Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaidilutei Stalmokienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. R. ieškinį atsakovui M. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2014-01-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-780-639/2014 patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), po 350,00 Lt (101,36 Eur) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2014-02-01 iki dukters pilnametystės. Ieškovė pažymi, kad po teismo 2014-01-28 nutarties priėmimo pasikeitė dukters poreikiai bei ieškovės finansinė padėtis. Dukters išlaikymui per mėnesį reikia apie 450,00 Eur, iš kurių maistui – 180,00 Eur, už darželio teikiamas paslaugas – 60,00 Eur, aprangai ir avalynei – 40,00 Eur, higienos priemonėms, kirpyklai – 30,00 Eur, vaistams ir vitaminams – 20,00 Eur, būsto išlaikymui – 40,00 Eur, lavinimo priemonėms – 20,00 Eur, pramogoms – 30,00 Eur, transporto išlaidoms – 20,00 Eur, kitoms išlaidoms (vaikui skirtiems baldams, darželio fondui, dovanoms ir kt.) – 20,00 Eur. Ieškovė nurodo, kad (duomenys neskelbtini) jai gimė sūnus E. R., todėl ieškovė turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Iki 2019 m. pradžios ieškovė dirbo UAB „F. P.“, jos pajamos sudarė apie 280,00 Eur per mėnesį, tačiau, pašlijus nepilnamečio sūnaus E. R. sveikatai, jam nuolat sergant, ji nebeturi galimybės nuolat dirbti. Dėl šios priežasties nuo 2019 m. sausio mėn. šeima gyvena iš ieškovės sutuoktinio E. R. gaunamų pajamų, kurias sudaro apie 770,00 Eur darbo užmokestis per mėnesį, bei artimųjų pagalbos. Ieškovė su sutuoktiniu turi mokėti po 110,00 Eur kas mėnesį būsto kredito įmokoms bei skiria apie 100,00 Eur mokesčiams už komunalines paslaugas. L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra apdrausta AB SEB bankas gyvybės draudimu „Vaiko ateičiai“, draudimo įmokos sudaro 30,00 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

4. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė Vaidilutė Stalmokienė teismo posėdžio metu nurodė, kad, šalių nepilnametis vaikas L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nuo gimimo gyvena su ieškove, yra jos prižiūrima, ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, todėl nepilnamečio vaiko L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Paaiškino, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymas po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis atitinka vaiko interesus. Pažymėjo, kad atsakovas kaip Norvegijoje dirbantis asmuo turi teisę į Norvegijoje skiriamas išmokas nepilnamečiams vaikams, todėl siekdamas vykdyti prievolę išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, gali pasirūpinti šių išmokų skyrimu.

5. Teismo posėdžio metu, atsakovui neatvykus į bylos nagrinėjimą, ieškovė prašė teismo bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant. Bylos duomenimis nustatyta, kad šaukimas į teismo posėdį atsakovui įteiktas CPK123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. CPK įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 straipsnio 2 dalis), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), kad šis kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Pažymėtina, kad atsakovo ar jo atstovo prašymu bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kitais atvejais teismas ieškovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, iki paskirto teismo posėdžio pradžios jis nepranešė teismui apie aplinkybes, dėl kurių negali atvykti į teismo posėdį, bei nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Atsakovas turėjo pakankamai laiko informuoti teismą apie negalėjimą dalyvauti nurodytame teismo posėdyje, pasirūpinti tinkamu atstovavimu nagrinėjant bylą teisme ar CPK nustatyta tvarka raštu pateikti teismui paaiškinimus dėl nagrinėjamo ginčo esmės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į ieškovės atstovės prašymą, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-01-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-780-639/2014 patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės E. R. (L.) ir atsakovo M. Š., kurios 1 punkte numatyta, kad atsakovas įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), po 350,00 Lt (101,36 Eur) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2014-02-01 iki dukters pilnametystės. VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovei kartu su sutuoktiniu E. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės pajamas laikotarpiu nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. sudarė vidutiniškai 275,96 Eur darbo užmokestis per mėnesį. Ieškovė nuo 2019-08-01 registruota Užimtumo tarnyboje. Atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – 46/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovo pajamas laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. sudarė vidutiniškai 1 089,76 Eur darbo užmokestis per mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. vidutiniškai 1 246,82 Eur darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“.

8. Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 1 dalį kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Vienas iš vaiko interesų turinio elementų yra turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą bei savo namų aplinką. Todėl tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, kuris tampa pagrindiniu vaiko auklėtoju, kitam tėvui išlaikant vienodas teises dalyvauti vaiko auklėjime. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų būtinybė įtvirtinta ir CK 3.169 straipsnio 2 dalyje, kurioje pasakyta, kad kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

9. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi atsižvelgti į šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą; 2) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) vaiko norus ir pažiūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2007). Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos tėvams gyvenant skyrium, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko, galinčio pareikšti savo nuomonę, interesus bei pageidavimus, su kuriuo iš tėvų jis norėtų kartu gyventi. CK 3.174 straipsnio 2 dalis taip pat nustato, jog ginčą teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Taigi, vaiko norai ir pažiūros turi būti išsiaiškinti nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti, todėl turi būti įvertintas vaiko amžius ir jo brandumas.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis vaikas L. Š. yra septynerių metų amžiaus, ji faktiškai gyvena su ieškove. Atsižvelgiant į vaiko interesus, teismo posėdžio metu išsakytą nuomonę, institucijos, teikiančios išvadą, atstovės rekomendacijas, siekiant, kad nepilnamečiam vaikui būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jis užaugtų humanišku bei doru visuomenės nariu, bei nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, yra tikslinga nepilnamečio vaiko L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, netrukdant atsakovui matytis, bendrauti su vaiku ir rūpintis jo auklėjimu (CK 3.59 straipsnis).

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis numato, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį arba pakeisti priteisto išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis taip pat gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir ribota laiku, todėl šios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Dėl šių priežasčių išlaikymo dydį nustatęs teismo sprendimas neturi šalims res judicata galios ir išlaikymo teisinio santykio dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti šį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003).

12. Ieškovė prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-780-639/2014 patvirtinta taikos sutartimi iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), po 250,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodo, kad teismo 2014-01-28 nutartimi priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 101,37 Eur (350,00 Lt) kas mėnesį yra nepakankamas, kadangi pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai ir ieškovės turtinė padėtis. Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies, t.y. sutinka, kad iš jo būtų priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), po 150,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukters pilnametystės.

13. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-962/2002; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003). Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-28 nutartimi nepilnamečiam vaikui L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), priteistas 101,37 Eur (350,00 Lt) dydžio išlaikymas kas mėnesį. Išlaikymo priteisimo metu L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), buvo beveik dveji metai, dabar – sukako septyneri metai. Tokio amžiaus vaikų poreikiai tikrai skiriasi – reikia daugiau lėšų rūbams, maistui, laisvalaikiui, ugdymui, sveikatos priežiūrai. Todėl atsižvelgiant į tai, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo, praėjo daugiau nei penkeri metai, į tai, kad vaiko poreikiai augant keičiasi, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas spręsti klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

15. Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką ir nuosekliai jos laikosi, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22 Dėl CK 3.192 straipsnio 2 dalies aiškinimo). Pagal suformuotą teismų praktiką minimalios mėnesinės algos (MMA) per mėnesį suma yra pakankama tik minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, t. y. išlaikymas negali būti mažesnis, todėl tokio dydžio išlaikymo būtinumo nereikia net įrodinėti. Atsižvelgtina ir į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi.

16. Taigi, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Minėta, jog teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau, pažymėtina, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.

17. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui reikia apie 450,00 Eur per mėnesį, t.y. maistui – 180,00 Eur, už darželio teikiamas paslaugas – 60,00 Eur, aprangai ir avalynei – 40,00 Eur, higienos priemonėms, kirpyklai – 30,00 Eur, vaistams ir vitaminams – 20,00 Eur, būsto išlaikymui – 40,00 Eur, lavinimo priemonėms – 20,00 Eur, pramogoms – 30,00 Eur, transporto išlaidoms – 20,00 Eur, kitoms išlaidoms (vaikui skirtiems baldams, darželio fondui, dovanoms ir kt.) – 20,00 Eur.

