Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-08-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2635-917/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-08-09
Bylos Nr.
1-2635-917/2018
Teisminio proceso Nr.
01-1-21417-18-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Meškauskienė
Kaltinamasis
J. J.
Nukentėjusysis
S. Č.
Kategorijos
  • 1.2.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-2635-917/2018Proceso Nr.01-1-21417-18-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.5.;1.1.8.;1.1.7.2.5.; 2.10.2.7.; 2.3.6.4.2.;2.3.6.4.5.1 2.3.6.4.5.2.; 2.1.16.1.8. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 9 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Sigitai Vaičiulytei,dalyvaujant prokurorei J. M.,kaltinamajam J. J.,nukentėjusiajam S. Č.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Prienų rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)" pagalbiniu darbuotoju, yra neįgalus - nustatytas 40% darbingumas, deklaruota ir gyv.vieta (duomenys neskelbtini), Garliava, Kauno r., neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. J. 2018 m. gegužės 7 d. apie 19 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), Kauno r., namo laiptinės koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą nukentėjusiajam S. Č., po to, apglėbęs abiem rankomis iš nugaros pusės pakėlė S. Č. ir metė, dėl ko pastarasis nukrito ant grindų, taip padarė kiaurinę muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, 12-to danties išmušimą viršutiniame žandikaulyje, poodinę kraujosruvą krūtinėje, odos nubrozdinimą krūtinėje, ir sukėlė nukentėjusiajam S. Č. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kiaurinės muštinės žaizdos viršutinėje lūpoje jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis J. J. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino ir paaiškino, kaltinime nurodytų aplinkybių neginčija. Konfliktas įvyko dėl Č. šuns, nes nėra nei ramybės - šuo vis loja ir loja. Viskas įvyko koridoriuje. Konflikto metu buvo išgėręs. Necenzūrinių žodžių nebuvo. Iš pradžių su jo žmona barėsi. Kai sudavė S. Č., tai pataikė jam į lūpą. Kraujas šiek tiek bėgo. Kaltinamasis pats iškvietė policiją, atvykusi policija jį išvežė. Šunys dabar nebeloja, ramu.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str., 253 str., teismas balsu perskaitė kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis parodė, kad yra antros grupės invalidas dėl dešinės rankos amputacijos. Dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" pagalbiniu darbuotoju darbo dienomis po 1 valandą laiko. Gyvena vienas bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. Šiuo adresu gyvena apie 8 metus. Pažįsta šalia gyvenantį kaimyną S., pavardės nežino ir jo sutuoktinę M.. Jie gyvena bute Nr. 15. Su šiais kaimynais jis nesutaria, kadangi jie augina du šunis, iš kurių vienas nuolatos loja. Būnant namuose jam neina pailsėti, todėl pastaruoju metu jiems priekaištauja dėl šuns lojimo. Prisimena, kaip 2018-05-07 apie 19.30 val. koridoriuje tarp jo ir S. kilo konfliktas. Konflikto metu jis buvo neblaivus, nes buvo išgėręs alaus. Konfliktas kilo dėl jo šuns lojimo namuose ir trukdymo jam ilsėtis. Pripažįsta, kad sudavė S. vieną smūgį į veido sritį ir sužalojo jį. Iš tikrųjų konfliktą žodžiu išprovokavo jis pats, tačiau supranta, kad smurtauti negalima. Buvo neblaivus, susinervino ir sudavė vieną kartą rankos kumščiu. Labai gailisi dėl to, ką padarė. Pats paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykusį konfliktą tarp jo ir kaimyno S.. Konflikto metu jie vienas kitą iškeikė įvairiais necenzūriniais žodžiais, tiesiog smarkiai susibarė ir nesusivaldęs sudavė jam vieną smūgį. Matė, kad jam tekėjo kraujas iš burnos srities. Taip sužaloti jo tikrai nenorėjo ir dėl to ką padarė labai gailisi. Pasižada ateityje nusikaltimų nedaryti. (b. l. 56-58). Papildomai įtariamasis J. J. parodė, kad iš pradžių konfliktas buvo žodinis dėl kaimyno bute laikomo šuns lojimo. Jį erzina nuolatinis šuns lojimas, nes negali ilsėtis namuose. S. Č. pirmas jam sudavė vieną smūgį į lūpą, o tada jis gindamasis sudavė vieną kartą rankos kumščiu jam į veidą. Taip pat jis buvo S. Č. suėmęs rankomis už nugaros, apglėbė jį rankomis už nugaros, pakėlė ir netrukus paleido. Jis buvo nukritęs ant žemės. Matė, kad S. Č. bėgo kraujas iš burnos. Suprato, kad praskėlė jam lūpą. Prisipažįsta, kad jį sužalojo ir dėl to labai gailisi, tačiau jis gynėsi, nes smūgį jis sudavė jam pirmasis. Todėl ir paskambino pirmas bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 ir pranešė, kad jį užpuolė kaimynas. Civilinio ieškinio nukentėjusiajam kaimynui S. Č. atlyginti negali, nes neturi pinigų. Jis yra invalidas, turiu įsiskolinimų anstoliams, jo darbo užmokestis labai mažas. Tyrėjos klausimas: "Jeigu buvote sužalotas, kodėl nesikreipėte į medikus"? J. J. atsakymas, kad jis buvo pristatytas į areštinę ir naktį paleistas. Grįžo pėsti namo ir nežino kodėl sekančiomis dienomis nesikreipė į medikus. Jį sužalojo nestipriai, buvo patinimas vidinės lūpos srityje. Pretenzijų dėl to kaimynui neturi. (b. l. 63-65)

