Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2015-03-13 · Civilinė byla Nr. 2-94-797/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-03-13Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-11-19Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-13
Bylos Nr.
2-94-797/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02707-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Kavaliauskienė
Ieškovas
T. L.
Atsakovas
R. R., A. R., A. V., Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM
Trečiasis asmuo
sodininkų bendrijos ,,Ramybė“
Kategorijos
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-94-797/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02707-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 116.4;113.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 13 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Edita Kavaliauskienė,

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovei T. L., jos atstovams V. L., advokatei I. P., atsakovams: R. R., Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovei D. A., A. V. atstovui advokatui P. B., trečiojo asmens sodininkų bendrijos ,,Ramybė“ pirmininkei J. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. L. ieškinį atsakovams: R. R., A. R., A. V., Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, trečiajam asmeniui sodininkų bendrijai ,,Ramybė“ dėl įsakymų, sprendimų panaikinimo, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė patikslintą ieškinį palaiko ir prašo:

1. Panaikinti Nacionalinės Žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2013-12-11 įsakymu Nr. 31VĮ-(14.31.2)-2777 Dėl sodininkų bendrijos „Ramybė“ teritorijoje, Šiaulių mieste, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo patvirtinto 5,7461 ha bendro ploto teritorijos, esančios Šiaulių miesto savivaldybėje, sodininkų bendrijoje „Ramybė“ uždarosios akcinės bendrijos „GeoJusMa“ matininko A. B. parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto ir užregistruoto Teritorijų planavimo dokumentų registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) Priedo Nr. 3 (duomenys neskelbtini), žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų formuojamų, įsiterpusių laisvoje valstybinėje žemėje sklypų (nustatant jų apjungimą su besiribojančiais privačiais žemės sklypais) duomenų sąrašas“ suformuotiems šiems žemės sklypams:

projektinis numeris 0,0085 ha žemės sklypo besiribojančio su 0,0749 ha sklypu, kadastrinis (duomenys neskelbtini), priklausančiu A. V.,projektinis numeris 0,0043 ha žemės sklypo besiribojančio su 0,0747 ha sklypu, kadastrinis (duomenys neskelbtini), priklausančiu T. L.,

32 projektinis numeris 0,0041 ha žemės sklypo besiribojančio su 0,0665 ha sklypu, kadastrinis (duomenys neskelbtini), priklausančiu A. R.,

33 projektinis numeris 0,103 ha žemės sklypo besiribojančio su 0,0665 ha sklypu, kadastrinis (duomenys neskelbtini), priklausančiu A. R.;

