Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo M. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo iki ieškinio atsakovei R. A. – M. pareiškimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Sūnus K. M., šalims pradėjus gyventi atskirai, liko gyventi su savo tėvu, kuris nedrausdavo sūnui matytis su motina. Šiuo metu R. A. – M. nuolat į socialinius tinklus kelia pranešimus, kurie verčia abejoti jos psichine sveikata. Šalys, tarpininkaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui, (duomenys neskelbtini) sudarė susitarimą dėl bendravimo tvarkos su vaiku. Atsakovė šį susitarimą iš karto pažeidė, (duomenys neskelbtini) neužtikrino sūnaus popamokinės veiklos, nenuvedė jo nei į chorą, nei į sporto treniruotę. (duomenys neskelbtini) sūnaus nepristatė į ugdymo įstaigą. Šiuo metu vaikui gyvenant su mama būtų pažeidžiama jo teisė būti apsaugotam nuo smurto, teisė gyventi ir sveikai vystytis, teisė į tinkamą auklėjimą. Atsakovė pati negeba kontroliuoti savo emocijų stresinėse situacijose, pykčio protrūkių. Ieškovas, nutraukdamas santuoką, reikalaus, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo.

4. Atsakovė atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo nepateikė.

5. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba, Skyrius) – pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tarnyba nurodė, kad, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, neturint galimybės įvertinti atsakovės šeimos aplinkos sąlygų, Tarnyba mano, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatytas su ieškovu iki teismo sprendimo byloje priėmimo dienos neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.

6. Tarnyba informavo, kad (duomenys neskelbtini) nepilnamečio K. M. atžvilgiu buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. (duomenys neskelbtini) atlikus vaiko situacijos vertinimą ir užpildžius Vaiko situacijos vertinimo anketą, buvo konstatuota pažeista vaiko teisė gyventi ir bendrauti su savo tėvais ir giminaičiais (dėl įstatyminių atstovų konfliktinių santykių vaikas patiria neigiamas emocijas, išgyvenimus, bendravimo su tėvu/motina stoką) bei (duomenys neskelbtini) buvo konstatuota pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas (vaiko motina aplinkoje, kurioje buvo vaikas, kėlė triukšmą, rėkė, šaukė, vaikui buvo nesaugi aplinka, vaikas patyrė neigiamas emocijas).

7. Tarnybos Skyriaus specialistai su K. M. bendravo (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus į namus, vaikas žaidė su šuniu. Sutiko vienas, be tėčio, pabendrauti su vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėmis. Pokalbio metu berniukas jautėsi gana drąsiai, atsakinėjo į jam užduodamus klausimus, rodė savo žaislus. Paklausus, ar vaikas turi savo kambarį, vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms K. M. parodė savo kambarį, kuriame yra sofa-lova bei gausu žaislų. Paklausus vaiko, ar šis miega ant šios lovos, nurodė, kad ne, teigė miegantis tėčio kambaryje, kartu su tėčiu, o tas kambarys yra jo žaidimų kambarys. Vaikas pasakojo, kad, kai būna pas mamą, tada miega su mama. Į klausimą, ar kada nors miega vienas, atsakė, jog vienas miega tik su įjungta šviesa. Paklaustas, kokius užsiėmimus bei būrelius vaikas lanko, nurodė „belekokius“. Paprašius patikslinti, kokie konkrečiai tai būtų užsiėmimai, papasakojo, kad lanko karate, boksą, tuoj lankys mokyklą, lanko meno mokyklą, kurioje piešia, o paskui eina dainuoti. Vaiko paklausus, su kuo jis gyvena, atsakė „sunku pasakyti“ ir pridūrė, kad „pas nieką“. Paklaustas, jeigu būtų pastatytas namas, kuriame vietos būtų tik vaikui ir vienam iš jo tėvų, su kuriuo tokiu atveju jis norėtų gyventi, nurodė, kad su abiem tėvais jam patinka gyventi, nežinantis, kur labiau patinka. Pasakojo, kad pas mamą yra per daug žaislų. Nurodė, jog mama jį pasiims iš darželio. Teigė, jog mama gyvena su draugu, kurio vardo vaikas nežino, „jis geras, gražiai piešia“. Paklaustas, ar piešia kartu su tėčiu, nurodė, kad su tėčiu kartu nepiešia. Paklaustas, ką veikė savaitgalį su tėčiu, nurodė, kad nieko neveikė, nes vaikui buvo bloga.

