- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-06-14
- Bylos Nr.
- 1A-174-557-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Valentinas Janonis
- Nuteistasis
- M., M. K., A. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Valentino Janonio ir Remigijaus Preikšaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. K. ir A. K. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo:
M. K. nuteista pagal BK 155 str. 1 d. vienerių metų laisvės apribojimo bausme, pagal BK 284 str. 2 d. trijų mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir nustatyta galutinė subendrinta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant nuteistajai bendrauti tiesiogiai su I. B., A. Š., G. M., L. M. ar jų giminaičiais. Iš M. K. priteista 800 litų neturtinės žalos atlyginimo I. B. ir 200 litų A. Š., šių lėšų tvarkytojais paskiriant G. B. ir R. Š., kitoje dalyje ieškinys atmestas.
A. K. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant jam tiesiogiai bendrauti su R. M., I. B., A. Š. ar jų giminaičiais bei turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims B, C ir D kategorijų šaunamuosius bei nešaunamuosius, duriamuosius, pjaunamuosius ginklus. Iš A. K. priteista 800 litų neturtinės žalos atlyginimo A. Š. ir 200 litų I. B., šių lėšų tvarkytojais paskiriant G. B. ir R. Š., kitoje dalyje ieškinys atmestas.
Nuosprendžiu konfiskuotas dujinis revolveris „Me 38 Compact“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. nuteista už tai, kad ji laikotarpyje nuo 2009 metų gegužės mėn. iki 2009 metų liepos mėn. vidurio, tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) viešai, girdint kitiems asmenims, išvadino mažametį I. B. (g. (duomenys neskelbtini)) „benkartu“, „išsigimėliu“, „nevispročiu“, ir taip jį užgauliai pažemino.
M. K. nuteista ir už tai, kad ji 2009 m. liepos 7 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – J. B. žemės sklype - necenzūriniais žodžiais iškeikė gyvuliams tvorą tvėrusius mažamečius I. B. ir A. Š., taip pat R. M. bei L. M. ir taip trikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
A. K. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. liepos 7 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – J. B. žemės sklype - necenzūriniais žodžiais iškeikė A. Š., I. B. ir R. M., nukentėjusiesiems A. Š. ir R. M. demonstruodamas fabrikinės gamybos 9 mm kalibro dujinį revolverį „Me 38 Compact“ juo pagrasino, sukeldamas nukentėjusiesiems didelį išgąstį, ir tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji M. K. prašo nuosprendį panaikinti ir ją išteisinti, civilinį ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų reikšmingų bylai faktinių aplinkybių. Jos su J. B., kurios mažamečiai giminaičiai buvo tariamai iškolioti, yra artimos kaimynės (namai stovi vienoje gatvėje greta), ribojasi žemės sklypai. Jau daugelį metų tarp jų vyksta tarpusavio ginčai dėl žemės ribų. Vežant šieną ar dirbant kitus žemės ūkio darbus, pastoviai kildavo konfliktai dėl pravažiavimo į jų sodybą, juos J. B. pastoviai kaltindavo važiavimu per jų žemę, pravažiavimo keliukus iš pievų ir miško užtverdavo vielinėmis tvoromis su kuolais ir panašiai. Dėl to kildavo pastovūs ginčai su įvairaus pobūdžio pasisakymais vienas kito atžvilgiu. Abejoja, ar tokio pobūdžio ginčai vienas kito atžvilgiu vertintini kaip visuomenės rimties ir tvarkos pažeidimas. Jai inkriminuoti kaltinimai nekonkretūs, neaiškūs. Išeitų, kad ji mažametį I. B. užgauliai žemino nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2009 m. liepos mėn. vidurio, t. y. visą mėnesį namuose slaugydama neįgalų savo vyrą, kuris po ginčo 2009 m. liepos mėn. 7 d. dėl tvoros tvėrimo patyrė insultą ir vos nenumirė. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta I. B. tariamo užgaulaus pažeminimo data. Procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad tai girdėjo ir kiti asmenys, tai yra liudytojai. Visos tos aplinkybės verčia abejoti surinktų įrodymų objektyvumu, įrodymai yra šališki ir įtakoti J. B.. Neneigia, kad 2009-07-07 apie 12 val. arkliu vežė šieną ir matomai J. B. nurodymu buvo užtvertas keliukas, kuriuo pastoviai naudojosi. Arkliu neinant pravažiuoti kilo ginčas, tačiau jis nevirto viešu vienas kito užgauliojimu ir panašiai. Šitame ginče mažamečiai vaikai nedalyvavo ir negalėjo būti necenzūriniais žodžiais įžeisti. Susižodžiavimas vyko tarp suaugusių žmonių vienas kito atžvilgiu. Teismas rėmėsi nepilnamečių vaikų, kitų liudytojų parodymais, kurie visi yra susieti giminystės ryšiais. Nepilnamečių vaikų parodymai galėjo būti įtakoti močiutės J. B.. Įžeidimas yra privataus kaltinimo deliktas. Tai tyčinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyčia, suvokiant žeminantį užgaulų savo veiklos pobūdį kito žmogaus atžvilgiu, siekiant jį pažeminti, užgauti. Objektyviai įžeidimas yra neigiamas nepadorus kito žmogaus įvertinimas jo paties ar kitų žmonių akyse. Ar toks vertinimas yra įžeidžiantis, sprendžia pats nukentėjusysis. Apie tai, kad I. B. buvo užgauliai pažemintas ir įžeistas, įvertinant liudytojų parodymus nusprendė prokuroras, gindamas viešąjį interesą. Priimdamas nuosprendį teismas nurodo, kad nenustatyta, jog psichologinis smurtas neigiamai paveikė nepilnamečių psichiką, būtų įtakojęs jų tolimesnį gyvenimą ar psichinę raidą. Tai reiškia, kad dėl jos tariamų veiksmų I. B. jokių pasekmių neatsirado, tačiau yra nuteista. Kaip ir turtinės žalos padarymo atveju, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti visus keturis elementus, lemiančius pastarosios atlyginimą: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), priežastinį ryšį tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), kaltę (CK 6.248 str.), teisės pažeidimu padarytą žalą. Šie elementai vienas be kito žalos atsiradimo kontekste egzistuoti negali. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Prokuroras konstatavo, kad I. B. buvo užgauliai pažemintas, teismas tas aplinkybes patvirtino, tačiau kokias pasekmes pažeminimas sukėlė nenustatė, tai yra nenustatė objektyvios žalos kaip būtino elemento.
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, civilinį ieškinį atmesti. Nurodo, kad 2009-07-07 apie 12 val. (duomenys neskelbtini) pas motiną arkliu vežė šieną. Grįžtant pamatė, kad kaimynės J. B. mažamečiai giminaičiai užtvėrė kelią pravažiavimui. Jo motina M. K. apsižodžiavo su kaimyne J. B., o jis prašęs porą dienų palaukti ir neužtverti keliuko, kol apsidirbs darbus. Vaikai atsisakė tai padaryti, jis išsitraukė dujinį pistoletą ir supratęs, kad tai blogai, greitai įsikišo į kišenę. Pistoleto nebuvo nukreipęs į vaikus ir juo negrąsino. Vaikai net neišsigando ir dirbo jiems pavestus darbus toliau. Tyčios išgąsdinti ar kitaip paveikti vaikus nebuvo, todėl nesupranta, kodėl jo mažareikšmiški, buitiški veiksmai įvertinti kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Mano, kad tai buvo buitinis kaimynų konfliktas, nenukreiptas pažeisti viešąją tvarką. Nuosprendyje pasisakyta, kad jo veiksmai nukentėjusiems vaikams nesukėlė jokių pasekmių, tai yra nenustatytas žalos atsiradimo elementas kaip būtinas požymis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistoji M. K. ir nuteistųjų gynėja prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Kolegija iš dalies sutinka su M. K. apeliacinio skundo teiginiu, jog paprastai baudžiamosios bylos pagal BK 155 str. 1 d. dėl įžeidimo yra nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka, t.y. procesas privataus kaltinimo bylose pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ikiteisminis tyrimas privataus kaltinimo bylose neatliekamas, procesas pradedamas paduodant skundą ar pareiškimą pirmosios instancijos teismui (BPK 407 str.), tačiau atkreipia dėmesį, jog BPK 409 str. yra numatytos išimtys, kada paaiškėjus, jog galėjo būti padaryta BPK 407 str. nurodyta veika, procesas vyksta ne privataus kaltinimo, o įprasta tvarka. Pagal BPK 409 str. 1 d., jeigu BPK 407 str. nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, baudžiamąjį procesą dėl šių veikų turi teisę pradėti ir prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Taigi pagal minėtas BPK nuostatas ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 str. 1 d., turėjo teisę pradėti ir prokuroras, jeigu buvo konstatuota bent viena iš BPK 409 str. 1 d. nustatytų dviejų aplinkybių, t. y. 1) jeigu ši veika turėjo visuomeninę reikšmę arba 2) jeigu žala buvo padaryta asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų.
