Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo reorganizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ komanditinės ūkinės bendrijos atstovui advokatui Erikui Rugieniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę darbo bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ komanditinės ūkinės bendrijos ieškinį atsakovui A. S. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

3. Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad 2017 m. spalio 6 d. ieškovas ir atsakovas sudarė neterminuotą darbo sutartį, Nr. 1461, kuria atsakovas buvo priimtas dirbti verslo vystymo direktoriaus pareigose (e. 1 t. b. l. 20–28). Darbo sutartis nutraukta 2019 m. gegužės 17 d. Atsakovas 2019 m. birželio 18 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir netesybų priteisimo. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus Darbo ginčų komisija 2019 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. DGKS-3837 atsakovui iš ieškovės priteisė 95 324,54 Eur (suma neatskaičius mokesčių) išmokų susijusių su darbo santykiais. Ieškovas nesutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimu ir prašo pripažinti, kad ieškovas neturi pareigos mokėti atsakovui 1 584,96 Eur neišmokėto darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) ir 9 017,20 Eur netesybas (neatskaičius mokesčių).

Dėl darbo užmokesčio paskaičiavimo

4. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus Darbo ginčų komisija 2019 m. liepos 1 d. sprendime Nr. DGKS-3837 pagal informaciją apie valstybinį socialinį draudimą sprendė, kad ieškovui priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, tai yra darbo užmokestis už 2018 m. gruodžio mėn. 8 224,00 Eur, už 2019 m. sausio mėn. 11 025,00 Eur, už 2019 m. vasario mėn. 11 025,00 Eur, už 2019 m. kovo mėn. 11 001,60 Eur, už 2019 m. balandžio mėn. 11 025,00 Eur, už 2019 m. gegužės mėn. 32 006,74 Eur, viso 84 307,34 Eur (sumos nurodytos neatskaičius mokesčių). Darbo ginčų komisija vertino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė darbo ginčų komisijai įrodymų patvirtinančių, jog ieškovui buvo išmokėtas 84 307,34 Eur darbo užmokestis, todėl jis išieškotinas.

5. Ieškovas, reikšdamas ieškinį teisme nurodo, kad SoDrai duomenys teikiami pagal priskaitymo laikotarpį, o ne išmokėjimo, todėl atsakovui neišmokėtą darbo užmokestį Komisija apskaičiavo neteisingai, nes buvo skaičiuojami ir gruodžio mėnesio atostoginiai, kurie buvo išmokėti su lapkričio mėnesio darbo užmokesčiu.

6. Pagal CPK 178 straipsnį, įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad aplinkybę įrodyti turi ta šalis, kuri teigia, jog tokia aplinkybė yra. Bylos šalis, kuri neigia kitos šalies nurodytą aplinkybę, paprastai neturi įrodymų apie tai, kad nėra tokios aplinkybės. Dėl to įrodyti aplinkybę turi tas, kas teigia ją esant, bet ne tas, kuris ją neigia (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013 ir kt.).

7. Ieškovas, byloje nurodydamas ir savo reikalavimus grįsdamas aplinkybe, kad 2018 m. lapkričio mėnesį išmokėjo atsakovui atostoginius už 2018 m. gruodžio mėnesį, į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog 2018 m. gruodžio mėnesį atsakovas buvo atostogose. Ieškovo, t.y. vienos iš ginčo šalių, kuri yra suinteresuota sau palankia bylos baigtimi, kartu su ieškiniu pateikta 2018 m. lapkričio bei gruodžio mėnesių darbo užmokesčio paskaičiavimo detalizacija nėra pakankama įrodyti, kad Komisijos sprendime atliktų neišmokėto darbo užmokesčio sumų paskaičiavimas yra neteisingas. Taip pat ieškovo pateiktoje asmeninėje darbo užmokesčio kortelės 3 eilutėje „Atostogų dienos“ nurodyta, kad 2018 m. gruodžio mėnesį atostogų dienų skaičius lygus 0. Duomenys SoDroje apie atsakovui priskaičiuotą darbo užmokestį išlikę tokie patys, kaip Komisijos sprendimo priėmimo dieną.

8. Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas SoDros duomenų nei nustatyta tvarka ginčijo, nei nustatyta tvarka kreipėsi dėl jų patikslinimo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. V-243 „Dėl Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų/prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo“, kuris pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-683, 79 punktu nustatyta, kad draudėjas, nustatęs, kad pateikė ne visą informaciją ar ją pateikė klaidingą, nedelsdamas turi teikti patikslintą SD pranešimą. Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nurodytus veiksmus būtų atlikęs.