Motyvuojamoji dalis

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. J. šiuos parodymus patvirtino, gailėjosi dėl įvykio, nukentėjusiojo teisme atsiprašė.

Kaltinamajam J. J. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Be kaltinamojo J. J. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais žemiau išdėstomais įrodymais:

-nukentėjusiojo S. Č. parodymais nustatyta, kad gyvena su sutuoktine M. Č. adresu (duomenys neskelbtini), Garliava, Kauno r. Šiuo adresu gyvena apie 4 metus. Toje pačioje namo laiptinėje, tame pačiame aukšte, bute Nr.16 gyvena kaimynas J. J.. Jis gyvena vienas. Su šiuo kaimynu stengiasi jokių bendravimo ryšių nepalaikyti ir bendrauti tik minimaliai t.y., tik pasisveikina pamatę vienas kitą ir viskas. J. J. dažnai vartojantis alkoholį, triukšmaujantis namuose. Kadangi namuose laiko šunį, kuris retsykiais loja be jokios priežasties, tai kaimynas J. J. pastaruoju metu reiškia jiems pretenzijas dėl šuns laikymo. Ne kartą teko su juo susiginčyti tiek dėl šuns, tiek dėl kitų dalykų. Ne tik jis, bet ir kiti kaimynai konfliktuoja su juo. 2018-05-07 apie 19.30 val. jis išėjo iš namų į bendrą koridorių ir norėjo nueiti į bendro naudojimo tualetą, kuris yra koridoriaus gale. Jam išėjus iš namų koridoriuje sutiko J. J., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, veiksmai nekoordinuoti. Jis ėjo link tualeto, kai išgirdo, kad kaimynas jam kažką pasakė. Ką sakė nesuprato, todėl jam pasakė "išsiblaivyk vieną dieną". Į šią jo repliką J. J. atsakė "eik tu, piemeni". Jis tada jo paklausė: "kaip tu mane pavadinai?". Jis kažką sumurmėjo, bet ką sakė nesuprato. Tada jis priėjo prie jo ir paklausė dar kartą "kaip tu mane pavadinai?". Tada J. J. vieną kartą rankos kumščiu sudavė jam į veido sritį taip prakirsdamas lūpą ir išmušdamas vieną, priekinį dantį. Jam skaudėjo, jis juto fizinį skausmą, tekėjo kraujas, lūpa patino. Jis kaimynui jokių smūgių nesudavė, prieš jį nesmurtavo. J. J. po suduoto smūgio pats pasakė: "iškviesiu policiją", kuri netrukus ir atvažiavo. Kodėl jis pats paskambino pareigūnams nežino, bet galvoja, kad norėdamas apsisaugoti, kad galbūt jis prieš jį smurtavo, nors to tikrai nebuvo. Koridoriuje jie buvo dviese, nieko aplinkui daugiau nebuvo. Konflikto metu jis buvo blaivus. Su kaimynu J. J. susitaikyti nenori. ( b. l. 22-24);

