Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, bylos parengimo nagrinėti teisme metu susipažinęs su baudžiamąją bylą, kurioje

R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, specialaus vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriumi, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal LR BK 184 str. 2d., 229 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. kaltinamas nusikalstama veika numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 str. 2 d. t.y. tuo, kad laikotarpiu nuo 2007-11-06 iki 2012-05-30, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriumi ir būdamas atsakingu už bendrovės veiklą, saugomose patalpose (duomenys neskelbtini), iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą E. V. priklausantį turtą - vandens motociklų „Sea-Doo": Nr. (duomenys neskelbtini), turbo kompresorių 6 893,52 Lt vertės, elektrinį bloką 4 716,84 Lt vertės, elektrinį bloką 2 786,65 Lt vertės, uždegimo žvakę 83,56 Lt vertės, babiną 208,89 Lt vertės, starterio relę 62,67 Lt vertės, kuro purkštukus 1 069,54 Lt vertės, kuro veleno turbiną 1 057,01 Lt vertės, vandens turbiną 3 647,30 Lt vertės bei spidometrą 1 052,83 Lt vertės; Nr. (duomenys neskelbtini) variklį 41 407,05 Lt vertės, elektrinį bloką 4 716,84 Lt vertės, kuro purkštuką 1 069,54 Lt vertės, uždegimo žvakę 83,56 Lt vertės, babiną 208,89 Lt vertės bei vandens turbiną 3 647,30 Lt vertės; Nr. (duomenys neskelbtini) variklį 41 407,05 Lt vertės, vandens turbiną 3 647,30 Lt vertės, spidometrą 1 052,83 Lt vertės; Nr. (duomenys neskelbtini) variklį 41 407,05 Lt vertės, veleno turbiną 3 647,30 Lt vertės, turbo kompresorių 6 893,52 Lt vertės, vandens turbiną 3 647,30 Lt vertės bei valdymo trosą 417,79 Lt vertės; „Kavvasaki": Nr. (duomenys neskelbtini) turbo kompresorių 6 893,52 Lt vertės, variklį 41 407,05 Lt vertės, elektroninį bloką 4 716,84 Lt vertės, valdymo bloką 2 088,94 Lt vertės; Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės daiktadėžės dangtelį 417 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. V. 230 356,21 Lt turtinę žalą.

Be to, jis kaltinamas ir nusikalstama veika numatyta LR BK 229 str. t.y. tuo, kad laikotarpiu nuo 2007-11-06 iki 2012-05-30, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, kuris dirba privačiame juridiniame asmenyje, t.y. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriumi ir būdamas atsakingu už bendrovės veiklą ir turėdamas teisę veikti šio juridinio asmens vardu, saugomose patalpose (duomenys neskelbtini), netinkamai atliko savo pareigas - netinkamai saugojo nukentėjusiosios E. V. didelės vertės turtą - keturis vandens motociklus „Sea doo" Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), du vandens motociklus „Kawasaki“ Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko nukentėjusioji E. V. patyrė didelę 230 356,21 Lt turtinę žalą.

Susipažinus su kaltinamuoju aktu, darytina išvadą, kad kaltinamasis aktas neatitinka LR BPK 219 str. reikalavimų, yra padaryti esminiai baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai, suvaržantys kaltinamojo bei kitų proceso dalyvių teises, trukdantys nagrinėti bylą teisme, todėl byla perduotina prokurorui (LR BPK 234 str. 2d.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. vasario 5 d. nutarime konstatavo, kad „Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje laiduota kaltinamojo teisė į gynybą suponuoja, kad kaltinamajam turi būti garantuotos pakankamos procesinės priemonės gintis nuo pareikšto kaltinimo bei užtikrinta galimybė jomis pasinaudoti. Kaltinamojo teisė į gynybą yra viena iš tiesos byloje nustatymo garantijų. Ši teisė laikoma būtina sąlyga įgyvendinant baudžiamojo proceso uždavinį teisingai nubausti kiekvieną nusikaltimą padariusį asmenį ir užtikrinanti, kad nekaltas asmuo nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas. [...] Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas. Šia konstitucine nuostata yra įtvirtintas asmens teisės į tinkamą teismo procesą principas. Jo laikymasis yra būtina sąlyga teisingai išspręsti bylą. Garantuojant asmens teises teisminiame procese, būtina [...] užtikrinti, kad procesas vyktų sąžiningai, kvalifikuotai, kad būtų gerbiamos proceso šalių teisės. [...] Konstitucinis žmogaus teisių ir laisvių prigimtinio pobūdžio pripažinimas suponuoja tai, kad negali būti nustatyta tokia šių teisių ir laisvių įgyvendinimo tvarka, kad jų įgyvendinimas priklausytų nuo teise nepagrįstų valstybės institucijų, pareigūnų ar kitų asmenų sprendimų“.

