- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-18
- Bylos Nr.
- AN2-73-882/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00009-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Sadauskas
- Pareiškėjas
- M. B.
- Advokatai
- Dalius Vaičiulis, Inga Mekienė, Inga Mekienėsa
- Kategorijos
- 20.22pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Sadauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo M. B. atstovės advokatės Ingos Mekienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. gegužės 14 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Pareiškėjas M. B. per atstovę advokatę pateikė policijai 2023 m. lapkričio 22 d. pareiškimą, kuriame nurodė, jog 2023 m. liepos 30 d. apie 16.40 val. į sodybą (duomenys neskelbtini) atvykusi bendraturtė V. M. su V. K. provokavo bendrasavininką ir kitus svečius; vaikščiojo po visą sodybą (nors bendraturtė turi tik 1 / 2 dalį) ir po pastatą, kurio nuosavybė nėra įregistruota, reikalavo įleisti į visus statinius, filmavo, fotografavo, tuo pažeisdami viešąją tvarką. Todėl prašė nubausti V. K. ir V. M. dėl neteisėto elgesio sodyboje, viešosios rimties trikdymo, sukėlusio nepatogumus kitiems asmenims ir esant nepilnamečiams vaikams, bei neteisėtą duomenų rinkimą.
2. Telšių apskrities VPK Kelmės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena V. M. ir V. K. atžvilgiu nutraukta. Nutarime nurodoma, kad jokių objektyvių duomenų, jog V. M. ar V. K. būtų filmavę ar fotografavę kitus asmenis ir medžiagą išplatinę, negauta, todėl veikoje nėra ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo požymių. Be to, konfliktas vyko privačioje namų valdoje, o ne viešoje vietoje. Pateiktuose vaizdo įrašuose veiksmų, kuriais būtų siekiama pažeisti viešąją tvarką ar žmonių rimtį neužfiksuota; žodinis konfliktas buvo nukreiptas į tarpusavio santykių aiškinimąsi, pašaliniai asmenys į konfliktą įtraukti nebuvo, todėl veikoje nėra ANK 481 straipsnyje ar 488 straipsnyje numatytų nusižengimų požymių, dėl ko pradėta administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Šalies argumentai
3. Nesutikdamas su nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos, pareiškėjas skundu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus, prašydamas Telšių apskrities VPK Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo nutarimą panaikinti.
4. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas prašymo netenkino ir skundą atmetė. Teismas nutartį motyvavo tuo, jog šioje byloje pagal pateiktus įrodymus policija pagrįstai padarė išvadą, kad V. M. ir V. K. veiksmai, tęsiantis civiliniam ginčui dėl naudojimosi turtu tarp bendrasavininkų, neperžengė buitinio ginčo ribų ir nesudarė pagrindo asmenis traukti administracinėn atsakomybėn.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Apeliaciniu skundu pareiškėjo M. B. atstovė advokatė Inga Mekienė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. gegužės 14 d. nutartį dalyje dėl V. K. atliktų veiksmų kvalifikavimo ir priimto sprendimo palikti galioti nutarimą, kuriuo V. K. atžvilgiu nebuvo pradėta (nutraukta) administracinio nusižengimo teisena ir priimti naują sprendimą byloje – įpareigoti Telšių apskrities VPK Kelmės rajono policijos komisariatą pradėti prieš V. K. administracinio nusižengimo teiseną.
5.1. Skunde nurodo, kad byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar V. M. ir V. K., įėję į sodybos, (duomenys neskelbtini), kurios 1 / 2 priklauso V. M., ir filmuodami pastatus, bei trečiųjų asmenų automobilius ir juose esančius daiktus, piktnaudžiavo savo teise ir savavališkai vykdė savo teisę reikalauti įleisti į patalpas, dėl kurių vyko teisminiai ginčai ir ar teisėtai rinko trečiųjų asmenų asmens duomenis.
5.2. Nurodo, kad kadangi apeliantas su pirmos instancijos teismo sprendimu sutinka dalyje dėl V. M. veiksmų kvalifikavimo, apeliaciniame skunde bus pasisakoma tik dėl V. K. atliktų veiksmų ir teismo sprendimo teisingumo šioje dalyje.
5.3. Atkreipia dėmesį, kad administracinio nusižengimo teisena pradedama konkrečiam pažeidimą padariusiam asmeniui, o ne asmenų grupei, o šiuo atveju teismas nepagrįstai tiek V. M., tiek V. K. veiksmus vertino kartu, neatskyrė šių asmenų atliktų veiksmų ir dėl jų atskirai nepasisakė. Teismas šios bylos atveju neįžvelgė administracinių nusižengimų teisenos proceso pažeidimo vienoje administracinėje byloje priimti sprendimą dėl dviejų asmenų – V. M. ir V. K. – veikų.