9. 2019 m. rugsėjo 9 d. SoDros pažymoje apie asmens valstybinį socialinį draudimą Nr. KA_PZIE-9460 nurodytos ieškovui priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, tai yra darbo užmokestis – už 2018 m. gruodžio mėn. 8 224,00 Eur, už 2019 m. sausio mėn. 11 025,00 Eur, už 2019 m. vasario mėn. 11 025,00 Eur, už 2019 m. kovo mėn. 11 001,60 Eur, už 2019 m. balandžio mėn. 11 025,00 Eur, už 2019 m. gegužės mėn. 32 006,74 Eur, viso 84 307,34 Eur (sumos nurodytos neatskaičius mokesčių), t. y. duomenys yra tokie patys kaip Komisijai priimant sprendimą. Ieškovas pagal paminėtus teisės aktus galėjo ir privalėjo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos patikslinti SoDrai pateiktus duomenis, jei laikė, jog jie netikslūs, tačiau iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos to nepadarė, todėl laikytina, kad ieškovas ieškinio aukščiau nurodytoje dalyje neįrodė (CPK 178 straipsnis), kadangi oficialios valstybinės institucijos pateikti duomenys šiuo atveju turi didesnę įrodomąją galią, nei vienos iš ginčo šalių, kuri yra suinteresuota sau palankia civilinės bylos baigtimi, skaičiavimai. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo ieškinys šioje dalyje netenkinamas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Dėl netesybų

10. Pagal Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Komisijos sprendimu atsakovui iš ieškovo buvo priteistos 11 017,20 Eur netesybos. Ieškovas ieškiniu prašo įvertinus įmonės (ieškovo) dabartinę situaciją, uždelsto atsiskaityti laiko su atsakovu trukmę, atsakovo darbo stažą įmonėje mažinti atsakovui išieškotiną vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją už visą uždelstą atsiskaityti laiką iki 2 000,00 Eur. Iš ieškovo atstovo teismo posėdžio metu pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovui Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2058-230/2019 yra iškelta restruktūrizavimo byla. Dėl ieškovo finansinės padėties prašoma netesybas sumažinti.

11. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 2 punktas nustato, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos sustabdomas netesybų ir palūkanų už visų įmonės prievolių, susidariusių iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, skaičiavimas, išskyrus delspinigių už pavėluotai dėl darbdavio kaltės išmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas skaičiavimą. Vadinasi, net ir įmonės restruktūrizavimo procesui prasidėjus, netesybų už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą skaičiavimui yra nustatyta išimtis, toks skaičiavimas nenutraukimas. Tokią teismų praktiką formuoja aukštesniųjų instancijų teismai (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1427-638/2019 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad darbdavio sunkios finansinės padėties ar kitų reikšmingų darbdavio naudai aplinkybių nustatymas savaime nereiškia pagrindo mažinti priteisiamų išmokų. Priteisiama išmoka gali būti mažinama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatomos išskirtinės aplinkybės, kurios rodo, kad priteistinos išmokos dydis aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir yra iš esmės neproporcingas darbdavio padarytam pažeidimui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2012 ir kt.).

12. Iš Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria ieškovui iškelta restruktūrizavimo byla, matyti, kad pagal byloje pateikto bendrovės 2018 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis įmonė turto apskaitė už 17 792 753 Eur, kurį sudarė ilgalaikis turtas 9 562 295 Eur, trumpalaikis turtas 8 207 276 Eur, ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos – 23 182 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 8 899 593 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 7 023 427 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 1 876 166 Eur. 2018 metais įmonės nuostoliai sudarė 305 602 Eur. 2019 m. rugsėjo 3 d. balanso duomenimis ieškovas turto iš viso apskaitė už 17 239 043 Eur, kurį sudaro ilgalaikis turtas 7 245 387 Eur ir trumpalaikis turtas 9 951 132 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 9 481 773 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 7 441 703 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudaro 2 040 070 Eur. 2019 m. rugsėjo 3 d. įmonės nuostoliai sudarė 1 151 907,77 Eur. Ieškovo ilgalaikį nematerialų turtą sudaro programinė įranga – 10 680 Eur, koncesijos, patentai, licencijos, prekių ženklai ir panašios teisės – 10 697 Eur, kitas nematerialus turtas – 15 240 Eur, ilgalaikį materialų turtą sudaro žemė – 151 000 Eur, pastatai ir statiniai – 906 729 Eur, mašinos ir įrengimai – 1 700 345 Eur, transporto priemonės – 744 063 Eur, kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai – 6 590 Eur, kitas materialus turtas – 41 201 Eur. Ieškovo finansinį turtą sudaro įmonių grupės įmonių akcijos – 3 359 592 Eur, po vienerių metų gautinos sumos – 100 045 Eur, kitą ilgalaikį turtą sudaro atidėtojo mokesčio turtas – 199 205 Eur. Ieškovo trumpalaikį turtą sudaro žaliavos, medžiagos ir komplektavimo gaminiai – 204 694 Eur, nebaigta produkcija ir vykdomi darbai – 761 Eur, produkcija – 1 021 146 Eur, pirktos prekės, skirtos perparduoti – 69 Eur, ilgalaikis materialus turtas, skirtas parduoti – 41 844 Eur, sumokėti avansai – 2 629 321 Eur, pirkėjų skolos – 3 611 019 Eur, kitos gautinos sumos – 3 361 276 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 2 Eur, ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos – 42 524 Eur. Net ir išminusavus vienerių metų debitorines skolas (6 972 295 Eur) iš turimo turto vertės (17 239 043 Eur), įmonės finansinė padėtis neatitiktų nemokumo būsenos (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis), kadangi jos pradelsti įsipareigojimai vis tiek neviršytų pusės balanse nurodyto turto vertės. Iš Kauno apygardos teismo nutarties matyti, kad ieškovas šiuo metu susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau bendrovė veiklos nėra nutraukusi. Teismo nuomone, ieškovo finansinė padėtis lyginant su atsakovo reikalavimais nėra tokia bloga, kad neleistų atsiskaityti su atsakovu.

