- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-21
- Bylos Nr.
- 1A-320-519/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16949-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernesta Montvidienė, Gražvydas Poškus, Nijolė Matuzevičienė
- Nuteistasis
- D. K.
- Advokatai
- Juta Kareivė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. gynėjos advokatės J. K. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 281 straipsnio 6 dalį, ir skirta:
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams,
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir skirta D. K. subendrinta 6 (šešerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta D. K. laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.
Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo D. K. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
Į bausmės laiką D. K. įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2021-01-23 22.50 val. iki 2021-01-24 13.10 val., nuo 2021-08-21 14.19 val. iki 2021-08-23 13.10 val., iš viso 3 (trys) paros, ir laikoma, kad D. K. yra atlikęs dalį bausmės – 3 (tris) laisvės atėmimo dienas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, D. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 (penkeriems) metams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, D. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant K. M. priklausantį, Z. A. vardu registruotą, automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomą (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. K. nuteistas už tai, kad jis smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, tai yra, 2021 m. sausio 23 d., apie 21.30 val., motinos D. K. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,87 promilių girtumas), kilusio žodinio konflikto metu suko motinos D. K. dešinės rankos vidurinį pirštą ir vieną kartą ranka trenkė į veidą D. K., taip prakirsdamas jai nosį, tokiais veiksmais sukeldamas motinai D. K. fizinį skausmą.
2. Taip pat D. K. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. rugpjūčio 21 d., apie 13.57 val., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo išpūstame ore nustatyta daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio (apsvaigimo patikrinimo metu mažesnioji koncentracija – 1,91 promilės etilo alkoholio) nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams tarnybiniu automobiliu su įjungtais specialiais švyturėliais ir garso signalu privažiavus prie D. K. vairuojamo automobilio ir taip užkirtus jam kelią, D. K. nesustojo, ėmėsi veiksmų nuo policijos pareigūnų pabėgti – važiavo automobiliu atbuline eiga ir apsisukdamas automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekine dalimi atsitrenkė į stovinčio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinę dalį ir taip apgadino galinį bamperį bei atsitrenkė į pastato, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sieną, tęsdamas savo veiksmus D. K. toliau važiavo automobiliu ir sukdamas į dešinę ir įvažiuodamas į 154 kelią ((duomenys neskelbtini)) automobiliui slystant galine jo dalimi atsitrenkė į betoninę sienelę, toliau važiuodamas 154 keliu ((duomenys neskelbtini)), apie 14.00 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 127 punktų reikalavimus, kelio ženklą „Ribotas greitis“, kuriuo kelyje leidžiamas maksimalus 70 km/h greitis, nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio - neatsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, kelio būklę, važiuodamas apie 80–90 km/h greičiu, lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį ir grįždamas į savo važiuojamąją dalį automobilio nesuvaldė, įvažiavo į kelkraštyje esantį griovį, dėl ko įvyko eismo įvykis – automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertėsi ir eismo įvykio metu keleiviui E. J. padarytas sužalojimas – dešinio blauzdikaulio apatinės dalies lūžis, taip nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, keleiviui T. T. padarytas sužalojimas – galvos smegenų sukrėtimas, taip nežymiai sutrikdyta jo sveikata, keleiviui V. J. padaryti sužalojimai – odos nubrozdinimai kaktos kairėje, dešinėje pilvo pusėje, blauzdose, muštinė žaizda pakaušio srityje, dešiniųjų II – III, VI, IX, kairiųjų IV – XII šonkaulių lūžiai, krūtinkaulio kūno, kairės mentės, kryžkaulio lateralinės masės, stuburo 7 kaklo slankstelio dešinės lanko kojytės lūžiai, dešinio plaučio sumušimas, šlapimo pūslės plyšimas, pasaito plyšimas, ir dėl šlapimo pūslės ir pasaito plyšimo sunkiai sutrikdyta jo sveikata, keleiviui E. K. padaryti sužalojimai – poodinės kraujosruvos dešiniojo skruosto – žando srityje, dešinės ausies kaušelio – paausio srityje, kairės pusės antakio – abiejų vokų srityje, kairiajame smilkinyje, odos nubrozdinimai kaktoje, tarpantakyje, dešiniame skruoste, dešiniame momenyje, kairiojo smilkinio – skruosto srityje, viršugalvyje, pakaušyje, kakle, kairiame petyje, dešinėje alkūnėje, krūtinėje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos nosyje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje, muštinė žaizda smakre, pjautinės žaizdos kakle, kairio momenkaulio, kairiojo skruostikaulio, kaktikaulio, kairiojo nosikaulio, abiejų viršutinių žandikaulių, akytkaulio, pleištakaulio, dešinio smilkinkaulio, krūtinkaulio, dešinės pusės III-IV, VI ir kairės pusės II-V šonkaulių lūžiai, kaklinių I stuburo slankstelio panirimas ir V stuburo slankstelio lūžis su nugaros smegenų pažeidimu, kraujosruvos po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, abiejuose kaktinėse, dešinėje smilkininėje – momeninėje, kairėje pakaušinėje skiltyse, taip sunkiai sutrikdyta jo sveikata ir dėl kūno sumušimo sukelta mirtis.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistojo D. K. gynėja advokatė Juta Kareivė prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. spalio 6 d. nuosprendį ir skirti D. K. švelnesnę bausmę bei atidėti bausmės vykdymą.