8. Tarnyba pažymėjo, kad ieškovo gyvenamoji vieta yra švari, tvarkinga, vaikas parodė savo kambarį, kuriame yra sofa-lova bei gausu žaislų. Atsakovė nesudarė sąlygų apsilankyti jos namuose.

Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės iki ieškinio pateikimo netenkinamas.

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 2 dalis). CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vadovaudamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo (ieškovo) interesams, sumokėti pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą.

10. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą, kad yra tam tikra grėsmė, jeigu nebus taikomos prašomos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015; 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015). Teismų praktikoje pažymima, kad iš įstatymo leidėjo įtvirtintų teisės normų išplaukia, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovui gali būti pritaikytos tik esant trijų aplinkybių visetui. Pirma, turi būti įrodyta, kad egzistuoja tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Antra, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios, kodėl ieškinys nepateikiamas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Trečia, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jau prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones momentu yra kilusi (galbūt kils) grėsmė suinteresuoto asmens interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5322-560/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje, tačiau toks prašymas, ieškovui nepateikus ieškinio, negali būti sprendžiamas, todėl teismas savo iniciatyva sprendžia tik dėl to, ar egzistuoja sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo teismui dienos.

11. Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.

12. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, ieškovas, teikdamas prašymą CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu, visų pirma privalėjo prašyme teismui nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad nepareiškė ieškinio, kadangi sprendžiant šeimos ginčus yra taikoma privaloma mediacija, pažymėjo, kad kreipėsi į mediaciją, tačiau mediacija kol kas neįvyko. Taigi, ieškovas iš esmės nurodo, kad ieškinio pateikti negalėjo dėl Lietuvos Respublikos mediacijos įstatyme nustatyto įpareigojimo (t. y. dėl privalomosios mediacijos prieš kreipiantis į teismą su tokio pobūdžio ieškiniu). Ieškovas pateikė įrodymus, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai el. paštu (duomenys neskelbtini) pateiktas prašymas dėl privalomosios mediacijos vykdymo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, ieškovas nenurodė teismui konkrečių ir objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad egzistuoja objektyvios kliūtys prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikšti kartu su ieškiniu, o aplinkybė, jog ieškinys negali būti paduotas iš karto, nes inicijuojant šeimos ginčą, pirmiausia turi būti pasinaudota privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija, nėra pakankama. Pažymėtina, kad ši aplinkybė, jog šalys dalyvauja (dalyvaus) privalomosios mediacijos procese, kurią ieškovas nurodo kaip priežastį, kliudančią pareikšti ieškinį, kol nepasibaigė mediacijos procesas, kartu reiškia ir tai, kad šalys derina (gali derinti atsižvelgiant į privalomosios mediacijos tikslus) pozicijas dėl šalių ginčo, taigi išlieka taikaus susitarimo galimybė. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tokioje situacijoje nelaikytinas tikslingu. Teismo vertinimu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, gali būti suardytas mediacijos procesas, atsirasti prielaidos tarp ieškovo ir atsakovo kilti dar didesnei priešpriešai. Tokiu būdu nebūtų pasiektas mediacijos tikslas – šalims sudaryti taikų susitarimą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir tai, kad šeimos bylose teismas turi pareigą taikyti ginčo šalis bei siūlyti taikaus ginčo sprendimo būdus, teismas sprendžia, kad ieškovo nurodyta priežastis, dėl kurios ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (t. y. privalomoji mediacija šeimos byloje), nelaikoma pakankama.

13. Pažymėtina, kad apygardos teismų praktikoje taip pat pripažinta, jog Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nurodytas įpareigojimas (kreipimasis dėl privalomosios mediacijos) nelaikomas svarbia bei reikšminga priežastimi, pateisinančia ieškinio nepateikimą, teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio (CPK 147 straipsnio 3 dalis) (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1260-794/2020).

14. Pabrėžtina ir tai, kad vertinant ieškovo įrodinėjamą konkretų laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio padavimo taikymo būtinumą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą kaip realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai). Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečio vaiko teisių ir interesų gynimo principu. Taigi, teismas, spręsdamas dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgia ir į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tokios prašomos laikinosios apsaugos priemonės, kaip nagrinėjamojoje byloje (laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymas), turi būti pagrįstos konkrečiomis grėsmėmis, taip pat jeigu faktinės aplinkybės gana painios (neaiškios), bet kokios laikinosios apsaugos priemonės negali būti pritaikytos, nes vėliau (ateityje) tai gali turėti įtakos, padaryti net didesnės žalos.

