Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Neris ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

Dėl ginčo esmės

5. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad atsakovui A. S. nuosavybės teise priklauso ½ buto (duomenys neskelbtini). Nėra ginčo dėl to, kad ieškovė UAB Mano Būstas Neris yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė. Atsakovas neneigia, kad ieškovė UAB Mano Būstas Neris nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. suteikė administravimo ir kitas paslaugas ta apimtimi, kuri yra nurodyta ieškinio faktiniame pagrinde.

8. Išanalizavus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis, nustatyta, kad ši byla nėra pirma, kurioje ieškovė UAB Mano Būstas Neris reikalauja priteisti iš atsakovo A. S. skolą už įmonės suteiktas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo ir kitas paslaugas. Kiek tai reikšminga šioje byloje, pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB Mano Būstas Neris iš atsakovo A. S. priteista 174,35 Eur skola už įmonės nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. suteiktas bendrojo naudojimo objektų administravimo ir kitas paslaugas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareikštame ieškinyje ieškovė UAB Mano Būstas Neris buvo nurodžiusi, kad iš atsakovo A. S. prašo priteisti seniausias neapmokėtas skolas. Taip pat nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 15 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo ieškovei UAB Mano Būstas Neris iš atsakovo A. S. priteista 57,77 Eur skola už įmonės nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. suteiktas paslaugas.

10. Taip pat nustatyta, kad atsakovas A. S. 2020 m. balandžio 21 d. sumokėjo ieškovei 219,61 Eur (mokėjimo paskirtis: „A. S. (duomenys neskelbtini) VILN M. APYL. TEISMO SPRENDI 2019.12,23“), o 2020 m. lapkričio 18 d. – 79,06 Eur (mokėjimo paskirtis: „pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą“) (2022 m. birželio 13 d. parengiamojo posėdžio metu pateikti dokumentai). Taigi iš atsakovo A. S. ne tik buvo išieškotos teismų priteistos skolų sumos, tačiau jis priteistas sumas tiesiogiai sumokėjo ir ieškovei UAB Mano Būstas Neris. Atsakovas pagrįstai atsiliepime į ieškinį teigia, kad tos pačios skolos ieškovei buvo apmokėtos du kartus.

11. Nurodyti faktiniai duomenys patvirtina, kad iki 2020 m. kovo 31 d. susidariusios atsakovo skolos už ieškovės suteiktas paslaugas buvo priteistos teismų procesiniais sprendimais civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad atsakovas neturi anksčiau nei 2020 m. kovo 31 d. susidariusių skolų, patvirtina ieškovės UAB Mano Būstas Neris ieškinyje, nagrinėtame civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės pateiktoje Mokesčių suvestinėje įrašyta, kad 2018 m. kovo 1 d. buto (duomenys neskelbtini), savininkų skola už paslaugas buvo 542,66 Eur (DOK-124366). Tačiau šie duomenys neatitinka ne tik civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir šioje byloje pareikštame ieškinyje ieškovės UAB Mano Būstas Neris išdėstytų aplinkybių, kad ieškiniu prašoma priteisti seniausią neapmokėtą skolą.

13. Proporcingai atsakovo A. S. daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje atsakovo ieškovei UAB Mano Būstas Neris už įmonės nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. suteiktas paslaugas mokėtina suma yra ne didesnė kaip 194,82 Eur (387,64 Eur / 2). Šio sprendimo 9 ir 10 punktuose nurodytos aplinkybės patvirtina, kad po 2020 m. balandžio 1 d. atsakovas A. S. sumokėjo ieškovei 298,67 Eur (219,61 Eur + 79,06 Eur) ir ši suma negalėjo būti panaudota vykdant atsakovo prievoles pagal teismų procesinius sprendimus, nes sprendimais priteistos sumos buvo išieškotos iš atsakovo priverstine tvarka. Dėl to 298,67 Eur suma laikytina atsakovo ieškovei atlikta permoka.

15. Teisminio proceso metu ieškovė nurodė, kad atsakovo permokėta suma buvo įskaityta į kitas atsakovo prievoles, tačiau tiksliai nepaaiškino, kokios būtent atsakovo skolos buvo apmokėtos permokos lėšomis. Kaip nurodyta šio sprendimo 11 punkte, ankstesnių nei 2020 m. kovo 31 d. atsiradusių skolų atsakovas A. S., kai atliko 2020 m. balandžio 21 d. ir 2020 m. lapkričio 18 d. pavedimus, negalėjo turėti. Priešingą faktą galinčių pagrįsti įrodymų ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis).

