- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-19
- Bylos Nr.
- 2A-704-856/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02707-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė, Vilija Valantienė
- Ieškovas
- T. L.
- Atsakovas
- R. R., A. R., A. V., Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM
- Trečiasis asmuo
- sodininkų bendrijai „Ramybė“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės T. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-94-797/2015 pagal ieškovės T. L. ieškinį atsakovams R. R., A. R., A. V., Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, trečiajam asmeniui sodininkų bendrijai „Ramybė“ dėl įsakymų, sprendimų panaikinimo, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė T. L. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama
Žemesnės instancijos teismas
1) panaikinti Nacionalinės Žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2013-12-11 įsakymu Nr. 31VĮ-(14.31.2)-2777 „Dėl sodininkų bendrijos „Ramybė“ teritorijoje, Šiaulių mieste, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtintą 5,7461 ha bendro ploto teritorijos, esančios Šiaulių miesto savivaldybėje, sodininkų bendrijoje „Ramybė“ uždarosios akcinės bendrijos „GeoJusMa“ matininko A. B. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, užregistruotą Teritorijų planavimo dokumentų registre (registro Nr.), Priedo Nr. 3 „Ramybės“ sodų 2 - ojoje, 3 – ojoje ir 4 - ojoje gatvėse, sodininkų bendrijoje „Ramybė“, Šiaulių mieste, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu formuojamų įsiterpusių laisvoje valstybinėje žemėje sklypų (nustatant jų apjungimą su besiribojančiais privačiais žemės sklypais) duomenų sąrašas“ suformuotiems šiems žemės sklypams:
projektinis numeris 0,0085 ha žemės sklypo, besiribojančio su 0,0749 ha sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), priklausančiu A. V.,projektinis numeris 0,0043 ha žemės sklypo, besiribojančio su 0,0747 ha sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausančiu T. L.,
32 projektinis numeris 0,0041 ha žemės sklypo, besiribojančio su 0,0665 ha sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausančiu A. R.,
33 projektinis numeris 0,0103 ha žemės sklypo, besiribojančio su 0,0665 ha sklypu, kadastrinis Nr. , (duomenys neskelbtini), priklausančiu A. R.;
2) panaikinti Nacionalinės Žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2014-01-06 sprendimus Nr. 31SK - (14.31.110) - 40, Nr. 31SK - (14.31.110) - 41 ir Nr. 31SK-(14.31.110)-75;
3) panaikinti 2014-02-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 753 ir tos pačios dienos priėmimo-perdavimo aktą Nr. 31 SU-171, kuriais A. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise iš valstybės įsigijo 0,0103 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 2014-02-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 755, tos pačios dienos priėmimo-perdavimo aktą Nr. 31SU-172, kuriais įsigijo 0,0041 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ;
4) panaikinti 2014-02-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 764, tos pačios dienos priėmimo-perdavimo aktą Nr. 31SU-185, kuriuo A. V. asmeninės nuosavybės teise iš valstybės įsigijo 0,0085 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)
5) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių skyriaus vedėjo 2014-02-26 sprendimą Nr. 31SK-(14.31.110.)-425 dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) , ir Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių skyriaus vedėjo 2014-03-21 sprendimą Nr. 31SK-(14.31.110.)-600 dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (1 t., 1–6, 58–59 b. l., 2 t., 40–42 b. l.).
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Nacionalinės Žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjas 2013-12-11 įsakymu Nr. 31VĮ-(14.31.2)-2777 patvirtino 5,7461 ha ploto teritorijos, esančios sodininkų bendrijoje „Ramybė“, UAB „GeoJusaMa“ matininko A. B. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį buvo formuojamas vienas naujas sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypas pagal 1 priedą, Ramybės Sodų 1-joje gatvėje formuojami 33, o Ramybės Sodų 2-ojoje, 3-ojoje ir 4-ojoje gatvėse – 34 nauji įsiterpę valstybinės žemės sklypai, kurie suformuoti sujungus 67 naujai suformuotus įsiterpusius valstybinės žemės sklypus su privačiais besiribojančiais žemės ūkio paskirties žemės sklypais pagal 2 ir 3 priedus. Su projektu ir šiuo Nacionalinės Žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymu ieškovė nesutinka. Mėgėjų sodo teritorijoje įsiterpęs valstybinės žemės plotas projektuojamas Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1443, nustatyta tvarka. Tačiau sudarant projektą ir jį tvirtinant, į šį teisės aktą nebuvo atsižvelgta. Ieškovei ir atsakovams A. V. ir A. R. priklausantys žemės sklypai tiesiogiai ribojasi su dalijamu vientisu sudėtingos konfigūracijos įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės sklypu, nes