5.4. Teigia, byloje visiškai nėra nustatytas V. K. civilinis statusas 2023 m. liepos 30 d. įvykusio konflikto metu. Yra tik paminėtas notaro patvirtintas įgaliojimas, suteikiantis jam teisę atstovauti V. M. interesus visose valstybinėse ir visuomeninėse įstaigose, įmonėse bei organizacijose tvarkant visus reikalus su žemės sklypo ir namų valda esančia (duomenys neskelbtini) atidalijimo, padalijimo, naudojimosi tvarkos nustatymo bei kitų sandorių sudarymo. Tačiau minėtas įgaliojimas nesuteikė jam jokių menamų ar tikrų teisių reikalauti iš apelianto prieš jo valią atlikti veiksmus, kurių jis V. K. atžvilgiu neprivalėjo atlikti.
5.5. Cituoja CK 1.137 straipsnio nuostatas ir teigia, kad teismas nevertino, kad V. K., atstovaudamas V. M. interesams pagal įgaliojimą, siekdamas surinkti reikalingus duomenis civiliniam procesui pradėti, turėjo teisę tai atlikti tik įstatymo nustatytu būdu, pvz. teikiant teismui prašymą dėl teismo leidimo rinkti įrodymus išdavimo. Šiuo atveju, V. K. pasirinko netinkamą savo teisių įgyvendinimo būdą ir priešingai, nei nurodo teismas skundžiamame sprendime, filmuodamas pastatus, trečiųjų asmens automobilius, juose esančius daiktus, viršijo savo teisę, t. y. jo atlikti veiksmai atitiko ANK 518 straipsnio kvalifikaciją.
5.6. Pažymi, kad V. K. nėra V. M. sutuoktinis, pirmos eilės giminaitis ar vykdantis su ja jungtinę veiklą asmuo, kuris galėtu būti atstovas pagal įstatymą. Kita vertus, V. K. nėra nei valstybės pareigūnas, tarnautojas ar tokius įstatyminius įgalinimus, kaip antstolis, notaras ar advokatas turintis asmuo ir to teismas nenustatė. Apeliantas neginčija V. K. teisės, kartu su V. M. patekti į jai bendros nuosavybės teise su pareiškėju priklausančią teritoriją, būti joje ir naudotis jos gėriais, tačiau ši galimybė nesuteikia jam teisės į savavaldžiavimą.
5.7. Teigia, kad kai kurie teismo argumentai iš esmės laikytini neteisiniais argumentais, o šališkomis replikomis, kas kelia pagrįstas abejones dėl teismo objektyvumo vertinant V. M. ir V. K. atliktus veiksmus. Teismas esančius byloje įrodymus vertino ne tik neobjektyviai, bet ir selektyviai. Teismas nevertino, kad byloje surinktais įrodymais – filmuota medžiaga, yra užfiksuota, kad V. K. ne tik filmuoja pastatų būklę, bet ir sodyboje buvusių trečiųjų asmenų automobilių numerius, bei automobiliuose esančius daiktus. Pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, bet kokie duomenys, iš kurių būtų galima nustatyti asmens tapatybę, laikytini asmens duomenimis ir juos rinkti turi teisę tik tam tikri asmenys ar institucijos, arba kiti asmenys gavę to asmens sutikimą. Trečiųjų asmenų duomenų rinkimas niekaip nesusijęs su V. M. teisių atstovavimu ar su duomenų, civiliniam procesui pradėti, rinkimu. Nurodo, kad taip pat kritikuotinas teismo argumentas, jog skunde V. K. veika nekvalifikuota kaip neteisėtas rinkimas. Asmuo, besikreipiantis su pareiškimu į policiją, nesvarbu ar jis veiktų savarankiškai, ar per atstovą, neprivalo atlikti prašomo patraukti administracinėn atsakomybėn asmens veiksmų kvalifikacijos. Ši pareiga tenka ikiteisminio tyrimo institucijoms, o jei kreipiamasi į teismą – teismui. Todėl teismo argumentas, jog neva pareiškėjas turėjo pats kvalifikuoti atliktus veiksmus, yra visiškai nepagrįstas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į pareiškėjo M. B. atstovės advokatės Ingos Mekienės apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Lorenas Dainauskas prašo skundą atmesti. Teigia, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai, nagrinėjant pareiškėjo M. B. atstovės advokatės Ingos Mekienės skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai pareiškėjo ir jo atstovės skundo argumentus išanalizavo, taip pat įvertino visas pareiškėjo bei jo atstovės nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgiant į byloje surinktų duomenų visumą, pareiškėjo M. B. atstovės advokatės Ingos Mekienės skundo netenkino, priimant teisėtą ir pagrįstą nutartį.
