- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-29
- Bylos Nr.
- A-1578-756/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02184-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Ramutė Ruškytė, Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Marijampolės pataisos namai
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas S. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Marijampolės PN administracija netenkino 2018 m. liepos 19 d. gauto prašymo, kuriame jis prašė padaryti Marijampolės PN pateiktų prašymų kopijas. Pareiškėjo vertinimu, Marijampolės PN administracija netinkamai išnagrinėjo jo prašymą ir be pagrindo nepadarė minėtų prašymų kopijų. Atsakyme nurodė, kad atlikti minėtų prašymų kopijų nėra galimybės, kadangi asmeninėje sąskaitoje nėra lėšų, tačiau nuo 2018 m. liepos 23 d. iki 2018 m. liepos 26 d. pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje buvo 20 Eur. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) nustatė, kad pareiškėjo skundas pagrįstas, nes nebuvo užtikrintas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 193 punkto įgyvendinimas. Pareiškėjas pabrėžė, kad dėl šių neteisėtų Marijampolės PN administracijos veiksmų patyrė didelius nepatogumus, pažeminimą, stresą, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 1 500 Eur suma.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.
4. Marijampolės PN nurodė, kad tinkamai laikėsi teisės aktų reikalavimų. Patikrinus Marijampolės PN Administracijos reikalų skyriaus Prašymų, pranešimų, skundų, susijusių su nuteistaisiais, ir jų nagrinėjimo dokumentais žurnalą, nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. dėl kopijų padarymo nėra kreipęsis. Vadovaujantis Marijampolės PN Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko 2018 m. spalio 30 d. pažyma Nr. 14/07-5550, pareiškėjas nepateikė skundo, kurį galima registruoti, todėl, neturint lėšų, kopijos nebuvo daromos. Vadovaujantis Psichologinės tarnybos specialistės 2018 m. spalio 25 d. pažyma Nr. 55/04-781, pareiškėjas nuo 2018 m. liepos 19 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. į Psichologinę tarnybą nėra kreipęsis. Vien ta priežastis, jog pareiškėjas yra pasipiktinęs ir turi neigiamą požiūrį į Marijampolės PN administraciją, nėra pagrindas neturtinės žalos atlyginimui. Pareiškėjas galėjo dar kartą kreiptis į Marijampolės PN administraciją, prašydamas padaryti kopijas, pateikti raštiškas priežastis, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas pasinaudojo galimybe iškilusią problemą spręsti ne bendradarbiavimo ir kompromiso, o teisminio ginčo būdu.
II.
5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Marijampolės PN sąlygas (pareiškėjo teisė gauti prašomų dokumentų kopijas). Kitą skundo dalį atmetė.
6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas reikalauja neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN nepateikiant jam prašomų dokumentų kopijų, atlyginimo.
Šalies argumentai
7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 10 straipsnio 1 dalimi, 100 straipsnio 1 ir 7 dalimis, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 193 punktu ir pažymėjo, kad pareiškėjas su 2018 m. liepos 19 d. prašymu kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, prašydamas padaryti prašyme nurodytų dokumentų kopijas bei nurodydamas, kad jos reikalingos pateikti Kauno apygardos administraciniam teismui (b. l. 18). Marijampolės PN administracija į minėtą prašymą atsakė 2018 m. liepos 24 d. raštu Nr. 20/07-917, kuriame nurodė, kad padaryti pareiškėjo prašomų dokumentų kopijų negali, kadangi pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje nėra lėšų (b. l. 19).
8. Pareiškėjas Marijampolės PN administracijos atsakymą apskundė Kalėjimų departamento direktoriui. Kalėjimų departamentas išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Marijampolės PN administracijos atsisakymo padaryti prašomas kopijas ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. rašte Nr. 1S-2998 (b. l. 20) nurodė, jog pareiškėjo skundas pagrįstas, nes nebuvo užtikrintas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 193 punkto įgyvendinimas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas pažymėjo, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, jog Marijampolės PN neužtikrino Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 193 punkto tinkamo įgyvendinimo. Todėl nagrinėjamu atveju valstybės institucija neveikė taip, kaip turėtų veikti, ir dėl to buvo pažeistos pareiškėjo teisės. Marijampolės PN tinkamai neįvykdžius Taisyklių 193 punkto reikalavimų, pareiškėjas patyrė tam tikrų neigiamų pasekmių, kurių nebūtų patyręs, jeigu būtų padarytos prašomų dokumentų kopijos. Įrodymų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, į bylą nepateikta.
10. Įvertinęs pareiškėjo patirtų papildomų nepatogumų dydį, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę, intensyvumą, vadovaudamasis protingumo principu, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjo teisės gauti prašomų dokumentų kopijas pažeidimo pripažinimą teismas laikė pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinkančia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
III.
11. Pareiškėjas S. S. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.
12. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad atsakovas sąmoningai netenkino pareiškėjo prašymo ir jo neregistravo. Atsakovo atstovas pateikė melagingus duomenis, kad pareiškėjo sąskaitoje nebuvo pinigų, nes pagal pateiktas išklotines matyti, kad pinigų buvo. Marijampolės PN klaidingai nurodė, kad vėliau kopijos buvo padarytos, tačiau jos iš tiesų nebuvo padarytos. Dėl tokių atsakovo veiksmų (pareigūnų aplaidaus darbo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, nesilaikymo teisės aktų) pareiškėjas jautė orumo pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, nes buvo neteisingai nurodyta, jog pareiškėjo sąskaitoje nėra pinigų. Pareiškėjo vertinimu, jam turi būti atlyginta patirta neturtinė žala.
Atsiliepimas
13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
14. Marijampolės PN manymu, pirmosios instancijos teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus bei priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą. Byloje esantys rašytiniai dokumentai visiškai atspindi atsakovo poziciją, todėl teikti tikslinančius ar papildančius duomenis netikslinga.
Atsiliepimas
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
16. Kalėjimų departamentas pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl plačiau dėl apelianto teiginių nepasisako.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas S. S. kildina iš neteisėtų Marijampolės PN veiksmų, nepateikiant jam prašomų dokumentų kopijų, atlyginimo.
18. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl žalos atlyginimo būdo ir mano, jog jam turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pareiškėjas taip pat nurodo aplinkybes, susijusias su jo teisių pažeidimu, tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidimą dėl nepateiktų dokumentų kopijų jau pripažino, todėl, pareiškėjui neginčijant minėtos sprendimo dalies, nagrinėjamu atveju iš esmės aktualus klausimas tik dėl žalos atlyginimo būdo.
20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja teismą patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013; 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017). Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.
21. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).
22. Paprastai esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2018; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-492/2018).
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo (neužtikrinta pareiškėjo teisė gauti prašomų dokumentų kopijas) atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjas aiškiai nedetalizavo, kokias neigiamas pasekmes sukėlė būtent konkrečių dokumentų kopijų nepateikimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, konstatuotas pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais pareiškėjui pagrįstai nepriteistas.
24. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.