Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui A. S. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo pilnamečiui vaikui priteisimo, trečiasis asmuo – O. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Dėl materialinės paramos ieškovei būtinumo

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. CK 3.192¹ straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. CK 3.192¹ straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. CK 3.192¹ straipsnio 4 dalis nustato, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi šio kodekso 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai.

9. Lietuvos teismų praktikoje yra nurodytos sąlygos, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2013).

10. Paramos dydis negali būti susietas su tais pačiais kriterijais, taikomais sprendžiant dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui, nes sprendžiama ne dėl išlaikymo, o dėl paramos teikimo. Tėvų pareiga išlaikyti pilnametį vaiką nėra besąlyginė, t. y. sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą, reikia atsižvelgti į tai, ar vaikas atitinka nurodytus kriterijus. Priteisiant išlaikymą besimokančiam pilnamečiui vaikui, turi būti įvertinti vaiko turimas turtas ir pajamos bei jo poreikiai, tai pat turi būti laikomasi principo, kad vaikui teikiamas išlaikymas turi būti skirtas vaiko būtiniems kasdieniams poreikiams tenkinti (maistui, aprangai, būstui, mokslams, sveikatai), o ne tapti papildomu pajamų ar praturtėjimo šaltiniu arba būdu sukaupti santaupų.

11. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą priteisti išlaikymą, privalo įrodyti šių aplinkybių visumą: 1) mokymosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose faktą; 2) sąžiningo ir pažangaus mokymosi faktą; 3) paramos jam būtinumo faktą; 4) tėvų galimybės teikti išlaikymą faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Spręsdamas dėl paramos pilnamečiam moksleiviui priteisimo, teismas įvertina ir tai, ar išlaikymo reikalaujantis pilnametis moksleivis yra rūpestingas vykdydamas savo pareigas mokytis, nes nesuderinamo elgesio draudimas yra bendrojo sąžiningumo principo, kurio nesilaikymas reikštų ir teisės į išlaikymą paneigimą, dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

12. Esminės CK 3.192ˡ straipsnio taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, jog paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalies nuostatas pilnametystės sulaukęs asmuo turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Įvertinęs aptartas nuostatas, teismas konstatuoja, kad tėvų pareiga išlaikyti pilnametystės sulaukusius savo vaikus nėra absoliuti ir priklauso nuo tėvų finansinių galimybių ir kitų CK 3.1921 straipsnyje nurodytų sąlygų buvimo (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-123-479/2016).

13. Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti įstatymai įtvirtina asmens teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 str. 1 d.). CK 3.192¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo.

14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė A. M. yra atsakovo A. S. ir trečiojo asmens O. M. dukra. (duomenys neskelbtini) ieškovė tapo pilnamete. Iš 2023 m. spalio 10 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovė A. M. mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Mokslo metai baigsis (duomenys neskelbtini). Ugdymo proceso metu ieškovė dirbti neturi galimybės dėl įtempto mokslų grafiko gimnazijoje bei būsimų baigiamųjų egzaminų. Taigi, teismo vertinimu, ieškovė kol kas neturėjo ir neturi galimybių laisvu nuo mokslų laiku gauti papildomų pajamų ir pati iš dalies pasirūpinti savo poreikių tenkinimu, nes ieškovės pastangos yra sutelktos į vidurinio išsilavinimo įgijimą. Nors ieškovės pažymių vidurkis nėra aukštas, ieškovė deda pastangas jį pagerinti, ketina naudotis korepetitorių paslaugomis, todėl nėra pagrindo vertinti, kad ieškovė nesąžiningai vykdo pareigą mokytis. Ieškovės pastangos šiuo metu sutelktos į vidurinio išsilavinimo įgijimą ir tai turi tiesioginę reikšmę jos tolesnėms studijoms, galimybei įgyti profesiją, įsidarbinti ir gauti darbines pajamas, todėl darytina išvada, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki.

15. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, kad tėvai turi pareigą išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įvertinus besimokančio mokykloje mokinio pareigas didžiąją laiko dalį skirti mokymuisi, lankyti pamokas, atlikti namų darbus, teismas sprendžia, kad, siekiant padėti ieškovei, kaip moksleivei, įgyvendinti savo teisę siekti vidurinio išsilavinimo (nors ir įgijusiai visišką civilinį veiksnumą), būtina tėvų parama, kol ji baigs mokslus. Šios aplinkybės sudaro pagrindą ieškovei, kaip pilnamečiui vaikui, gauti išlaikymą iš atsakovo.

Dėl atsakovo galimybės teikti išlaikymą (paramą) ir priteistinos sumos dydžio

16. Nustačius, kad pilnametis vaikas mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, yra ne vyresnis nei 24 metų ir jam reikalinga parama bei kad tėvai turi galimybę prisidėti prie vaiko išlaikymo, išlaikymo dydžiui nustatyti taikytini tie patys kriterijai, kaip ir išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams priteisimo bylose (CK 3.192ˡ straipsnio 3, 4 dalys, 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai).