16. Ieškovė ir atsakovas nėra sudarę susitarimo, kokia tvarka įskaityti atsakovo įmokas į jo turimas skolas.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nesant šalių susitarimo, taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.55 straipsnyje nustatytas skolų įskaitymo eiliškumo reglamentavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017, 28 punktas).

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. balandžio 21 d. ir 2020 m. lapkričio 18 d. pavedimuose atsakovas nurodė, jog vykdo savo prievoles pagal teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir 2020 m. birželio 15 d. teismo įsakymą. Kadangi šios prievolės buvo įvykdytos priverstine tvarka, ieškovė turėjo permoką grąžinti ieškovui, nes dėl tų pačių prievolių įvykdymo gavo dvigubą apmokėjimą. Tačiau ieškovė to nepadarė ir, kaip galima spręsti iš 2021 m. kovo 19 d. rašto, paskirstė dalį permokos kitoms atsakovo prievolėms. Jau pasisakyta, kad atsakovas dėl to pretenzijų atsakovei nereiškė ir jam buvo priimtina, jog ieškovė permoką panaudotų jo skoloms dengti. Tai suponuoja, kad ieškovė galėjo paskirstyti atsakovo permoką pagal CK 6.55 straipsnio taisykles kitoms atsakovo asmeninėms skolos dengti nepriklausomai nuo įmokų tikslinės paskirties, išviešintos atliekant pavedimus. Juolab, kad atsakovo įmokos buvo skirtos apmokėti jo skolas už ieškovės suteiktas paslaugas.

19. Kaip nurodyta šio sprendimo 13 punkte, atsakovo A. S. už ieškovės suteiktas paslaugas nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. mokėtina suma yra ne didesnė kaip 194,82 Eur. Atsakovas paminėtu laikotarpiu ieškovei sumokėjo 298,67 Eur. Taigi šios bylos iškėlimo metu atsakovas A. S. negalėjo būti skolingas ieškovei UAB Mano Būstas Neris, nes, ieškovei įskaičius atsakovo sumokėtą sumą į seniausią atsakovo skolą, atsakovas 2022 m. sausio 1 d. turėjo turėti ne mažesnę kaip 103,85 Eur (298,67 Eur – 194,82 Eur) permoką. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas A. S. nėra skolingas ieškovei UAB Mano Būstas Neris prašomos priteisti skolos sumos. Dėl to atsakovui A. S. pareikšti ieškinio reikalavimai atmetami kaip nepagrįsti.

20. Nors ieškovė teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nepaaiškino, kokioms atsakovo skolos dengti buvo panaudota permoka, tačiau iš ieškovės procesinių dokumentų, 2022 m. birželio 13 d. parengiamajame teismo posėdyje įmonės atstovo pateiktų paaiškinimų, galima tikėtinai spręsti, kad įmonė atsakovo atliktomis ginčo įmokomis padengė ir kito buto (duomenys neskelbtini), bendraturčio V. V. skolas. Tačiau tokių veiksmų ieškovė negalėjo atlikti. Atsakovo A. S. ir V. V. prievolė ieškovei yra ne solidari, o dalinė (CK 6.5 straipsnis, 6.6 straipsnio 1, 4 dalys).

21. Jau pasisakyta, kad susitarimas dėl įmokų įskaitymo tarp bylos šalių nebuvo sudarytas. Taigi ieškovė atsakovo A. S. įmokas galėjo paskirstyti tik pagal įstatyme nustatytas taisykles. Nėra teisinio pagrindo, kuris leistų ieškovei bendros dalinės nuosavybės situacijoje vieno bendraturčio sumokėtą įmoką panaudoti kito bendraturčio skolai apmokėti. Aplinkybė, kad ieškovei paprasčiau vesti buhalterinę apskaitą laikant, jog bendraturčių įmokos yra skirtos bendrai skolai dengti, negali pakeisti bendraturčių prievolės pobūdžio ir įstatyme nustatytų taisyklių dėl prievolių vykdymo. V. V. skolos nėra atsakovo A. S. prievolės ir atsakovo A. S. įmokos negali būti panaudotos kito bendraturčio prievolėms įvykdyti, nes tam nėra absoliučiai jokio teisinio pagrindo (nei šalių susitarimo, nei įstatymo normos). Šioje vietoje pridurtina, kad, kreipdamasi į teismą dėl skolų už suteiktas paslaugas priteisimo iš ginčo buto bendraturčių, ieškovė visuomet išskirdavo bendraturčių mokėtinas sumas proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