7. Atsiliepimu į pareiškėjo M. B. atstovės advokatės Ingos Mekienės apeliacinį skundą asmuo, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, V. M. prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. gegužės 14 d. priimtą nutartį bei Telšių AVPK Kelmės rajono policijos komisariato veikos skyriaus vyr. tyrėjo 2024 m. sausio 4 d. priimtą nutarimą nepakeistą ir pareiškėjo M. B. apeliacinio skundo netenkinti. Teigia, kad visos skunde Pareiškėjo pateiktos aplinkybės apie jos ir V. K. elgesį yra melagingos, interpretuojamos, paimtos ir panaudotos iš konteksto bei yra Pareiškėjo pateiktos galimai jai kerštaujant ir naudojama kaip jo gynybinė pozicija, nes Pareiškėjui nuo Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 18 d. priimtos nutarties, kuria jai buvo priteista sodybos dalis, pagal jos pranešimus buvo daug kartų kviečiama policija, kuri, vadovaujantis ANK 518 straipsnio 1 dalimi, dėl Pareiškėjo savavaldžiavimo surašė protokolus, pagal kuriuos už padarytus administracinius pažeidimus, nurodytus ANK 518 straipsnio 1 dalyje, Pareiškėjui buvo paskirtos baudos. Kai kurių baudų Pareiškėjas neginčijo ir jas susimokėjo.
8. Atsiliepimu į pareiškėjo M. B. atstovės advokatės Ingos Mekienės apeliacinį skundą asmuo, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, V. K. prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. gegužės 14 d. priimtą nutartį bei Telšių AVPK Kelmės rajono policijos komisariato veikos skyriaus vyr. tyrėjo 2024 m. sausio 4 d. priimtą nutarimą ir pareiškėjo M. B. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad visos skunde Pareiškėjo pateiktos aplinkybės apie jo elgesį yra melagingos, interpretuojamos ir paimtos ir panaudotos iš konteksto bei yra Pareiškėjo naudojama kaip gynybinė pozicija, nes Pareiškėjui nuo Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 18 d. priimtos nutarties, kuria V. M. buvo priteista sodybos dalis adresu (duomenys neskelbtini), buvo kviečiama policija. Atvykę policijos pareigūnai, pripažindavo V. M. nukentėjusia ir Pareiškėjui surašydavo administracinio nusižengimo protokolus, kuriuose nurodė, kad M. B., savo neteisėtais veiksmais prieš V. M., pažeidė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nuostatas, už kurias atsakomybė numatyta ANK 518 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjo atžvilgiu priimti policijos sprendimai yra įsiteisėję. Pareiškėjas jam policijos kai kurių paskirtų baudų neginčijo ir jas sumokėjo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
8. Pareiškėjo M. B. atstovės advokatės Ingos Mekienės apeliacinis skundas atmetamas.
9. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde pareiškėjo M. B. atstovė advokatė Inga Mekienė nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. gegužės 14 d. nutartį dalyje dėl V. K. veiksmų ir įpareigoti Telšių apskrities VPK Kelmės rajono policijos komisariatą pradėti prieš V. K. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį.
10. Pažymima, kad pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt. (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, įvertino byloje surinktų duomenų visumą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
12. Pagal ANK 518 straipsnio nuostatas, savavaldžiavimas pasireiškia kaip savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (Konstitucijoje, Civiliniame kodekse, kituose įstatymuose).
13. Pagal Civilinio kodekso 1.137 straipsnio nuostatas, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).
14. Kaip minėta anksčiau, Telšių apskrities VPK Kelmės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 67-ANR_N-1-2024, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena V. M. ir V. K. atžvilgiu nutraukta, jų veikoje nesant ANK 481, 488, 518 straipsniuose numatytų nusižengimų požymių.
15. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad administracinio nusižengimo teisena pradedama konkrečiam pažeidimą padariusiam asmeniui, o ne asmenų grupei, o šiuo atveju teismas nepagrįstai tiek V. M., tiek V. K. veiksmus vertino kartu, neatskyrė šių asmenų atliktų veiksmų ir dėl jų atskirai nepasisakė. Atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, o ne pripažinti asmenis kaltais padarius administracinį nusižengimą, todėl nėra pagrindo atriboti V. M. ir V. K. atsakomybę.
16. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog V. K., atstovaudamas V. M. interesams pagal įgaliojimą, siekdamas surinkti reikalingus duomenis civiliniam procesui pradėti, turėjo teisę tai atlikti tik įstatymo nustatytu būdu, pvz. teikiant teismui prašymą dėl teismo leidimo rinkti įrodymus išdavimo ir šiuo atveju V. K. pasirinko netinkamą savo teisių įgyvendinimo būdą ir priešingai, nei nurodo teismas skundžiamame sprendime, filmuodamas pastatus, trečiųjų asmenų automobilius, juose esančius daiktus, viršijo savo teisę, t. y. jo atlikti veiksmai atitiko ANK 518 straipsnio kvalifikaciją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teiginys, jog V. K. veikė viršydamas savo teisę, yra nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Nors iš prie administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) M. B. pridėto vaizdo įrašo matyti, kad V. K., išsiėmęs telefoną, neva fotografuoja kieme stovinčių automobilių numerius, taip pat girdėti, kaip jis sako, kad pradėjo filmuoti, tačiau į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad V. K. realiai būtų fotografavęs ir / arba filmavęs ir fotografuotą / filmuotą medžiagą kažkur panaudojęs, taip pažeisdamas trečiųjų asmenų teises ir Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą. Įvertinus tai, kad vyko konfliktas tarp M. B. ir V. M. su V. K., neatmetama galimybė, jog V. K. galėjo imituoti fotografavimą ir filmavimą, ir, kaip minėta anksčiau, tai paneigiančių duomenų į bylą pateikta nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, taip pat būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-78-788/2016, 2AT-10-693/2018, 2AT-9-976/2020).
17. Iš administracinio nusižengimo bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad M. B. ir V. M. priklauso po 1/2 dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, V. M. 2023 m. balandžio 7 d. su ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus, prašydama įpareigoti M. B. užtikrinti jos netrukdomą patekimą į jai dalinės nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), perduodant nuo visų patalpų užraktų raktus per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o to nepadarius, leisti ieškovei vienašališkai pakeisti užraktus, įpareigojant atsakovą kompensuoti pusę dėl to ieškovės patirtų išlaidų; nustatyti tarp šalių iki statinių atnaujintų matavimų registracijos valstybės įmonės Registrų centre naudojimosi tvarką pagal V. M. pasiūlytą variantą. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi V. M. ieškinys patenkintas iš dalies – nustatyta iki statinių atnaujintų matavimų registracijos VĮ Registrų centre tarp šalių V. M. ir M. B. tokia laikina naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. liepos 13 d. sudarytą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą: atsakovas M. B. naudojasi gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpomis, kurios pagal 2021 m. liepos 13 d. kadastrinę bylą atitinka patalpas: 1-1; 1-2 ir 1-4; ieškovė V. M. naudojasi gyvenamojo namo antrojo aukšto patalpomis, kurios pagal 2021 m. liepos 13 d. kadastrinę bylą atitinka patalpas: 1-3, 1-5, 1-6 ir 1-7. Kita ieškinio dalis atmesta. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose 2024 m. sausio 22 d. priimtas 2024 m. sausio 19 d. gautas ieškovės V. M. atstovo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6004-496/2023. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimas paliktas nepakeistas (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).
18. Taigi, bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad 2023 m. liepos 30 d., kai V. M. ir V. K. atvyko į sodybą, Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose dar nebuvo išnagrinėta civilinė byla pagal V. M. ieškinį, ir tai patvirtina V. K. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodytą aplinkybę, kad jis įvykio dieną su V. M. atvažiavo į sodybą, nes M. B. būna agresyvus, o ji norėjo pažiūrėti patalpas, kurių prašė ieškinyje civilinėje byloje. Byloje ginčo, kad V. M., kaip bendraturtė, turėjo teisę lankytis sodyboje ir rinkti duomenis, reikalingus civilinėje byloje, nėra, to neginčija ir apelianto atstovė advokatė. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad 2021 m. lapkričio 3 d. V. M. įgaliojo V. K., be kita ko, tvarkyti, valdyti ir disponuoti žemės sklypu su pastatais (turima omeny nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), V. M. priklausančią dalį). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įgaliotinis (V. K.) turėjo visas teises kartu su įgaliotoja (V. M.) apžiūrėti nekilnojamąjį turtą, rinkti įrodymus ir duomenis, reikalingus civilinės bylos nagrinėjimui. Kaip jau minėta anksčiau, darytina išvada, kad tai buvo daroma nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų.
19. Pasisakant dėl skundo argumento, kad kurie pirmosios instancijos teismo argumentai iš esmės laikytini neteisiniais argumentais, o šališkomis replikomis, atkreipiamas dėmesys, kad nors apelianto atstovė advokatė ir nesutinka su teismo formuluotėmis, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ar neteisėta ir dėl to turi būti naikintina.
20. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė, kad administracinio nusižengimo teisena V. M. ir V. K. atžvilgiu nutraukta pagrįstai. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti šią nutartį pareiškėjo M. B. atstovės advokatės Ingos Mekienės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. gegužės 14 d. nutartį nepakeistą ir pareiškėjo M. B. atstovės advokatės Ingos Mekienės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.