Iš prokurorės J. Kolyčienės rezoliucijos turinio ant Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2009 m. liepos 22 d. rašto, adresuoto Šilutės rajono apylinkės prokuratūrai (t. 1, b. l. 1) matyti, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 155 str. 1 d. pradėtas pagal prokuroro reikalavimą ginant nepilnamečio interesus ir esant visuomeninei reikšmei. Taigi prokurorė konstatavo abi BPK 409 str. 1 d. nustatytas aplinkybes. Abejoti tokiu prokurorės sprendimu kolegija neturi pamatuoto pagrindo. Bylos duomenimis nustatyta, kad tyrimo pradėjimo metu dar buvusio mažamečiu I. B. mama yra mirusi, tėvas G. B. yra sukūręs naują šeimą, ir nors yra I. B. įstatyminis atstovas, tačiau realiai jau metus laiko su sūnumi palaiko tik epizodinius ryšius, kadangi I. B. gyvena pas močiutę J. B., kuri rūpinasi jo buitimi. Pažymėtina ir tai, kad į Vaiko teisių apsaugos skyrių taip pat kreipėsi ne G. B., o I. B. teta I. M., kas rodo, kad I. B. įstatyminis atstovas G. B. nematė reikalo ginti savo vaiko teisių nuo nusikalstamų M. K. veiksmų. Beje, iš G. B. parodymų matyti, kad jis žinojo apie savo sūnaus užgauliojimus, tačiau „solidumo sumetimais M. K. nedrausmino ir nenorėjo su ja turėti jokių konfliktų, o sūnui pasakė, kad stengtųsi vengti susitikimų su M. K. ir nekreiptų dėmesio į jos kalbas“ (t. 1, b. l. 22-23). Esant tokioms aplinkybėms, kai įstatyminis atstovas tinkamai negina savo atstovaujamojo teisių, o jas ginti dėl nepilnamečiui daromos žalos būtina, kolegijos nuomone, prokurorė tinkamai atliko savo pareigą ir pagrįstai gindama nepilnamečio interesus pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 155 str. 1 d. Pažymėtina ir tai, kad vėliau, 2009 m. rugsėjo 24 d., dėl objektyvaus ir visapusiško bylų ištyrimo šis ikiteisminis tyrimas buvo sujungtas su anksčiau pradėtu kitu ikiteisminiu tyrimu, kuriame ta pati M. K. buvo įtariama nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 2 d., padarymu, beje, ir prieš I. B.. Taigi neabejotinai M. K. veika I. B. atžvilgiu taip pat įgavo ir visuomeninę reikšmę. Tuo būdu prokurorė, pradėdama ikiteisminį tyrimą M. K. atžvilgiu pagal BK 155 str. 1 d., ir vėliau jį tęsdama kartu su ikiteisminiu tyrimu pagal BK 284 str. 2 d. BPK nuostatų nepažeidė, todėl byloje nebuvo procesinių kliūčių spręsti M. K. atsakomybės pagal BK 155 str. 1 d. dėl I. B. įžeidimo klausimą.