Panaikinti Nacionalinės Žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2014-01-06 sprendimus Nr. 31SK - (14.31.110) - 40, Nr. 31SK - (14.31.110) - 41 ir Nr. 31SK-(14.31.110)-75.Panaikinti 2014-02-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 753 ir tos pačios dienos priėmimo-perdavimo aktą Nr. 31 SU-171, kuriais A. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise iš valstybės įsigijo 0,0103 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Šiaulių miesto sav. teritorijoje, ir 2014-02-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 755, tos pačios dienos priėmimo-perdavimo aktą Nr. 31SU-172, kuriais įsigijo 0,0041 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Šiaulių miesto sav. teritorijoje.Panaikinti 2014-02-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 764, tos pačios dienos priėmimo-perdavimo aktą Nr. 31SU-185, kuriuo A. V. asmeninės nuosavybės teise iš valstybės įsigijo 0,0085 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Šiaulių miesto sav. teritorijoje.Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių skyriaus vedėjo 2014-02-26 sprendimą Nr. 31SK-(14.31.110.)- 425 dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių skyriaus vedėjo 2014-03-21 sprendimą Nr. 31SK-(14.31.110.)- 600 dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) teritorijoje pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2013-12-11 įsakymu Nr. 31VĮ-(14.31.2)-2777 patvirtintas 3 priedas yra neteisėtas, nes žemės projektai parengti nesilaikant įstatymų ir poįstatyminių aktų, kadangi pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 3D-551/D1-557 redakcija) patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 31 straipsnį žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų veiklos sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams. Šių taisyklių 47 straipsnyje nustatyta, kad mėgėjų sodo teritorijoje įsiterpęs valstybinės žemės plotas projektuojamas Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 nustatyta tvarka. Nurodo, jog pagal žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių nuostatas sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę pirkti teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus bei įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, kurį reglamentuoja taisyklių 2 ir 4 p., o pagal Taisyklių 8 punkto nuostatas jeigu įsiterpusį valstybinės žemės sklypą pageidauja pirkti dviejų ar daugiau besiribojančių žemės sklypų savininkai, įsiterpęs valstybinės žemės sklypas parduodamas pagal rašytinį jų susitarimą dėl jiems tenkančių parduodamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo dalių. Jeigu besiribojančių žemės sklypų savininkai nesusitaria dėl parduodamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo dalių, įsiterpęs valstybinės žemės sklypas jiems parduodamas lygiomis dalimis pagal besiribojančių žemės sklypų skaičių. Nurodo, jog į minėtus teisės aktus nebuvo atsižvelgta sudarant projektą ir jį tvirtinant, nes ieškovei priklausantis 0,0747 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir A. R. priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), tiesiogiai ribojasi su dalijamu vientisu sudėtingos konfigūracijos įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės sklypu, nes turi bendrą šiaurinę (pietinę) 39 metrų ribą, o iš rytų (vakarų) - bendrą 19,2 metrų ribą. Kadangi nebuvo visų šių asmenų rašytinio susitarimo, vientisas sudėtingos konfigūracijos įsiterpęs laisvos valstybinės žemės sklypas turėjo būti padalintas į tris lygias dalis, bet neteisėtai buvo suformuoti keturi įsiterpę žemės sklypai: 43, 85, 103 ir 41 kv. m. Atsakovo A. R. sklypo sąlygos buvo pagerintos ieškovės sąskaita. Tarp trijų sklypų įsiterpusį sudėtingos konfigūracijos laisvos valstybinės žemės sklypą dalijant tik tarp dviejų atsakovų, buvo uždarytas ieškovės turėtas laisvas priėmimas prie vandens telkinio iš jos privataus žemės sklypo. A. V. privatizavus kelią tarp sklypų (duomenys neskelbtini), buvo pažeistos ne tik ieškovės teisės, bet kitų sodininkų galimybė patekti prie vandens telkinio. Nors vidaus kelių privatizavimas 2012-04-22 susirinkime nebuvo numatytas, pagal projektą 3-ji gatvė sutrumpėjo, nebeliko privažiavimo prie tvenkinio. Nurodo, jog suformavus ir padalijus tarp trijų savininkų (ieškovės ir atsakovų) įsiterpusį laisvos valstybinės žemės sklypą lygiomis dalimis vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 8 punktu, ieškovei sklypas būtų suformuotas tokiu būdu, kad jis ribotųsi su žemės sklypu rekreacijai ir neblogintų turimų ieškovės sklypo sąlygų bei nereikėtų nustatyti servituto. Projektavimo procesas, įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sklypų pirkimo sutartys buvo sudarytos pažeidžiant Sodininkų bendrijos „Ramybė” 2007-10-29 patvirtintuose įstatuose deklaruojamos nuostatas, šiuo atveju atsakovų interesai buvo iškelti aukščiau, nei ieškovės, kitų sodininkų. Ieškovė nurodo, jog su atsakovais sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys pažeidžia jos teises, prieštarauja Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių nuostatoms, kitiems teisės aktams. Nesivadovauta Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 9 straipsniui, kuris deklaruoja, kad „negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ir perdalijimo būdu pertvarkomi ar esami areštuoti arba esantys teisminio ginčo objektu žemės sklypai”. Nurodo, jog 2014-01-09 Nacionalinei žemės tarnybai pateikė skundą vadovaudamasi išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklėmis, kuris turėjo būti išnagrinėtas kaip ikiteisminis ginčas. Teigia, kad, patenkinus ieškinį, trys sklypai grįžtų į pirminę padėtį, t. y. į vientisą sudėtingos konfigūracijos įsiterpusį laisvos valstybinės žemės sklypą, buvusį iki 2013-12-11 projekto patvirtinimo. Ji ir atsakovai turėtų daryti naują projektą, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus. Po to būtų sudarytos naujos pirkimo-pardavimo sutartys, o atsakovų sumokėti pinigai būtų įskaityti sudarant naujas sutartis.

Ieškovė paaiškino, kad palaiko ieškinyje išdėstytą poziciją, prašo tenkinti ieškinį, siekiant atkurti jos pažeistas teises, nurodo, kad patenkinus ieškinį, būtų rengiamas naujas projektas, sudaromos naujos sutartys, sodininkų bendrija su ja elgiasi neteisėtai, nesilaiko priimtų įstatų, atsakovo A. R. sklypo sąlygos buvo pagerintos ieškovės sąskaita. Paaiškino, kad tarp trijų sklypų įsiterpusį sudėtingos konfigūracijos laisvos valstybinės žemės sklypą dalijo tik tarp dviejų atsakovų, ieškovei buvo uždarytas turėtas laisvas priėmimas prie vandens telkinio iš jos privataus žemės sklypo.