turi bendrą šiaurinę (pietinę) 39 metrų ribą, o iš rytų (vakarų) – bendrą 19,2 metrų ribą. Kadangi nebuvo ieškovės ir atsakovų rašytinio susitarimo, valstybinės žemės sklypas turėjo būti padalintas į tris lygias dalis, tačiau neteisėtai buvo suformuoti keturi įsiterpę žemės sklypai: 43, 85, 103 ir 41 kv. m. Pagal šį projektą atsakovo A. R. sklypo sąlygos buvo pagerintos ieškovės sąskaita. Tarp trijų sklypų įsiterpusį valstybinės žemės sklypą dalijant tik tarp A. V. ir A. R., ieškovė neteko priėjimo prie vandens telkinio, o A. V. privatizavus kelią tarp sklypų (duomenys neskelbtini), buvo pažeista ne tik ieškovės, bet ir kitų sodininkų galimybė patekti prie vandens telkinio. Be to, pagal projektą 3-oji gatvė sutrumpėjo, nebeliko privažiavimo prie tvenkinio. 2014-02-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 753 atsakovas A. R. iš valstybės įsigijo 0,0103 ha žemės sklypą, o sutartimi Nr. 755 įsigijo 0,0041 ha žemės sklypą, valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 764 atsakovas A. V. iš valstybės įsigijo 0,0085 ha žemės sklypą. Šios pirkimo-pardavimo sutartys pažeidžia ieškovės teises, prieštarauja Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių nuostatoms, todėl šie sandoriai pripažintini negaliojančiais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį ir patikslintą ieškinį trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Formavimo projektas buvo parengtas laikantis visų paminėtų teisės aktų nuostatų, formuojant ginčijamus žemės sklypus (projektiniai Nr. 14, 15, 32 ir 33) įsiterpę valstybinės žemės plotai buvo padalinti lygiomis dalimis tiesiogiai besiribojančių žemės sklypų savininkams, Formavimo projektas buvo viešai apsvarstytas, ieškovė viešame svarstyme dalyvavo, sklypų formavimo taisyklių 70 punkte nustatyta tvarka buvo patikrinta Formavimo projekto atitikimas teisės aktų reikalavimams, Formavimo projektas nustatyta tvarka buvo suderintas, patvirtintas ir išviešintas, todėl nėra pagrindo naikinti Įsakymo Nr. 31VĮ-14.31.2)-2777 dalyje, kurioje ginčijami projektiniai sprendiniai buvo patvirtinti. Ieškovė neįrodė, jog skundžiamu Įsakymu Nr. 31VĮ-(14.31.2)-2777, kurį dalyje prašo panaikinti, buvo pažeistos jos teisės ar teisėti lūkesčiai, todėl nėra pagrindo tenkinti kitų ieškovės ieškinio reikalavimų ir naikinti ginčijamų Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo sprendimų ir sudarytų valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių. Nenuginčijus Įsakymo Nr. 31VĮ-(14.31.2)-2777 dalies, nėra pagrindo tenkinti kito ieškovės reikalavimo – panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2014-01-06 sprendimus Nr. 31SK-(14.31.110)-40, 31SK-(14.31.110)-41, 31SK-(14.31.110)-75, kuriais buvo suformuoti žemės sklypai (1 t., 85–96 b. l., 2 t., 89–95 b. l.).
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas A. V. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad formuojant žemės sklypą jokie teisės aktų reikalavimai, tuo pačiu ir ieškovės teisės ir teisėti interesai, nebuvo pažeisti. Kadangi prie ieškovei priklausančio žemės sklypo nėra jokio didesnio besiribojančio valstybinio žemės ploto, nei tas, kuris buvo suprojektuotas matininko A. B., akivaizdu, jog ji, siekdama pasididinti savo sklypą, imasi ginti ne realiai, bet tik tariamai pažeistas teises (2 t., 1–3 b. l.).
Atsiliepimu į ieškinį atsakovai A. R. ir R. R. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog visuotinis sodininkų susirinkimas 2012-04-22 nutarė leisti sodo bendrijos nariams išsipirkti iš valstybės visus žalius plotus, kurie ribojasi su jų sklypais. Visi, pareiškę norą privatizuoti šiuos plotus, pateikė prašymus Nacionalinei žemės tarnybai išduoti leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Ieškovė neginčijo sodininkų bendrijos „Ramybė“ 2012-04-22 visuotinio ataskaitinio rinkiminio susirinkimo nutarimo dėl sodo sklypo padidinimo valstybinės žemės sąskaita tvarkos, susirinkime dalyvavo, tačiau vėliau pradėjo rašyti skundus, keldama reikalavimus. Mano, jog T. L. neteisingai supranta įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, nes ji neatsižvelgia į nuostatą, kad asmenys gali pretenduoti įsigyti tik tiesiogiai besiribojančius įsiterpusius žemės sklypus, todėl valstybinės žemės plotas, kuris įsiterpęs tarp bendrojo naudojimo ploto (projektinis Nr. 35) ir A. R. sklypo ((duomenys neskelbtini)), negali būti laikomas tiesiogiai besiribojančiu su ieškovės žemės sklypu. Taip pat nurodė, jog ieškovės sklypas niekada nesiribojo su kūdra, iki parengiant Formavimo projektą ieškovė iki kūdros galėjo patekti tik per žalią plotą ir per bendrą sodininkų priėjimo prie kūdros taką, įrengtą tarp (duomenys neskelbtini) sklypų, tačiau ieškovės pageidavimu yra suformuotas 5 kv. m servitutas patekti prie kūdros, bet jos tai netenkina. Atsakovams nebuvo sudarytos jokios lengvatinės sąlygos privatizuoti žemę, žemė išpirkta nustatyta tvarka, šį darbą atliko įgaliotos institucijos (2 t., 8-12 b. l.).
Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo sodininkų bendrija „Ramybė“ prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškovės žemės sklypas niekada nesiribojo su kūdra, ji turėjo priėjimą prie kūdros tik per valstybinę žemę, žalią juostą. T. L. prieiti prie kūdros gali bendru taku, kūdra yra 19 metrų nuo T. L. žemės sklypo (2 t. 6–7 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. kovo 13 d. sprendimu (2 t., 169–182 b. l.) ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, jog Formavimo projekte, kuris patvirtintas Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 31VĮ-(14.31.2)-2777, buvo suformuotas vienas 0,5093 ha ploto žemės sklypas prie kūdros ir siurblinės sodininkų bendrijos bendro naudojimo reikmėms (projektinis Nr. 35), tarp šio sklypo ir A. R. nuosavybės teise priklausančio 0,0665 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas įsiterpęs 0,0103 ha ploto valstybinės žemės sklypas (projektinis Nr. 33) ir suformuotas 0,0041 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 32), kurį sudaro ½ valstybinės žemės ploto, įsiterpusio tarp ieškovės 0,0747 ha ploto žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) ir A. R. žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Suformuotas 0,0085 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 14), kurį sudaro ½ įsiterpusio valstybinės žemės ploto, esančio tarp ieškovės T. L. ir A. V. 0,0749 ha ploto žemės sklypo ir ½ valstybinės žemės ploto, esančio tarp naujai suformuoto bendro naudojimo žemės sklypo (projekto Nr. 35) ir A. V. 0,0749 ha ploto žemės sklypo. Taip pat suformuotas 0,0043 ha ploto įsiterpęs valstybinės žemės sklypas (projektinis Nr. 15), kurį sudaro ½ įsiterpusio valstybinės žemės ploto, esančio tarp ieškovės žemės sklypo ir sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) ir, kurį sujungus su ieškovės 0,0747 ha ploto žemės sklypu, formuojamas bendras 0,0790 ha ploto žemės sklypas.
Teismas konstatavo, kad ieškovės pageidavimu prie jos turimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), turėtų būti prijungti tie valstybinės žemės sklypai, kurie tiesiogiai nesiriboja su jos nuosavybės teise turimu žemės sklypu. Atsakovų teigimu, pagal tokį ieškovės siūlymą suformuoti įsiterpę žemės sklypai pažeistų tiesiogiai su laisvu valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkų A. V. ir A. R. teisėtus interesus.
Teismas taipogi konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovė prie projekto būtų pateikusi rašytinį susitarimą su besiribojančių žemės sklypų savininkais - atsakovais šioje byloje - A. V. ir A. R. dėl perkamų įsiterpusio žemės sklypo dalių, todėl tiesiogiai besiribojanti valstybinė žemė buvo padalinta lygiomis dalimis pagrįstai, o iš teisės aktų nuostatų, byloje esančių įrodymų teismas sprendė, kad ieškovė negali pretenduoti įsigyti valstybinės žemės sklypus, išskyrus projektinį siūlymą Nr. 15, kuris yra patvirtintas 2013-12-11 įsakymu Nr. 31VĮ-(14.31.2)-2777, nes galima įsigyti tik tiesiogiai besiribojančius įsiterpusius valstybinės žemės plotus, o ieškovė neatitinka šių teisės aktuose numatytų sąlygų.
Teismas nurodė, kad Formavimo projektu ieškovės teisės nebuvo pažeistos, kadangi ieškovei buvo sudaryta galimybė patekti prie vandens telkinio per suprojektuotą 5 kv. m. ploto kelio servitutą, esantį A. V. suprojektuotame žemės sklype.
Teismas konstatavo, kad patvirtintame projekte yra numatytas naujai suprojektuotų valstybinės žemės sklypų sujungimas su tiesiogiai besiribojančiais privačiais žemės sklypais, o formuojant ginčijamus žemės sklypus (projektiniai sprendiniai Nr. 14, 15, 32 ir 33), įsiterpę valstybinės žemės plotai buvo padalinti lygiomis dalimis ir atitinka teritorijų planavimo dokumento rengimo sąlygas, todėl ieškovės reikalavimą dėl įsakymo Nr. 31VĮ-(14.31.2)-2777 panaikinimo atmetė.
