Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Natalja Zelionkienė,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies.

Pareiškėjas reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir Marijampolės PN), nepateikiant jam prašomų dokumentų kopijų.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d. nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. BVK 100 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuteistųjų teisė kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ir tarptautines institucijas. BVK 100 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įsakmi taisyklė, kad siunčiamų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 193 punkte nurodyta, kad jeigu nuteistasis nori prie pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo pridėti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, tačiau nuteistojo asmeninėje sąskaitoje nepakanka lėšų pataisos įstaigos administracijai atlyginti už kopijų parengimą, pataisos įstaigos administracija privalo nuteistajam padaryti prašomų dokumentų ir kitos medžiagos kopijas, o šioms kopijoms parengti reikalinga suma iš nuteistojo asmeninės sąskaitos nurašoma, kai jis tampa mokus.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2018-07-19 prašymu kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, prašydamas padaryti prašyme nurodytų dokumentų kopijas bei nurodė, kad jos reikalingos pateikti Kauno apygardos administraciniam teismui (b. l. 18). Marijampolės PN administracija į minėtą prašymą atsakė 2018-07-24 raštu Nr. 20/07-917, kuriame nurodė, kad padaryti pareiškėjo prašomų dokumentų kopijų negali, kadangi pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje nėra lėšų (b. l. 19).

Pareiškėjas Marijampolės PN administracijos atsakymą apskundė Kalėjimų departamento direktoriui. Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Marijampolės PN administracijos atsisakymo padaryti prašomas kopijas ir 2018-08-31 rašte Nr. 1S-2998 (b. l. 20) nurodė, kad nustatyta, kad pareiškėjo skundas pagrįstas, nes buvo neužtikrintas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 193 punkto, kuris numato, kad jeigu nuteistasis nori prie pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo pridėti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, tačiau nuteistojo asmeninėje sąskaitoje nepakanka lėšų pataisos įstaigos administracija atlygina už kopijas parengimą, pataisos administracija privalo nuteistajam padaryti prašomų dokumentų ir kitos medžiagos kopijas, o šiomis kopijomis parengti reikalinga suma iš nuteistojo asmeninės sąskaitos nurašoma, kai jis tampa mokus, įgyvendinimas.

Teismas pažymi, kad Taisyklių 193 punkte imperatyviai nurodyta, kad < > pataisos įstaigos administracija privalo nuteistajam padaryti prašomų dokumentų ir kitos medžiagos kopijas, o šioms kopijoms parengti reikalinga suma iš nuteistojo asmeninės sąskaitos nurašoma, kai jis tampa mokus.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, jog Marijampolės PN neužtikrino Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 193 punkto tinkamo įgyvendinimo. Todėl nagrinėjamu atveju valstybės institucija neveikė taip kaip turėtų veikti, ir dėl to yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės. Taigi, Marijampolės PN, tinkamai neįvykdžius Taisyklių 193 punkto reikalavimų, akivaizdu, jog pareiškėjas patyrė tam tikrų neigiamų pasekmių, kurių nebūtų patyręs, jeigu būtų padarytos prašomų dokumentų kopijos.

Pareiškėjas tvirtino, kad dėl nepadarytų dokumentų kopijų patyrė didelius nepatogumus, pažeminimą, stresą.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pareiškėjas į bylą nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl nepadarytų dokumentų kopijų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, o byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Iš į bylą pateiktos Marijampolės PN Psichologinės tarnybos specialistės 2018-10-25 pažymos Nr. 55/04-781 nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018-07-19 iki 2018-09-20 į Psichologinę tarnybą nėra kreipęsis (b. l. 17).

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į tinkamą Taisyklių 193 straipsnio įgyvendinimą (prašomų dokumentų kopijų padarymą). Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).

Įrodymų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, į bylą nepateikta.

Vertinat pareiškėjo patirtų papildomų nepatogumų dydį, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę, intensyvumą, vadovaujantis protingumo principu, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjo teisės gauti prašomų dokumentų kopijas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas pripažįsta, kad neužtikrinus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 193 punkto tinkamo įgyvendinimo (teisės gauti prašomų dokumentų kopijas), buvo pažeistos pareiškėjo teisės, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo S. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Marijampolės pataisos namuose sąlygas (pareiškėjo teisė gauti prašomų dokumentų kopijas).

Likusią skundo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.