22. Kiek tai susiję su ieškovės argumentais, kad atsakovo atsikirtimų analizė nepatenka į šios bylos nagrinėjimą, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog atsakovas gali gintis nuo ieškinio tiek reikšdamas prieštaravimus (CPK 42 straipsnio 1 dalis), tiek reikšdamas priešieškinį (CPK 143 straipsnis). Prieštaravimai – tai atsakovo paaiškinimai, pagrindžiantys jam pareikšto ieškinio nepagrįstumą. Prieštaravimai gali būti procesinio ir materialinio teisinio pobūdžio. Materialinio pobūdžio prieštaravimai gali būti pareikšti dėl pareikšto reikalavimo esmės, tiek neigiant faktus, kurie sudaro reikalavimo faktinį pagrindą, tiek ieškovo nurodytus teisinius argumentus. Ieškovo nurodytų faktų neigimas gali būti išreikštas atsakovui nurodant faktus, kurie nesuderinami su ieškinio faktiniu pagrindu. Pastarieji gali būti dvejopo pobūdžio: faktai, paneigiantys ieškinio pagrįstumą (pvz., atsakovas teigia, kad ieškovo reikalaujamos grąžinti paskolos nėra gavęs), arba faktai, neneigiantys ieškinio pagrindo, bet prieštaraujantys ieškinio atsiradimui, t. y. teisę panaikinantys faktai (pvz., atsakovas nurodo, kad skolą ieškovui sumokėjo). Teismas turi išnagrinėti visus atsakovo prieštaravimus – tiek procesinio, tiek materialinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2008).

23. Atsakovas A. S., teikdamas atsiliepimą į ieškinį, aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškino, kodėl nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl skolos priteisimo: įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybę, jog jo permoka yra užskaityta už dalį nesumokėtų mokesčių, laikė, kad yra atsiskaitęs avansu.

24. Susipažinusi su atsakovo atsikirtimais, jo pateiktais įrodymais, ieškovė turėjo pareigą pagrįsti, kad atsakovas nebuvo permokėjęs jo nurodytos sumos arba atsakovas turėjo senesnių nei iki 2020 m. kovo 31 d. atsiradusių skolų ir būtent jos buvo apmokėtos atsakovo permokėtų lėšų suma ar jos dalimi. Nei vienos iš nurodytų aplinkybių ieškovė neįrodė. Ieškovės pozicija, kad paminėtos aplinkybės nepatenka į šios bylos teisminio nagrinėjimo apimtį, yra aiškiai nepagrįsta. Į bylos nagrinėjimo ribas patenka ir atsakovo pareikštų prieštaravimų bei nurodytų atsikirtimų pagrįstumo įvertinimas (CPK 260 straipsnis). Aplinkybė, kad atsakovo nurodytos įmokos buvo atliktos iki 2020 m. gruodžio 1 d., neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl to, ar atsakovas yra įvykdęs savo prievolę ieškovei, ar ne. Kitoks aiškinimas reikštų, kad skolininko kreditoriui avansu pervestos lėšos negalėtų atlikti būsimo mokėjimo funkcijos. Tačiau tai neatitiktų įprastos civilinių teisinių santykių praktikos.