Ieškovės atstovai prašo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

A. N. žemės tarnybos atstovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog ginčas yra kilęs dėl vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento, kuris yra įregistruotas savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registre, dalies. Ieškovė ginčija administracinį aktą, kurio sprendiniai iš dalies jau įgyvendinti. Ieškovės ieškinio pirmasis reikalavimas yra susijęs sodininkų bendrijos „Ramybė“ žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau -Formavimo projektas) patvirtinimu. Ieškovės ginčijami Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo sprendimai ir sutartys, sudarytos su A. R. ir A. V. yra žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto įgyvendinimo rezultatas, juos ieškovė ginčija tais pačiais pagrindais kaip ir patį Formavimo projektą, kitų pagrindų nenurodo, todėl tik Įsakymo Nr.31VĮ-(14.31.2)-2777 dalyje dėl žemės sklypų, kurių projektiniai Nr. 14, 15, 32 ir Nr. 33 suformavimo, nuginčijimo atveju atsirastų pagrindas spręsti dėl kitų Ieškovės ieškinio reikalavimų tenkinimo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ŽT Šiaulių skyriaus (toliau tekste - NŽT) vedėjas 2012-06-15 leido rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Jame buvo suprojektuotas vienas bendro naudojimo žemės sklypas prie kūdros ir 67 nauji įsiterpę valstybinės žemės sklypai, kurie sujungiami su besiribojančiais privačiais žemės sklypais. Ieškovė taip pat buvo raštu pareiškusi, kad jai būtų suprojektuotas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, buvo Formavimo projekto iniciatorė. Sodininkų bendrija „Ramybė“ 2012-04-22 vykusiame visuotiniame susirinkime nusprendė pirkti iš valstybės bendro naudojimo reikmėms kūdrą ir bendro naudojimo plotą prie kūdros, o sodo bendrijos nariams nusprendė leisti išsipirkti visus iš valstybės žalius plotus, kurie ribojasi su jų žemės sklypais. Sodininkų bendrija nusprendė, jog bendrijos bendro naudojimo reikmėms žalių plotų neišpirks, šiuos žemės plotus leista išsipirkti sodininkams, įsiterpusius žemės sklypus padalinus lygiomis dalimis besiribojančių sklypų savininkams. Susirinkimo protokole taip pat buvo pažymėta, kad esant dviem ir daugiau, su įsiterpusiu žemės plotu besiribojančių žemės sklypų, šis įsiterpęs žemės plotas dalinamas pagal susitarimą, o nesusitarus - lygiomis dalimis. Parengtas sodininkų bendrijos „Ramybė“, Šiaulių mieste, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas buvo viešai apsvarstytas ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Sklypų formavimo taisyklių), 70 punkte nustatyta tvarka patikrintas jo atitikimas teisės aktų reikalavimams. Pateikta išvada, kad projektą galima tvirtinti, todėl 2013 m. gruodžio 11d. įsakymu Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-2777. Formavimo projektas buvo užregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) viešai paskelbtas vietinėje spaudoje ir Nacionalinės žemės tarnybos interneto tinklalapyje (www.nzt.lt). Nurodo, jog pagal sodininkų bendrijos „Ramybė“ sodo suplanavimo projektą, patvirtintą Šiaulių miesto landšafto architekto 1992-06-18 (toliau - 1992 m. Suplanavimo projektas) tarp Šiaulių mieste esančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) R. S. (duomenys neskelbtini) (1992 m. Suplanavimo projekte pažymėta Nr. 78, savininkė T. L.) ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) R. S. (duomenys neskelbtini) (1992 m. Suplanavimo projekte pažymėta Nr. 77, savininkas A. V., buvęs gatvės pavadinimas (duomenys neskelbtini)) buvo 0,50-0,60 metrų pločio įsiterpusios valstybinės žemės juosta. Tarp žemės sklypo R. S. (duomenys neskelbtini)ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (1992 m. Suplanavimo projekte pažymėta Nr. 91, savininkas A. R.) buvo įsiterpusi valstybinės žemės juosta (žalia zona), o žemės sklypas prie bendro naudojimo kūdros nebuvo suformuotas. Įsakymu Nr. 31VĮ-(14.31.2)-2777 patvirtintu Formavimo projektu buvo suformuotas vienas 0,5093 ha ploto žemės sklypas prie kūdros ir siurblinės sodininkų bendrijos bendro naudojimo reikmėms (projektinis Nr. 35), tarp šio sklypo ir A. R. nuosavybės teise priklausančio 0,0665 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas įsiterpęs 0,0103 ha ploto valstybinės žemės sklypas (projektinis Nr. 33), taip buvo suformuotas 0,0041 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 32), kurį sudaro ½ valstybinės žemės ploto įsiterpusio tarp ieškovės 0,0747 ha ploto žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) ir A. R. žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Suformuotas 0,0085 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sudaro ½ įsiterpusio valstybinės žemės ploto, esančio tarp ieškovės ir A. V. 0,0749 ha ploto žemės sklypo ir ½ valstybinės žemės ploto, esančio tarp naujai suformuoto bendro naudojimo žemės sklypo (projekto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir A. V. 0,0749 ha ploto žemės sklypo. Taip pat suformuotas 0,0043 ha ploto įsiterpęs valstybinės žemės sklypas (projektinis Nr. 15), kurį sudaro ½ įsiterpusio valstybinės žemės ploto, esančio tarp ieškovės žemės sklypo ir sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir kurį sujungus su ieškovės 0,0747 ha ploto žemės sklypu formuojamas bendras 0,0790 ha ploto žemės sklypas. Formavimo projekte buvo numatytas naujai suprojektuotų valstybinės žemės sklypų sujungimas su tiesiogiai besiribojančiais privačiais žemės sklypais. Nurodo, kad projekto brėžinių kopijos įrodo, kad formuojant ginčijamus žemės sklypus (projektiniai Nr. 14, 15, 32 ir 33), įsiterpę valstybinės žemės plotai buvo padalinti lygiomis dalimis ir atitiko išduotas teritorijų planavimo dokumento rengimo sąlygas, todėl nėra pagrindų naikinti įsakymo Nr. 31VĮ-(14.31.2)-2777 dalyje, kurioje ginčijami projektiniai sprendiniai buvo patvirtinti. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiais, kad, parengus Formavimo projektą, sumažėjo ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) vertė, ar neliko privažiavimo. Pažymi, kad ieškovės nuosavybės teise turimas žemės sklypas niekada su kūdra nesiribojo, todėl ieškovės sklypo padidinimas 0,0043 ha valstybinės žemės plotu, įtakos jos nuosavybės teise turimo žemės sklypo vertės sumažėjimui negalėjo turėti. Iki parengiant Formavimo projektą, ieškovė iki kūdros galėjo patekti per žalią plotą, taip pat tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) buvo įrengtas praėjimo takas, skirtas visiems asmenims praėjimui, taip pat buvo galimybė privažiuoti prie kūdros (duomenys neskelbtini). Formavimo projektu išdalijus visą žalią plotą besiribojančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėse, savininkams, patekimo prie kūdros taku (kelių) skaičius sumažėjo, tačiau ieškovei buvo užtikrintas patekimas prie kūdros, nes formavimo projekte suformuotą 0,0085 ha ploto valstybinį žemės sklypą (projektinis Nr. 14), kurį įsigijo A. V. yra suprojektuotas 5 kv. m ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku. Atkreiptinas dėmesys, kad šis servitutas užtikrina galimybę patekti taku nuo ieškovės žemės sklypo iki kūdros. Pažymėtina, kad šis servitutas buvo suprojektuotas atsižvelgiant į ieškovės pageidavimą turėti priėjimą prie kūdros ir į Šiaulių miesto savivaldybės vyriausiosios architektės pareikštas pastabas projekto derinimo metu. Ieškovė turėjo galimybę reikšti pastabas ir pasiūlymus projekto autoriui, Nacionalinei žemės tarnybai raštu ir žodžiu, dalyvauti viešame Formavimo projekto svarstyme. Ieškovė savo teisėmis naudojosi: reiškė pastabas raštu ir žodžiu projekto autoriui, taip pat projekto viešo svarstymo metu, nuolat susirašinėjo su NŽT Formavimo projekto rengimo klausimais. Formavimo projektas buvo parengtas laikantis teisės aktų nuostatų, ieškovės teiginiai, kad ginčijami žemės sklypai suformuoti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, laikytini nepagrįstais. Asmuo turi teisę pirkti ne aukciono būdu įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvoką atitinkantį žemės sklypą, kuris tiesiogiai ribojasi su jo nuosavybės turimu žemės sklypu. Sodininkų bendrijoje formuojami įsiterpę valstybinės žemės sklypai turėjo atitikti Valstybinės žemės sklypų davimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 2 punkte pateikiamą įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvoką - tai valstybinės žemės plotas, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, nes yra įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, neviršijantis 0,04 hektaro, taip pat tas valstybinės žemės sklypas, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio. Nurodo, jog ieškovė neteisingai supranta įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, neatsižvelgia į nuostatą, kad asmenys gali pretenduoti įsigyti tik tiesiogiai besiribojančius įsiterpusius valstybinės žemės plotus. I. F. projektu buvo suformuotas 0,0043 ha ploto valstybinės žemės sklypas projektinis Nr. 15. Jis atitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvoką. Visas įsiterpęs žemės plotas lygiomis dalimis buvo padalintas ir šiuos plotus įgijo teisę pirkti besiribojančių žemės sklypų savininkai. Kitokios formos sklypas, net ir panaikinus suformuotus žemės sklypus negalėtų būti suformuojamas, nes su ieškovės sklypu tiesiogiai nesiriboja jokia kita laisva valstybinė žemė. Nurodo, jog ieškovė klaidingai vertina, kad valstybinės žemės plotas, kuris yra įsiterpęs tarp sodininkų bendrijai suformuoto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir A. V. sklypo ((duomenys neskelbtini)), negali būti laikomas tiesiogiai besiribojančiu su ieškovės turimu žemės sklypu, todėl negali būti prijungiamas prie ieškovės žemės sklypo. Taip pat valstybinės žemės plotas, kuris yra įsiterpęs tarp bendro naudojimo ploto (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir A. R. žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)), taip negali būti laikomas tiesiogiai besiribojančiu su ieškovės žemės sklypu. Iš 1992 m. suplanavimo projekto ir Formavimo projekto brėžinių akivaizdžiai matyti, kad ieškovės nuosavybės teise turimas žemės sklypas tiesiogiai nesiriboja su kūdra, todėl nurodo, jog ieškovė siekia įstatymuose nenumatytais būdais ir tvarka atlikti valstybinės žemės perdalijimą. Panaikinus Formavimo projekte suprojektuotus sklypus (duomenys neskelbtini), ieškovė turės teisę pretenduoti tik į tiesiogiai besiribojantį žemės plotą, bet niekada neįgis teisės pretenduoti į tuos žemės plotus, kurie yra įsiterpę tarp A. R. ir sodininkų bendrijos bendro naudojimo sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bei A. V. ir sodininkų bendrijos bendro naudojimo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nes tie žemės plotai tiesiogiai ribojasi ne su T. L. nuosavybės teise turimu žemės sklypu, o su A. R. ir A. V. nuosavybės teise turimais žemės sklypais. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad Šiaulių skyriaus vedėjo sprendimų dėl žemės sklypų sujungimo priėmimo metu bent vienas žemės sklypas būtų buvęs teisminio ginčo objektu ar areštuotas, ar taikomos laikinosios apsaugos priemonės, todėl, manytina, kad kliūčių šiems sklypams sujungti nebuvo.