13. Iš teismo iniciatyva išreikalautų ieškovo išlaidų duomenų matyti, kad ieškovo turtinė padėtis tuo laikotarpiu, kai jis neatsiskaitė su atsakovu, leido ieškovui dengti ne tik būtiniausias išlaidas, bet ir kitas išlaidas, tokias kaip: UAB „Kauno viešbutis“ (2019-05-28), sertifikavimo ir seminarų veiklai užsiimančiai įmonei UAB „Halal Control Lithuania“ (2019-05-29), durimis prekiaujančiai įmonei „Morita“ (2019-05-29; 2019-05-30); metalo apdirbimo įmonei UAB „Mokana“ (2019-05-30; 2019-06-11); gurmaniškai produktais prekiaujančiai įmonei UAB „Dorėną“ (2019-05-30); automobilius pervežančiai įmonei UAB „Finginas“ (2019-05-30; 2019-06-18); keleivius pervežančiai įmonei R. N. D. (2019-06-11; 2019-06-19); archyvavimo paslaugų įmonei UAB „Archivita“ (2019-06-11); spausdinimo paslaugų įmonei UAB „Green prints“ (2019-06-14); reklamos specialistams UAB „Arttisena“ (2019-06-18); reklamos ir leidybos įmonei UAB „Piko valanda“ (2019-07-11); UAB RDS1 Reklamos dizaino įmonei (2019-07-18) ir kt. (el.b. 2 t. b. l. 3–273). Pažymėtina ir tai, kad Darbo kodekso 147 straipsnio paskirtis yra nustatyti sankcijas darbdaviams už atsiskaitymo su darbuotoju tvarkos nesilaikymą, tokiu būdu skatinant operatyviai atsiskaityti su darbuotojais. Todėl ieškovas tą darbo užmokesčio dalį, kurios neginčijo, darbuotojui galėjo ir turėjo galimybę išmokėti, tokiu būdu pats sustabdydamas tolesnį netesybų augimą, tačiau ieškovas to nepadarė.

14. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo A. S. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sudarė 11 017,20 Eur (11 025 Eur (2019 m. balandžio mėn.) + 11 001,60 Eur (2019 m. kovo mėn.) + 11 025 Eur (2019 m. vasario mėn.) = 33 051,60 Eur / 3 = 11 017,20 Eur). Darbo santykiai tarp šalių nutraukti 2019 m. gegužės 17 d. Šalių 2019 m. gegužės 17 d. susitarimu atsiskaitymo su atsakovu terminas pratęstas iki 2019 m. gegužės 31 d. Teismo sprendimo priėmimo metu ieškovas su atsakovu nėra atsiskaitęs. Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Todėl nagrinėjamu atveju atsakovui iš ieškovo priteistinos 66 103,20 netesybos už uždelstą atsiskaityti laiką (11 017,20 Eur × 6 mėn. = 66 103,20 Eur).

15. Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas byloje patyrė 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas (el.b. 1 t. b. l. 169–171). Įvertinęs tai, kad šiuo teismo sprendimu ieškovo ieškinys yra atmetamas, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos pritiesiamos iš ieškovo.

16. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteisiamos, nes jų dydis yra mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

17. Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus netenka galios Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus Darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 1 d. sprendimas Nr. DGKS-3837 (Darbo kodekso 231 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ komanditinės ūkinės bendrijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 84 307,34 Eur (aštuoniasdešimt keturių tūkstančių trijų šimtų septynių eurų 34 ct) neišmokėtą darbo užmokestį (suma neatskaičius mokesčių), 66 103,20 Eur (šešiasdešimt šešių tūkstančių vieno šimto trijų eurų 20 ct) netesybas (suma neatskaičius mokesčių) ir 1 210 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus netenka galios Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus Darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 1 d. sprendimas Nr. DGKS-3837.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.