- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-17
- Bylos Nr.
- e2-251-941/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00859-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Rimkienė
- Ieškovas
- A.N.
- Atsakovas
- R.N.
- Kategorijos
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Jurgai Šideikienei, dalyvaujant ieškovui A.N., jo atstovui advokatui E.Z., atsakovės R.N. atstovui advokatui V.G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A.N. ieškinį atsakovei R.N. dėl santuokos nutraukimo dėl abipusės kaltės bei atsakovės R.N. priešieškinį ieškovui A.N. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A.N. 2020-05-25 pateiktu ir 2020-06-04 nutartimi dalyje priimtu ieškiniu atsakovei R.N. prašo nutraukti šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abipusės kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti santuokoje turėtą pavardę N. Nurodo, kad šeimoje nuo 2006 m. prasidėjo nesutarimai, ieškovas buvo išvykęs iš šeimos gyvenamosios vietos, 2008 m. buvo bandoma susitaikyti, tačiau nepavyko ir šeima ilgiau kaip 12 metų negyvena santuokinio gyvenimo, tarpusavio santykiai nutrūkę, sutuoktiniai visiškai nebendrauja. 2010 m. ieškovas visam laikui išsikėlė iš šeimos būsto (duomenys neskelbtini) į Lietuvą, kur gyvena ir dirba iki šiol. Su atsakove taikiai susitarti nepavyko, kadangi ji nesutinka pasidalinti šeimos turto. Santuokoje gimę vaikai – dukra (duomenys neskelbtini), ir sūnus (duomenys neskelbtini), yra pilnamečiai.
Atsiliepimas
Atsakovė R.N. 2020-07-13 pateiktu ir 2020-08-03 priimtu atsiliepimu su ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka dėl santuokos nutraukimo. Nesutinka, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes ieškovas sukūrė kitą šeimą ir (duomenys neskelbtini) jam su kita moterimi (duomenys neskelbtini) (buvusi pavardė (duomenys neskelbtini)) gimė sūnus A.N. Ieškovas buvo neištikimas atsakovei, todėl nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės nėra pagrindo. Ieškovo gyvenimas atskirai su kita partnere yra pagrindas pripažinti ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo. Atsakovė nuo 2010 m. liko gyventi (duomenys neskelbtini), viena su dviem vaikais. Ieškovas vaikų išlaikymu ir auklėjimu nesirūpino, šeimą paliko dėl sūnaus gimimo ir nuo to laiko iki dabar gyvena su kita moterimi. Pripažįsta, kad 2006 m. - 2008 m. šalys bendravo, patyrė gerų įspūdžių kartu su vaikais atostogų (duomenys neskelbtini) metu. Ieškovas atitinkamu laikotarpiu teikė materialinę paramą dalinai apmokėdamas išlaidas už dukros mokslą, tačiau ši parama nebuvo reguliari ir periodinė. Apie dešimt metų ieškovas savo šeimai jokios materialinės paramos neteikė. Šalys visiškai nebendrauja pastaruosius trejus metus, o bendro ūkio nebeveda daugiau nei dešimt metų. Santuoka iširo ir prašo ją nutraukti dėl atsakovo kaltės.
Šalies argumentai
Atsakovė R.N. 2020-09-29 pateiktu ir 2020-10-08, pašalinus 2020-10-01 nutartimi nustatytus trūkumus, priimtu priešieškiniu ieškovui A.N. prašo nutraukti šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovo kaltės atsiliepime į ieškinį išdėstytais motyvais.
