeidimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, teisingumo ir protingumo kriterijų. Pažymi, kad atsakovas, skirdamas nuobaudą, netyrė, kokią galimą materialinę žalą pareiškėjas galimai padarė naudodamas tarnybinį automobilį asmeniniams reikalams tvarkyti ir šios žalos neišskaičiavo iš jo darbo užmokesčio. Pažymi, jog papildomai jis nuvažiavo apie 7 km, todėl jo galimai padaryta žala (sunaudotas kuras) yra mažareikšmė.

Atsiliepimas

Atsakovas VSAT Aviacijos rinktinė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl liudytojo S. N. parodymų

Teigia, kad ta aplinkybė, jog S. N. neskundė jam paskirtos drausminės nuobaudos, yra vienas iš įrodymų, jog ši nuobauda buvo paskirta teisėtai, tuo labiau, kad Aviacijos rinktinėje vyksta reorganizacija, o turint drausminę nuobaudą, S. N. užimti tas pačias ar aukštesnes pareigas būtų sudėtingiau. Tokiu būdu, jei nuobauda jam būtų paskirta neteisėtai, jis būtų savo teises gynęs teisme.

Dėl liudytojo J. R. parodymų

Nurodo, jog aplinkybė, kad M. Š. nepranešė darbdaviui apie sutarties pasirašymą, vėlavo pasirašyti sutartį, žinodamas, kad ją reikia pratęsti ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki jos pabaigos, parodo jo, kaip valstybės tarnautojo ir kario savanorio neatsakingumą ir pareigų neatlikimą. Pažymi, kad kiekvienu atveju, kai pareiškėjas vykdavo į KASP, įsakymu jis buvo išleidžiamas iš darbo.

Dėl išdėstytų aplinkybių neištyrimo ir papildomų įrodymų išreikalavimo

Paaiškina, kad pareiškėjas piktnaudžiavo tarnyba, nes jis ignoravo ir pažeidė tarnybinio transporto naudojimo tvarką, ir tai darė pakartotinai. Pažymi, kad pareiškėjo prašymo nustatyti, kam priklauso mobilaus telefono numeris netenkinimas, nereiškia, kad tai nesukėlė visuomenės nepasitikėjimo. Teigia, kad bet kurio asmens skambinimas bendrajam pagalbos telefonui ar policijai, įskaitant ir pareigūnus, reiškia tam tikrą nepasitikėjimą valstybės tarnyba ar net informavimą apie nusikaltimą. Nurodo, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai ir paties pareiškėjo parodymai, kad pakeliui pavežė bendraklasę yra tarnybos vardo diskreditavimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje yra kilęs ginčas dėl VSAT Aviacijos rinktinės vado 2011 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. TE-27 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (b. l. 20), kuriuo pareiškėjui, VSAT Aviacijos rinktinės Aptarnavimo skyriaus Tiekimo poskyrio vyresniajam specialistui M. Š., už pakartotinį pažeidimą naudojant tarnybinį automobilį ne tarnybos tikslams, buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir jo pagrindu priimto VSAT Aviacijos rinktinės vado 2011 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. TE-28 „Dėl M. Š. atleidimo iš pareigų“ (b. l. 21), kuriuo pareiškėjas 2011 m. liepos 1 d. buvo atleistas iš valstybės tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas byloje taip pat yra pareiškęs iš pagrindinių reikalavimų kylančius išvestinius reikalavimus – grąžinti jį į tarnybą ir priteisti iš atsakovo kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalį tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Pažymėtina, jog byloje esančioje VSAT Aviacijos rinktinės 2011 m. birželio 27 d. Tarnybinio patikrinimo dėl tarnybinio autotransporto naudojimo teisėtumo išvadoje Nr. 8-2 (b. l. 22-29), kuri yra neatskiriama ginčijamo VSAT Aviacijos rinktinės vado 2011 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. TE-27 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (b. l. 20) dalis, konstatuota, kad M. Š. pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 15 straipsnio 1 dalies 10 punktą, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 3 ir 6 punktus, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo įstatymo 8¹ straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 4.2 ir 4.3 punktus bei VSAT Aviacijos rinktinės vado 2010 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. V-29 patvirtintų Aviacijos rintinės vidaus tvarkos taisyklių 14 ir 15 punktus. Minėtoje išvadoje, tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija (b. l. 48) pateikė siūlymą – pripažinti M. Š. Aptarnavimo skyriaus Tiekimo poskyrio vyriausiąjį specialistą, padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą, t. y. pažeidus Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą bei 15 straipsnio 1 dalies 10 punktą, kai 2011 m. gegužės 25 d. naudodamasis tarnybiniu automobiliu asmeninėms reikmėms, jis tyčia pažeidė nesavanaudiškumo principą, piktnaudžiavo tarnyba, supainiojo viešuosius ir privačius interesus, sukėlė visuomenės nepasitikėjimą, diskreditavo tarnybos vardą, ir skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Minėtas komisijos siūlymas buvo įgyvendintas VSAT Aviacijos rinktinės vado 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. TE-27 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (b. l. 20) ir VSAT Aviacijos rinktinės vado 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. TE-28 „Dėl M. Š. atleidimo iš pareigų“ (b. l. 21 ).

Teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, jog taikant konkrečią nuobaudos rūšį, vieną iš numatytų Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje, tarp jų ir atleidimą iš tarnybos esant veiką kvalifikuojantiems požymiams – pakartotinumui ar šiurkščiam tarnybiniam nusižengimui, privalu atsižvelgti į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo (Administracinės bylos Nr. I-249/2004; Nr. A-334/2004; Nr. A-842/2005; Nr. A-726/2004).

Iš bylos medžiagos matyti, kad iki tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų paskyrimo, pareiškėjui VSAT Aviacijos rinktinė iš viso buvo paskyrusi 4 tarnybines nuobaudas, iš kurių atleidimo iš tarnybos momentu galiojančios buvo dvi – 2010 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. TE-53 (b. l. 86) paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, ir 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. TE-20 (b. l. 88) paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Kitos dvi tarnybinės nuobaudos, paskirtos 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. TE-19 (b. l. 85) ir 2011 m. gegužės 30 d. įsakymu TE-23 (b. l. 87), buvo apskųstos Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – ir LITEKO) duomenimis, pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo momentu, administracinių bylų dėl M. Š. Vilniaus apygardos administraciniam teismui apskųstų įsakymų, kuriais jam buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos, teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimo procesas dar nebuvo pasibaigęs. LITEKO duomenys taip pat patvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimu buvo panaikintas VSAT Aviacijos rinktinės vado 2011 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. TE-23 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo M. Š. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Minėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimas yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, galutinis procesinis sprendimas šioje byloje dar nėra priimtas.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo įvertinti aukščiaus paminėtas aplinkybes dėl kitų VSAT Aviacijos rinktinės įsakymų (b. l. 85, 87), kuriais M. Š. buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos, apskundimo ir privalėjo vadovaudamasis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu sustabdyti nagrinėjamą bylą iki tol, kol bus priimti galutiniai procesiniai sprendimai minėtose administracinėse bylose, nes šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant nuobaudos griežtumo pagrįstumo klausimą ir galėjo turėti įtakos netinkamam bylos išsprendimui. Dėl paminėtų priežasčių, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė procesinės teisės normas, kas sudaro pagrindą (ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis) pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl dėl kitų pareiškėjo apeliaciniam skunde nurodytų argumentų nepasisakytina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Pareiškėjo M. Š. (M. Š.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiamaTeisėjaiStasys GagysRomanas KlišauskasVeslava Ruskan