Teismų įstatymo preambulėje nustatyta: teismai, atlikdami savo funkcijas turi užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms, tarp jų asmens teisę į teisminę gynybą, teisę, kad kiekvieno asmens bylą viešai ir teisingai išnagrinės nepriklausomas ir nešališkas teismas bei teisę, kad posėdžio metu būtų užtikrinti proceso principai. Visuotinės teisėjų chartijos (priimtos Tarptautinės teisėjų asociacijos Centrinės Tarybos 1999 m. lapkričio 17 dieną Taipei (Taivanis) vykusiame susitikime) 1 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai: teisėjai visa savo veikla turi užtikrinti kiekvieno asmens teisę į teisingą teismo procesą. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

BPK 10 str. numatyta įtariamojo, kaltinamojo ir nuteistojo teisė į gynybą. Ši teisė jiems užtikrinama nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos. Teismas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo užtikrinti galimybę įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų ir imtis reikiamų priemonių užtikrinti jų asmeninių ir turtinių teisių apsaugą.

BPK 44 str. 5 d. numato, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Asmens teisių ir laisvių teisminio gynimo garantija - tai procesinio pobūdžio garantija, esminis asmens teisių ir laisvių konstitucinio instituto elementas, būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga, neatskiriamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinio elementas (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas savo 1999 m. vasario 5 d. nutarime konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas turi visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes. Konstitucijos reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, kad teismas turi teisingai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus. Tokia pat sąlyga būtų ir procesinės veiklos subjektų funkcijų atskyrimas. Todėl byla teisingai išnagrinėjama tik nepažeidus konstitucinių procesinės veiklos principų, laiduojant visų proceso dalyvių teises.

Teismo priedermė - išnaudoti visas galimybes, kad baudžiamojoje byloje būtų nustatyta tiesa. Siekdamas šio tikslo teismas negali peržengti Konstitucijoje įtvirtintų teisingumo vykdymo funkcijos ribų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 1997 m. lapkričio 13 d. nutarime konstatavo, kad pagal baudžiamąją teisę nusikaltimo sudėtis yra vienintelis patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas. Nusikaltimo požymių visuma apibūdina veiką kaip nusikaltimą. Kitaip tariant, jeigu veikoje trūksta bent vieno nusikaltimo sudėties požymio, asmuo negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Nustatant atsakomybę už neteisėtos veikos padarymą itin didelės svarbos turi Konstitucijoje įtvirtinti ar iš jos tiesiogiai kylantys lygybės įstatymui, teisingumo ir humanizmo principai. Vertinimas per šių principų prizmę gali padėti tinkamai išreikšti teisės normos turinį, teisingai įvertinti nustatomas teisines pasekmes, išvengti galimų prieštaravimų tiek teisės šakos, tiek teisės sistemos atžvilgiu. Kad veika būtų pripažinta nusikaltimu, reikia įvertinti visus su jos padarymu susijusius aspektus. Siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę - kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, ar pripažinti veiką nusikaltimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarime konstatuota, kad Konstitucinio teisinės valstybės principo esmė - teisės viešpatavimas. Konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas reiškia, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai.

BPK 218 str. 1 d., 6 d. nurodyta, kad prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo paskelbia įtariamajam, o jo gynėjui ir kitiems proceso dalyviams praneša, kad ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir, atlikus kitus šiame straipsnyje numatytus veiksmus, surašo kaltinamąjį aktą. Kaltinamasis aktas (BPK 219 str.) yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, todėl nuo jo tinkamo surašymo labai priklauso tolesnis bylos nagrinėjimas teisme.