17. Sprendžiant dėl priteistinos paramos dydžio, nustatyta, kad ieškovei turtinė parama reikalinga mokslams gimnazijoje, kadangi reikalinga samdyti korepetitorius tinkamam pasirengimui stoti į universitetą bei įsigyti mokslo priemones. Taip pat, kad galėtų patenkinti savo asmeninius poreikius ir prisidėti prie pragyvenimui būtinų išlaidų, už kurias moka mama (trečiasis asmuo), t. y. maistas, būsto išlaikymas, higienos prekių, rūbų įsigijimas, nuvykimo į ugdymo įstaigą išlaidos ir kt. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo papildomai nurodė, kad šiuo metu nedirba dėl sveikatos problemų, gauna socialinę išmoką, jos pajamas sudaro 300 Eur per mėnesį. Šeimai padeda trečiojo asmens tėvai.

18. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Orientacinis kriterijus išlaikymo priteisimo bylose yra pusė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus darbo užmokesčio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012). Tačiau teismas kiekvieną atvejį vertina individualiai ir išlaikymo dydis, atsižvelgiant į reikšmingų aplinkybių (patvirtinančių vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį) visumą, gali būti priteisiamas tiek didesnis, tiek mažesnis nei pusė minimalaus darbo užmokesčio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

19. Aplinkybė, kad ieškovė mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, rodo, kad jos galimybės užsidirbti lėšų pragyvenimui yra ribotos. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė nekilnojamojo ir (ar) registruoto kilnojamojo turto neturi, gyvena kartu su trečiuoju asmeniu (motina), yra jos išlaikoma. Ieškovės finansinė padėtis patvirtina, jog ji neturi pakankamai lėšų pragyvenimui. Be to, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės poreikiai iš esmės pasikeitė (sumažėjo), nuo tada kai jai buvo mokamas išlaikymas iki jos pilnametystės.

20. Nors atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, duomenų apie jo finansinę padėtį byloje nėra, jo pozicija dėl ieškinio reikalavimų teismui nežinoma, tačiau yra darbingo amžiaus, gyvena (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas teismui oficialių duomenų apie savo gaunamas pajamas, turtinę padėtį, turimus įsipareigojimus, finansines galimybes teikti dukrai išlaikymą nepateikė, darytina išvadą, kad jis tikrosios savo materialinės padėties neatskleidė.

21. Ieškinyje ieškovė detaliai nurodė, kokie yra jos poreikiai ir kokio dydžio piniginės sumos tam yra reikalingos. Teismo vertinimu, materialinė parama yra būtina drabužiams, avalynei, maistui, higienos priemonėms įsigyti, visuomeninio transporto išlaidoms apmokėti, taip pat mokyklinėms reikmėms, būstui ir kitoms būtinosioms reikmėms, pvz., sveikatai. Ieškovės skaičiavimu, mėnesio būtinųjų išlaidų sumą sudaro 600 Eur.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas vienos minimalios mėnesio algos orientacinis kriterijus dėl vaikams priteistino išlaikymo būtiniesiems poreikiams patenkinti dydžio. Lietuvos Respublikoje nuo 2023 m. sausio 1 d. minimalios mėnesinės algos dydis yra 840 Eur, atskaičius mokesčius – 633 Eur.

23. Ieškovė taip pat kas mėnesį gauna vaiko išmoką, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. per mėnesį yra 85,75 Eur. Todėl orientacinis vaikams priteistino išlaikymo būtiniesiems poreikiams patenkinti dydis iš kiekvieno iš tėvų šiuo metu būtų po 274 Eur ((633 Eur – 85,75 Eur) / 2).

24. Pažymėtina ir tai, kad, esant gerai finansinei išlaikymą privalančio teikti tėvo padėčiai, nedraudžiama teikti ir didesnį išlaikymą besimokančiam pilnamečiam vaikui, tačiau, esant tokiai situacijai, kai atsakovo pajamos nežinomos, byloje nėra duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, taip pat nėra duomenų, ar jis turi daugiau išlaikytinių, vaiko poreikiai negali būti suabsoliutinami ir negali būti tenkinami visa apimtimi, todėl, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, tektų apsiriboti suma, artimesne minimumui.

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad įvertinus ieškovės būtinuosius poreikius ir su tuo susijusias išlaidas, į tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, turtinius įsipareigojimus, gaunamas pajamas, finansines galimybes teikti išlaikymą, atsakovo sveikatos būklę, ieškovės paramai per mėnesį turėtų pakakti 250 Eur, ši suma yra protingo dydžio ir kartu su trečiojo asmens teikiama parama užtikrins bent minimalius būtiniausius ieškovės poreikius. Be to, įvertinus, kad iš valstybės ieškovei yra mokama 85,75 Eur išmoka vaikui, tokio dydžio parama laikytina pagrįsta ir reikalinga, proporcinga ieškovės poreikių ir jos tėvų turtinei padėčiai, nepadarys žalos atsakovo teisėms ir interesams.

