Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-11-18 · Civilinė byla Nr. e2-25388-863/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-18
Bylos Nr.
e2-25388-863/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19435-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Ieškovas
Uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“
Atsakovas
I. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-25388-863/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19435-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.20.1; 2.6.20.4.; 3.1.7.6; 3.2.3.2; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovei I. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 2 804,69 Eur skolą (negrąžinto kredito), 252,42 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2019 m. rugpjūčio 9 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Atsakovei ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo siunčiami teismui žinomais adresais: (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), tačiau buvo neįteikti ir grąžinti į teismą. Teismui išreikalavus duomenis iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, teismo paklausimą persiuntus pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos administraciniam departamentui buvo nustatytas atsakovės gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), tačiau minėtu adresu procesinių dokumentų atsakovei įteikti nepavyko. Atsižvelgiant į tai, procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka 2019 m. spalio 29 d. Kadangi atsakovė nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp Pradinio kreditoriaus BAB Snoras ir atsakovės I. V. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią BAB Snoras suteikė atsakovei 1 737,72 Eur (6 000 Lt) kredito limito mokėjimo kortelėje sumą, o atsakovė jį panaudojusi įsipareigojo panaudotą kreditą grąžinti, kiekvieną mėnesį mokant nustatyto dydžio mėnesines įmokas (86,89 Eur (300 Lt)), tol kol bus grąžinta visa paimta kredito suma kartu su palūkanomis apskaičiuotomis už paimtą kreditą. Iš pateikto išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 26 d. iki 2010 m. birželio 5 d. atsakovei buvo suteiktas 6 410,46 Eur (22 134,03 Lt) dydžio kreditas, o atsakovė per šį laikotarpį padengė 3 605,77 Eur (12 450 Lt) kredito sumos. Duomenų apie tai, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi pagal sutartį byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

2015 m. liepos 31 d. Reikalavimo teisių į skolų portfelius atlygintino perleidimo sutartimi pirminis kreditorius BAB SNORAS reikalavimo teisę į atsakovę pagal Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. SL071026V994743 perleido naujajam kreditoriui UAB „Baltijos kredito sprendimai“. 2017 m. gegužės 31 d. Paskolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartimi kreditorius UAB „Baltijos kredito sprendimai“ reikalavimo teisę į auskčiau minėtą skolininko įsiskolinimą perleido naujajam kreditoriui – Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per Lindorff Oy filialą. Nuo 2017 m. spalio 1 d. ieškovė UAB „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Lindorff Lietuva“) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu, siųstu paštu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 str. 1 d.). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jeigu paskolos sutartis numato paskolos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi sutarties nutraukimą ar būtų atsiskaičiusi su ieškove dėl prašomos priteisti sumos (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nevykdė kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 2 804,69 Eur negrąžintą kreditą yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutarties 9.10. punktu atsakovė įsipareigojo praleidusi mokėjimo terminus mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovė paskaičiavo atsakovei 0,05 procentų delspinigius, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 252,42 Eur delspinigius (paskaičiuotus už 180 dienų laikotarpį) taip pat pagrįstas, todėl tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 057,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 69 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (3,72 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) – 3,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Intrum Lietuva“, juridinio asmens kodas 304615887, naudai 2 804,09 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų keturių eurų ir 9 euro cento) skolą, 252,42 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt dviejų eurų ir 42 euro centų) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 057,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 69 Eur (šešiasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai, 3,72 Eur (trijų eurų ir 72 euro centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovė negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Lysionok