Atsiliepimas
Ieškovas A.N. 2020-10-23 pateiktu ir priimtu atsiliepimu su priešieškiniu nesutinka. Nurodo, kad šeimos santykiai pradėjo blogėti dar gerokai anksčiau iki gimstant bendram ieškovo ir L.R. vaikui. Apie būsimą vaiko gimimą atsakovė žinojo iki 2008-08-25, tačiau ieškovas siekė išsaugoti šeimą, todėl iki 2010 m. bandė gyventi kartu. Šeimos santykiai galutinai nutrūko tik 2010 metais. Tuomet ir atsakovė susirado draugą, su kuriuo kartu atostogaudavo, gyveno. Iš bendrų pažįstamų apie jos bendravimą su kitu vyriškiu sužinojo taip pat dar 2010 metais. Jis tik apie 2015 m. pradėjo gyventi su L.R. Atsakovė nei 2008 m., nei iki pat ieškinio pareiškimo jokių pretenzijų dėl santuokos nutraukimo nereiškė. Taip pat nereiškė jokių turtinių pretenzijų dėl jų bendrų vaikų išlaikymo. Nuo pat santuokos pradžios iki dabar atsakovė nuolat reikšdavo materialines pretenzijas, nes iki kol ieškovas aktyviai profesionaliai dalyvavo sportinėje veikloje visi šeimos materialiniai poreikiai buvo tenkinami išimtinai ieškovo pastangomis. Tarpusavio santykiai pradėjo ženkliai blogėti sumažėjus jo pajamoms, nes būtent baigus profesionalaus sportininko karjerą, ženkliai sumažėjo materialinės galimybės. Atsakovė nuo pat santuokos sudarymo iki faktinio santykių nutraukimo niekur ir niekada nedirbo, buvo pilnai jo išlaikoma, kaip ir bendri vaikai. Paramą vaikams teikė ir po faktinio santykių su atsakove nutraukimo. Rėmė vaikus ir po to, kai jie tapo pilnamečiais. Finansinė parama neapsiribojo vien tik vaikų poreikiais, dalimi vaikams skiriamų lėšų laisvai disponavo atsakovė.
Šalies argumentai
Ieškovas A.N. ir jo atstovas ieškinį palaiko, su priešieškiniu nesutinka.
Ieškovas A.N. papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini)m., gavus darbo pasiūlymą (duomenys neskelbtini), šeima pardavė Lietuvoje turėtą turtą ir išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Atsakovė tuo metu Lietuvoje turėjo darbą, kurį metė dėl gyvenimo (duomenys neskelbtini). Jie (duomenys neskelbtini) m. gavo (duomenys neskelbtini) pilietybę. Atsakovei palengvėjo įsidarbinti, gavo darbą parduotuvėje, dirbo apie 2-3 metus. Po to parduotuvę uždarė ir atsakovė liko be darbo, gyveno iš pašalpos. Jis uždirbdavo apie 10000 Eur per mėnesį. Gyveno gerai, įsigijo būstą, važiuodavo atostogauti į užsienį. Atsakovė pirkdavo brangius rūbus, batus, rankinukus. Baigus sportininko karjerą jo pajamos nuo 2003 m. pajamos sumažėjo. Gaudavo 900 Eur bedarbio pašalpą. Nuo 2004 m. abu kartu su atsakove vykdė verslą (duomenys neskelbtini) – turėjo šnicelinę. Gaudavo kažkiek pelno. Vėliau verslas bankrutavo. Buvo žala, kurią atlygino abu sutuoktiniai. Tuo metu, kai ieškovas nedirbo, atsakovė darydavo spaudimą, kad jai per mažai pinigų, viskas buvo blogai. Atsakovė vertė jį dirbti darbus, kurių jis nenorėjo. Jis norėjo susirasti darbą pagal savo specialybę. Tai truko apie pusę metų. Dėl finansinių sunkumų ir prasidėjo nesutarimai. Nuo 2006 m. atsakovė pasikeitė. Jis išvyko į Lietuvą. 2007 m. Lietuvoje susipažino su L.R., vėliau gimė sūnus A. Jis dar iki sūnaus gimimo grįžo į (duomenys neskelbtini). Prieš grįžtant į (duomenys neskelbtini) apie nėštumą nežinojo. Atsakovė apie santykius su L.R. sužinojo, kai pradėjo matytis nėštumas. Jis po to dar du metus nuo 2008 m. iki 2010 m. bandė gyventi su atsakove, iš naujo kurti šeimą, tačiau atsakovė nuolat prikišdavo gimusį sūnų. Santykių atstatyti nepavyko ir jis 2010 m. grįžo į Lietuvą, tačiau kas mėnesį skirdavo šeimai pinigų įvairiomis sumomis, kuriuos pravesdavo pavedimu, nurodydamas „buto nuomai“ arba nieko nenurodydamas. Nuoma buvo mokama už dukros butą (duomenys neskelbtini). Tai buvo kaip išlaikymas dukrai. Pinigų atsakovė gaudavo ir grynais, kuriuos perduodavo draugai. Šių aplinkybių įrodyti negali. Gyventojų registro pažymoje nurodyta dukra R.N. niekada neegzistavo, nes buvo registruota formaliai, kad jam nereikėtų eiti į kariuomenę. Tuo metu reikėjo turėti du vaikus, kad nereikėtų tarnauti. Daktarai padarė, kad rodytų, jog yra antras vaikas.