Ieškovė nurodo, kad NŽT netinkamai, nelaiku išnagrinėjo jos 2014-01-09 skundą. Atsakovas nurodo, kad skundai Nacionalinėje žemės tarnyboje nagrinėjami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“, Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklėmis, patvirtintomis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 „Dėl Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“. Minėtų taisyklių 20 punkte nurodyta, kad skundai turi būti išnagrinėti ir sprendimai priimti per 20 darbo dienų. Jeigu skundo nagrinėjimo metu asmuo patikslina (papildo) skundą arba iš esmės suformuluoja naujus reikalavimus, skundas turi būti išnagrinėtas ir sprendimas priimtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo patikslinto (papildyto) skundo gavimo dienos. Nacionalinė žemės tarnyba iš T. L. buvo gavusi kelis skundus (2014-01-04, 2014-01-09,2014-01-21,2014-02-05 ir 2014-02-25, 2014-01-21, papildė 2014-01-09 skundą), visi jie buvo susiję su žemės sklypų formavimu sodininkų bendrijoje „Ramybė“, todėl parengė vieną bendrą atsakymą (Nacionalinės žemės tarnybos 2014-03-06 raštas Nr. lSS-(8.8)-600 „Dėl skundų nagrinėjimo“). Nacionalinė žemės tarnyba 2014-01-13 raštu Nr. lSS-(8.5)-79 atsakydama į ieškovės 2013-12-09, 2013-12-14, 2013-12-19 skundus taip pat suteikė visą informaciją apie Formavimo projektą. Dėl kitų reikalavimų nurodo, kad žemės sklypai (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suformuoti Lietuvos Respublikos kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ nustatyta tvarka.

Atsakovės NŽT atstovė D. A. palaikė atsiliepime nurodytą poziciją, prašė ieškinį atmesti, paaiškino, kad NŽT įsakymai, sprendimai, pirkimo-pardavimo sutartys sudarytos laikantis tuo metu galiojančių teisės aktų. Nėra pagrindo naikinti patvirtinto projekto dėl suprojektuotų sklypų Nr. 32, Nr. 33, Nr. 14 ir Nr. 15, nes ieškovė niekada neįgis teisės pretenduoti į tuos žemės plotus, kurie yra įsiterpę tarp A. R. ir sodininkų bendrijos bendro naudojimo sklypo, kurio projektinis Nr. 35 bei A. V. ir sodininkų bendrijos bendro naudojimo, nes tie žemės plotai tiesiogiai ribojasi ne su T. L. nuosavybės teise turimu žemės sklypu, o su A. R. ir A. V. nuosavybės teise turimais žemės sklypais. Ieškovė neįrodė, kad Šiaulių skyriaus vedėjo sprendimų dėl žemės sklypų sujungimo priėmimo metu bent vienas žemės sklypas būtų buvęs teisminio ginčo objektu ar areštuotas, todėl sprendimai priimti teisėtai ir pagrįstai.