Nuteistosios M. K. apeliacinio skundo argumentai, jog jai inkriminuotas kaltinimas pagal BK 155 str. 1 d. yra nekonkretus ir neaiškus, yra nepagrįsti. Kolegija negali sutikti su M. K. apeliacinio skundo teiginiu, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta I. B. tariamo užgaulaus pažeminimo data. Nukentėjusysis I. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad metus laiko gyvena pas močiutę, jos kaimynė M. K. nuo 2009 m. gegužės mėnesio pradėjo jį įžeidinėti, vadinti jį „benkartu“, „nevispročiu“, „išsigimėliu“. Kai apie šiuos M. K. užgauliojimus buvo pranešta Vaikų teisių tarnybai ir šios tarnybos darbuotojai pasikalbėjo su M. K., pastaroji jo nebeįžeidinėja. I. B. močiutė J. B. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad metus laiko I. B. gyvena pas ją, nuo 2009 m. gegužės pradžios jos kaimynė M. K. pradėjo I. B. įžeidinėti, jį vadino benkartu, sakė, kad jis yra išsigimęs, jam nuolat priminė apie jo mamos mirtį. Apie I. B. užgauliojimus girdėjo ir ji pati, taip pat kiti jos anūkai R. M., A. Š.. Ji kaimynę drausmino, gėdino, tačiau ji nesiliovė I. B. įžeidinėti. R. M. ir A. Š. ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad ne kartą girdėjo kaip M. K. vadino I. B. „benkartu“, „išsigimėliu“, „debilu“. Nors minėti asmenys ir neprisiminė konkrečių I. B. įžeidimo datų, tačiau aptarti parodymai neabejotinai rodo, kad, M. K. kelis mėnesius I. B. įžeidinėjo intensyviai ir sistemingai iki tol, kol apie tai buvo pranešta Vaiko teisių apsaugos skyriui (2009 m. liepos 21 d.), kurio darbuotojai atitinkamai apie galimai M. K. nusikalstamą veiką pranešė prokuratūrai. Taigi ikiteisminiame tyrime nustatytas M. K. nusikalstamos veikos prieš I. B. laikotarpis, kuriuo ji įžeidinėjo I. B., pagal bylos duomenis yra nustatytas pakankamai aiškus ir kiek įmanoma tikslus – nuo 2009 m. gegužės pradžios iki liepos mėnesio. Aukščiau paminėtas aplinkybes, reikšmingas nustatant nusikaltimo laiką, I. B., R. M., A. Š. patvirtino ir apylinkės teisme, todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai nustatė iš esmės tokį patį (patikslino tik tai, kad nusikaltimas buvo daromas iki liepos mėnesio vidurio) aptariamo M. K. nusikaltimo laiką. M. K. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog ji nuo 2009 m. liepos mėn. 7 d. visą mėnesį namuose slaugė neįgalų savo vyrą ir negalėjo įžeidinėti I. B., nepaneigia anksčiau aptartų apylinkės teismo nustatytų aplinkybių, netgi priešingai, ta aplinkybė, kad I. M. kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių 2009 m. liepos 21 d., tik patvirtina, jog nuo 2009 m. liepos mėn. 7 d. iki kreipimosi į Vaiko teisių apsaugos skyrių M. K. veiksmai prieš I. B. buvo itin intensyvūs ir jų akivaizdžiai matomas neigiamas poveikis I. B. savijautai netgi privertė I. B. giminaičius kreiptis pagalbos į valstybės instituciją. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje (taipogi ir inkriminuotame kaltinime) BK 155 str. 1 dalies dispozicija visiškai atskleista, t. y. nurodytos visos faktinės, būtinuosius nusikaltimo požymius atitinkančios ir į jo sudėtį įeinančios aplinkybės. Tuo būdu konstatuoti BPK 22 str. ir 305 str. 1 d. nuostatų pažeidimus, susijusius su nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių nustatymu ir su teisės į gynybą nuo reiškiamo kaltinimo užtikrinimu, nėra pamatuoto pagrindo.
Šalies argumentai
Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo M. K., ne kitų asmenų (prokuroro) vertinimai, o būtent nukentėjusiojo I. B. parodymai, jog jis nėra joks „benkartas“, turi tėvą, seserį ir brolį, juos myli ir jais vaikiškai rūpinasi, taip pat nuostabius senelius, jiems padeda atlikti ūkio darbus, be to, jis nėra joks išsigimėlis, yra sveikas ir visiškai išsivystęs vaikas, yra normalaus ūgio, normalaus kūno sudėjimo, normaliai mąsto ir gerai mokosi, patvirtina jog jis dėl sistemingų M. K. jo atžvilgiu naudojamų užgaulių žodžių „benkartas“, „išsigimėlis“, „nevisprotis“ jautėsi pažemintu ir įžeistu. Tuo būdu nuteistosios M. K. kaltė dėl I. B. įžeidimo neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia. Priimdamas M. K. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistosios kaltės klausimu, nuteistosios M. K. apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir nuteistosios kaltės klausimu daryti priešingas išvadas.
Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodyti keli viešosios tvarkos pažeidimo būdai. Įžūlūs veiksmai – tai neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Įžūlūs veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, žmogaus laisvės apribojimu, masinio renginio nutraukimu, transporto eismo sustabdymu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir kitais įžūliais veiksmais. Grasinimai – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais (garsiu rėkimu, šaudymu, pavojų keliančių daiktų demonstravimu ir panašiai). Patyčios - tai demonstratyvus ciniškas žmonių orumo žeminimas įvairiais žodžiais ir veiksmais (prievarta apnuoginant kitą žmogų, apipilant kavinėje gėrimu ir panašiai). Vandališki veiksmai – tai svetimo turto daužymas, padegimas, apipylimas dažais ar kitoks niokojimas. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje pavartojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų.