Nurodė, jog Nacionalinės Žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2014-01-06 sprendimais Nr. 31SK - (14.31.110) - 40, Nr. 31SK - (14.31.110) - 41 ir Nr. 31SK-(14.31.110)-75 buvo suformuoti bei patvirtinti SB ,,Ramybė“ žemės sklypų (projektiniai Nr. 33, 32, 14) kadastro duomenys ir nuspręsta kreiptis į VĮ Registrų centrą įregistruoti suformuotus žemės sklypus. Šie sprendimai buvo priimti teisėtai pagal Lietuvos Respublikos kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“. Šiais sprendimais buvo patvirtinta, kad žemės sklypai laikomi baigtais formuoti, kas yra pagrindas sudaryti valstybinės žemės pardavimo sutartis, todėl ir šį ieškovės reikalavimą teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovei taip pat buvo suprojektuotas ir patvirtintas projektas (projektinis Nr. 15), tačiau ji neįgyvendino priimtų įsakymų ir sprendimų, žemės sklypo neįsigijo.
Teismas konstatavo, kad atsakovai A. R. ir A. V. 2014-02-12 sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, šios sutartys yra registruotos viešame registre. Byloje nėra įrodymų, kad sudarant valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, žemės sklypams būtų taikomi apribojimai, o ieškovės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų dalyvių teises ir pareigas dalyvaujant šiame procese, tačiau nereglamentuoja sutarčių sudarymo, todėl šį ieškovės argumentą teismas pripažino nepagrįstu. Valstybinės žemės sklypai buvo parduodami laikantis imperatyvių reikalavimų, kurių privalo laikytis žemės sklypų pirkimo–pardavimo santykių šalys, sudarydamos pirkimo–pardavimo sutartis. Teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos pažeidžiant imperatyvias teisės normas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė T. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti (2 t., 187–194 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas neteisingai taikė ir aiškino teisės normas, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.Parengiamajame teismo posėdyje ir 2015-01-29 posėdyje teismas suabejojo ginčijamų sprendimų teisėtumu, tačiau teismo sprendime motyvų apie tai, ar Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių skyrius nepažeidė įstatymų, priėmęs naujus įsakymus, sudaręs pirkimo-pardavimo sutartis, nepraėjus 30 dienų apskundimo terminui, nėra. Nacionalinė žemės tarnyba, UAB „GeoJusMa“ matininkas A. B., bendrija ir teismas savo sprendime vadovavosi ne teisės aktais, o tik SB „Ramybė“ 2012-04-22 susirinkimo protokolu, 2012-08-01 neteisėtu sprendimu skirti A. R. žemę į prūdo pusę.Ieškovei ir atsakovams A. V. ir A. R. priklausantys žemės sklypai ribojasi su dalijamu vientisu sudėtingos konfigūracijos įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės sklypu keturiais posūkio taškais, turi bendrą šiaurinę (pietinę) 39 metrų ribą, o iš rytų (vakarų) – bendrą 19,2 metrų ribą. Kadangi tarp ieškovės ir atsakovų nebuvo pasirašytas rašytinis susitarimas, todėl įsiterpęs laisvos valstybinės žemės sklypas turėjo būti padalintas į tris lygias dalis. Bendrija ir matininkas neatsižvelgė į ieškovės prašymus, buvo neteisėtai suformuoti keturi žemės sklypai, ieškovės turėtas priėjimas prie vandens telkinio iš jos sklypo buvo uždarytas.Skundžiamas projektas buvo patvirtintas pažeidžiant procedūras – 2004-10-04 Taisyklių 70 punktą, kuriame nurodyta, kad projekto sprendinių brėžinyje (plane) turi pasirašyti visi žemės sklypo bendraturčiai. Ieškovė nepasirašė ant projekto, kuris prieštarauja teisės aktams ir pažeidžia jos teisę lygiomis galimybėmis dalyvauti laisvos valstybinės žemės privatizavime.Teismas, vertindamas ieškovės pateiktą planą, ignoravo ieškovės teisėtus interesus ir 2004-10-04 Taisyklių 30, 31 punktų nuostatas nebloginti esamų nuosavo sklypo sąlygų. Teismui pareikalavus, ieškovė būtų pateikusi kvalifikuoto specialisto paruoštą žemės padalijimo projektą.Ieškovė nesutinka su teismo argumentu, kad jai yra paliktas 5 kv. m. kelio servitutas ir ji gali patekti prie vandens telkinio. Iki privatizacijos ji galėjo patekti prie tvenkinio tiesiai iš savo sklypo per valstybinę žemę. A. V. įsigytame 85 kv. m. sklype ieškovei buvo pasiūlytas netinkamas naudojimui servitutas, nes jis suprojektuotas ant sodo vandentiekio vamzdyno. Jeigu būtų teisingai padalintas privatizuojamas 272 kv. m. žemės sklypas, servituto apskritai nereikėtų.Teismas neįvertino padarytų pažeidimų 2004-11-15 Taisyklių 8, 25.7 punktų bei 2004-10-04 Taisyklių 30, 31 punktų aspektu, neišaiškino, ar nepažeidė sodininkų bendrijos „lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principų“.Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus, tiesiogiai susijusius su pirmuoju ieškinio reikalavimu. Neteisingai padalijus įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, visos kitos atliktos procedūros – sudaryti sandoriai - yra neteisėti. Sudaryti sandoriai yra sudaryti pažeidžiant LR CK 1.80 straipsnio nuostatas – imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. R. prašo netenkinti apeliacinio skundo, palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimą. Nurodė, kad ieškovė siekia tik savanaudiškų tikslų, norėdama prie savo sklypo prisijungti tuos valstybinės žemės plotus, kurie tiesiogiai nesiriboja su jos nuosavu sklypu. A. R. ir A. V. žemės sklypai tiesiogiai ribojasi su laisva valstybine žeme prie prūdo. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių skyriaus vedėjas 2013-12-30 rašte aiškiai nurodė, kad taip padalinti laisvos valstybinės žemės sklypus, kaip nurodė T. L., būtų techniškai neįmanoma. Ieškovė tikrai neteisingai supranta įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, ji turi galimybę prieiti prie kūdros, nes jai nustatytas 5 kv. m. servitutas. Norint patekti prie kūdros, buvo galimybė eiti tik per R. R. sklypo kampą, ką ieškovė ir jos vyras daugelį metų ir darė (3 t., 7–9 b. l.).