18. Vertindamas ieškovės nurodytas išlaidas, teismas pažymi, jog nuo 2019 m. rugsėjo mėn. L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), pradėjo lankyti mokyklą, todėl akivaizdu, kad išlaidos, reikalingos nepilnamečio vaiko ugdymui, lavinimui, užklasinei veiklai išaugo. Įvertinus vaiko amžių, poreikius, atsižvelgiant į tai, kad nuo teismo 2014-01-28 nutarties priėmimo praėjo daugiau nei penkeri metai, nepilnametė L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), paaugo, todėl jos poreikių tenkinimui reikia daugiau lėšų, teismas pripažįsta, jog laikotarpiu nuo ieškinio priėmimo iki 2019-08-31 nepilnametės L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mėnesiui vidutiniškai reikalinga suma sudarė 430,00 Eur, nuo 2019-09-01 – 500,00 Eur.

19. Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei kartu su sutuoktiniu E. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės pajamas laikotarpiu nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. sudarė vidutiniškai 275,96 Eur darbo užmokestis per mėnesį. Ieškovė nuo 2019-08-01 registruota Užimtumo tarnyboje. Ieškovė taip pat turi nepilnametį vaiką E. R., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – 46/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovo pajamas laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. sudarė vidutiniškai 1 089,76 Eur darbo užmokestis per mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. vidutiniškai 1 246,82 Eur darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas pat turi nepilnametį vaiką M. Š., gim. (duomenys neskelbtini).

20. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo svarbu pažymėti, kad tėvai patys privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį bei savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvai turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

21. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas konstatuoja, jog šalys nepateikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių negalėtų dirbti ir gauti didesnių pajamų ir tokiu būdu užtikrinti išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimą bei prievolių kreditoriams vykdymą. Be to, ginčo šalys prisiimdamos prievoles kreditoriams turi elgtis apdariai ir rūpestingai, įvertinti galimybę šias prievoles tinkamai vykdyti, todėl vien ta, aplinkybė, jog šalys turi įsipareigojimų kreditoriams nesudaro pakankamo pagrindo, jog jos negali lygiomis dalimis prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Taigi, objektyviai vertinant byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad nei viena iš šalių negali būti pripažinta kaip silpnesnioji. Ir ieškovė, ir atsakovas, būdami sveiki ir darbingi žmonės, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jų ir jų nepilnamečių vaikų poreikius.

22. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad abi ginčo šalys yra darbingo amžiaus, ir prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis, į šalių turtinę padėtį, vaiko amžių, įvertinus tai, jog šalys taip pat teikia išlaikymą kitiems savo nepilnamečiams vaikams, bei įvertinus tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-07-03 nutarimu Nr. 669 nuo 2020-01-01 patvirtinta 607,00 Eur minimali mėnesinė alga, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies, keistinas teismo 2014-01-28 nutartimi priteisto išlaikymo dydis, laikotarpiu nuo ieškinio priėmimo (2019-06-03) iki 2019-08-31 iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), po 215,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2019-09-01 iki vaiko pilnametystės – po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.198, 3.200 straipsniai).

23. Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis

24. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už patenkintus ieškinio reikalavimus mokėtinas 115,00 Eur žyminis mokestis (100,00 Eur x 75 proc. + ((250,00 Eur - 101,36 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. 75 proc.). Esant išdėstytoms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 115,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).

25. Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 9,53 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Esant išdėstytoms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 9,53 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. Š., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove E. R., netrukdant atsakovui M. Š. matytis, bendrauti su vaiku ir rūpintis jo auklėjimu.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-780-639/2014 patvirtintos taikos sutarties, sudarytos tarp ieškovės E. R. ir atsakovo M. Š., 1 punktu iš atsakovo M. Š. priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovo M. Š. išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. Š., gim. (duomenys neskelbtini) po 215,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2019 m. birželio 3 d.) iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.

Priteisti iš atsakovo M. Š. išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. Š., gim. (duomenys neskelbtini) po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. N2-780-639/2014 sumokėjus visą nurodytu sprendimu priteistą išlaikymą, išieškojimą nutraukti nuo 2019 m. birželio 2 d.

Išlaikymo išieškojimą pagal šį teismo sprendimą pradėti nuo 2019 m. birželio 3 d.

Paskirti ieškovę E. R. lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko L. Š., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui, tvarkytoja.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. Š. 115,00 Eur žyminio mokesčio ir 9,53 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.