Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-373-175-2014

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2014-05-15
Bylos Nr.: 1A-373-175-2014
Teisminio proceso Nr.: 1-20-1-00450-2012-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Algerdas Urbšys (pirm.), Albinas Antanaitis, Olegas Šibkovas
Nuteistasis: R. P.
Nukentėjusysis: E. V.
Advokatai: Evaldas Liutkevičius

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-373-175-2014

Teisėja Tatjana Butkienė Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00450-2012-8

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.6.4.1; 2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Albino Antanaičio ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui, nuteistajam R. P., jo gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui, nukentėjusiajai E. V., jos atstovui advokatui R. M., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nuosprendžio, kuriuo

R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 str. ir jam paskirta 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.

Nukentėjusiosios E. V. civilinis ieškinys tenkintas visiškai, iš R. P. nukentėjusiajai priteisiant nusikaltimu padarytai 230 356,21 Lt turtinei žalai atlyginti ir 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 6 d. iki 2012 m. gegužės 30 d., tiksliau nenustatytu laiku, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, kuris dirba privačiame juridiniame asmenyje, t. y. būdamas UAB „(duomenys neskelbiami)“ direktoriumi, 2007 m. sausio 2 d. sudaręs pasaugos sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbiami)“ ir Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato, ir būdamas atsakingu už bendrovės veiklą bei turėdamas teisę veikti šio juridinio asmens vardu, saugomose patalpose (duomenys neskelbiami), netinkamai atliko savo pareigas – netinkamai saugojo nukentėjusiosios E. V. didelės vertės turtą – keturis vandens motociklus „Sea doo“ Nr. (duomenys neskelbiami), Nr. (duomenys neskelbiami), Nr. (duomenys neskelbiami), Nr. (duomenys neskelbiami), du vandens motociklus „Kawasaki“ Nr. (duomenys neskelbiami), Nr. (duomenys neskelbiami), dėl ko iš saugomų vandens motociklų dingo dalys, t. y. iš „Sea-Doo“ Nr. (duomenys neskelbiami) turbo kompresorius 6 893,52 Lt vertės, elektrinis blokas 4 716,84 Lt vertės, elektrinis blokas 2 786,65 Lt vertės, uždegimo žvakė 83,56 Lt vertės, babina 208,89 Lt vertės, starterio relė 62,67 Lt vertės, kuro purkštukai 1 069,54 Lt vertės, kuro veleno turbina 1 057,01 Lt vertės, vandens turbina 3 647,30 Lt vertės, bei spidometras 1 052,83 Lt vertės, Nr. (duomenys neskelbiami) variklis 41 407,05 Lt vertės, elektrinis blokas 4 716,84 Lt vertės, kuro purkštukas 1 069,54 Lt vertės, uždegimo žvakė 83,56 Lt vertės, babina 208,89 Lt vertės bei vandens turbina 3 647,30 Lt vertės, Nr. (duomenys neskelbiami) variklis 41 407,05 Lt vertės, vandens turbina 3 647,30 Lt vertės, spidometras 1 052,83 Lt vertės, Nr. (duomenys neskelbiami) variklis 41 407,05 Lt vertės, veleno turbina 3 647,30 Lt vertės, turbo kompresorius 6 893,52 Lt vertės, vandens turbina 3 647,30 Lt vertės bei valdymo trosas 417,79 Lt vertės, „Kawasaki“ Nr. (duomenys neskelbiami) turbo kompresorius 6 893,52 Lt vertės, variklis 41 407,05 Lt vertės, elektroninis blokas 4 716,84 Lt vertės, valdymo blokas 2 088,94 Lt vertės, Nr. (duomenys neskelbiami) priekinės daiktadėžės dangtelis 417,00 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. V. didelę 230 356,21 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistojo R. P. gynėjas advokatas E. L. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo R. P. išteisinti, o nukentėjusiosios E. V. civilinį ieškinį atmesti, arba, apeliacinės instancijos teismui dėl kaltės priėmus sprendimą, analogišką priimtajam pirmosios instancijos teismo, nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio pakeisti, pripažįstant E. V. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Skunde gynėjas nurodo, kad R. P. tariama kaltė grindžiama pirmiausia tuo, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbiami)“ direktoriumi, jis turėjo pareigą ir buvo atsakingas už konfiskuotų daiktų sandėliavimą ir išsaugojimą tokių, kokie jie buvo jam pristatyti, o už jų praradimą, trūkumą ir sugadinimą turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka. Šiai R. P. priedermei, nors jos jis niekuomet ir neginčijo, pabrėžti ir įrodyti skundžiamame nuosprendyje buvo skirtas itin didelis dėmesys, nurodant ne tik baudžiamojo kodekso straipsnius, patvirtinančius R. P. esant valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, bet ir bendrovės įstatus, darbo sutartį pasaugos sutartis ir kt. Pabrėžtinai didelis dėmesys šių aplinkybių nustatymui skundžiamame nuosprendyje antraeile ir tarsi ne itin reikšminga paverčia faktiškai pagrindinę šioje byloje nustatinėtiną aplinkybę – ar minėti vandens motociklai saugojimui į UAB „(duomenys neskelbiami)“ sandėlį buvo pristatyti tvarkingi ir be jokių detalių trūkumų. Pirmosios instancijos teismo manymu, bylos duomenys leidžia daryti kategorišką ir neginčijamą išvadą, esant įrodyta, kad pridavimo saugoti į UAB „(duomenys neskelbiami)“ momentu jokių detalių, kurių vėliau pasigedo E. V., minėtuose vandens motocikluose netrūko. Tačiau tokia išvada nepagrįsta ir prieštaraujanti faktinėms bylos aplinkybėms. Skundžiamame nuosprendyje ne kartą pabrėžta E. V. parodžius, kad nors vandens motociklai buvo naudoti, jų įgijimo momentu jie buvo su visomis pagrindinėmis detalėmis, techniškai tvarkingi ir sukomplektuoti, tačiau nenurodyta, kokie faktiniai bylos duomenys šiuos subjektyvius nukentėjusiosios teiginius patvirtina. E. V. teiginys, kad esant kokiems nors vandens motociklų trūkumams, šie trūkumai nurodomi jų įgijimo dokumentuose, tačiau tokie trūkumai nebuvo nurodyti ar užfiksuoti. Pirmosios instancijos teismas šį teiginį įvertino kaip objektyviai nustatytą aplinkybę ir padarė išvadą, kad apie kokius nors gedimus, detalių trūkumus ar panašiai iki vandens motociklams patenkant į UAB „(duomenys neskelbiami)“ sandėlį, byloje duomenų nėra. Tokia išvada aiškiai prieštarauja bylos faktiniams duomenims, kuriuos neginčijamai patvirtinai byloje esantys dokumentai. Jau pradiniame minėtų vandens motociklų pirkimo-pardavimo sandorio dokumente – JAV įmonės (duomenys neskelbiami) komerciniame pasiūlyme E. Š. įmonei (tuo metu taip vadinosi E. V. priklausanti įmonė) nurodyta, kad visi aštuoni siūlomi vandens motociklai yra su mechaniniais gedimais (t. l, b. l. 116). E. Š. įmonė, priimdama šį komercinį pasiūlymą, patvirtino supratusi, kad visi vandens motociklai yra su mechaniniais gedimais (t. l, b. l. 117). Visose aštuoniose (duomenys neskelbiami) sąskaitose-faktūrose, pateiktose E. Š. įmonei, yra nurodyta, kad žalos rūšis – mechaninis gedimas (t. 1, b. l. 101, 103, 105, 107, 109, 111, 113, 115, 132-140). Nei viename iš minėtų dokumentų nurodyti mechaniniai gedimai nekonkretizuoti, tačiau apie jų mastą ir įtaką vandens motociklų vertei galima spręsti iš minėtose sąskaitose-faktūrose nurodytų vandens motociklų kainų, svyruojančių nuo 350 iki 500 JAV dolerių už vieną vandens motociklą. Pati E. V. viso proceso metu nuosekliai teigė vandens motociklus buvus praktiškai naujus, o toks motociklas, sutinkamai su jos parodymais, teismui duotais 2014-01-21, kainuoja ne mažiau 10 000 JAV dolerių. Abejotina, kad tokį itin drastišką kainų pokytį galėjo lemti byloje minimas vieno veidrodėlio trūkumas ar nežymūs dažų dangos įbrėžimai korpuse. Be to, pažymėtina, jog teismas neįvertino aplinkybės, jog 2007-11-16, priduodant minėtus vandens motociklus saugojimui į UAB „(duomenys neskelbiami)“, E. V. nedalyvavo, vandens motociklų nematė ir jų būklės atidavimo saugoti UAB „(duomenys neskelbiami)“ sandėlį momentu įvertinti niekaip negalėjo.

Skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo manymu, jog tai, kad nei vienam vandens motociklui jo perdavimo saugoti UAB „(duomenys neskelbiami)“ metu netrūko jokių detalių, kurių vėliau pasigedo E. V., patvirtina ir liudytojų – policijos pareigūnų D. Č., R. M., D. K. parodymai, bei liudytojo A. M. parodymai. Skundo autoriaus nuomone, tokia išvada nepagrįsta. 2014-01-21 apklausos metu teisme policijos pareigūnai patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad motociklus sandėlyje apžiūrėjo tik iš išorės, motociklų vidaus komplektacijos neapžiūrinėjo, nes tam reikia specialių žinių (t. 1, b. l. 35, 37, 40). Akivaizdu, kad visi trys nurodyti policijos pareigūnai neturėjo jokių specialių žinių, kurios būtų jiems leidusios įvertinti vandens motociklų techninę būklę, nustatyti galimą detalių trūkumą ir pan., be to, jie ir neturėjo tokio tikslo. To paties teismo posėdžio metu apklausto liudytojo A. M. parodymai skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai įvertinti kaip vieni iš svarbiausių R. P. kaltės įrodymų. Liudytojas A. M. teisme parodė, kad 2007 metais dirbo UAB „(duomenys neskelbiami)“ mechaniku ir buvo įpareigotas policijos pareigūnų sandėlyje Veiverių gatvėje identifikuoti, ar ten buvusių vandens motociklų kėbulų numeriai sutampa su iškaltais lentelėse. Motociklai buvo nenauji, bet vizualiai tvarkingi, tačiau jo uždavinys buvo vien nustatyti, ar motociklai nevogti, todėl išsamiai jų techninės būklės nevertino. Tačiau šio liudytojo dalyvavimas 2007 metais vykusioje vandens motociklų apžiūroje jokiuose dokumentuose nebuvo įformintas, jis niekur nepasirašė. Kadangi po šios apžiūros pakeitė savo kompiuterį, 2007 metais apžiūros duomenų neišsaugojo, dėl ko negali tvirtinti, kad ir 2012 metais apžiūrinėjo tuos pačius vandens motociklus. 2007 metais apžiūrėjo tik „Sea-doo“ vandens motociklus, „Kawasaki“ motociklų iš viso neapžiūrinėjo, kadangi reikiamų tam žinių apie šio modelio motociklus neturėjo. Šio liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisme nebuvo pagarsinti, tačiau, vadovaujantis įrodymų viseto vertinimo principu, pirmosios instancijos teismas ir juos privalėjo vienaip ar kitaip įvertinti, ko, sprendžiant iš skundžiamo nuosprendžio, nepadarė. Liudytojas A. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad prisijungęs pagal VIN kodą jis galėjo identifikuoti kėbulo numerį, bet negalėjo matyti, ar trūksta kokių nors dalių ir negalėjo matyti jų išmontavimo požymių. Kad motociklai techniškai tvarkingi, nustatė tik vizualiai, jų techninės būklės netikrino, nes neturėjo tokios užduoties (t. 1, b. l. 38). Vertindamas tokius šio liudytojo parodymus, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad menama A. M. kvalifikacija, reikiamų specialių žinių turėjimas ir net tuometinė darbovietė bei užimtos pareigos yra vien žodinė jo paties deklaracija, nepatvirtinta jokiais bylos medžiagoje esančiais dokumentais ar kitais objektyviais faktiniais duomenimis. A. M. teisinis statusas šioje byloje yra liudytojas ir jo parodymai nėra kuo nors viršesni ar vertintini pagal kitokius kriterijus nei visų kitų liudytojų parodymai. A. M. menamas dalyvavimas 2007 metais vykusioje vandens motociklų apžiūroje buvo neoficialus ir neužfiksuotas jokiuose byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose, jokių 2007 metų apžiūros duomenų jis nėra išsaugojęs. Paties A. M. parodymais nustatyta, kad vandens motociklų „Kawasaki“ jis iš viso neapžiūrinėjo, todėl teigti esant jo parodymais nustatytas kokias nors aplinkybes, siejamas su šių motociklų technine būkle, nėra jokio pagrindo.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad prie įrodymų visumos, patvirtinančios R. P. kaltę, priskirtini ir liudytojo N. P. parodymai, taip pat nepagrįsta. Šis liudytojas, apklausiamas teisme, parodė, kad 2010 metų vasarą, jam dirbant UAB „(duomenys neskelbiami)“, atvyko du lenkai ir dalyvaujant Kauno apskrities VPK Centro PK darbuotojams, du iš aštuonių saugotų vandens motociklų atsiėmė, kaip jiems priklausančius. Lenkai viską labai atidžiai apžiūrėjo, tačiau jokių pretenzijų dėl motociklų kokybės nepareiškė. Tokie minėto liudytojo parodymai neišvengiamai turėjo sukelti eilę abejonių, laikytinų iki šiol nepašalintomis. Liudytojo N. P. parodymuose nurodytiems asmenims atsiimant motociklus, šie minėtoje saugojimo vietoje buvo laikomi jau beveik trejus metus, todėl arba iki to momento jokios detalės iš jokių motociklų nebuvo dingę, nes visiškai nelogiška būtų manyti, jog menami piktadariai kažkodėl aplenkė būtent tuos du motociklus, arba detalių trūkumas motocikluose juos atsiimantiems asmenims buvo ne staigmena, o iš anksto žinoma aplinkybė, atsiradusi dar prieš motociklams patenkant į UAB „(duomenys neskelbiami)“ sandėlį. Suprantama, kad šiuo atveju galima prielaida, jog detalės iš likusių šešių vandens motociklų galimai dingo ne anksčiau, kaip laikotarpiu nuo minėtų dviejų motociklų atidavimo asmenims, įvardintiems „lenkais“ iki 2012-05-30, tačiau šiuo atveju pabrėžtina, kad R. P. nuteistas už BK 229 str. numatytą nusikalstamą veiką, kurią, kaip teigiama skundžiamame nuosprendyje, jis padarė laikotarpiu nuo 2007-11-06 iki 2012-05-30. Bet kuriuo atveju „lenkais“ įvardintų asmenų ikiteisminio tyrimo metu net nebandyta nustatyti ir apklausti, kaip ir motociklų jiems atidavimo procese dalyvavusių policijos pareigūnų. Todėl darytina išvada, kad spręsdamas kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas liudytojo N. P. parodymais, kaip vienu kaltę patvirtinančių įrodymų, rėmėsi visiškai nepagrįstai.

Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad teismas, spręsdamas R. P. kaltės klausimą, tinkamai neįvertino ir visos eilės byloje esančių procesinių dokumentų – apžiūros ir daiktų pateikimo protokolų, kuriuose esančių duomenų analizė privalėjo sukelti abejones, laikytinas iki šiol nepašalintomis. Pagal byloje esantį daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (t. l, b. l. 44-45), keturis vandens motociklus – „Sea doo“ Nr. (duomenys neskelbiami), „Sea doo“ Nr. (duomenys neskelbiami), „Kawasaki“ Nr. (duomenys neskelbiami), „Kawasaki“ Nr. (duomenys neskelbiami), Kauno miesto VPK Centro PK tyrėjui D. K. pateikė UAB „(duomenys neskelbiami)“ direktoriaus pavaduotojas R. S., vien jie abu šį protokolą ir pasirašė. Sutinkamai su šiuo protokolu, jame užfiksuotas procesinis veiksmas truko penkias minutes – nuo 17.00 val. iki 17.05 val., po ko minėti vandens motociklai atsidūrė Kauno miesto Centro PK saugomoje aikštelėje, kurios buvimo vieta protokole nenurodyta. Tačiau pagal tą pačią dieną surašytą apžiūros protokolą (t. l, b. l. 51-74), kuris pradėtas rašyti praėjus penkioms minutėms po minėtojo daiktų pateikimo protokolo surašymo, tie patys motociklai buvo apžiūrėti ne kažkokioje Centro PK saugomoje aikštelėje, o Jovarų g. 3, Kaune. Be paviršutiniško aprašymo, nesuteikiančio praktiškai jokios informacijos apie vandens motociklų techninę būklę, šios pusvalandį trukusios apžiūros metu buvo padaryta dvylika fotografijų, aštuoniose kurių užfiksuoti vandens motociklai. Visos fotografijos pavadintos vienodai – „Apžiūrėti vandens motociklai“, nenurodant, koks motociklas kurioje fotografijoje užfiksuotas. Fotografijų kokybė itin prasta, daugumoje jų iš viso sunku suprasti, kas nufotografuota, nekalbant jau apie tai, kad iš šių fotografijų būtų galima spręsti apie kokių nors detalių galimą trūkumą. Be to, R. S. sąsajos su minėtais vandens motociklais iš viso neaiškios, ikiteisminio tyrimo metu šis asmuo neapklaustas, jo asmens duomenų byloje nėra. Iš 2007-11-16 turto saugojimo akto, pasirašyto Kauno miesto VPK Centro PK tyrėjo D. K. bei UAB „(duomenys neskelbiami)“ direktoriaus R. P. (t. l, b. l. 75-76) galima spręsti, kad vandens motociklai saugojimui buvo perduoti kaip „prekės pagal sąrašą“, perdavimo metu net nenudengiant brezento dangalų, kuriais buvo uždengti dalis motociklų. Be to, surašant visus aukščiau nurodytus dokumentus, nedalyvavo joks specialistas, kuris būtų galėjęs įvertinti vandens motociklų techninę būklę ir raštu išdėstyti pastabas, patvirtindamas jas savo parašu. Specialisto dalyvavimas minėtų vandens motociklų apžiūroje pirmą ir vienintelį kartą užfiksuotas 2012-10-26 apžiūros protokole (t. l, b. l. 17-26), surašytame jau atliekant ikiteisminį tyrimą R. P. byloje. Protokole nurodyta, kad atliekant apžiūrą, dalyvauti atliekant šį tyrimo veiksmą buvo pasitelktas specialistas G. V., turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbiami)“ pardavimų vadybininku. Iš šio protokolo aiškiai matyti, kad jau pirmojo vandens motociklo apžiūra atskleidė, jog pastebėti tokių agregatų, kaip variklis ar turbina trūkumą galima tik atvėrus tam tikras ertmes, vizualia išorės apžiūra nustatyti šių detalių buvimą ar nebuvimą praktiškai neįmanoma. Tai patvirtina ir šešetas gana kokybiškų vandens motociklų fotografijų, pridėtų prie šio protokolo, iš kurių aiškiai matyti, jog išorinė apžiūra neduoda jokios informacijos apie galimą detalių trūkumą. Pastebėtina, kad G. V. minėtame protokole jokių pastabų nepareiškė, bylos nagrinėjimo eigoje nei kaip liudytojas, nei kaip specialistas jis nebuvo apklaustas.

Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde pasisakant dėl būtino BK 229 str. sudėties požymio – didelės žalos kilimo, nurodyta, kad nustatymui aplinkybės, jog nukentėjusysis patyrė didelę turtinę žalą dėl turto sugadinimo ar jo dalių dingimo, būtina, kad turtas būtų įvertintas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, tokį vertinimą gali atlikti tik turto vertintojas, turintis jo kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą. Šiuo atveju žalos dydis buvo nustatomas pagal žodinius teiginius asmens, jokiais dokumentais nepatvirtinusio savo kvalifikacijos ir gebėjimo bei teisės teikti duomenis, prilyginamus specialisto išvadoms. Ši aplinkybė, kaip ir tai, kad nuosprendis grįstas prieštaringais įrodymais, patvirtina, kad kaltu dėl BK 229 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymo R. P. pripažintas nepagrįstai ir neteisėtai.

Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su civilinio ieškinio išsprendimu. Pirmosios instancijos teismas pripažino teisėtu ir tinkamu dingusių dalių įvertinimą kaip „atliktą UAB „(duomenys neskelbiami)“ oficialaus atstovo A. M., kuris nors ir buvo teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas, tačiau teismo laikytinas kaip asmuo, turintis specialių žinių, reikalingų motociklų dalių įvertinimui, kadangi jis dirbo UAB „(duomenys neskelbiami)“, kuri tuo metu buvo vandens motociklų gamintojų atstovė ir turėjo teisę prekiauti ir tikrinti vandens motociklus“. Tačiau tokia teismo išvada nepagrįsta. Kaip jau minėta, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šio asmens tariamą kvalifikaciją ir gebėjimą daryti išvadas, prilygintinas duotosioms specialisto. Dar daugiau – iš viso nėra duomenų apie A. M. kokias nors sąsajas su UAB „(duomenys neskelbiami)“, nekalbant jau apie oficialų įgaliojimą atstovauti šią bendrovę. Vieninteliai duomenys, kuriais grindžiamos tariamos detalių kainos, yra pačios E. V. sudaryta kainų lentelė (t. l, b. l. 78), kurioje teigiama, kad skaičiavimas atliktas remiantis vėl to paties A. M. „rekomenduojamomis detalių kainomis“, tačiau paties A. M. parašo ant šio dokumento nėra. Jokių oficialių patvirtintų kainynų ar kitų dokumentų, kuriais remiantis buvo nustatinėjamos minėtos kainos, nei A. M., nei E. V. ne tik kad niekuomet nepateikė nei ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nei teismui, bet net ir nenurodė. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2013-01-15 A. M. nurodė kainas nustatęs pagal neįvardintą „šiuo metu galiojantį kainininką“ (t. l, b. l. 38, 39), o 2014-01-21 apklausiamas teisme jau teigė kainas apskaičiavęs, lygindamas jas su tokių detalių kainomis parduotuvėje. Be to, sutinkamai su minėta E. V. sudaryta kainų lentele, vandens motociklo „Kawasaki“ (duomenys neskelbiami) variklis buvo ne šiaip pavogtas, o pakeistas senu. Kokia keista logika turėjo vadovautis nenustatyti piktadariai, vienus variklius paprasčiausiai pavogdami, o šį pakeisdami, byloje neatskleista. Be to, iš viso nenurodyta, kuo remiantis teismas laiko šią aplinkybę esant nustatyta, juk skundžiamame nuosprendyje konstatavęs, kad variklis iš minėto motociklo pavogtas, nors variklis šiame motocikle yra, tik „pakeistas į seną“, teismas su tokia išvada faktiškai sutinka. Apie to paties vandens motociklo pakeistą variklį kalbama ir antstolio V. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir čia apsiribojant abstrakčia sąvoka „Pakeistas variklis“, niekaip neatskleidžiant, kokiu būdu tai nustatyta. Pabrėžtina, kad visos aplinkybės šiame protokole konstatuotos, remiantis vėlgi vien to paties A. M. teiginiais, ką patvirtino ir pats antstolis, apklaustas teisme. Be to, šis protokolas byloje pateiktas tik kaip nepatvirtinta kopija (t. 1, b. l. 85). Gynėjo nuomone, visos išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad skundžiamo nuosprendžio išvada, jog civilinis ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstas pateiktais dokumentais, yra visiškai nepagrįstas. Netgi priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, teismas turėjo padaryti išvadą, kad remiantis byloje esančiais duomenimis, ieškinio dydžio apskaičiuoti nėra galimybės ir vadovaujantis BPK 115 str. 2 d. nuostatomis, turėjo pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Gynėjas skunde nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu netinkamai išspręstas ir civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagrindinis (ir praktiškai vienintelis) argumentas, kuriuo grindžiamas E. V. reikalavimų dėl neturtinės žalos visiškas patenkinimas skundžiamu nuosprendžiu, yra tai, kad nukentėjusioji E. V. ne tik negalėjo naudotis jai priklausančiais vandens motociklais baudžiamosios bylos Nr. 1-4-478/2012, kurioje ji buvo kaltinama dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, nagrinėjimo metu, tačiau net ir išnagrinėjus bylą bei išteisinus ją, kaip nepadariusiai veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių, ir teismo nutartimi grąžinus jai priklausančią nuosavybę, ji ir toliau negali naudotis, valdyti, disponuoti ja, t. y. pažeidžiamas Konstitucijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas. Tačiau pabrėžtina, kad E. V. negalėjimas naudotis minėtais vandens motociklais jos nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo laikotarpiu negali būti vertinamas kaip vienas iš motyvų neturtinės žalos atlyginimo priteisimui iš nuteistojo R. P., kuris nei inicijavo šį persekiojimą, nei prisidėjo prie jo vykdymo, nei kaip nors darė įtaką kokių nors E. V. teisių apribojimą šiuo laikotarpiu. E. V. negalėjimas net ir šiuo metu disponuoti minėtu turtu visiškai nepagrįstai įvertintas, kaip kažkokių R. P. veiksmų pasekmė ir laikytinas ne negalėjimu, o greičiau oficialiai išreikštu jos nenoru tuo turtu disponuoti, kadangi pati E. V. 2012-05-30 raštu atsisakė iš UAB „(duomenys neskelbiami)“ perimti minėtus vandens motociklus (t. l, b. l. 82). Be to, sutinkamai su teismų praktika, visiško žalos atlyginimo principas neturtinės žalos atlyginimo atveju netaikomas tiek baudžiamojoje, tiek civilinėje teisėje, todėl E. V. reikalavimų dėl neturtinės žalos visiškas patenkinimas, to niekaip nepagrindžiant, yra neteisėtas.