Atsiliepimas
Atsakovės R.N. atstovas priešieškinį palaiko, su ieškiniu nesutinka atsiliepime ir priešieškinyje išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad jo klientė patvirtino, kad Gyventojų registro tarnybos pažymoje nurodyta dukra R.N. neegzistuoja, gimimas įregistruotas fiktyviai.
Liudytoja L.R. parodė, kad su ieškovu A.N. susipažino 2007 m. Nežinojo, kad jis yra vedęs. Matėsi 2-3 kartus ir netyčia pastojo. 2008 m. ieškovas išvyko į (duomenys neskelbtini) ir ją paliko su vaiku vieną. Nėštumo metu paskambindavo, paklausdavo, ar viskas gerai, kokia sveikata. Sūnus A. gimė (duomenys neskelbtini). Apie vaiko gimimą ieškovas sužinojo telefonu. Tėvystę pripažino praėjus mėnesiui po vaiko gimimo. Ieškovas atvykęs susitvarkė vaiko gimimo dokumentus. Atvežė vaikui vežimėlį, rūbelių, trumpai pasimatė. Kitą kartą vaiką aplankė, kai vaikas jau vaikščiojo. Nuo 2008 m. iki 2015 m. bendraudavo su ieškovu telefonu tik dėl vaiko. Ieškovo kvietimu, ji su vaiku apie 2012 m. - 2013 m. porą kartų buvo atvažiavusi į (duomenys neskelbtini), kad jis galėtų pasimatyti su sūnumi. 2008 m. - 2010 m. laikotarpiu su ieškovu nebendravo. Kartu gyvena nuo 2015 m. Ieškovas padėdavo savo vaikams iki 2018 m. Atsakovės asmeniškai nepažįsta, nėra gyvai mačiusi. Atsakovė skambino du kartus – nėštumo metu ir gimus vaikui. Prašė palikti jos vyrą. Apie ieškovo dukrą R. nieko nežino. Mano, kad santuoka galėjo iširti ir dėl gimusio vaiko, ir dėl pinigų.
Liudytoja R.G. parodė, kad su sutuoktinio R. draugais A.N. ir R.N. susipažino 2005-2006 m., kai jie buvo grįžę į Lietuvą. Visos jų šeimos problemos prasidėjo, kai A. neteko darbo (duomenys neskelbtini) ir turėjo grįžti į Lietuvą. R. nenorėjo grįžti į Lietuvą, nes jai patiko geras gyvenimas (duomenys neskelbtini). A. rūpinosi šeima, siųsdavo pinigus. R. atlyginimas buvo ženkliai mažesnis negu ieškovo. R. nepasitikėdavo A. Kai jis būdavo Lietuvoje, skambindavo jai beveik kasdien ir prašydavo jos jį sekti ir sužinoti viską apie jį. Nepasitikėjimas ir nesveikas pavydas atsirado dar prieš gimstant vaikui. A., būdamas Lietuvoje, net negalėdavo vienas į svečius važiuoti. Jį turėdavo lydėti R. sesuo. Jos ir R. artimas bendravimas nutrūko apie 2010 m. - 2011 m. Tačiau jos susiskambina ir pasveikina viena kitą švenčių progomis, per gimtadienius. Paskutinį kartą su ja bendravo prieš keletą mėnesių per savo gimtadienį (duomenys neskelbtini). R. skambino jai pasveikinti gimtadieniu. Su A.N. bendrauja iki šiol, maždaug kartą per metus susitinka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas A.N. ir atsakovė R.N. susituokė (duomenys neskelbtini) , įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A.N. ir (duomenys neskelbtini) dukra K.N. Dukra gimė (duomenys neskelbtini), jos gimimas Lietuvos Respublikos metrikacijos įstaigoje neįregistruotas. Šalių santuokoje gimę vaikai yra pilnamečiai.