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. V. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, nurodo, kad įstatymų bei poįstatyminių aktų formuojant, projektuojant ir parduodant įsiterpusius valstybinės žemės sklypus sodų bendrijos teritorijoje, iš kurių vieną įsigijo jis, pažeidimų nebuvo padaryta. Apeliaciniame skunde ieškovės nurodomos nuostatos leidžia teigti, kad reikalavimai grindžiami tik pačios ieškovės turtiniais interesais, sąmoningai siekiant pažeisti kitų teises, toliau klaidinti teismą (3 t., 11–14 b. l.).
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, T. L. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė klaidingai supranta, kas yra laikomas su jos privačiu žemės sklypu tiesiogiai besiribojantis įsiterpęs valstybinės žemės plotas. Klaidingą suvokimą patvirtina prie patikslinto ieškinio ieškovės pateiktas 2014-08-18 brėžinys-projektas. Visiškai nepagrįstai ieškovė mano, kad ji galėtų pretenduoti ir į tą valstybinės žemės plotą, kuris tiesiogiai nesiriboja su jos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kraštine. Ieškovės apeliacinio skundo teiginiai, kad turėtų būti dalinamas vientisas įsiterpęs apie 272 kv. m. valstybinės žemės plotas į tris lygias dalis, nepagrįstas jokiais logiškais paaiškinimais, prieštarauja teisingumo ir protingumo principui. Ieškovė neteisingai suprato įsiterpusių, be aukciono parduodamų žemės sklypų formavimo ir pardavimo tvarką, plečiamai įvertino savo teises. Nacionalinė žemės tarnyba jokių ieškovės teisių nesuvaržė. Ieškovės apeliacinio skundo teiginiai patvirtina aplinkybę, kad ieškovė pati sau prieštarauja, ji savo apeliacinį skundą grindžia tais pačiais teisės aktais, vadovaujantis kuriais Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjas priėmė ieškovės ginčijamus sprendimus, tik kitaip tuos pačius teisės aktus interpretuoja. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nebuvo sudariusi iki Formavimo projekto rengimo pradžios jokių susitarimų su įsiterpusia valstybine žeme tiesiogiai besiribojančių žemės sklypų savininkais (A. V., A. R.), todėl negalėjo tikėtis, kad įsiterpusi valstybinė žemė galės būti padalinta kokia nors kita tvarka, nei numato Vyriausybės nutarimas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad Šiaulių skyriaus vedėjo sprendimų dėl žemės sklypų sujungimo priėmimo metu bent vienas naujai suformuotas valstybinės žemės sklypas ar besiribojantis privatus žemės sklypas būtų buvęs areštuotas ar teisminio ginčo objektu, ar jam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, todėl kliūčių šiems sklypams sujungti nebuvo. Panaikinus visas sutartis ir administracinius aktus, žemė taptų valstybės nuosavybe, tačiau ji projektuojama ir parduodama galėtų būti tik Vyriausybės nustatyta tvarka, t. y. ieškovė neįgytų teisės pretenduoti į didesnę valstybinės žemės dalį, nei ta, kuri tiesiogiai ribojasi su jos nuosavu žemės sklypu (3 t., 15–23 b. l.).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis - laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės T. L. apeliacinio skundo ribose. Teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinis skundas atmestinas.
Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. I. T. L., teikdama apeliacinį skundą, naujų įrodymų nepateikė, tačiau juos pateikė gerokai vėliau (2015-09-16), pateikdama pareiškimą bei prie jo pridėdama du raštus, gautus jos vardu iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT). Pareiškime ieškovė nurodo, jog analogiškus dokumentus ji buvo pateikusi pirmosios instancijos teismui kartu su baigiamąja kalba, tik šie dokumentai buvo adresuoti jos giminaičio vardu, o dabar teikiami dokumentai yra adresuoti jos vardu. Tačiau, kaip matyti iš datų, nurodytų ant raštų, vienas atsakymas yra į T. L. 2015-04-13, kitas – į 2015-03-13 dienos paklausimus, taigi, ieškovė pateikė NŽT paklausimus jau po skundžiamo teismo sprendimo paskelbimo. Ieškovė nenurodo, dėl kokių objektyvių priežasčių papildomų įrodymų ji negalėjo gauti ir pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to, kaip nurodo pati ieškovė, analogiškas dokumentas buvo teiktas pirmosios instancijos teismui kartu su jos baigiamąja kalba. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovė neįrodė, jog naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, ir kad šių įrodymų nebuvo galima pateikti pirmosios instancijos teismui. Remiantis išdėstytu, ieškovės 2015-09-16 papildomai pateiktus įrodymus (du NŽT raštus) atsisakytina vertinti.