15. Ieškovas taikyti laikinąsias priemones iki ieškinio padavimo iš esmės motyvuoja tuo, kad paskutiniu metu atsakovė tapo agresyvi, nenuspėjamo elgesio, gyvena visiškame chaose ir tokioje aplinkoje nepilnamečiui vaikui yra nesaugu. Teismo vertinimu, vien tos aplinkybės, kad yra vykdoma privalomoji mediacija ir šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, savaime nesudaro teisinio pagrindo spręsti, jog yra pagrindas iki ieškinio pareiškimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Abiejų tėvų valdžia nepilnamečiams vaikams yra lygiavertė ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu (jeigu šalims nepavyks išspręsti ginčo taikiai) teismas turi galimybę visapusiškai išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes ir įvertinti grėsmės šalių nepilnamečio vaiko interesams realumą, tačiau šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje byloje nėra pateikta pakankamai duomenų, kurie leistų teismui pripažinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą iki ieškinio padavimo. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad iš ieškovo pateikto prašymo matyti, kad šalių konfliktiniai santykiai tęsiasi jau kuris laikas, todėl tai papildomai patvirtina, jog pakankamų priežasčių, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas nenurodė.

16. Pažymėtina, kad ir tai, kad Tarnybos išvadoje nurodyta, kad ieškovas specialistams paaiškino, jog su atsakove nebegyvena apie ketverius metus, o pradėjus gyventi atskirai, vaikas liko gyventi būtent su ieškovu. Būtent ieškovo gyvenamojoje vietoje nepilnametis vaikas buvo ir atvykus Tarnybos specialistams. Iš (duomenys neskelbtini) Vaiko situacijos vertinimo anketos matyti, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas kreipėsi į policijos pareigūnus, norėdamas pasiimti vaiką. Atvykus policijos pareigūnams moteris rėkė, keikėsi, garsiai klausėsi muzikos. Minėtos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad buvo pažeisti vaiko interesai. Kita vertus, nustačius šį nesmurtinį vaiko teisių pažeidimą, šeimai inicijuotas atvejo vadybos procesas, šalys kreipėsi į Tarnybą, su kurios pagalba buvo nustatyta bendravimu su vaiku tvarka ir kuri yra vykdoma iki šiol. Nors ieškovas nurodo, kad atsakovė nustatytą bendravimo su vaiku tvarką pažeidė, nes (duomenys neskelbtini) neužtikrino popamokinės veikos, o (duomenys neskelbtini) vaiko nepristatė į ugdymo įstaigą, tačiau minėtų aplinkybių vertinti kaip grėsmės nepilnamečio vaiko saugumui pagrindo nėra. Apibendrinant teismo argumentus, konstatuojama, kad šioje proceso stadijoje iš pateiktų įrodymų nėra pagrindo daryti išvadą, kad vaiko mama kelia pavojų nepilnamečiui vaikui ar neužtikrina jo interesų. Vien remiantis prielaidomis, vienasmeniškai ieškovo paaiškinimais, nėra pagrindo taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

17. Tokios praktikos laikosi ir E. Ž. Teisių Teismas 2019 m. liepos 23 d. sprendime Širvinskas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 21243/17), kuriame nurodyta, kad vieno iš tėvų ir nepilnamečio vaiko santykiai yra šeimos gyvenimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnio požiūriu, o teismo sprendimas, kuriuo laikinoji nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma nuodugniai neįvertinus visos šeimos situacijos, gali nulemti galutinį bylos rezultatą ir padidinti tikimybę, jog bus tenkinamas ir ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl ko bylos procesas nebūtų suderinamas su teise į šeimos gyvenimo gerbimą. Taigi, šioje proceso stadijoje iš pateiktų įrodymų nėra pagrindo daryti išvadą, kad vaiko mama kelia pavojų nepilnamečiui vaikui. Esant tokioms aplinkybėms, tik išnagrinėjus bylą iš esmės būtų galima nustatyti, su kuo iš tėvų turėtų būti nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta.

19. Išaiškintina, kad prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetimas neužkerta kelio bet kurioje civilinio proceso stadijoje kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paaiškėjus naujoms aplinkybėms (CPK 147 straipsnio 3 dalis), ar prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teikti kartu su ieškiniu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 – 145 straipsniais, 147 straipsniu, 290–290 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsniu,

nutaria:

netenkinti ieškovo M. M. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo.

Grąžinti ieškovui M. M. sumokėtą 109,00 Eur žyminio mokesčio užstatą (sumokėta 2024 m. kovo 14 d. mokėjimu).

Nutarties vykdymą dėl žyminio mokesčio užstato grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutarties kopiją išsiųsti ieškovo atstovei.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.