Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. Š. ir atsakovo E. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-20 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui E. S., trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“ bankas, išvadą byloje teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, kreditinių įsipareigojimų padalijimo ir neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl santuokos nutraukimo ir kaltės dėl santuokos iširimo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Apeliaciniame skunde atsakovas pareiškė reikalavimą panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo E. S. ieškovės naudai priteista 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vadovaujantis CK 3.70 straipsnio, reglamentuojančio santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės teisines pasekmes, 2 dalyje numatytu reglamentavimu, sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Nors apeliaciniame skunde atsakovas E. S. nesutiko su teismo sprendimo dalimi nutraukti santuoką dėl jo kaltės, tačiau šie apeliacinio skundo argumentai anksčiau atmesti kaip nepagrįsti. Atsakovas apeliaciniame skunde atskirai nenurodė konkrečių argumentų dėl nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, taip pat nenurodė argumentų, jog neturtinės žalos atlyginimo dydis būtų nustatytas neteisingai. Apeliaciniu skundu ieškovė sprendimo dalies dėl santuokos nutraukimo ir nustatyto iš atsakovo jai priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio neskundė. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, konstatavus, jog santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių (atsakovo) kaltės, šiuo atveju yra pagrindas taikyti CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatą. Skundžiamu sprendimu neturtinės žalos atlyginimas ieškovei iš atsakovo priteistas pagrįstai. Konkrečių argumentų, sudarančių pagrindą keisti priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį apeliantas nenurodė. Teisėjų kolegija, įvertinusi santuokos trukmę, aplinkybes, dėl kurių santuoka iširo, ieškovės išgyvenimus dėl atsakovo veiksmų, daro išvadą, kad neturtinės žalos atlyginimo dydis (1 000 Eur) nustatytas teisingai ir nenustatyta pagrindo jį keisti.

Dėl vaikų išlaikymo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė L. Š. ir atsakovas E. S. yra nepilnamečių R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Apeliaciniame skunde atsakovas E. S. nesutinka su skundžiamame teismo sprendime vaikams išlaikyti iš atsakovo priteistu išlaikymo dydžiu ir prašo nustatyti mažesnį – 100 Eur kas mėnesį – periodinių išmokų dydį kiekvienam vaikui.Ieškinyje ieškovė L. Š., patikslinusi šį ieškinio reikalavimą, nurodė, kad kiekvienam šalių nepilnamečiam vaikui išlaikyti reikalinga suma per mėnesį yra artima vienai minimaliai mėnesinei algai ir prašė iš atsakovo periodinėmis išmokomis priteisti po 190 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Pažymėtina, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis kriterijus, taikytinas atsižvelgiant į individualias konkrečias bylos aplinkybes. Apeliantas E. S. nesutinka su ieškovės nurodomu vaikų poreikiams reikiamos skirti sumos dydžiu ir teigia, kad vaikams skiriama mažiau lėšų. Išlaikymas savo esme skirtas nuolatiniams nepilnamečio vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Iš ieškinyje nurodytų duomenų matyti, kad būtinos kasdienės išlaidos abu vaikus aprūpinti maistu, taip pat reikalingos lėšos vaikų sezoninei aprangai ir avalynei, sveikatos ir higienos reikmėms. Be to, reikalingos lėšos vaikų mokymuisi, lavinimui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių vaikai yra lavinami, lanko papildomus užsiėmimus. Byloje su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai, kad vaikai lanko sporto treniruotes, jų kaina buvo 20 Eur (t. 1, b. l. 20). Ieškovė 2017‑09-13 teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad vyresnysis sūnus lanko sporto treniruotes, važiuoja į varžybas, lanko papildomus lietuvių kalbos užsiėmimus; jaunesnysis sūnus mokosi muzikos mokykloje, lanko technikos būrelį. Ieškovė 2017-09-13 teismo posėdyje taip pat nurodė, kad šiuo metu drabužių, mokyklinių priemonių kainos yra padidėjusios, vaikams reikalingos lėšos ir pietums mokykloje. Iš minėtų duomenų darytina išvada, kad šalių nepilnamečiams sūnums reikalingos lėšos ne tik bendriems būtiniesiems, bet ir individualiems poreikiams patenkinti, asmeniniams gabumams lavinti.Apeliaciniame skunde atsakovas iš esmės neginčija konkrečių ieškovės nurodytų išlaidų vaikų poreikiams būtinumo, taip pat nepareiškė argumentų dėl ieškovės nurodytų konkrečių išlaidų dydžių nepagrįstumo. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo sumažinti nustatytą iš jo priteistino išlaikymo vaikams dydį iki 100 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, tačiau atsakovas nepagrindė, kad tokią sumą skiriant abiems tėvams, išlaikymo suma būtų pakankama būtiniausiems šalių nepilnamečių sūnų poreikiams patenkinti. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo vertini, kad ieškovės nurodytos nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo sumos, nepagrįstai didelės.Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu nustatytu išlaikymo vaikams dydžiu, iš esmės laikėsi pozicijos, kad nustatytas išlaikymo dydis yra neproporcingas jo, kaip tėvo, turtinei padėčiai, dėl to, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatas. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Pažymėtina tai, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinuosius vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010‑03-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3-101/2010; 2010-06-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3-294/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2015-02-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑27‑686/2015).Svarbu tai, kad tėvų turtinė padėtis vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus, kurią jie turi vykdyti tinkamai ir vaikams teikti pakankamo dydžio išlaikymą. Byloje nustatyta, kad ieškovė dirba, iš bylos duomenų apie ieškovės draudžiamąsias pajamas 2016 m. sausio–spalio mėnesiais matyti, kad jos pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro 782,35 Eur. Atsakovas E. S. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jis nedirba. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad tėvų pareiga teikti savo vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.Ieškovė byloje 2016-11-08 teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas turi sertifikatus dirbti (duomenys neskelbtini) užsienio šalyse, kartą į metus išvažiuoja dirbti (2016-11-08 teismo posėdžio garso įrašas Nr. 1: 38 min. 45 sek.). Atsakovas byloje taip pat nurodė, kad turi galimybes išvykti į komandiruotes į užsienį dirbti pagal specialybę (2016-11-08 teismo posėdžio garso įrašas Nr. 1: 1 val. 43 min. 40 sek.). Iš rašytinių bylos duomenų ir atsakovo E. S. 2017-09-13 teismo posėdyje nurodytų aplinkybių nustatyta, kad atsakovas 2017 m. buvo išvykęs į komandiruotę dirbti užsienyje ir grįžo gegužės mėnesį; atsakovas taip pat patvirtino, jog turi darbui atlikti reikiamus sertifikatus (2017-09-13 teismo posėdžio garso įrašas: 45 min. 40 sek.). Nėra duomenų, kad atsakovo darbingumas būtų apribotas ir negalėtų dirbti dėl sveikatos būklės. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors atsakovas nurodo, jog šiuo metu nedirba, tačiau atsakovas turi profesinius gebėjimus, turi galimybes dirbti ir, būdamas sveikas bei darbingo amžiaus, turi pareigą aktyviai imtis protingų priemonių gauti pakankamas pajamas vaikams išlaikyti ir užtikrinti vaikams vystytis būtinas sąlygas.CK 3.3 straipsnio 1 dalyje nustatytas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, todėl visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Įvertinusi anksčiau nurodytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti, jog šiuo atveju nustatytas iš atsakovo E. S. priteisto išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams dydis akivaizdžiai neproporcingas. Gaunamos minimalios pajamos negali būti priežastis sumažinti nepilnamečiams vaikams reikalingą išlaikymą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių turtinę padėtį ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovė ir atsakovas lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie vaikų išlaikymo. Mažinti iš atsakovo vaikams išlaikyti priteistų periodinių išmokų dydį nenustatyta teisinio pagrindo, dėl to šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas 2016‑12‑20, t. y. iki 2017-01-02 įsigaliojusių CPK 385 straipsnio 1 dalies pakeitimų. Ginčo tarp šalių dėl bendravimo su vaikais tvarkos nekilo. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme 2017-09-13 teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek atsakovas patvirtino, kad bendravimo su vaikais klausimas sprendžiamas bendru sutarimu ir ginčo dėl to tarp šalių šiuo klausimu nėra.

Dėl nekilnojamojo turto padalijimo.