Atsakovai A. R. ir R. R. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2004 m. lapkričio 15 d. priėmus nutarimą Nr. 1443 „ Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ buvo patvirtintos Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės, kurių 3.1.2. punkte numatyta, kad sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys gali įsigyti įsiterpusius valstybinės žemės sklypus. Todėl SB „Ramybė“, (duomenys neskelbtini), visuotinis sodininkų susirinkimas 2012-04-22, vadovaudamasis minėtomis taisyklėmis bei Žemės įstatymo normomis nutarė leisti sodo bendrijos nariams išsipirkti visus iš valstybės žalius plotus, kurie ribojasi su jų sklypais. Pirkti laisvus valstybinės žemės plotus buvo suinteresuoti 76 bendrijos nariai, tame tarpe ir atsakovai su ieškovė. Visi pareiškę norą privatizuoti pateikė prašymus NTŽ, išduoti leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Ieškovė 2012-04-22 ataskaitiniame visuotiniame bendrijos narių susirinkime dalyvavo, apie priimtą nutarimą dėl žalių plotų privatizavimo tvarką žinojo. Ieškovė neginčijo sodininkų bendrijos „Ramybė“ 2012-04-22 visuotinio ataskaitinio rinkiminio susirinkimo nutarimo dėl sodo sklypo padidinimo valstybinės žemės sąskaita tvarkos. SB „Ramybė“ kaip bendrijos narių atstovas, kreipėsi į NŽT ir 2012-06-15 gavo leidimą rengti sodo teritorijoje žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą suformuoti bendrojo naudojimo žemės sklypą rekreacijai (prie prūdo). Bendrija sudarė sutartį su UAB „GeoJusMa“ matininku A. B. dėl projekto rengimo visai privatizavimo grupei. Taip buvo nuspręsta siekiant sutaupyti bendrijos narių lėšas, nes matininkas projekto rengimą grupei asmenų sutiko atlikti už mažesnę kainą, nei tai būtų kainavę kiekvienam nariui atskirai, pigiau buvo užsakyti ir apmokėti topografinę nuotrauką ir pan. Tačiau vėliau T. L. nebesutiko privatizuoti valstybinę žemę po lygiai, ji reikalavo leisti išsipirkti valstybinės žemės plotus, kurie ribojasi su jos ir A. R. ir A. V. sklypais pagal jos pageidavimus, taip prieštaraudama susirinkimo nutarimui ir kitiems teisės aktams. Ieškovė jau 2012 m. gegužės mėn. pradėjo rašyti skundus. Ji reikalavo: 1) privažiavimo prie savo asmeninio sklypo iš 4-osios g. per žalią veją, 2) pusę valstybinės žemės ploto nuo prūdo pusės, 3) anuliuoti A. R. sodo sklypo kadastrinius matavimus, nes jos nuomone, jie atlikti neteisingai, 4) suformuoti jai individualų servitutą priėjimui prie prūdo. Vėliau pradėjo reikalauti nebe pusės valstybinės žalios juostos žemės, kuri ribojasi su A. R. sklypu ir jai nuosavybės teise priklausančiu sklypu, o 3-jų m. (žalios juostos plotis ties minimais sklypais yra 3,5 m). Manytina, kad T. L. neteisingai supranta įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, nes ji neatsižvelgia į nuostatą, kad asmenys gali pretenduoti įsigyti tik tiesiogiai besiribojančius įsiterpusius žemės sklypus. Todėl valstybinis žemės plotas, kuris įsiterpęs tarp bendrojo naudojimo ploto (proj. Nr. 35) ir A. R. sklypo ((duomenys neskelbtini)), negali būti laikomas tiesiogiai besiribojančiu su ieškovės žemės sklypu. Ieškovės sklypas niekada nesiribojo su kūdra. Iki parengiant Formavimo projektą, ieškovė iki kūdros galėjo patekti tik per žalią plotą ir per bendrą sodininkų priėjimo prie kūdros taką, įrengtą tarp (duomenys neskelbtini) sklypų, kuris nuo T. L. sklypo yra nutolęs tik 19 m. Taip pat yra galimybė prie kūdros patekti (duomenys neskelbtini) gatvėmis. Privažiuoti prie (duomenys neskelbtini) nuo prūdo pusės nėra galimybės, nes ten nebėra kelio, yra tik žalia veja, kuria važinėti draudžiama, galima tik privažiuoti prie kūdros. Tačiau ieškovės pageidavimu yra suformuotas 5 kv. m servitutas patekti prie kūdros, deja, ir tai jos netenkina. O dėl nuvertėjusios jos sklypo vertės taip pat nesutinka, nes ieškovei išsipirkus valstybinės žemės žalios juostos dalį, jos sklypas padidės, tuo pačiu padidės ir jos sklypo vertė. Ieškovė tik dėl jai žinomų priežasčių atsisakė pasirašyti bet kokius jai parengtus planus, todėl iki šios dienos liko neįgyvendinusi teisės išsipirkti iš valstybės laisvą žalią plotą, kuris ribojasi su jos žemės sklypu. Atsakovams nebuvo sudarytos jokios lengvatinės sąlygos privatizuoti žemę, žemė išpirkta nustatyta tvarka, šį darbą atliko tam įgaliotos institucijos. Prašo ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovai A. R. ir R. R. palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, paaiškino, kad ieškovės interesai nebuvo pažeisti, nes jos sklypas nesiriboja su laisva valstybine žeme, ji turi galimybę prieiti prie vandens telkinio.

A. A. V. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, jog žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,0085 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. k. v., esantį Šiaulių m. sav. teritorijoje, įgijo iš valstybės 2014-02-12 valstybinio žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi jos notarinio registro Nr. 764. Nurodomas žemės sklypas yra suformuotas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos - Šiaulių skyriaus vedėjo 2013-12-11 įsakymu Nr. 31 VĮ- (14.31.2 )-2777 „Dėl sodininkų bendrijos „Ramybės“ teritorijoje, Šiaulių mieste, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“. Šis įsakymas nebuvo ginčijamas ir yra įsigaliojęs. Jo įsigytas įsiterpęs žemės sklypas atitiko Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ 2 punkte pateikiamą įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvoką „valstybinės žemės plotas, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, nes yra įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, neviršijantis 0.04 ha, taip pat tas valstybinės žemės sklypas, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio“. Žemės sklypas, kurį įsigijo iš valstybės, yra įsiterpęs tarp jo ir ieškovės T. L. žemės sklypų, bei tarp jo ir sodininkų bendrijos bendro naudojimo žemės sklypo, kuris skirtas kūdrai eksploatuoti ir kurį įsigijo sodininkų bendrija. Sprendžiant NŽT prie ŽŪM Šiaulių skyriaus vedėjo priimtų skundžiamų sprendimų teisėtumą taikytinas 1 mėnesio senaties terminas, numatytas įstatyme jų apskundimui - Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.125 str. 2 d. Akivaizdu, jog ieškovė, siekdama pasididinti savo sklypą įstatymuose nenumatytais būdais, imasi ginti ne realiai, bet tik tariamai pažeistas teises.