Ieškovė 2015-10-12 pateikė teismui atsiliepimą į NŽT atsiliepimą, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Civilinio proceso kodeksas nenumato tokio procesinio dokumento pateikimo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija ieškovės pateikto atsiliepimo į atsiliepimą nevertina.
Nagrinėjamoje byloje keliamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas išsprendus tarp šalių kilusį ginčą dėl NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymo, kuriuo patvirtintas 5,7461 ha bendro ploto teritorijos, esančios sodininkų bendrijoje „Ramybė“, matininko A. B. parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, priede Nr. 3 suformuotiems žemės sklypams, kurių projektiniai numeriai 14, 15, 32 ir 33, NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo sprendimų dėl minėtų žemės sklypų suformavimo, pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarčių panaikinimo. Kitaip tariant, ginčas kilo dėl vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento (Formavimo projektas), kurio sprendiniai iš dalies jau įgyvendinti, dalies, taip pat ieškovė tais pačiais pagrindais ginčija šio dokumento įgyvendinimo rezultatus – NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo priimtus sprendimus, pirkimo – pardavimo sutartis.
Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), jog atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, vertino byloje surinktus įrodymus, taikė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja, tačiau privalo pasisakyti dėl ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytų esminių argumentų.
Byloje nustatyta, jog Formavimo projektu, kuris patvirtintas Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 31VĮ-(14.31.2)-2777, buvo suformuotas vienas 0,5093 ha ploto žemės sklypas prie kūdros ir siurblinės sodininkų bendrijos bendro naudojimo reikmėms (projektinis Nr. 35), tarp šio sklypo ir A. R. nuosavybės teise priklausančio 0,0665 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas įsiterpęs 0,0103 ha ploto valstybinės žemės sklypas (projektinis Nr. 33), suformuotas 0,0041 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 32), kurį sudaro ½ valstybinės žemės ploto, įsiterpusio tarp ieškovės 0,0747 ha ploto žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) ir A. R. žemės sklypo ((duomenys neskelbtini), taip pat suformuotas 0,0085 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 14), kurį sudaro ½ įsiterpusio valstybinės žemės ploto, esančio tarp ieškovės T. L. ir A. V. 0,0749 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir ½ valstybinės žemės ploto, esančio tarp naujai suformuoto bendro naudojimo žemės sklypo (projekto Nr. 35) ir A. V. 0,0749 ha ploto žemės sklypo. Taip pat suformuotas 0,0043 ha ploto įsiterpęs valstybinės žemės sklypas (projektinis Nr. 15), kurį sudaro ½ įsiterpusio valstybinės žemės ploto, esančio tarp ieškovės žemės sklypo ir sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) ir, kurį sujungus su ieškovės 0,0747 ha ploto žemės sklypu, formuojamas bendras 0,0790 ha ploto ieškovės žemės sklypas. Formavimo projekto tikslas – naujai suprojektuotų valstybinės žemės sklypų sujungimas su tiesiogiai besiribojančiais privačiais žemės sklypais, įsiterpusius valstybinės žemės plotus padalinant lygiomis dalimis tarp privačių tiesiogiai besiribojančių žemės sklypų savininkų (jei jie tarpusavyje raštu nesusitarė kitaip).
Kaip matyti iš apeliantės skundo motyvų, ji savaip interpretuoja „tiesiogiai besiribojančio sklypo“ sąvoką, nepagrįstai teigdama, jog jai ir atsakovams A. V. bei A. R. priklausantys žemės sklypai ribojasi su dalijamu vientisu sudėtingos konfigūracijos įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės sklypu, dėl ko įsiterpęs laisvos valstybinės žemės sklypas turėjo būti padalintas į tris lygias dalis, tačiau neteisėtai buvo suformuoti keturi žemės sklypai, jos turėtas priėjimas prie vandens telkinio iš jos sklypo uždarytas.
Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – Taisyklės), 4 punkte nurodyta, jog įsiterpę valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono mėgėjų sodo žemės sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu valstybinės žemės sklypu, savininkams, tačiau tik tada, jeigu sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendro naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Taigi, pirmenybė įsigyti įsiterpusį valstybinį žemės sklypą tenka sodininkų bendrijai ir tik po to, šiai atsisakius – su šiuo sklypu besiribojančių privačių sklypų savininkams. Nagrinėjamu atveju, iš sodo bendrijos „Ramybė“ 2012-04-22 ataskaitinio susirinkimo protokolo matyti, jog susirinkimo metu nutarta išpirkti sodo bendrijos vardu prūdą ir apie jį visą žalią zoną valstybės žemės, taip pat dvi stovėjimo aikšteles pirmoje ir antroje gatvėse prie šulinių – valstybės žemę visuomeniniams naudojimui, bei leisti sodo bendrijos nariams išsipirkti visus iš valstybės žalius plotus, kurie ribojasi su jų sklypais, kur ribojasi dviejų kaimynų sklypai, pasidalinti draugiškai susitarus arba po lygiai (1 t., 25 b. l.). Taigi, pirmenybę įsigyti apie kūdrą esantį laisvos valstybinės žemės plotą turėjo sodininkų bendrija, ir Formavimo projektu buvo suformuotas 0,5093 ha ploto žemės sklypas prie kūdros ir siurblinės sodininkų bendrijos bendro naudojimo reikmėms (projektinis Nr. 35). Suformavus šį sklypą (projektinis Nr. 35), su juo tiesiogiai ribojosi tik (duomenys neskelbtini) sklypas, priklausantis A. R., bei (duomenys neskelbtini) sklypas, priklausantis A. V., todėl minėtų sklypų savininkai įgijo teisę išsipirkti iš valstybės įsiterpusį su jų sklypais tiesiogiai besiribojantį valstybinės žemės plotą ir šia teise jie pasinaudojo. Iš žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto pagrindinio brėžinio kopijos matyti, jog apeliantės žemės sklypas (duomenys neskelbtini) tiesiogiai ribojasi tik su minėtais (duomenys neskelbtini) (iš galo), priklausančiu A. R., bei (duomenys neskelbtini) sklypu (iš kairės), priklausančiu A. V. (1 t., 101 b. l.), dėl ko jai pagrįstai ir teisėtai buvo suformuota ½ įsiterpusios valstybinės žemės ploto tiek iš A. R. sklypo pusės, tiek iš A. V. sklypo pusės, apeliantės interesai nebuvo pažeisti, kitokiu būdu įsiterpusi valstybinė žemė ir negalėjo būti padalinta. Be to, suformavus ½ įsiterpusios valstybinės žemės ploto tiek iš A. R., tiek iš A. V. sklypų pusės ir juos sujungus su ieškovės 0,0747 ha ploto žemės sklypu, ieškovei buvo suformuotas bendras 0,0790 ha ploto žemės sklypas, t. y. žemės sklypas padidėjo, kas negali būti vertinama kaip esamų nuosavo sklypo sąlygų bloginimas. Taigi, kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovė negali pretenduoti įsigyti valstybinės žemės sklypus, išskyrus projektinį siūlymą Nr. 15, kuris yra patvirtintas skundžiamu 2013-12-11 įsakymu Nr. 31VĮ-(14.31.2)-2777, kadangi galima įsigyti tik tiesiogiai besiribojančius įsiterpusius valstybinės žemės plotus, o ieškovė neatitinka šių teisės aktuose numatytų sąlygų. Iš to seka, jog NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2013-12-11 įsakymas Nr. 31VĮ-(14.31.2)-2777 „Dėl sodininkų bendrijos „Ramybė“ teritorijoje, Šiaulių mieste, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ prašomoje naikinti dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.
Taip pat apeliantė nepagrįstai nurodo, jog buvo „uždarytas“ jos turėtas priėjimas iš jos sklypo prie vandens telkinio – kūdros. Kaip byloje nustatyta, apeliantės interesai ir šioje dalyje pažeisti nebuvo – jai sudaryta galimybė patekti prie kūdros A. V. įsigytu 0,0085 ha ploto valstybinės žemės sklypu, kuriame suprojektuotas 5 kv. m. ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ir iki Formavimo projekto parengimo ir patvirtinimo apeliantė prie kūdros galėjo patekti per laisvą valstybinę žemę – žalią plotą, taip pat per žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įrengtą praėjimą, kuriuo naudojosi ir kiti asmenys, privažiuoti prie kūdros galėjo Ramybės Sodų 4-ąja ir Ramybės Sodų 3-ąja gatvėmis, ir nors Formavimo projektu išdalinus visą žalią plotą besiribojančių žemės sklypų savininkams kelių patekti prie kūdros sumažėjo, tačiau, kaip minėta, atsižvelgiant į apeliantės pageidavimus, suprojektuotas servitutas, suteikiantis teisę naudotis jai pėsčiųjų taku.