Žemesnės instancijos teismas

Atsikirtime į apeliacinį skundą nukentėjusioji E. V. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą, nurodydama, kad R. P. kaltė yra reali ir įrodyta teisme, betarpiškai, visapusiškai ir objektyviai pasiremiant konkrečiais liudytojų parodymais, pateiktais dokumentais ir pačiais daiktais, t. y. vandens motociklų apžiūros protokolais ir fotografijomis, iš kurių akivaizdžiai matosi, kad jie buvo priduoti saugoti geros komplektacijos, o šiuo metu tikrai yra apgadinti, iškomplektuoti ir pan.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nukentėjusioji ir jos atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. P. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis dėl R. P. pripažinimo kaltu padarius BK 229 str. numatytą nusikaltimą naikintinas, nes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimų požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 329 str. 1 d. 1 p.).

Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 str. 1 d.). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, vertindamas įrodymus atsietai, suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, o kai kuriems bylos įrodymams visai neteikė reikšmės, tokiu būdu pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Tai iš esmės lėmė nepagrįsto sprendimo pripažinti R. P. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 str., priėmimą.

Pagal BK 229 str. atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Tarnybos pareigų neatlikimo, numatyto BK 229 str., objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) priešinga valstybės tarnybai veika – neatlikimu savo pareigų ar jų netinkamu atlikimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Savo pareigų neatlikimas teismų praktikoje aiškinamas kaip neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas, o netinkamas savo pareigų atlikimas – aplaidus, atmestinas ir pan. savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-10/2008). Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas tarnybos pareigų, pažeidžia atitinkamus teisės aktus, apibrėžiančius jo kompetenciją, teises ir pareigas, todėl bylose turi būti nustatoma ir konkrečiais teisės aktais pagrindžiama, kokių savo pareigų jis neatliko arba atliko netinkamai.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai nuosprendyje nurodė, kad R. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbiami)“, sudariusios sutartį dėl viešųjų paslaugų teikimo su Kauno miesto vyriausiuoju policijos komisariatu, direktorius ir turėdamas teisę veikti šio juridinio asmens vardu, atitinka BK 229 str. numatyto specialaus subjekto požymius, tačiau baudžiamoji atsakomybė gali kilti tik tada, jeigu nustatoma, jog pareigūnas ar jam prilygintas asmuo akivaizdžiai nevykdė savo pareigų arba jas netinkamai atliko, kas objektyviai lėmė žalos atsiradimą. Nagrinėjamu atveju skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis iš esmės grindžiamas tuo, kad R. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbiami)“ direktoriumi, sudarytų pasaugos sutarčių pagrindu turėjo pareigą ir buvo atsakingas už konfiskuotų daiktų sandėliavimą ir išsaugojimą tokių, kokie jie buvo jam pristatyti, todėl už jų praradimą, trūkumą ir sugadinimą turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka. Teismas nuosprendyje nurodė, kad bylos duomenys leidžia daryti kategorišką ir neginčijamą išvadą, esant įrodyta, kad R. P. netinkamai atliko savo pareigas – netinkamai saugojo nukentėjusiosios didelės vertės turtą, kadangi perdavimo saugoti į UAB „(duomenys neskelbiami)“ momentu jokių detalių, kurių vėliau pasigedo nukentėjusioji E. V., kaltinime minimuose vandens motocikluose netrūko. Šią išvadą apylinkės teismas grindė rašytine bylos medžiaga – 2007-11-16 apžiūros protokolais, 2012-10-26 apžiūros protokolu, 2007-11-16 turto saugojimo aktais, 2012-05-30 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, 2006-05-01 pirkimo-pardavimo sutartimi, 2007-07-01 komerciniu pasiūlymu, taip pat nukentėjusiosios ir liudytojų – policijos pareigūnų D. Č., R. M., D. K. bei A. M. parodymais. Tačiau su tokiu atliktu įrodymų vertinimu aukštesnysis teismas nesutinka ir daro priešingą išvadą – byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad vandens motociklų perdavimo saugoti į UAB „(duomenys neskelbiami)“ momentu jie buvo su visomis pagrindinėmis detalėmis, techniškai tvarkingi ir sukomplektuoti.