-papildomais nukentėjusiojo S. Č. parodymais nustatyta, kad konflikto metu J. J. sudavė vieną smūgį kairės rankos kumščiu jam į veido sritį, tiksliau į viršutinės lūpos dalį. J. J. sudavė savo sveikos kairės rankos kumščiu, kadangi dešinioji jo ranka yra deformuota ir dėl to jis turi invalidumą. J. J. norėjo jam dar kartą suduoti, tačiau jo smūgių išvengė, nuo jo atsitraukė ir bandė nueiti į šoną. Tada J. J. priartėjo prie jo, ir stovėdamas jam už nugaros apglėbė dviem rankomis už krūtinės, šiek tiek pakėlė jį ir metė į žemę. Jis nukrito ant žemės, nukrito ant šono. J. J. veiksmai jam buvo netikėti. Dėl jo veiksmų jam buvo prakirsta viršutinė lūpa, išmuštas vienas dantis bei nubrozdinta krūtinės sritis. Apie krūtinės sužalojimą pirminėje apklausoje nieko nesakė, kadangi sužalojimas buvo nežymus, nemanė, kad tai yra reikšminga, kadangi labiausiai nukentėjo jo burnos sritis bei dantys. Kai buvo pas medicinos ekspertus tik tada ir pastebėjo įbrėžimus krūtinės srityje. Kaip J. J. jam padarė šiuos sužalojimus nežino, bet galvoja, kad tuomet, kai sugriebė dviem rankom ir apglėbė per krūtinės sritį, galbūt užkabino savo nagais. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 5000 eurų civilinį ieškinį dėl 2000 eurų turtinės žalos ir 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Patirtą turtinę žalą pagrįs teisminio nagrinėjimo metu, pateiks tai patvirtinančius dokumentus. (b. l. 25-27);

-valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1437/2018(02) nustatyta, kad S. Č. konstatuota kiaurinė muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, 12 danties išmušimas viršutiniame žandikaulyje, poodinė kraujosruva krūtinėje, odos nubrozdinimas krūtinėje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Kiaurinė muštinė žaizda viršutinėje lūpoje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas galėjo būti padarytas trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2018-05-07. Sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant smūgį kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. (b. l. 34-35);

-2018-05-07 pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Kauno r., namo antro aukšto koridoriuje, kurio kairėje pusėji matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. ( b. l. 7-10 );

-2018-06-18 tarnybiniu pranešimu dėl bendravimo su kaimynais užfiksuota, kad S. Č. kaimynų charakterizuojamas teigiamai, jokių nusiskundimų neišsakyta, J. J. charakterizuotas kaimynų neigiamai, kaip dažnai vartojantis alkoholinius gėrimus, o išgėrus tampa agresyvus, nors ir yra neįgalus. ( b.l. 44 );

-pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu užfiksuota, kad 2018-05-07 20.57 val. J. J. nustatytas 1,22 promilių girtumas. (b. l. 77).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Taigi, nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas J. J. pasitvirtino. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinime nurodomu laiku ir vietoje, J. J. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą nukentėjusiajam S. Č., po to, apglėbęs abiem rankomis iš nugaros pusės pakėlė S. Č. ir metė, dėl ko pastarasis nukrito ant grindų, taip padarė kiaurinę muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, 12-to danties išmušimą viršutiniame žandikaulyje, poodinę kraujosruvą krūtinėje, odos nubrozdinimą krūtinėje, ir sukėlė nukentėjusiajam S. Č. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kiaurinės muštinės žaizdos viršutinėje lūpoje jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kt. Būtent šioje byloje ištyrus ir įvertinus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nors J. J. nesiekė nukentėjusiajam padaryti konkretų sužalojimą, tačiau jis suprato, jog savo veiksmais (tyčia suduodamas smūgius į veido sritį S. Č.), gali jį sužaloti (neapibrėžta tyčia). Tarp sukeltų padarinių ir kaltinamojo atliktų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, o kaltinamojo atlikti nusikalstami veiksmai sukėlė konkrečius padarinius, t.y. nesunkiai sutrikdė S. Č. sveikatą. Dėl paminėtų aplinkybių nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais bei virš aptartais įrodymais.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjęs S. Č. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo jis prašė iš kaltinamojo priteisti 5000 eurų žalos atlyginimo (b.l. 30). Teisme nukentėjęs pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo J. J. priteisti 1542,74 eurus turtinės, 1500 eurus neturtinės žalos ir 150 eurų atstovavimo išlaidų atlyginimo (b.l. 125-130, 136-137). Nurodo, kad turtinė žalą sudaro išlaidos planuojamam rando gydymui (360 eur), danties planuojamam gydymui, implantui (1074 eur), odontologo konsultacijai ir vaistų pirkimui (108,74 eur). Neturtinė žala – tai S. Č. dėl įvykio patirti moraliniai išgyvenimai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad J. J. nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdyta S. Č. sveikata, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1437/2018(02) nustatyta, kad S. Č. konstatuota kiaurinė muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, 12 danties išmušimas viršutiniame žandikaulyje, poodinė kraujosruva krūtinėje, odos nubrozdinimas krūtinėje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Kiaurinė muštinė žaizda viršutinėje lūpoje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas galėjo būti padarytas trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2018-05-07. Sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant smūgį kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu (b. l. 34-35). Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl J. J. kaltų veiksmų S. Č. patyrė didelius tiek fizinius, tiek dvasinius išgyvenimus.

Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Atkreiptinas dėmesys ir į bendrą teismų formuojamą praktiką dėl žalos atlyginimo šios kategorijos baudžiamosiose bylose.

Bylos duomenimis, kaltinamasis kaltę pripažino. Jis yra darbingas tik 40 procentų, pajamos pragyvenimui yra žemos, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba. Atsižvelgiant į virš išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinat kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, darbo turėjimą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusios sveikatai, į susiformavusią teismų praktiką, priteisiant analogiškus ieškinius, kai priteisiamos neturtinės žalos dydis pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. tiesiogiai nukentėjusiems asmenims priteisiamas nuo 145 Eur iki 7240 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-68/2014, 2K-586/2012, 2K-482/2012, 2K-443/2012, 2K-300-2014, 2K-36-895/2017, 2K-24-895/2017), ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, neturtinė žala mažintina iki 300 eur. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

Dalyje dėl turtinės žalos nukentėjusiojo civilinis ieškinys priteistinas visiškai, kadangi jis pateikia išlaidas patvirtinančius dokumentus(128-130), be, to, tokio gydymo poreikį S. Č. yra nustatęs ir specialistas savo išvadoje Nr. G1437/2018(02) (b.l.34-35).

Procesinės išlaidos

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje nukentėjusiajam S. Č. advokatas buvo reikalingas savo teisėms tinkamai realizuoti, civiliniam ieškiniui pareikšti, tai tokios advokato darbo apmokėjimui turėtos S. Č. išlaidos 150 eurų (b.l.136-137,) pripažintinos procesinėmis išlaidomis ir priteistinos iš kaltu pripažinto J. J. (BPK 106 str.)

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta viena tyčinė nesunki nusikalstama veika), kaltės formą (nusikaltimas padaryti veikiant tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytinas apsvaigimas nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos įvykdymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

J. J. baustas administracine tvarka (b.l.188-89), neteistas, nėra registruotas narkologo įskaitose (b.l. 93). Kaip matyti iš 2018-05-14 specialisto išvados Nr. 93TPK-601/2018, J. J. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. (b.l. 99). Jis turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, turi 40 proc. darbingumą.

Virš aptartos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam taikant straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 str.), kurio laikotarpis parinktinas atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – teismui nepateikta.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 115 straipsniu, 272 straipsniu, 276 straipsniu, 290 straipsniu, 301–308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. J. galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo.

Nukentėjusiojo S. Č. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai iš J. J. priteisti 300 eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos, 1542,74 eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt du eurus 74 cnt.) turtinės žalos atlyginti, 150 (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, J. J. panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Sigita Meškauskienė