Perskaičius kaltinamąjį aktą turi būti aišku, kas, kuo ir kuo remiantis yra kaltinamas. Kaltinamajame akte, be formalių turinio elementų (nurodytų BPK 219 str. 1, 2, 6, 7 p.) svarbiausia yra aiškiai aprašyti veiką, kurios padarymu yra kaltinama, taip pat tiksliai kvalifikuoti veiką, aiškiai nurodant, kokia BK norma ar kokios normos už veiką numato baudžiamąją atsakomybę. Surašius kaltinamąjį aktą įtariamasis tampa kaltinamuoju ir tik gavęs kaltinamąjį aktą kaltinamasis galutinai sužino, kuo jis yra kaltinamas, kokie kaltinimai bus nagrinėjami teisme ir kokiais duomenimis kaltinimai yra grindžiami. Tai suteikia galimybes kaltinamajam rengtis gynybai teismo proceso metu. Be to, kaltinamasis aktas nubrėžia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas. Byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama pagal bylos parengimo nagrinėti teisme teismo priimtą nutartį perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 str.). Byla nagrinėjama tik dėl šioje nutartyje nurodytų kaltinamųjų ir veikų, BPK nenumato galimybės teismui šioje nutartyje nurodyti kitus kaltinamuosius ar kitas veikas nei tai yra nurodyta kaltinamajame akte.

Bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje teisėjas priima BPK 233 str. 1 d. numatytą nutartį bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje tik susipažinęs su byla ir nustatęs, kad nėra kliūčių tą bylą nagrinėti teisme. Tuo tarpu viena iš įstatyme numatytų kliūčių, neleidžiančių bylos nagrinėti teisme, yra kaltinamojo akto neatitikimas įstatymo reikalavimų. BPK 234 str. 2 d. yra nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio kodekso 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. BPK 234 str. 2 d. numatytu pagrindu teismo iniciatyva dėl kaltinamojo akto trūkumų byla prokurorui perduodama esant dviem sąlygoms: 1) kai ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės BPK 219 str. numatytų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas; 2) pažeidimas (netinkamas kaltinamojo akto turinys) trukdo nagrinėti bylą teisme. Nustatyti kaltinamojo akto trūkumai turi būti esminiai. Pavyzdžiui, dėl jų gali būti neaišku, kokias veikos aplinkybes prokuroras laiko nustatytomis ar kaip prokuroras kvalifikuoja veiką.

Lietuvos Respublikos BPK 255 str. 1 d. nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo apimtį apriboja kaltinamojo akto turinys. Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 3 d. nurodyta, kad, jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Lietuvos Respublikos BPK 219 str., reglamentuojančiame kaltinamojo akto turinį, nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu.

Susipažinus su kaltinamuoju aktu, kiekvienam proceso dalyviui turi būti aišku, kas, kuo ir kuo remiantis yra kaltinamas. Kaltinamajame akte, be formaliųjų jo turinio elementų, nurodytų BPK 219 str. 1, 2, 6, 7 p., svarbiausia yra aiškiai aprašyti veiką, kurios padarymu asmuo yra kaltinamas, taip pat tiksliai kvalifikuoti veiką, aiškiai nurodant, kokia BK norma ar kokios normos už veiką numato baudžiamąją atsakomybę. Surašius kaltinamąjį aktą, įtariamasis tampa kaltinamuoju ir tik gavęs kaltinamąjį aktą jis galutinai sužino, kuo jis yra kaltinamas, kokie kaltinimai bus nagrinėjami teisme ir kokiais duomenimis kaltinimai yra grindžiami. Tai suteikia galimybes kaltinamajam rengtis gynybai teismo proceso metu. Be to, kaltinamasis aktas nubrėžia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas. Byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama pagal bylos parengimo nagrinėti teisme teismo priimtą nutartį perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 str.). Byla nagrinėjama tik dėl toje nutartyje nurodytų kaltinamųjų ir dėl joje nurodytų veikų. LR BPK nenumato galimybės teismui šioje nutartyje nurodyti kitus kaltinamuosius ar kitas veikas nei tai yra nurodyta kaltinamajame akte.

Bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje teisėjas priima BPK 233 str. 1 d. numatytą nutartį bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje tik susipažinęs su byla ir nustatęs, kad nėra kliūčių tą bylą nagrinėti teisme. Tuo tarpu viena iš įstatyme numatytų kliūčių, neleidžiančių bylos nagrinėti teisme, yra kaltinamojo akto neatitikimas įstatymo reikalavimams. LR BPK 234 str. 2 d. yra nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio kodekso 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

BPK 234 str. 2 d. numatytu pagrindu teismo iniciatyva dėl kaltinamojo akto trūkumų byla prokurorui perduodama esant dviem sąlygoms: 1) kai ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės BPK 219 str. numatytų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas; 2) kuomet šis pažeidimas (netinkamas kaltinamojo akto turinys) trukdo nagrinėti bylą teisme. Nustatyti kaltinamojo akto trūkumai turi būti esminiai. Pavyzdžiui, dėl jų gali būti neaišku, kokias veikos aplinkybes prokuroras laiko nustatytomis, ar kaip prokuroras kvalifikuoja veiką ir pan.

R. P. yra kaltinamas LR BK 184 str. 2d. numatyta nusikalsta veika t.y. jo žinioje buvusio svetimo turto iššvaistymu. Teismų praktikoje turto iššvaistymu pripažįstami veiksmai, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims. Iššvaistymas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento. Patikėtas turtas - tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo.

Jeigu svetimą turtą pasisavina arba iššvaisto asmuo, turintis priėjimą prie turto ryšium su savo darbo pareigų atlikimu, tačiau šis turtas nebuvo jam patikėtas ar nebuvo jo žinioje, jo veika kvalifikuojama kaip vagystė. Kaip vagystė kvalifikuojami ir tokie veiksmai, kai kaltininkas laikinai gauna pasinaudoti turtu (pasimatuoti, pavažiuoti ir pan.) ar atlikti su juo tik technines operacijas (pasaugoti, panešti ir pan.) ir neteisėtai jį pasisavina.

Kaltinime R. P. nėra aptarta (detalizuota) esminė jo veiką kvalifikuojanti aplinkybė-iššvaistymas t.y. nenurodyta, kuo pasireiškė šis veiksmas, kada, kokiomis aplinkybėmis ir kokiam trečiajam asmeniui kaltininkas esantį jo žinioje turtą neteisėtai pardavė, dovanojo ar kitaip perleido. Kaltinamajame akte tik konstatuojama, jog R. P. saugomose patalpose (duomenys neskelbtini), iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą-E. V. priklausantį turtą, tačiau nenurodytas ne tik iššvaistymo būdas, jo padarymo aplinkybės, bet ir kam buvo perduotas svetimas turtas, kas naujasis iššvaistyto turto savininkas ar jų valdytojas, naujas patikėtinis ir pan. Tyrimo metu nenustačius ir kaltinime nenurodžius minėtų aplinkybių, teismui perkeliama pareiga jas nustatyti teisminio nagrinėjimo metu, o po to, plečiant kaltinimo ribas, nurodyti tas aplinkybes kaltinime, kas prieštarauja baudžiamojo proceso reikalavimams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, jog nenurodymas kaltinamajame akte aukščiau paminėtų itin svarbių ir veikos kvalifikavimui esminę reikšmę turinčių aplinkybių, laikytinas kaltinamojo akto trūkumu, prieštaraujančiu LR BPK 219 str. reikalavimams, suvaržančiu įstatymų garantuotas kaltinamojo bei kitų proceso dalyvių teises - LR BPK 22 str. 3d. numatytą kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, teikti įrodymus dėl jo, duoti paaiškinimus dėl pareikšto kaltinimo, LR BPK 28 str. ir 110 str. numatytas nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės teises. Tai trukdo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, todėl laikytina esminiu baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimu (LR BPK 369 str. 3d.).

Kadangi ikiteisminio tyrimo metu surašytas kaltinamasis aktas neatitinka LR BPK 219 str. reikalavimų, byloje padaryti esminiai baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai, trukdantys nagrinėti bylą teisme, ji perduodama prokurorui nurodytų esminių BPK pažeidimų pašalinimui ir surašymui kaltinamojo akto, atitinkančio LR BPK 219 str. reikalavimus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareikštas kaltinimas yra prieštaringas, nes iš esmės R. P. už tuos pat veiksmus yra kaltinamas dviem skirtingomis nusikalstamomis veikomis-iššvaistymu bei netinkamu pareigų atlikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 232 str. 3p., 234 str. 2d., 439-440 str. teisėjas

nuta r ė:

Baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamas pagal LR BK 184 str. 2d., 229 str. R. P.- perduoti prokurorui.

Ši nutartis per 7dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.