Pagrindiniai įrodymai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti vandens motociklų techninę būklę jų pridavimo nuteistojo vadovaujamai įmonei momentu, turėtų būti daiktų perdavimo saugoti dokumentai, tačiau byloje esančiuose 2007-11-16 daiktų, dokumentų pateikimo, apžiūros protokoluose, foto nuotraukose užfiksuoti duomenys nepatvirtina teismo padarytos išvados, kad vandens motociklai, juos priduodant, buvo techniškai tvarkingi. Vandens motociklai buvo apžiūrėti tik vizualiai, protokoluose juos aprašant neinformatyviai (spalva, pavadinimas, numeris), apžiūros metu nedalyvavo joks specialistas, todėl jokių duomenų apie motociklų techninę būklę nėra nurodyta (t. 1, b. l. 44-56). Byloje taip pat yra apžiūros metu darytos motociklų foto nuotraukos, tačiau fotografijų kokybė itin prasta, jos darytos tamsiu paros metu, todėl vandens motociklų praktiškai nesimato ir iš jų spręsti apie kokių nors detalių buvimą ar jų trūkumą nėra galimybės (t. 1, b. l. 57-74).

Teisme apklausti liudytojai – policijos pareigūnai D. Č., R. M. ir D. K., nurodė, kad vandens motociklus sandėlyje apžiūrėjo tik iš išorės, jų vidaus komplektacijos neapžiūrinėjo, nes tam neturėjo specialių žinių, motociklai atrodė be jokių išorinių trūkumų, be to, dalis jų buvo apdengti (t. 2, b. l. 125-128). Iš byloje esančių vandens motociklų foto nuotraukų matyti, kad motociklų korpusas yra uždengtas ir jokios vidinės detalės nesimato. Tuo tarpu iš 2012-05-30 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad šešiuose vandens motocikluose buvo nustatytas vidinių detalių (uždegimo žvakių, kompresoriaus, elektroninių blokų, starterio rėlės, turbinos veleno, variklio ir kt.) trūkumas, kuriuos pastebėti galima tik atvėrus tam tikras ertmes. Akivaizdu, kad minėti policijos pareigūnai, pridavimo metu apžiūrėję vandens motociklus tik išoriškai, galėjo nematyti galimo detalių trūkumo, ką patvirtina ir byloje esančios motociklų foto nuotraukos, kuriose užfiksuoti vandens motociklai jau su iškomplektuotomis detalėmis, tačiau vizualiai nėra matyti jokių trūkumų (t. 1, b. l. 21-26). Be minėtų liudytojų parodymų teismas kaip vienu iš svarbiausių įrodymų, patvirtinančių R. P. kaltę dėl vandens motociklų netinkamo saugojimo, laikė liudytojo A. M. parodymus. Šis liudytojas teisme parodė, kad vandens motociklus apžiūrėjo du kartus, kai apžiūrėjo pirmą kartą, dirbo UAB „Bivakas“ vyr. mechaniku, pirmą kartą vyko tikrinti, ar vandens motociklai nėra vogti, elektroniniu būdu prisijungdamas prie vandens motociklų skydelių, jis galėjo identifikuoti kėbulo numerį, kad motociklai techniškai tvarkingi, nustatė tik vizualiai, jų techninės būklės netikrino, nes neturėjo tokios užduoties, jis tikrino ne visus motociklus, tik „Sea-doo“. Antrą kartą vandens motociklų apžiūrėti vyko 2012 metų pavasarį, paprašytas nukentėjusiosios E. V., neprisimena ar apžiūrėjo tuos pačius motociklus kaip pirmą kartą, jie buvo panašūs, bet prie jų prisijungti su kompiuteriu negalėjo, nes nebuvo elektroninio bloko, skydelių, akumuliatoriaus ir kitų svarbių detalių (t. 2, b. l. 127-128). Kaip teisingai pažymima apeliaciniame skunde, baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie šio liudytojo kvalifikaciją, reikiamą specialių žinių turėjimą, jo dalyvavimas vandens motociklų apžiūroje 2007 metais jokiais objektyviais duomenimis nėra užfiksuotas, be to, kaip jis pats teisme nurodė, jis neprisimena, ar apžiūrėjo tuos pačius motociklus. Todėl teigti esant šio liudytojo parodymais nustatytas kokias nors aplinkybes, susijusias su vandens motociklų technine būkle 2007 ir 2012 metais, nėra jokio pagrindo.