Pagal BK 284 str. 2 d. atsako tas, kuris viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės rimties trikdymas – tai savo elgesiu vertimas aplinkinius nepatogiai jaustis, pergyventi gėdos, baimės, pažeminimo jausmus. Necenzūriniais laikomi viešai netinkami vartoti, nepadorūs žodžiai, jų pavartojimo kontekste akivaizdžiai žeidžiantys aplinkinius. Nepadorus elgesys – tai visuomenėje netoleruojamas, akivaizdžiai begėdiškas, aplinkinių jausmus ir orumą žeidžiantis elgesys, galintis pasireikšti ir kaip kibimas prie aplinkinių, jų gąsdinimas ir pan. Nagrinėjamo baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, jo baigtumas siejamas su necenzūrinių žodžių pavartojimu ar kito nepadoraus elgesio pradžia. Jeigu kaltininko veika yra didesnio pavojingumo laipsnio ir realiai sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ji gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1 d.
Apylinkės teismas taip pat išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistiesiems M. K. ir A. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo 2009 m. liepos 7 d. aplinkybes bei teisingai kvalifikavo M. K. veiką pagal BK 284 str. 2 d. kaip visuomenės rimties ir tvarkos trikdymą, o A. K. veiką pagal BK 284 str. 1 d. kaip visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą. Nustatydamas šio įvykio aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasirėmė išsamiais ir nuosekliais tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme duotais nukentėjusiųjų I. B., R. M. ir A. Š. parodymais, jog jie tvėrė močiutei tvorą, atėjusi kaimynė M. K. su savo sūnumi A. K. pradėjo juos koneveikti, keiktis, įžeidinėti, šūkauti, traukyti kuoliukus, liepė netverti tvoros. A. K. pagrasino, kad atsineš šautuvą, todėl I. B. nubėgo pakviesti močiutę. Tuo metu A. K. atsinešė šautuvą ir juo grasino R. M. bei A. Š.. Jie abu labai išsigando. Netikėti šiais nukentėjusiųjų parodymais nėra pagrindo. Jų dalį dėl necenzūrinių žodžių naudojimo, plūdimo patvirtina nukentėjusiosios L. M., liudytojų I. M. ir J. B. parodymai. Nukentėjusioji L. M. (R. M. sesuo) parodė, kad brolis R. M. paskambino mamai I. M. ir pasakė, kad yra nemalonumai su K., A. K. grasina ginklu. Ji pirmoji nubėgo į pievą, atbėgusi girdėjo, kaip M. K. plūdosi ant vaikų, jie buvo išsigandę, po to užsipuolė ir ją, iškeikė. Liudytoja I. M. parodė, kad sūnus R. M. telefonu pasakė, jog A. K. baugina šautuvu. Į pievą pirmoji nubėgo dukra L. M., po to atėjo ir ji su mama J. B.. Dukra buvo apsiverkusi. A. K. tuo metu ginklo neturėjo, buvo įsidėjęs į kišenę. M. K. šūkavo, keikėsi ir juos įžeidinėjo. Liudytoja J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė (šie parodymai teisme buvo perskaityti), kad jai ateinant į pievą M. K. garsiai koliojosi, A. K. vaikus išvadino „pienburniais“, anūkai jai sakė, kad A. K. jiems grasino, kad iššaudys, jie rimtai bijoję A. K.. Joms A. K. ginklo neparodė, ji tik matė, kad kažką jis turi kišenėje, pagal kontūrus galėjo būti pistoletas. Kolegija atkreipia dėmesį, jog vien ta apeliantės M. K. nurodyta aplinkybė, jog I. B., R. M., A. Š., L. M., I. M. ir J. B. yra giminaičiai, neduoda pagrindo pripažinti šių asmenų parodymus melagingais ir juos atmesti. Nuteistoji jokių konkrečių duomenų, kad šie asmenys būtų siunteresuoti jos nuteisimu, teismui nenurodė. Beje, nukentėjusiųjų R. M. bei A. Š. parodymų dalį apie grasinimą ginklu iš dalies patvirtina ir pačių nuteistųjų parodymai (t. 2, b. l. 10). M. K. parodė, kad sūnus A. K. atsinešė šautuvą, tuščią, norėjo pagasdinti, kad jiems leistų pravažiuoti. A. K. savo ruožtu parodė, kad jis atsinešė iš mašinos pistoletą, parodė jį vaikams ir pasakė „dinkit piemenys“. Taigi esant išdėstytoms aplinkybėms kolegijai nekyla abejonių, jog pirmosios instancijos teismo nustatyti M. K. ir A. K. veiksmai visiškai atitinka BK 284 str. 1 ir 2 d. numatytų pavojingų veikų požymius.