Apeliantė taipogi nepagrįstai teigia, jog skundžiamas projektas buvo patvirtintas pažeidžiant procedūras. Kaip nustatyta iš bylos įrodymų ir ką pagrįstai konstatavo skundžiamame sprendime apylinkės teismas, sodo bendrijos „Ramybė“ 2012-04-22 ataskaitinio susirinkimo metu priimtas nutarimas išpirkti sodo bendrijos vardu prūdą ir apie jį visą žalią zoną valstybės žemės bei leisti sodo bendrijos nariams išsipirkti visus iš valstybės žalius plotus, kurie ribojasi su jų sklypais, buvo įgyvendinamas tokia tvarka: NŽT Šiaulių skyriaus vedėjas 2012-06-15 leido rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą SB ,,Ramybė“, leidime buvo numatytas sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypo rekreacijai formavimas valstybinėje žemėje, inžinerinės infrastruktūros žemės sklypų bei įsiterpusių valstybinės žemės sklypų formavimas, numatant įsiterpusių valstybinės žemės sklypų sujungimą su pirkėjams nuosavybės teise priklausančiais besiribojančiais žemės sklypais. Po to, 2013-03-25, buvo išduotos planavimo sąlygos vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentui rengti, projektą, kuriuo buvo suformuoti ginčijami žemės sklypai, parengė UAB „GeoJusma“ matininkas A. B., projekte suprojektuotas vienas bendro naudojimo žemės sklypas prie kūdros ir 67 nauji įsiterpę valstybinės žemės sklypai, kurie sujungiami su besiribojančiais privačiais žemės sklypais. A. V. ir A. R. su projekto sprendiniais susipažino, o T. L. susipažino su sprendiniais, tačiau nepasirašė, kadangi reikalavo leisti jai įsigyti visą laisvą valstybinę žemę šalia (duomenys neskelbtini) ir pusę valstybinės žemės šalia tvenkinio (1 t., 28, 98-100, 103-105, 107 b. l.). Vėliau parengtas sodininkų bendrijos „Ramybė“ žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas buvo viešai apsvarstytas ir NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2013-12-11 įsakymu Nr. 31VĮ-(14.31.2)-2777 patvirtintas. Taigi, byloje nėra jokių įrodymų, jog skundžiamas projektas būtų buvęs patvirtintas pažeidžiant procedūras.
Taipogi kolegija konstatuoja, jog esant pagrįstam ir teisėtam skundžiamam NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2013-12-11 įsakymui Nr. 31VĮ-(14.31.2)-2777, nepagrįstas apeliantės apeliacinio skundo argumentas, kad neteisingai padalijus įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, visos kitos atliktos procedūros – sudaryti sandoriai - yra neteisėti.
Apeliantės prašomais naikinti NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2014-01-06 sprendimais Nr. 31SK - (14.31.110) - 40, Nr. 31SK - (14.31.110) - 41 ir Nr. 31SK-(14.31.110)-75 buvo suformuoti ir patvirtinti ginčo žemės sklypai (žemės sklypų, kurių projektiniai Nr. 32, 33, 14, kadastro duomenys), dėl kurių įregistravimo nuspręsta kreiptis į VĮ Registrų centrą įregistruoti suformuotus ginčo žemės sklypus ir NŽT patikėjimo teisę į šiuos žemės sklypus (1 t., 116, 117, 118-119 b. l.). Šie sprendimai buvo priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, ir šiais sprendimais buvo patvirtinta, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, kad žemės sklypai laikomi baigtais formuoti, kas yra pagrindas sudaryti valstybinės žemės pardavimo sutartis.
Prašomais panaikinti 2014-02-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimis Nr. 753, 755 ir tos pačios dienos priėmimo-perdavimo aktais Nr. 31 SU-171, 31 SU-172, A. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise iš valstybės įsigijo 0,0103 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0041 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o A. V. prašomais panaikinti 2014-02-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 764 bei tos pačios dienos priėmimo-perdavimo aktu Nr. 31SU-185 asmeninės nuosavybės teise iš valstybės įsigijo 0,0085 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog minėtos sutartys sudarytos įstatymo reikalaujama forma, nenustatyta, jog šios sutartys prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms, prie sutarčių pateikti žemės sklypų planai, kurie parengti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, pagal kurį suformuoti žemės sklypai, jį tvirtinant buvo laikytasi teisės aktų, valstybinės žemės sklypai buvo parduoti laikantis imperatyvių reikalavimų, kurių privalo laikytis žemės sklypų pirkimo-pardavimo santykių šalys, sudarydamos pirkimo-pardavimo sutartis, todėl, nesant jokių įrodymų, kad pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos pažeidžiant imperatyvias teisės normas, teismas pagrįstai atmetė ir šį ieškinio reikalavimą.
Apeliantės prašomi naikinti NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2014-02-26 sprendimas Nr. 31SK-(14.31.110.)-425 dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) esančių (duomenys neskelbtini), ir Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2014-03-21 sprendimas Nr. 31SK-(14.31.110.)-600 dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, yra priimti vadovaujantis prašomu naikinti dalyje NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2013-12-11 įsakymu Nr. 31VĮ-(14.31.2)-2777, dėl kurio teisėtumo ir pagrįstumo kolegija pasisakė, šie sprendimai priimti privalomai, atsakovams įgyvendinus visas reikiamas sąlygas, todėl jų naikinti taip pat nėra jokio teisinio pagrindo.
Kiti ieškovės T. L. apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
Esant ankščiau paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ir priimti priešingą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 176 str., 263 str., 320 str., 327 str.).
Bylinėjimosi išlaidos, atmetus apeliacinį skundą, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Atsakovai duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.