A. A. V. atstovas prašo ieškinį atmesti, ieškovei neįrodžius jos teisių pažeidimo, ji ginti ne realiai, bet tik tariamai pažeistas teises.

Atsiliepimas

Trečiojo asmens Sodų bendrijos „Ramybė“ pirmininkė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad visuotinis narių susirinkimas 2012-04-22 nutarė leisti sodo bendrijos nariams išsipirkti visus iš valstybės žalius plotus, kurie ribojasi su jų sklypais. T. L. dalyvavo susirinkime ir pasirašė, kad suprato nutarimą, bet vėliau, pradėjus rinkti reikalingus dokumentus, persigalvojo, kokiam tikslui privatizuoti, nes per žalias juostas vaikšto kur nori. Pareikalavo, kad sodininkė R. R. jai atiduotų visą žalią juostą, bet nesutikus ieškovė pradėjo rašyti skundus, kurie trukdė dokumentų forminimui. I. T. Leškovos sklypas niekada nesiribojo su kūdra. Ji turėjo priėjimą prie kūdros tik per valstybinę žemę, žalią juostą. Ieškovė prieiti prie kūdros gali bendruoju taku, nuo jos sklypo tik 19 metrų. T. L. teigia, kad, išsipirkus žemes, sutrumpėjo (duomenys neskelbtini), pažymėtina, kad šiuo metu privatizuoti gatvių nebuvo leista. Kadangi valstybinė žemė buvo privatizuota laikantis įstatymų, T. L. sudarytos sąlygos taip pat privatizuoti, prašo jos reikalavimus laikyti nepagrįstais ir atmesti.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė J. K. palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Tarp šalių kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymų, sprendimų dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto formuojamų, įsiterpusių laisvoje valstybinėje žemėje sklypų patvirtinimo, įsiterpusio, tiesiogiai besiribojančio žemės sklypo sąvokos ir valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarčių sudarymo.

Ieškovė nurodo, kad priimti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymai, sprendimai, sudarytos pirkimo – pardavimo sutartys pažeidžia ieškovės teises, nes sumažėjo jos sklypo vertė, jie buvo priimti pažeidžiant teisės aktus, jai nebuvo leista privatizuoti jos norimo žemės sklypo dalies. Atsakovai atsikerta, kad įsakymai, sprendimai priimti laikantis teisės aktų reikalavimų, ieškovė neteisingai supranta įsiterpusio, tiesiogiai besiribojančio žemės sklypo sąvoką, todėl nepagrįstai reiškia ieškinį. A. A. V. prašo taikyti ieškinio senatį, nurodo, kad pagal Civilinio kodekso 1.125 str. 2 d. taikytinas 1 mėnesio senaties terminas, numatytas įstatyme sprendimų apskundimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškinyje yra pareikšti dvejopo pobūdžio reikalavimai: civilinio ir administracinio pobūdžio. Dėl administracinio pobūdžio reikalavimų nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, tačiau Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyti senaties terminai šioje byloje netaikytini, nes ginčas nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Bendro civilinėje teisėje taikomo senaties termino ieškovė nėra praleidusi (CPK 185 str., CK 1.124 str.).

Pirmuoju reikalavimu ieškovė prašo panaikinti Nacionalinės Žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2013-12-11 įsakymu Nr. 31VĮ-(14.31.2)-2777 Dėl sodininkų bendrijos „Ramybė“ teritorijoje, Šiaulių mieste, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo patvirtinto 5,7461 ha bendro ploto teritorijos, esančios Šiaulių miesto savivaldybėje, sodininkų bendrijoje „Ramybė“ uždarosios akcinės bendrijos „GeoJusMa“ matininko A. B. parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto ir užregistruoto Teritorijų planavimo dokumentų registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) Priedo Nr. 3 ,, (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „Ramybė“, Šiaulių mieste, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų formuojamų, įsiterpusių laisvoje valstybinėje žemėje sklypų (nustatant jų apjungimą su besiribojančiais privačiais žemės sklypais) duomenų sąrašas“ suformuotiems šiems žemės sklypams:

projektinis numeris 0,0085 ha žemės sklypo besiribojančio su 0,0749 ha sklypu, kadastrinis (duomenys neskelbtini), priklausančiu A. V.,projektinis numeris 0,0043 ha žemės sklypo besiribojančio su 0,0747 ha sklypu, kadastrinis (duomenys neskelbtini), priklausančiu T. L.,