3.1. Nurodo, kad D. K. dėl savo padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, davė išsamius parodymus, atsiprašė nukentėjusiųjų, turtinė ir neturtinė žala atlyginta draudimo. D. K. anksčiau niekada nebuvo teistas. Mano, kad buvo visos galimybės atidėti bausmės vykdymą, nustatant terminą, kurio metu jis galėtų įrodyti, jog savo veiksmų pavojingumą suprato ir ateityje daugiau nebenusikals.
3.2. Taip pat skunde gynėja nurodo, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas ir jos atidėjimas būtų pakankami bausmės tikslams pasiekti ir teisingas, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nuteistojo asmenybę. Teismas, parinkdamas bausmę kaltinamajam, neatsižvelgė į pačių nukentėjusiųjų bei žuvusiojo elgesį. Būtent jie kartu vartojo alkoholį, palaikė mintį važiuoti neblaiviems ir, policijos pareigūnams stabdant automobilį, D. K. paskatino bėgti. D. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir pasidavęs kitų asmenų įtakai, priėmė neteisingą sprendimą, kurio pasekmės buvo vieno asmens žūtis.
4. Teismo posėdyje nuteistasis D. K. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmestinas
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Nuteistojo D. K. gynėja neginčija D. K. nuteisimo pagrįstumo, tačiau nesutinka su jam paskirtos bausmės individualizavimu, prašo sušvelninti paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį ir taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Taigi, šiuos aspektus teisėjų kolegija išsamiai aptaria šioje nutartyje.
Dėl bausmės nuteistajam D. K. individualizavimo
6. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus (bausmės skyrimas) reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvus norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
7. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis bei jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti bei paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaltininko asmenybė – viena iš BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindinių aplinkybių, į kurią teismas atsižvelgia skirdamas bausmę. Įstatymas nereglamentuoja, kokie duomenys apibūdina kaltininko asmenybę, kiekvienu atveju dėl to sprendžia teismas (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas sąmoningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo vidinį pasaulį, dorovės, etikos nuostatas. Dažniausiai nusikalstama veika asmuo realizuoja save, todėl iš padarytos nusikalstamos veikos vienaip ar kitaip matyti kaltininko asmenybė.
8. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad D. K. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), D. K. atsakomybę dėl nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį įvykdymo sunkinančia pripažinta tai, kad nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nuteistasis anksčiau neteistas, tačiau daug kartų baustas administracine tvarka, iš jų ne kartą baustas už nusižengimus įvykdytus jam nustačius vidutinį, sunkų girtumo laipsnį, turi galiojančių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka. Taip pat įvertinta tai, kad jis nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, t. y. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. D. K. įvykdė dvi nusikalstamas veikas: vieną, priskiriamą nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), smurtiniais veiksmais sukėlė savo motinai fizinį skausmą, kitą –neatsargų nusikaltimą, grubiai pažeidžiant kelių eismo taisykles buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės– žmogaus mirtis, taip pat vienas asmuo sužalotas nežymiai, kitas – nesunkiai, o trečiajam asmeniui sunkiai sutrikdyta sveikata.