Pagal (duomenys neskelbtini) atliktą gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro pažymoje nurodytas dar vienas šalių vaikas – R.N., gimusi (duomenys neskelbtini), kuris šalių paaiškinimais, neegzistuoja.
Sutuoktiniai nuo (duomenys neskelbtini)m. gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini).
Ieškovui A.N. su L.R. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A.N. Tėvystė pripažinta pareiškimu.
Ieškovas A.N. 2010 m. išvyko iš šeimos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), į Lietuvą ir į šeimą nebegrįžo, nuo 2015 m. gyvena ir veda bendrą ūkį su sūnaus A. mama L.R.
Sutuoktiniai santuokoje yra įgiję nekilnojamojo turto užsienyje - butą (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apylinkės teismo 2020-06-04 nutartimi ieškinį dalyje dėl šio santuokoje įgyto turto padalinimo atsisakyta priimti.
Sutuoktiniai, byloje esančiais duomenimis, Lietuvos Respublikoje dalintino turto neturi.
Dėl santuokos nutraukimo
Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (LR CK 3.64 str.). Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (LR CK 3.54 str. 2 d.). Šiuo atveju tokio termino skyrimas netikslingas ir santuoka nutrauktina.
Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai, visapusiškai rūpintis šeima bei vykdyti kitas įstatyme numatytas pareigas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei jis yra neištikimas (LR CK 3.60 str. 3 d.).
Ieškovas, būdamas santuokoje su atsakove, susilaukė su kita moterimi vaiko, su ja gyvena ir veda bendrą ūkį. Neištikimybės faktas, su kuriuo siejama kaltės prezumcija, abejonių nekelia ir yra įrodytas.
Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-2/2011; Nr. 3K-3-99-969/2016, ir kt.).
Ieškovas, neneigdamas neištikimybės, tačiau prašydamas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jokių objektyvių duomenų, kuo pasireiškė sutuoktinės kaltė, nenurodė ir juos patvirtinančių įrodymų nepateikė. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovė niekada nedirbo ir visada buvo jo išlaikoma. Tačiau teismo posėdyje pripažino, kad atsakovė dirbo, jam netekus darbo vienu laikotarpiu viena išlaikė šeimą, vėliau abu kartu pradėjo ir vystė verslą. Ieškovas paaiškino, kad, jam netekus pajamų iš profesinės veiklos, sutuoktinė nebuvo patenkinta šeimos finansine padėtimi ir ragino jį susirasti darbą, vėliau nesugebėjo jam atleisti dėl neištikimybės.
Rūpinimasis šeimos finansine padėtimi ir raginimas imtis priemonių jai pagerinti nėra ir objektyviai negali būti veiksmais, dėl kurių galėjo iširti santuoka. Konfliktai ir nesutarimai yra normali santuokinio ir šeiminio gyvenimo dalis. Nėra jokių duomenų, kad dėl galimų konfliktų ir / ar nesutarimų šalių santuoka jau buvo iširusi iki ieškovo neištikimybės 2008 m. Tai paneigia ir paties ieškovo paaiškinimai, kad po to sutuoktiniai dar 2 metus gyveno santuokinį gyvenimą, stengėsi išsaugoti šeimą. Neištikimybė yra skaudi ir traumuojanti patirtis. Atleidimas neįvyksta akimirksniu, bet yra ilgas ir nelengvas procesas. Normalu ir natūralu, kad sutuoktinio neištikimybę patyrusi atsakovė galėjo jausti nuoskaudą ir apie tai kalbėti ar net papriekaištauti. Tačiau ji neištikimo sutuoktinio nepaliko, duomenų, kad būtų atsilyginusi tuo pačiu nėra. Atsiliepime į priešieškinį nurodytos aplinkybės, kad sutuoktinė 2010 m. turėjo kitą vyrą, nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Tuo tarpu ieškovas palikęs šeimą išvyko ir pradėjo gyventi šeiminį gyvenimą su nesantuokinio sūnaus motina. Santuokos nutraukimo iniciatorius yra ieškovas. Ieškovo paaiškinimais ir jo pusės liudytojos, su kuria gyvena šeiminį gyvenimą, parodymais, santuokos nutraukimo procesas pradėtas, kad jie galėtų susituokti. Jokių objektyvių duomenų, kada ir kuo atsakovė pažeidė sutuoktinės pareigas, byloje nėra. Ieškovas negalėjo paaiškinti, kokių konkrečiai priemonių ėmėsi santuokai išsaugoti. Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams byloje, nėra pagrindo atsakovės kaltei konstatuoti. Ieškovas sutuoktinės kaltės dėl santuokos iširimo neįrodė.