25. Šioje byloje susiklosčiusią situaciją, dėl kurios kilo ginčas, ar atsakovas yra skolingas ieškovei ieškiniu prašomą priteisti sumą, ar ne, lėmė išimtinai ieškovės buhalterinės apskaitos trūkumai, pasireiškę netinkamu atsakovo įmokų apskaitymu ir panaudojimu, bei nebendradarbiavimas su atsakovu A. S., neteikiant jam reikšmingos informacijos apie įmokų paskirstymą. Be kita ko, ieškovės pozicija dėl ginčo esmės yra išskirtinai prieštaringa. Viena vertus, ieškovė nurodė, kad atsakovo permokėta lėšų suma buvo įskaityta kitoms prievolėms įvykdyti, bet jų nedviprasmiškai neįvardijo ((duomenys neskelbtini) teismo posėdžio garso įrašas: 36 min. 10 sek.–36 min. 39 sek.). Kita vertus, įrodymų tyrimo metu ieškovės atstovas, užduodamas klausimus atsakovo atstovei, faktiškai kėlė abejones dėl to, ar ieškovė turėtų teisę atsakovo įmokėtomis lėšomis padengti būsimas prievoles (2022 m. lapkričio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 26 min. 14 sek.–1 val. 26 min. 18 sek.; 1 val. 26 min. 45 sek.–1 val. 26 min. 48 sek.). Tokie ieškovės procesiniai veiksmai prieštarauja bendrajam teisės principui, kad to paties negalima kartu ir teigti, ir neigti.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

26. Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis turi būti naudojamasi pagal paskirtį. Tarp dalyvaujantiems byloje asmenims tenkančių pareigų, sudarančių proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų turinį, yra įtvirtintas reikalavimas sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-684/2020, 18 ir 20 punktai).

27. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas).

28. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).

29. Ieškovės UAB Mano Būstas Neris procesiniai veiksmai šios bylos nagrinėjimo metu atitinka piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymius – įmonė sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.

30. Iš pradžių ieškovė neigė atsakovo atsikirtimą, kad iš jo priverstine tvarka buvo išieškotos teismų procesiniais sprendimais civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) priteistos skolų sumos ((duomenys neskelbtini) parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 6 sek.–13 min. 22 sek.). Dėl to byloje buvo renkami papildomi įrodymai, kelis kartus atidėtas bylos nagrinėjimas. Duomenimis apie vykdymo proceso eigą ieškovė kaip išieškotoja disponavo. Nors ši situacija galėjo susiklostyti dėl ieškovės darbuotojų klaidos, pasireiškusios tinkamai nepatikrinant gautų lėšų apskaitos duomenų, tačiau ieškovės kaip verslininkės nerūpestingumas yra tokios apimties, kad prilygsta tyčiniam veikimui prieš greitą ir ekonomišką teismo procesą, turi siekio klaidinti teismą požymių. Be to, ieškovė po to, kai byloje buvo gauti duomenys, patvirtinantys atsakovo atsikirtimą dėl permokos, vengė atskleisti, kokioms skoloms apmokėti buvo panaudota atsakovo papildomai sumokėta suma. Šioje konkrečioje situacijoje įvertinus tai, kad ginčas yra kilęs iš ieškovės kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriaus teikiamų paslaugų srities, spręstina, jog nurodytu aspektu ieškovės pasirinkta gynybinė taktika peržengė sąžiningos praktikos reikalavimus.

31. Nurodytas ieškovės veikimo būdas sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą. Dėl ieškovų veiksmų ne tik užsitęsė šios bylos nagrinėjimas, buvo būtina atlikti papildomus įrodymų rinkimo ir kitus veiksmus, tačiau taip pat apsunkintas byloje reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymas. Įvertinus ieškovės veiksmų pobūdį, ieškovei skiriama 300 Eur bauda, pusę paskirtos baudos (150 Eur) paskiriant sumokėti atsakovui A. S..

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

32. Netenkinus ieškinio, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. lapkričio 14 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad šioje byloje teikiant antrinę teisinę pagalbą atsakovui A. S. valstybė patyrė 616,60 Eur išlaidas. Šių išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteisiamas iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

33. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 17,92 Eur. Iš šios sumos procesinių dokumentų įteikimo atsakovui A. S. išlaidos yra 13,44 Eur. Atmetus ieškinį, iš ieškovės į valstybės biudžetą taip pat priteisiamas nurodytų pašto išlaidų atlyginimas (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalimi, 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Paskirti ieškovei UAB Mano Būstas Neris 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą, pusę baudos (150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) paskiriant sumokėti atsakovui A. S.. Valstybei priteista baudos dalis turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės UAB Mano Būstas Neris 616,60 Eur (šešių šimtų šešiolikos eurų 60 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5630. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės UAB Mano Būstas Neris 13,44 Eur (trylikos eurų 44 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Asmuo, kuriam paskirta bauda, per 14 (keturiolika) dienų nuo sprendimo priėmimo gali prašyti Vilniaus miesto apylinkės teismą ją panaikinti ar sumažinti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.