26. Išlaikymas priteistinas kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškovė baigs mokytis (duomenys neskelbtini), tai yra iki (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau nei jai sukaks 24 metai, išlaikymą pervedant į ieškovės asmeninę sąskaitą.

27. Pažymėtina, kad šiuo metu byloje nėra duomenų apie ieškovės ketinimus mokytis aukštojoje ar profesinėje mokykloje ir ar jai bus reikalinga parama. Ieškovei tęsiant mokslus kitoje mokymo įstaigoje, ji turės teisę iš naujo kreiptis dėl paramos priteisimo iš atsakovo, jeigu tokia parama bus reikalinga.

28. Sprendimo dalis dėl išlaikymo (paramos) priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl įsiskolinimo priteisimo

29. Ieškovė taip pat pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo paramos įsiskolinimą už 2022 metų kovo-gruodžio mėnesių laikotarpį (po 300 Eur kas mėnesį) bei išlaikymas po 300 Eur už kiekvieną mėnesį nuo 2023 metų sausio, kai teismui buvo pateiktas ieškinys, t. y. bendrai iš viso reikalaujama priteisti 3 000 Eur įsiskolinimą. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pakeitė šį reikalavimą ir sumažino iš atsakovo priteistino išlaikymo įsiskolinimą iki 2 500 Eur.

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad paramos pilnamečiui vaikui įsiskolinimas kaip toks iš esmės gali būti ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011). Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Ieškovė pilnametystės sulaukė 2022 m. vasario 21 d., ieškinys pateiktas teismui 2023 m. sausio 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

32. Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją dalį savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, ir parama siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti. Abu tėvai turi padėti moksleiviui (savo vaikui) padėti įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, ypač, kai pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje valstybėje būtino vidurinio išsilavinimo, kuris vėliau taptų pamatu siekiant aukštesnio išsilavinimo ar profesijos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2012, 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011 ir kt.).

33. Be to, tėvų pareiga išlaikyti savo pilnamečius vaikus kildinta ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Šiuo klausimus taip pat pasisako ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodydamas, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012).

34. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra pagrįstų duomenų ar pagrįstų atsakovo argumentų, kad šios paramos ieškovei, tapus pilnametei ir mokantis gimnazijoje, nereikėjo ar ji būtų neprotingo dydžio. Pripažinti, kad tik ieškovės motina (trečiasis asmuo) turėjo išlaikyti pilnametę dukrą besimokančią gimnazijoje neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Taigi, byloje nustatyta, kad atsakovas nepagrįstai pareigos teikti išlaikymą savo dukrai nevykdė ieškovei sulaukus pilnametystės, nemokėjo už 2022 metų kovo-gruodžio mėnesių laikotarpį, kas bendrai sudaro 2 500 Eur (skaičiuojant už 10 mėnesius po 250 Eur). Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl 2022 metais taikomo minimalioji darbo užmokesčio, nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali alga buvo 730 Eur (apie 634 Eur atskaičius mokesčius). Taigi, teismas vertina, kad ieškovės reikalavimas dėl 2 500 Eur išlaikymo (paramos) įsiskolinimo yra pagrįstas. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, iš atsakovo priteistinas ieškovei 2 500 Eur išlaikymo (paramos) įsiskolinimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

35. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

36. Ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba (duomenys neskelbtini) ir ji buvo visiškai (100 proc.) atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Nuo žyminio mokesčio mokėjimo ieškovė yra atleista ir CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

37. Šioje byloje ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dėl ieškinio reikalavimų priteisti išlaikymą (išlaikymo įsiskolinimą). Už reikalavimą (teikiant ieškinį elektroninio ryšio priemonėmis) dėl periodinio išlaikymo (paramos) žyminis mokestis sudarė 67,50 Eur (250 Eur x 12 mėn.) x 0,03) – 25 proc.), o už reikalavimą dėl 2 500 Eur išlaikymo įsiskolinimo – 56 Eur. Ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje sudaro 191,67 Eur (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies (83,33 proc.), todėl iš atsakovo priteistina bendrai 102,50 Eur žyminio mokesčio ir 159,72 Eur išlaidų už antrinės pagalbos teikimą valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

38. Atsakovas dokumentų, patvirtinančių jo patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, nepateikė.

39. Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 33,97 Eur sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Patenkinus ieškinį iš dalies iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 28,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

40. Atsakovui išaiškintina, kad priteistos į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidos mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant išlaidas, susijusias su procesiniu dokumentų įteikimu (28,20 Eur), nurodomas įmokos kodas – 5662.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymą (paramą) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. sausio 13 d.) iki kol ieškovė baigs studijas (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau nei iki jam sueis 24 metai.

Priteisti ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 102,50 Eur (vieno šimto eurų ir 50 ct) žyminio mokesčio ir 159,72 Eur (vieno šimto penkiasdešimt devynių eurų ir 72 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą.

Išaiškinti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“. Žyminio mokesčio suma mokama į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 28,20 Eur (dvidešimt aštuonis eurus ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidų pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo (paramos) priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.