Apeliaciniais skundais tiek ieškovė L. Š., tiek atsakovas E. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo po šalių santuokos nutraukimo. Skundžiamu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-20 sprendimu, sprendžiant klausimą dėl sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto padalijimo, nustatyta, jog yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir nuspręsta po santuokos nutraukimo L. Š. asmeninės nuosavybės teise priteisti 67/100 dalis, o E. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti 33/100 dalis minėto buto.Apeliaciniame skunde ieškovė L. Š. pareiškė prašymą panaikinti dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo ir pripažinti ieškovei asmeninės nuosavybės teisę į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus ir nepagrįstai atsisakė taikyti CK 3.89 straipsnio 2 dalį. Ištyrusi bylos medžiagą teisėjų kolegija šiuos ieškovės apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.Nustatyta, kad ieškiniu ieškovė L. Š. prašė priteisti jai minėtą butą asmeninės nuosavybės teise. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė šį prašymą grindė motyvais, jog yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, ieškovei nustatant asmeninės nuosavybės teisę į didesnę būsto dalį – 67/100, o atsakovui – 33/100, ieškovė prašė priteisti jai minėtą butą asmeninės nuosavybės teise, o už jai atitenkančią didesnę turto dalį priteisti iš ieškovės atsakovui 20 231 Eur kompensaciją, tačiau taip pat ieškovė prašė iš atsakovo priteisti jai kompensaciją, lygią pusei turtui įsigyti ir paskolai dengti bei šeimai išlaikyti panaudotų asmeninių lėšų, t. y. 26 367,82 Eur, ir, pritaikius įskaitymą, prašė iš atsakovo priteisti 5 636,82 Eur kompensaciją. Apeliaciniame skunde ieškovė argumentų dėl teismo sprendimo dalies, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl kompensacijos priteisimo ieškovei iš atsakovo nenurodė.Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Tačiau faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad minėtas ginčo butas įgytas šalims esant santuokoje. Iš prijungtoje civilinėje byloje Nr. N2-1181-793/2014 esančios 2007-12-21 kredito sutarties Nr. 07‑149353‑FA duomenų nustatyta, kad banko kreditas butui, adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti buvo suteiktas kredito gavėjams L. Š. ir E. S.. Be to, notaro patvirtintoje 2008‑01-15 sudarytoje minėto buto pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad ginčo butą pirkėjai L. Š. ir E. S. perka bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), 2008-01-15 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. VJ-88 pagrindu nuosavybės teise įregistruotas E. S. ir L. Š. vardu. Taigi ir viešame registre bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto savininkais nurodyti abu sutuoktiniai (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Iš šių duomenų matyti, kad šiuo atveju buvo aiškiai išreikšta sutuoktinių valia ginčo nekilnojamąjį turtą įsigyti bendrosios jungtinės sutuoktinių, o ne vieno iš sutuoktinių asmeninės, nuosavybės teise.Ieškovė teigia, kad minėtam butui įsigyti buvo panaudotos ieškovės asmeninės lėšos – 19 983,78 Eur (69 000 Lt), kurias padovanojo ieškovės motina pradiniam įnašui už perkamą butą, taip pat ieškovė nurodo, kad jos motina 2008–2013 m. padovanojo ieškovei lėšų, kurios panaudotos būsto paskolai dengti ir investuotos į buto remontą. Įvertinusi rašytinius bylos duomenis apie buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą ir banko kredito butui pirkti suteikimą šalims, prijungtoje civilinėje byloje Nr. N2-1181-793/2014 esančius rašytinius įrodymus apie 2006–2013 m. iš ieškovės motinos V. L. banko sąskaitų paimtas ir pervestas sumas, taip pat ieškovės L. Š., liudytojų V. L., V. S. ir V. G. parodymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad bylos duomenų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovės motinos iš jos banko sąskaitų paimtos lėšos ar jų dalis buvo padovanoti asmeniškai ieškovei.Teisėjų kolegija atmeta apeliantės skundo argumentus dėl netinkamo liudytojų parodymų vertinimo. Visų pirma, įvertinus tai, kad liudytoją V. G. su ieškove sieja ilgalaikiai draugiški santykiai, o liudytoją V. S. – giminystės ryšiai, bei tai, jog apie pinigų perdavimo aplinkybes joms tapo žinoma iš ieškovės ir jos motinos, yra pagrindas tokius parodymus vertinti kaip subjektyviai palankesnius