9. Įvertinus visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžius nustatė mažesnius nei jam inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatyti bausmių vidurkiai bausmes, kurias vertinti kaip aiškiai per griežtas nėra pagrindo, jų skyrimas neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant D. K. skirtas bausmes, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, visapusiškai atsižvelgiant tiek į nuteistojo asmenybę, tiek į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytomis nusikalstamomis veikomis, pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti jo teisinę padėtį, šioje byloje nenustatyta. Be to, nuteistajam D. K., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu, paskirta subendrinta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, todėl dar labiau mažinti apeliantui paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo.
Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo
10. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Bausmės vykdymo atidėjimas yra tokia bausmės įgyvendinimo forma, kuri galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas.
11. Darydamas išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas privalo įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad atvejai, kai kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ir dėl to žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, suponuoja būtinybę skirti griežtesnes bausmes. Labai sunkių padarinių reikšmės skiriamai bausmei negali sumenkinti byloje nustatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ar teigiamai apibūdinama jo asmenybė. Atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2010, 2K-243-648/2015, 2K-7-49-788/2016 ir kt.).
12. Nagrinėjamu atveju D. K. buvo nustatytas vidutinis girtumas, leistiną promilių ribą viršijantis daugiau nei keturis kartus, t. y. Kelių eismo taisyklės buvo pažeistos itin šiurkščiai. Be to, D. K. vairavo automobilį ne tik būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau ir neturėdamas teisės vairuoti šios transporto priemonės (neįgijęs), viršijo leistiną greitį, nesustojo stabdomas policijos pareigūnų, ėmėsi veiksmų nuo policijos pareigūnų pabėgti, apgadino kitiems asmenims priklausantį turtą, viršijęs leistiną greitį, neatsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, kelio būklę, lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį ir grįždamas į savo važiuojamąją dalį automobilio nesuvaldė, įvažiavo į kelkraštyje esantį griovį, dėl ko įvyko eismo įvykis. Kaip jau buvo minėta, dėl tokių nuteistojo D. K. veiksmų, įvykus autoįvykiui, žuvo keleivis E. K., kitiems keleiviams: T. T. nežymiai sutrikdyta sveikata, E. J. – padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o keleiviui V. J. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nors nuteistasis D. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, atsiprašė nukentėjusiųjų už sukeltą eismo įvykį, tačiau anksčiau aptartas nuteistojo elgesys neleidžia taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimo, nepaisant to, jog tokio pobūdžio nusikaltimas yra padarytas pirmą kartą, ar jis iš vis teisiamas pirmą kartą. Būtent nuteistojo D. K. atsainus požiūris į alkoholio vartojimą, ką patvirtina ir jo padaryti administraciniai nusižengimai bei jo girtumas turėjęs įtakos nusikalstamos veikos prieš motiną padarymą, neleidžia teisėjų kolegijai juo pasitikėti ir švelninti bausmės atlikimo formą.
13. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.
14. Šių bylos aplinkybių individualus vertinimas paneigia galimybę D. K. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Šios išvados nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad nukentėjusieji ir žuvusysis kartu vartojo alkoholį, jog jie palaikė mintį važiuoti neblaiviems. Nors skunde nurodoma, kad kartu važiavę asmenys, policijos pareigūnams stabdant automobilį, D. K. paskatino bėgti, tačiau tokia versija iš esmės nurodoma tik apeliaciniame skunde, jos nepatvirtino nei vienas iš nukentėjusiųjų, o be to, vairuojantis automobilį asmuo pats turi suvokti, jog policijos pareigūnams tarnybiniu automobiliu su įjungtais specialiais švyturėliais ir garso signalu stabdant automobilį, jis privalo vykdyti teisėtą policijos pareigūnų reikalavimą sustoti.
15. Įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams ir norui keisti pasirinktą gyvenimo būdą, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti tiek nusikalstamas veikas, tiek daryti administracinius nusižengimus, jų nevertindamas kritiškai. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo D. K. gynėjos prašymas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam D. K. atmestinas.
16. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. K. paskirta bausmė individualizuota tinkamai, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimus, teisingumo, proporcingumo principus. Todėl keisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. spalio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria išspręstas bausmės skyrimo klausimas nuteistajam D. K., gynėjos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo D. K. gynėjos advokatės J. K. apeliacinį skundą.