Kolegija taip pat negali sutikti su apeliantų argumentais, jog jų veiksmai nebuvo nukreipti pažeisti viešąją tvarką ir tebuvo buitinis kaimynų konfliktas. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 str. 1 d. ar 2 d. taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką (BK 284 str. 1 d.) ar viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką (BK 284 str. 2 d.). Taikant šias normas, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje. Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 str. Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada neigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1 d. ar 2 d. (kasacinės nutartys Nr. 2K-126/2006, 2K-136/2010, 2K-107/2010). Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.).
Kolegijai nekyla abejonių, jog M. K. ir A. K. nusikalstamus veiksmus atliko viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) esančioje atviroje vietovėje, prie pagrindinio kaimo teritoriją kertančio asfaltuoto kelio, pasinaudojo šia vieta įsisenėjusiam konfliktui tarp K. ir B. spręsti, prikibo prie šiame konflikte nedalyvaujančių nukentėjusiųjų J. B. anūkų A. Š., I. B. ir R. M. ne šiaip dėl asmeninio priešiškumo jiems, o dėl jų vykdomos teisėtos veiklos – vaikai J. B. priklausančioje pievoje suaugusiųjų nurodymu tvėrė elektrinį “piemenį” karvėms ganyti, kuris trukdė nuteistiesiems važiuoti jiems nepriklausančios pievos dalimi, savo chuliganišku elgesiu nutraukė jų darbą, o A. K. pradėjus gasdinti šaunamuoju ginklu, išsigandę nukentėjusieji pasikvietė į pagalbą savo artimuosius J. B., I. M. ir L. M.. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad M. K. necenzūriniais žodžiais iškeikdama A. Š., I. B. ir R. M. trikdė, o A. K. necenzūriniais žodžiais iškeikdamas A. Š., I. B. ir R. M., o po to grasindamas A. Š. ir R. M. dujiniu revolveriu sutrikdė viešąją tvarką. Tuo būdu nuteistųjų M. K. ir A. K. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo visiškai įrodyta ir abejonių nekelia. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino, ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, jog teismo ištirtų ir nuosprendyje aptartų vienas kitą patvirtinančių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina nuteistosios M. K. kaltę trikdžius viešąją tvarką ir nuteistojo A. K. kaltę sutrikdžius viešąją tvarką. Apeliacinių skundų argumentai neduoda pagrindo nuteistųjų kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas, nuosprendis šioje dalyje laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajai M. K. paskyręs galutinę subendrintą laisvės apribojimo bausmę ir nustatydamas jai draudimą bendrauti tiesiogiai su I. B., A. Š., G. M., L. M. ar jų giminaičiais, padarė keletą akivaizdžių klaidų. Pirma, BK 48 str. 5 d. 2 p. nuostatos, siekiant išvengti neapibrėžtumo ir nesusipratimų vykdant nuosprendį, reikalauja nurodyti konkrečius asmenis ar jų grupes, su kuriais draudžiama bendrauti, todėl draudimas M. K. bendrauti su neapibrėžtu ratu nukentėjusiųjų giminaičių iš nuosprendžio šalinamas. Antra, apylinkės teismas padarė akivaizdžią techninę rašymo klaidą, nustatydamas draudimą bendrauti ne su R., o su G. M.. Trečia, BK 48 str. numatyti įpareigojimai ir draudimai yra sudėtinė laisvės apribojimo bausmės dalis, todėl apylinkės teismas, už atskiras nusikalstamas veikas M. K. nenustatęs draudimų, o juos nustatydamas kaip galutinės bausmės dalį, pažeidė BK 63 str. nuostatas. Ištaisydamas minėtas klaidas, apeliacinės instancijos teismas pakeičia nuteistajai M. K. pagal BK 155 str. 1 d. paskirtos laisvės apribojimo vieneriems metams bausmės turinį, nustatant, kad M. K. uždraudžiama tiesiogiai bendrauti su I. B., taip pat pakeičia pagal BK 284 str. 2 d. paskirtos laisvės apribojimo trims mėnesiams bausmės turinį nustatant, kad M. K. uždraudžiama tiesiogiai bendrauti su I. B., A. Š., R. M. ir L. M.. Saistoma apeliacinių skundų ribų, kolegija M. K. šiuo nuosprendžiu pakeistas savo turiniu bausmes pagal BK 155 str. 1 d. ir pagal BK 284 str. 2 d. bendrina apėmimo, t. y. tokiu pat, kaip ir pirmosios instancijos teismas, būdu. Tokį patį draudimą bendrauti su neapibrėžtu ratu nukentėjusiųjų giminaičių apylinkės teismas nustatė ir nuteistajam A. K., todėl, nebekartodamas anksčiau išsakytų motyvų, apeliacinės instancijos teismas atitinkamai keičia ir nuteistajam A. K. paskirtos laisvės apribojimo bausmės turinį.