ieškovei. Antra, vertinant minėtų liudytojų parodymus apie tai, kad pradinį įnašą ginčo butui įsigyti ieškovei davė jos motina ir tai buvo dovana ieškovei, būtina įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nors 2016‑11-30 teismo posėdžio metu liudytoja V. L. nurodė, kad padėjo dukrai įsigyti butą, o lėšas perdavė dukrai ir vertina, kad pinigus ji dovanojo tik ieškovei, tačiau taip pat liudytoja V. L. patvirtino, jog buto pirkimo–pardavimo sutartį pasirašė ir atsakovas. Tad iš liudytojos V. L. byloje duotų paaiškinimų matyti, kad jai buvo žinoma aplinkybė, jog ieškovė ir atsakovas ginčo butą perka kartu, būdami santuokoje ir vesdami bendrą ūkį, tačiau nepateikta kitų duomenų, patvirtinančių ieškovės motinos valią tokiomis aplinkybėmis ieškovės nurodomas lėšas dovanoti konkrečiai asmeniškai ieškovei, o ne siekį pagerinti bendrus dukters (ieškovės) šeimos poreikius ir sutuoktinių šeimos gyvenimo sąlygas.Rašytiniais įrodymais nustatyta, kad V. L. atliktų banko pervedimų ieškovei paskirtyse nenurodyta, jog pervedamos lėšos yra dovana asmeniškai ieškovei. Kaip minėta anksčiau, 2007-12-21 kredito sutartis ginčo butui pirkti sudaryta kredito gavėjais nurodant ieškovę ir atsakovą. Taigi vien apeliantės akcentuojama aplinkybė, kad ieškovės motina suteikė lėšas įmokoms už butą pagal abiejų sutuoktinių paimtą paskolą, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šios lėšos dovanotos asmeniškai ieškovei. Rašytiniai įrodymai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad butą išimtinai iš asmeninių lėšų įsigijo ieškovė. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovė neįrodė, jog ginčo butas buvo įgytas už asmenines ieškovės L. Š. lėšas. Įstatymas numato prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir dalytinas tarp sutuoktinių.Atsakovas E. S. apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad dalijant minėtą nekilnojamąjį turtą, kiekvienam sutuoktiniui turi būti priteista po 1/2 dalį minėto buto, o nusprendus palikti galioti teismo sprendimo dalį ir po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 33/100 buto dalis prašo priteisti iš ieškovės L. Š. atsakovui 10 115,50 Eur piniginę kompensaciją. Taigi atsakovas E. S. apeliaciniame skunde sutinka su teismo sprendimu turtą padalyti natūra, tačiau teigia, kad jam natūra turi būti nustatyta teisė į didesnę buto dalį (t. y. 1/2 dalis). Vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1–2 dalimis, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tačiau CK numatytais atvejais galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. CK 3.123 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį; į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl buto padalijimo sutuoktiniams, pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Teisėjų kolegija, įvertinusi santuokos iširimo priežastis ir atsakovo elgesį, rašytinius įrodymus apie atsakovo gautas, jo šeimos biudžetui skirtas lėšas ir atsakovo parodymus apie išlaikymo vaikams teikimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė iš esmės didesne dalimi prisidėjo prie šeimos ir buto išlaikymo. Be to, papildomai atsižvelgiant į tai, kad ginčo butas yra trijų kambarių, o šalių abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, lygių buto dalių nustatymas sutuoktiniams, įvertinus galimybes turtu naudotis, neatitiktų ir šalių nepilnamečių vaikų interesų. Tinkamų nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygų užtikrinimo prioritetas, taip pat sudaro pagrindą konstatuoti, kad nukrypimas nuo lygių dalių principo šiuo atveju yra tikslingas.Atsakovo E. S. nurodoma aplinkybė, kad sutuoktiniai po santuokos nutraukimo lieka solidarūs skolininkai kreditoriui AB „Swedbank“ bankui pagal 2007-12-21 kredito sutartį nesudaro pagrindo daryti priešingas išvadas. Sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai prieš kreditorių (išoriniuose santykiuose). Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Tačiau vidiniuose sutuoktinių tarpusavio santykiuose vienam iš solidariųjų skolininkų (sutuoktinių) įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės ir solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas (sutuoktinis) turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Nors apeliantas papildomai akcentuoja, kad teismas lygiomis dalimis padalijo šalių automobilį ir jį natūra priteisė ieškovei, o atsakovui priteisė pusės jo vertės kompensaciją, tačiau pažymėtina, kad atsakovas su tokiomis transporto priemonės padalijimo dalimis ir būdu sutiko, ginčo tarp šalių dėl to nekilo.Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo šalims nustatytomis teisių į butą dalimis. Nurodytų motyvų pagrindu atmestini atsakovo atskirojo skundo argumentai dėl atsakovui nustatytos dalies į turtą (butą) padidinimo.Apeliaciniu skundu ieškovė L. Š., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo taikytu sutuoktiniams bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančio nekilnojamojo turto padalijimo būdu, pareiškė reikalavimą butą, esantį (duomenys neskelbtini), natūra priteisti ieškovei, įpareigojant ieškovę išmokėti atsakovui 20 231 Eur kompensaciją už jam pirmosios instancijos teismo 2016‑12-20 sprendimu asmeninės nuosavybės teise priteistas 33/100 dalis buto. CK 3.127 straipsnio 3 dalis numato, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti; jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Šioje įstatymo nuostatoje taip įtvirtinti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra: nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, laikomasi nuoseklios pozicijos, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kita vertus, šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą.Apeliantė L. Š. teigia, kad pirmosios instancijos teismas natūra padalydamas butą sutuoktiniams neatsižvelgė į šalių itin konfliktiškus santykius ir tokio padalijimo būdo poveikį nepilnamečių vaikų interesams. Ieškovės nuomone, ginčo buto padalijimas natūra šiuo atveju yra nepriimtinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad parenkant turto padalijimo būdą būtina įvertinti, ar yra aplinkybių, dėl kurių turto padalijimas natūra būtų negalimas, šios aplinkybės gali būti objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad turto padalijimo natūra negalimumas yra objektyvus dėl turto nedalumo – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – dėl bendraturčių santykių, jų galimybių objektą bendrai valdyti ir naudoti, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑430/2011; 2015-09-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3 476-916/2015; 2016-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo butas yra trijų kambarių, dėl to konkretus turtas yra dalus. Kita vertus, tiek byloje pateikti ieškovės ir liudytojų V. G., V. S. bei V. L. parodymai, tiek juos iš esmės patvirtinantys rašytiniai įrodymai apie atsakovo E. S. ilgą laiką besitęsiantį piktnaudžiavimą alkoholiu, netinkamą, konfliktišką ir agresyvų elgesį šeimoje ir vaikų akivaizdoje, sukeliantį psichologinę įtampą ir stresą vaikams. Bylos duomenimis dėl pažeidimų, susijusių su alkoholio vartojimu, ir tėvo neigiamo pavyzdžio panaudojimu priešingai vaikų interesams atsakovas E. S. net kelis kartus baustas administracine tvarka. Iš BĮ „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras“ 2016-07-04 rašto duomenų apie L. Š. ir nepilnamečio sūnaus R. Š. kreipimąsi dėl psichologinės pagalbos dėl atsiradusių emocinių sukrėtimų matyti, kad nepilnamečiam vaikui dėl šeimoje susiklosčiusios situacijos (apsvaigusio nuo alkoholio tėvo elgesio, psichologinio priekabiavimo, triukšmo naktį) sunkiau sukoncentruoti dėmesį į mokslus, vaikas yra paveiktas įtampos, jam teikiama psichologinė pagalba ir tokios paslaugos poreikis vis dar yra. Byloje taip pat konstatuota, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo E. S. kaltės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju dėl tarp šalių susiklosčiusių įtemptų santykių, ilgą laiką trunkančių konfliktų, atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu, taip pat atsakovo netinkamo elgesio neigiamo poveikio nepilnamečiams vaikams ir priešingumo vaikų interesams, šiuo atveju šalims neįmanoma toliau bendrai naudotis turtu, dėl to turto padalijimas natūra negalimas. Teismas, parinkdamas taikytiną būdą, be kita ko, turi įvertinti, ar turtą priteisus vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, vienam iš sutuoktinių netektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta. Ši teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė nustatoma atsižvelgiant į potencialios turtinės prievolės dydį, sutuoktinių amžių, darbingumą, turimą kitą turtą, gaunamas pajamas, jei dalijamas nekilnojamasis turtas, kuriame iki santuokos nutraukimo gyveno sutuoktiniai ar vienas iš jų, – sutuoktinių galimybę apsirūpinti gyvenamąja patalpa (sprendžiant, ar sutuoktinis, kuriam priteisiama kompensacija, nebus paliktas be gyvenamojo būsto) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑254‑969/2016).Apeliaciniu skundu ieškovė L. Š. prašo butą natūra priteisus ieškovei nuosavybės teise, įpareigoti ieškovę išmokėti atsakovui 20 231 Eur kompensaciją už jai tenkančią šio turto dalį. Nekilnojamojo turto registro duomenimis buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 60 693 Eur. Ginčo tarp šalių dėl buto vertės nekilo. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu 2017-09-13 teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad šiuo metu buto vertė atitinka nurodytą vertę; atsakovas pažymėjo, kad kainos yra kritusios, tačiau kitokios buto vertės nenurodė. Šalys kitų įrodymų, pagrindžiančių kitokią šio nekilnojamojo turto vertę, neteikė. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių poziciją, yra pagrindas vadovautis nurodytais duomenimis apie ginčo buto vertę.Ieškovė L. Š. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pateikė rašytinius įrodymus apie tai, kad ieškovei dovanotos lėšos (3 000 Eur), kurios galėtų būti panaudotos kompensacijai atsakovui išmokėti. Apeliacinės instancijos teisme 2017-09-13 vykusio teismo posėdžio metu ieškovė L. Š. palaikė reikalavimą dėl kompensacijos atsakovui išmokėjimo ir nurodė, kad kompensaciją galėtų išmokėti per dvejus metus. Vadovaujantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Bylos duomenimis ieškovė yra darbingo amžiaus, dirba, gauna nuolatines pajamas. Ieškovė byloje nurodė, kad dirba keliose darbovietėse, įsiskolinimų bankui neturi. Šie duomenys suteikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė turi galimybę išmokėti atsakovui kompensaciją per tam tikrą laiką.Teisėjų kolegija, įvertina anksčiau padarytas išvadas apie tai, kad turto padalijimas natūra šiuo atveju negalimas, taip pat ieškovės pareikštą prašymą atsakovui priteistiną kompensaciją išdėstyti dvejiems metams (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 376 straipsnio 3, 4 dalys). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad teismo posėdžio, vykusio 2017-09-13, metu atsakovas E. S. nurodė, jog šiuo metu gyvena pas tetą, ji yra senyvo amžiaus ir negali vaikščioti, nueiti į parduotuvę, dėl to atsakovas turi ją prižiūrėti; taip pat atsakovas nurodė, kad turi galimybę gyventi tėvų bute (2017-09-13 teismo posėdžio garso įrašas: nuo 35 min. 33 sek.). Taigi atsakovas šiuo metu kitoje gyvenamojoje vietoje gyvena ir dėl asmeninių priežasčių, turi alternatyvą apsigyventi kitoje vietoje. Įvertinusi anksčiau nurodytus duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodytais pagrindais ginčo nekilnojamojo turto (buto) priteisimas ieškovei L. Š. natūra, ir 20 231 Eur kompensacijos priteisimas iš ieškovės atsakovui E. S. už ieškovei tenkančią didesnę bendro turto dalį bei tokios kompensacijos išmokėjimo atsakovui išdėstymas dvejiems metams neproporcingai nepažeistų atsakovo interesų, taip pat būtų racionalus, apsaugantis nepilnamečių vaikų interesus ir esamomis faktinėmis aplinkybėmis atitinkantis protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CK 3.127 straipsnio 3 dalis, CPK 284 straipsnio 1 dalis).Išnagrinėjusi byloje esančius įrodymus ir apeliacinių skundų argumentus, apibendrindama tai, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo E. S. kaltės, taip pat teisingai išsprendė klausimus dėl neturtinės žalos atlyginimo bei iš atsakovo priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo. Priimant skundžiamą sprendimą nepažeistos įrodymų vertinimą reglamentuojančios proceso teisės normos ir teisingai taikytos materialinės teisės normos, nustatant, kad šalių nekilnojamasis turtas (butas) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir teisingai nustatytos sutuoktinių turto dalys. Dėl to atsakovo E. S. apeliacinis skundas atmestinas. Tačiau, teisėjų kolegija daro išvadą, kad esamoms faktinėms aplinkybėms neteisingai taikytas turto padalijimo sutuoktiniams būdas natūra. Atsižvelgiant į tai, ieškovės L. Š. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-20 sprendimas keistinas, butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant natūra ieškovei L. Š., įpareigojant ieškovę išmokėti atsakovui E. S. toliau nurodyto dydžio kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismui pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Kadangi šioje byloje pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistos šalims po santuokos nutraukimo nustatytos turto dalys, o iš esmės pakeistas tik turto padalijimo tarp šalių būdas, šalių pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neperskirstytinos.Atsakovo E. S. apeliacinį skundą atmetus, jo bylinėjimosi išlaidos už apeliacinį skundą iš priešingos šalies nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Iš ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų detalizavimo ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė L. Š. turėjo 150 Eur išlaidų už advokatės teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestas, 150 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 98 straipsnis).Nustatyta, kad ieškovė L. Š. už apeliacinį skundą sumokėjo 80 Eur žyminio mokesčio dalį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-19 nutartimi ieškovė atleista nuo 744 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Iš byloje esančio ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų detalizavimo nustatyta, kad ieškovė turėjo 400 Eur išlaidų advokatės teisinei pagalbai už apeliacinio skundo parengimą. Kadangi tenkintas vienas iš dviejų ieškovės pareikštų apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 200 Eur išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti atlyginimas ir 40 Eur ieškovės už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalys). Kadangi ieškovė teismo nutartimi atleista nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, o atsakovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017-05-23 sprendimu, todėl žyminis mokestis apmokamas iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pateiktos 2017-09-12 pažymos nustatyta, kad patirta iš viso 157,69 Eur advokato išlaidų už atsakovui teikiamą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Įvertinus tai, kad advokato teisinė pagalba atsakovui E. S. buvo teikiama ir atsakovui atsikertant į ieškovės apeliacini skundo argumentus, o ieškovės apeliacinis skundas tenkintas tik iš dalies, iš ieškovės priteistina padengti valstybei 1/4 dalį atsakovui suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 39,42 Eur (CPK 96 straipsnio 3 dalis, 99 straipsnis).Papildomai pastebėtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-20 sprendimu iš atsakovo E. S. ieškovei L. Š. priteista 307,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmosios instancijos teisme. Taigi nustatyta, kad ieškovei iš atsakovo išnagrinėjus šią civilinę bylą iš viso yra priteistas 697,40 Eur (307,40 Eur + 150 Eur + 200 Eur + 40 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, dėl to pasisakytina toliau šioje nutartyje.

Dėl šalių tarpusavio reikalavimų įskaitymo ir teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.

Teisėjų kolegija įvertina tai, kad išnagrinėjus šią civilinę bylą apeliacine tvarka, šalims viena kitai nustatytos abipusės piniginės prievolės. Nustatyta, kad šioje civilinėje byloje iš atsakovo E. S. teismo priteista sumokėti ieškovei 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taip pat iš viso 697,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taigi, pagal teismo priteistas sumas atsakovo piniginės prievolės ieškovei šioje byloje sudaro iš viso 1 697,40 Eur. Taip pat nustatyta, kad iš ieškovės L. Š. teismo priteista sumokėti atsakovui E. S. 20 231 Eur dydžio kompensaciją už jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendimu nusprendus po santuokos nutraukimo L. Š. asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę „Renault Scenic“, iš ieškovės priteista sumokėti atsakovui E. Š. 500 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnę šio turto dalį. Taigi, pagal teismo priteistas sumas ieškovės piniginės prievolės atsakovui šioje byloje sudaro iš viso 20 731 Eur.Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme metu abi šalys sutiko su galimybe atlikti tarpusavio piniginių prievolių įskaitymą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokios priemonės taikymas šioje civilinėje byloje nepažeis šalių interesų, atitiks ekonomiškumo principą ir sumažins šalims galinčius kilti teismo sprendimo vykdymo kaštus.Esant vienarūšiams priešpriešiniams šalių reikalavimas, taikytinas įskaitymas. Ieškovės prievolė sumokėti atsakovui 500 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę kilnojamojo turto (transporto priemonės) dalį įskaitytina į atsakovo prievolę sumokėti ieškovei teismo priteistą neturtinę žalą (1 000 Eur – 500 Eur). Po to, ieškovės prievolė sumokėti atsakovui už ieškovei tenkančią didesnę nekilnojamojo turto (buto) dalį sumažintina likusia atsakovo prievolių atlyginti ieškovei teismo priteistą neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas byloje suma (20 231 Eur – (500 Eur + 697,40 Eur, t. y. iš viso 1 197,40 Eur)).Atsižvelgiant į tai, ieškovės L. Š. prievolė sumokėti atsakovui E. S. 500 Eur už jai tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį laikytina visiškai įvykdyta (pasibaigusia įskaitymu). Taip pat laikytinos įvykdytomis (pasibaigusiomis įskaitymu) atsakovo prievolės sumokėti ieškovei teismo priteistą neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidų byloje atlyginimą – iš viso 1 697,40 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta anksčiau, pažymėtina, kad atsakovui E. S. iš ieškovės L. Š. priteistina kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį po santuokos nutraukimo suma iš viso sudaro 19 033,60 Eur (20 231 Eur – 1 197,40 Eur).Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir atlikus teismo nustatytų šalių tarpusavio prievolių įskaitymą dalis šalių prievolių įskaitytos į kitas šalių prievoles ir pripažintos įvykdytomis. Atsižvelgiant į tai, iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-20 sprendimo rezoliucinės dalies pašalintinos sprendimo dalys atskirai nurodančios: iš ieškovės L. Š. atsakovui E. S. priteisti 500 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnę turto (transporto priemonės) dalį; iš atsakovo E. S. priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ieškovės L. Š. naudai; iš atsakovo E. S. priteisti ieškovei L. Š. 307,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovės prašymą ir anksčiau nurodytus motyvus dėl galimybės ir tikslingumo šį prašymą tenkinti, nusprendžia, kad ieškovė L. Š. įpareigotina išmokėti atsakovui E. S. 19 033,60 Eur kompensaciją, jos mokėjimą išdėstant dalimis dvejų metų (24 mėnesių) terminui nuo šios apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo mėnesio: ieškovė kiekvieną kalendorinį mėnesį, pradedant 2017 m. spalio mėnesiu, iki to mėnesio paskutinės dienos (įskaitytinai) įpareigojama sumokėti atsakovui po 793,07 Eur (19 033,60 Eur / 24 mėn.), pervedant lėšas į atsakovo banko sąskaitą (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-20 sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria po santuokos nutraukimo L. Š. asmeninės nuosavybės teise priteista 67/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sprendimo dalį, kuria E. S. (E. S.) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteista 33/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pašalinti iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies sprendimo dalį, kurioje atskirai nurodyta priteisti iš atsakovo E. S. (E. S.) 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ieškovės L. Š., naudai.

Pašalinti iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies sprendimo dalį, kurioje atskirai nurodyta priteisti iš ieškovės L. Š. atsakovui E. S. (E. S.) 500 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnę turto (transporto priemonės „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalį.

Pašalinti iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies sprendimo dalį, kurioje atskirai nurodyta priteisti iš atsakovo E. S. (E. S.) ieškovei L. Š. 307,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei L. Š. po santuokos nutraukimo natūra butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ieškovę L. Š. įpareigoti išmokėti atsakovui E. S. (E. S.) 19 033,60 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį.

Išdėstyti iš ieškovės L. Š. atsakovo E. S. (E. S.) naudai priteistos 19 033,60 Eur kompensacijos sumokėjimą dalimis dvejų metų (24 mėnesių) terminui nuo šios apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo mėnesio tokiu būdu: ieškovė L. Š. kiekvieną kalendorinį mėnesį, pradedant 2017 m. spalio mėnesiu, iki to mėnesio paskutinės dienos (įskaitytinai) privalo sumokėti atsakovui E. S. (E. S.) po 793,07 Eur kompensacijos dalį, pervedant lėšas į atsakovo E. S. (E. S.) banko sąskaitą.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės L. Š. 39,42 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsakovui E. S. (E. S.) suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.