Darytina išvada, kad ieškovas iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas ir nesiėmė jokių tinkamų ir efektyvių priemonių santuokai išsaugoti. Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams byloje konstatuotina, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovui ir atsakovei paliktinos santuokinės pavardės.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad galimai yra melagingai įregistruotas (t.y. suklastotas) asmens gimimo įrašas. Apie tai atskira nutartimi praneština prokurorui (LR CPK 300 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 1 d., 2 d., LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-113/2011, Nr. 3K-3-501/2011). Teismas gali nukrypti nuo šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Ieškinys patenkintas iš dalies, priešieškinis patenkintas. Šalių reikalavimai dėl santuokos nutraukimo sutapo ir patenkinti. Ieškovo reikalavimas dėl abiejų sutuoktinių kaltės netenkintas, atsakovės reikalavimas dėl kito sutuoktinio kaltės patenkintas.
Ieškovas sumokėjo 400 Eur žyminį mokestį (75 Eur už neturtinį ir 325 Eur dalį žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, ieškinį šioje dalyje 2020-06-04 nutartimi atsisakyta priimti) ir, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, patyrė 500 Eur (su ieškiniu pateiktas 2020-01-14 pinigų priėmimo kvitas) teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovui grąžintina už turtinį reikalavimą, kurio dalyje ieškinį atsisakyta priimti, sumokėta 325 Eur žyminio mokesčio dalis. Atsižvelgiant į proceso eigą ir rezultatus, ieškovui kitos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Atsakovė sumokėjo už priešieškinį 100 Eur žyminį mokestį ir patyrė 3630 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso patyrė 3730 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į proceso eigą ir rezultatus, atsakovei jos pagrįstai patirtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš ieškovo. Pagal pateiktą teisinės pagalbos išlaidas detalizuojančią pažymą 3630 Eur teisinės pagalbos išlaidų sumą sudaro: 605 Eur už konsultavimą, 1331 Eur už atsiliepimo parengimą, 1452 Eur už priešieškinio parengimą ir 242 Eur už atstovavimą teisme. Atsiliepimas ir priešieškinis yra iš esmės analogiško turinio. Pagal suformuotą teismų praktiką, tokio pobūdžio byloje priešieškinio dėl kaltės nebūtina reikšti, pakanka išdėstyti prašymą ir argumentus atsiliepime. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į procesinių dokumentų turinį, kokybę ir būtinybę juos teikti, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų suma mažintina iki 2400 Eur. Atsakovei iš ieškovo priteistina 2500 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidos.
Pašto išlaidos sudaro 11 Eur. Šios išlaidos valstybei atlygintinos iš ieškovo, šia suma mažinant grąžinamo žyminio mokesčio permokos sumą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti.
Nutraukti A.N., a.k. (duomenys neskelbtini), ir R. (ikisantuokinė pavardė – G.), a.k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio A.N. kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes – N., N.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A.N. 2500 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei R.N.
Grąžinti ieškovui A.N. 2020-01-14 mokėjimo nurodymu Nr. 514 sumokėto žyminio mokesčio dalį (permoką) - 314 Eur (ZJ41002), grąžinimą pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą Klaipėdos rajono rūmus.