Kolegijos nuomone, keisti iš nuteistųjų nukentėjusiesiems I. B. ir A. Š. skundžiamu nuosprendžiu priteistų neturtinės žalos atlyginimo dydžių apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.
Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma - darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį.
Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokuroras, gindamas viešąjį interesą (anksčiau konstatuotas tokio interesų gynimo teisėtumas), pareiškė civilinį ieškinį prašydamas iš M. K. priteisti 3000 Lt I. B. ir 1000 Lt A. Š., iš A. K. po 1000 Lt I. B. ir A. Š. jų patirtai moralinei žalai atlyginti, savo prašymą motyvuodamas tuo, kad M. K. pašalinių asmenų akivaizdoje užgauliai pažemindama I. B. bei išplūsdama A. Š., o A. K. grasindamas jiems dujiniu revolveriu sukėlė nepilnamečiams neigiamus dvasinius išgyvenimus – stresą, pažeminimą, baimę. Apylinkės teismas, nenustatęs, jog patirtas psichologinis smurtas neigiamai paveikė nepilnamečių psichiką, įtakoja jų tolimesnį gyvenimą ar psichinę raidą, atsižvelgęs į padarytos žalos pasekmes, kaltinamųjų kaltės laipsnį, jų turtinę padėtį, taip pat į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose bei į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, iš M. K. priteisė I. B. 800 Lt, A. Š. 200 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o iš A. K. A. Š. 800 Lt, I. B. 200 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Nors apylinkės teismas detaliai nemotyvavo skirtingų sumų nukentėjusiesiems priteisimo, tačiau įvertinusi šioje byloje nustatytas aplinkybes, kad M. K. laikotarpiu nuo 2009 metų gegužės mėn. iki 2009 metų liepos mėn. vidurio viešai, girdint kitiems asmenims, išvadino mažametį I. B. „benkartu“, „išsigimėliu“, „nevispročiu“, ir taip jį užgauliai pažemino, taip pat 2009 m. liepos 7 d. viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais iškeikė gyvuliams tvorą tvėrusius mažamečius I. B. ir A. Š., tuo tarpu A. K. 2009 m. liepos 7 d. viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais iškeikė A. Š., I. B., o be to, vėliau A. Š. grasino demonstruodamas fabrikinės gamybos 9 mm kalibro dujinį revolverį „Me 38 Compact“, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas iš M. K. priteisė I. B. 600 Lt neturtinės žalos atlyginimo už išgyvenimus, patirtus dėl ilgalaikio užgaulaus žeminimo, ir po 200 Lt I. B. bei A. Š. už trumpalaikius išgyvenimus, patirtus dėl iš esmės vienodo intensyvumo jų atžvilgiu M. K. veiksmų viešosios tvarkos trikdymo metu, o iš A. K. priteisė I. B. 200 Lt už išgyvenimus, patirtus dėl A. K. panašaus intensyvumo kaip ir M. K. jo atžvilgiu veiksmų viešosios tvarkos sutrikdymo metu, ir A. Š. 800 Lt (600 Lt daugiau negu I. B.) už išgyvenimus, patirtus ne tik dėl necenzūrinių žodžių naudojimo, bet ir dėl grasinimo šaunamuoju ginklu, kas mažamečiui neabejotinai sukėlė didelę baimę ir stresą.