Abejones dėl vandens motociklų būklės jų pridavimo į UAB „(duomenys neskelbiami)“ metu kelia ir pirminiuose vandens motociklų įsigijimo dokumentuose nurodoma jų techninė būklė bei kaina. Nors apylinkės teismas nuosprendyje ne kartą pažymi, kad vandens motociklai jų įgijimo metu buvo techniškai tvarkingi, tačiau šios aplinkybės prieštarauja objektyviems bylos duomenims. Kaip matyti iš JAV įmonės (duomenys neskelbiami) komercinio pasiūlymo E. Š. (E. V.) įmonei turinio, vandens motociklų pardavėjas nurodė, kad visi aštuoni siūlomi vandens motociklai yra su mechaniniais gedimais (t. l, b. l. 116). Nukentėjusiosios įmonė, priimdama šį komercinį pasiūlymą, patvirtino supratusi, kad visi vandens motociklai yra su mechaniniais gedimais (t. l, b. l. 117). Be to, visose aštuoniose (duomenys neskelbiami) sąskaitose-faktūrose, pateiktose E. Š. įmonei, yra nurodyta, kad žalos rūšis – mechaninis gedimas (t. 1, b. l. 101, 103, 105, 107, 109, 111, 113, 115). Nors nei viename iš minėtų dokumentų vandens motociklų būklė nėra detaliau aprašyta, tačiau sprendžiant iš sąskaitose-faktūrose nurodytų vandens motociklų kainų (nuo 350 iki 500 JAV dolerių už vieną vandens motociklą), galima daryti išvadą, kad minimi mechaniniai gedimai turėjo didelę įtaką motociklų vertei, kadangi, kaip pati nukentėjusioji teisme nurodė, toks naujas motociklas kainuoja apie 10 000 JAV dolerių, o šie motociklai buvo naudoti, bet beveik nauji (t. 2, b. l. 124).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija išdėstytų argumentų pagrindu konstatuoja, jog byloje ištirti ir skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai nepatvirtina faktinių bylos aplinkybių, kad nukentėjusiajai priklausantys vandens motociklai UAB „(duomenys neskelbiami)“ 2011-11-06 buvo perduoti techniškai tvarkingi, t. y. kad jie buvo visiškai sukomplektuoti ir juose kaltinime nurodytų detalių, kurių 2012-05-30 pasigedo E. V., netrūko. Todėl nesant galimybės bylos duomenų pagrindu nustatyti vandens motociklų techninės būklės jų perdavimo metu, negalima ir R. P. atsakomybė dėl jų netinkamo saugojimo. Taigi apkaltinamasis nuosprendis R. P. atžvilgiu negali būti priimtas, kadangi nėra įrodyti BK 229 str. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai – neatlikimas pareigų ar jų netinkamas atlikimas ir padaryta žala.

Skundžiame nuosprendyje nurodytų motyvų pagrindu aukštesnysis teismas galėtų padaryti tik prielaidą, kad vandens motociklai UAB „(duomenys neskelbiami)“ buvo perduoti galimai techniškai tvarkingi. Tačiau pagal baudžiamojo proceso įstatymą, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, o visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-44/2007, 2K-347/2007, 2K-251/2010, 2K-363/2013 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, remdamasi in dubio pro reo principu, konstatuoja, kad byloje buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime R. P. nurodytų veiksmų padarymą, nepašalinus prieštaravimų tarp byloje surinktų R. P. kaltinančių ir teisinančių įrodymų, abejonės turėjo būti aiškinamos jo naudai. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, iš esmės pažeidė BPK 20 str. 4 ir 5 d., 305 str. nuostatas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 2 str. 3 d.) ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl apkaltinamasis nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo nuteistasis išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p., 329 str. 1 d. 1 p.).

Priimant išteisinamąjį nuosprendį, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Baudžiamosios atsakomybės taikymui būtinų sąlygų nebuvimas nagrinėjamoje situacijoje neatima galimybės suinteresuotiems asmenims savo teises ir interesus ginti civilinio proceso tvarka.

Kadangi R. P. išteisinamas, jam paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, ir kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinamos (BPK 307 str. 4 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 329 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nusprendžia:

nuteistojo R. P. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

R. P. pagal BK 229 str. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiosios E. V. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į šį R. P. priklausantį turtą:

- ¼ žemės sklypo, adresu Archyvo g. 2, Kaunas (unikalus Nr. 1901-0106-0036); ¼ pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. 1993-9001-0014), ¼ pastato – garažo (unikalus Nr.1993-9001-0025), ¼ kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (unikalus Nr.1993-9001-0036), esančių adresu Kauno mieste. Archyvo g. 2;

- negyvenamąją patalpą – garažą su rūsiu, adresu Kaunas, A. K. g. 26-1 (unikalus Nr. 1999-5007-0018:0001);

- 125/417 žemės sklypo, adresu Kaunas, Koklių g. 11 (unikalus Nr. 1901-0044-0100); pastatą - gyvenamą namą (unikalus Nr. 1992-0007-8013), adresu Kaunas, Koklių g. 11 A, pastatą- ūkio pastatą (unikalus Nr. 1993-2019-0069), adresu Kauno mieste, Koklių g. 11;

- žemės sklypą, adresu Kauno rajonas, Samylų sen., Laumėnų k., Apynių g. 5 (unikalus Nr. 5280-0035-0003); pastatą - sodo pastatą (unikalus Nr. 5298-2048-3016), kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius (kiemo aikštelė, šulinys) (unikalus Nr. 5298-2048-3027), esančius adresu Kauno rajonas, Samylų sen., Laumėnų k., Apynių g. 5;

- 925/1850 žemės sklypo, adresu Pakruojo rajonas, Klovainių sen., Uošo k. (unikalus Nr. 6501-0008-0097);

- 5/8 žemės sklypo, adresu Šakių rajonas, Kriūkų sen., Tūčių k. 1 (unikalus Nr. 8430-0001-0124); 5/8 pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. 8493-9010-3013), 5/8 pastato - viralinės (unikalus Nr. 8493-9010-3024), 5/8 pastato - ūkinio pastato (unikalus Nr. 8493-9010-3035), 5/8 pastato - ūkinio pastato (unikalus Nr. 8493-9010-3046), 5/8 kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (unikalus Nr. 8493-9010-3057), esančių Šakių rajone, Kriūkų sen., Tūčių k. 1., apie tai pranešant turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Kolegijos pirmininkas Algerdas UrbšysTeisėjai Albinas AntanaitisOlegas Šibkovas