Kolegija taip pat pažymi, jog nuteistieji klaidingai interpretuoja apylinkės teismo teiginį, jog nenustatyta, jog patirtas psichologinis smurtas neigiamai paveikė nepilnamečių psichiką, įtakoja jų tolimesnį gyvenimą ar psichinę raidą, manydami, jog ši apylinkės teismo nustatyta aplinkybė leidžia teigti, kad nuteistųjų nusikalstami veiksmai neturėjo nukentėjusiesiems jokių pasekmių. Jau minėta, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, t. y. jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), neabejotinai tai sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Šiuo atveju apylinkės teismas būtent ir pažymėjo, kad jokių ilgalaikių pasekmių nuteistųjų M. K. ir A. K. nusikalstami veiksmai nukentėjusiųjų sveikatai neturėjo, todėl šiuo argumentu pagrindė savo sprendimą priteisti nukentėjusiesiems ženkliai mažesnes nei civiliniame ieškinyje prašė prokuroras neturtinės žalos sumas. Tuo tarpu jokių abejonių, kad mažamečiai nukentėjusieji patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus – stresą, pažeminimą, baimę, kolegijai nekyla. Nors šių pasekmių apylinkės teismas nuosprendyje nepažymėjo (matyt, laikydamas tai savaime suprantamu dalyku), tačiau į jas neabejotinai atsižvelgė.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegijos nuomone, apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydžius, racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, tinkamai taikė CK 6.250 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas, atsižvelgė ne tik į nusikalstamas veikas padariusių asmenų bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, vertino visumą aplinkybių, tame tarpe ir nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje, nenukrypo ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos: įžeidimo bylose nukentėjusiems asmenims paprastai priteisiama nuo 150 Lt iki 1000 Lt neturtinės žalos (kasacinės bylos Nr. 2K-385/2005, 2K-269/2005, 2K-107/2009 (nors šioje kasacinėje byloje neturtinės žalos dydžio klausimas nebuvo sprendžiamas, tačiau iš žemesniųjų instancijų teismų sprendimų matyti, kad nukentėjusiajai pirmosios instancijos teismas priteisė 300 Lt neturtinės žalos, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas neturtinę žalą padidino iki 1000 Lt). Kasacinėje byloje Nr. 2K-131/2010 (šioje byloje vėlgi neturtinės žalos dydžio klausimas nebuvo sprendžiamas), kai mažamečiui viešosios tvarkos sutrikdymo metu buvo grasinama jį papjauti, pirmosios instancijos teismas priteisė nukentėjusiajam 500 Lt neturtinės žalos. Kasacinėje praktikoje, kuomet viešosios tvarkos sutrikdymas būna susijęs su fizinio smurto panaudojimu, priteisiamos ir ženkliai didesnės sumos neturtinei žalai atlyginti. Tuo būdu kolegija konstatuoja, jog prokuroro civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems išnagrinėtas nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų bei teismų praktikos šios kategorijos bylose. Keisti nuosprendžio dalį dėl minėto civilinio ieškinio išsprendimo nuteistųjų apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. ir 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 4 p., 330 str., 331 str.,
nusprendžia:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nuosprendį pakeisti.
Pakeisti nuteistajai M. K. pagal BK 155 str. 1 d. paskirtos laisvės apribojimo vieneriems metams bausmės turinį nustatant, kad M. K. uždraudžiama tiesiogiai bendrauti su I. B..
Pakeisti nuteistajai M. K. pagal BK 284 str. 2 d. paskirtos laisvės apribojimo trims mėnesiams bausmės turinį nustatant, kad M. K. uždraudžiama tiesiogiai bendrauti su I. B., A. Š., R. M. ir L. M..
Panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 63 str. nuostatų taikymo nuteistajai M. K.. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., M. K. šiuo nuosprendžiu pakeistas savo turiniu bausmes pagal BK 155 str. 1 d. ir pagal BK 284 str. 2 d. subendrinti apėmimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti laisvės apribojimą vieneriems metams, uždraudžiant jai per šį laikotarpį tiesiogiai bendrauti su I. B., o taip pat tris mėnesius, skaičiuojant nuo 2010-06-14, tiesiogiai bendrauti su A. Š., R. M. ir L. M..
Pakeisti nuteistajam A. K. pagal BK 284 str. 1 d. paskirtos laisvės apribojimo vieneriems metams šešiems mėnesiams bausmės turinį, panaikinant draudimą tiesiogiai bendrauti su I. B., A. Š. ir R. M. giminaičiais.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuteistųjų M. K. ir A. K. apeliacinius skundus atmesti.