32 projektinis numeris 0,0041 ha žemės sklypo besiribojančio su 0,0665 ha sklypu, kadastrinis (duomenys neskelbtini), priklausančiu A. R.,

33 projektinis numeris 0,103 ha žemės sklypo besiribojančio su 0,0665 ha sklypu, kadastrinis (duomenys neskelbtini), priklausančiu A. R. (18-24 b. l. t. 1). Ieškovė nurodo, kad žemės projektai parengti nesilaikant įstatymų ir poįstatyminių aktų, kadangi pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 3D-551/D1-557 redakcija) patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 31 straipsnį žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų veiklos sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams. Šių taisyklių 47 straipsnyje nustatyta, kad mėgėjų sodo teritorijoje įsiterpęs valstybinės žemės plotas projektuojamas Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 nustatyta tvarka. Pagal šiuo metu galiojančių Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių nuostatas sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę pirkti teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus bei įsiterpusius valstybinės žemės sklypus. Minėtų Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad įsiterpęs valstybinės žemės sklypas - tai valstybinės žemės plotas, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, nes yra įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, neviršijantis 0,04 ha, taip pat tas valstybinės žemės sklypas, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio. Pagal Taisyklių 4 punkto nuostatas, įsiterpę valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono mėgėjų sodo žemės sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu valstybinės žemės sklypu, savininkams. Įsiterpę valstybinės žemės sklypai besiribojančių žemės sklypų savininkams gali būti parduodami tik tada, jeigu sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Pagal Taisyklių 8 punkto nuostatas jeigu įsiterpusį valstybinės žemės sklypą pageidauja pirkti dviejų ar daugiau besiribojančių žemės sklypų savininkai, įsiterpęs valstybinės žemės sklypas parduodamas pagal rašytinį jų susitarimą dėl jiems tenkančių parduodamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo dalių. Jeigu besiribojančių žemės sklypų savininkai nesusitaria dėl parduodamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo dalių, įsiterpęs valstybinės žemės sklypas jiems parduodamas lygiomis dalimis pagal besiribojančių žemės sklypų skaičių. I. T. L. nurodo, jog šių taisyklių nebuvo laikomasi. Taip pat nurodo, kad pagal skundžiamą projektą A. R. sklypo sąlygos buvo pagerintos ieškovės sąskaita. Nurodo, kad tarp trijų sklypų įsiterpusį sudėtingos konfigūracijos laisvos valstybinės žemės sklypą dalijant tik tarp A. V. ir A. R. buvo uždarytas ieškovės turėtas laisvas priėmimas prie vandens telkinio iš jos privataus žemės sklypo, buvo pažeistos ne tik ieškovės teisės, bet kitų sodininkų galimybė patekti prie vandens telkinio. Nors vidaus kelių privatizavimas 2012-04-22 susirinkime nebuvo numatytas, pagal projektą 3-ji gatvė sutrumpėjo, nebeliko privažiavimo prie tvenkinio.

Teismas nesutinka su ieškovės motyvais. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. lapkričio 15 d. priėmė nutarimą Nr. 1443 „ Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“, kuriuo buvo patvirtintos Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės. Taisyklių 3.1 p. numatė, kad sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys gali įsigyti įsiterpusius valstybinės žemės sklypus. Iš pateikto SB ,,Ramybė“ 2012-04-22 protokolo (24-27 b. l. t. 1) matyti, kad visuotinis sodininkų susirinkimas nutarė leisti sodo bendrijos nariams išsipirkti visus iš valstybės žalius plotus, kurie ribojasi su jų sklypais. Kur ribojasi dviejų kaimynų sklypai pasidalinti draugiškai susitarus arba po lygiai. Atsisakius kaimynams pirkti, kur ribojasi sklypai, turi parašyti raštišką atsisakymą ir patvirtinti pas notarą. Tada turi teisę išsipirkti artimiausias sklypo kaimynas, kuris ribojasi su sklypu. Neišpirkus valstybės žemės, kur ribojasi su sklypu ir nepareiškus noro pirkti kaimynui, tokiu atveju žemės nuomos mokestį moka ne bendrija, o tas savininkas, prie kurio ribojasi žemė (25 b. l. t. 1). Taigi, sodininkų bendrija nutarė leisti išsipirkti įsiterpusios valstybinės žemės dalį, kuri ribojasi su jų sklypais.

Pateikti įrodymai patvirtina, kaip buvo įgyvendinamas šis sodininkų bendrijos susirinkimo nutarimas: Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių skyriaus vedėjas 2012-06-15 leido rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą SB ,,Ramybė“ (28 b. l. t. 1). Jame buvo numatyta sodininkų bendrijos bendro naudojimo žemės sklypą, inžinerinės infrastruktūros žemės sklypus bei įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, numatant jų apjungimą su pirkėjams nuosavybės teise priklausančiais besiribojančiais žemės sklypais. Buvo išduotos planavimo sąlygos specialiojo teritorijų planavimo dokumentui rengti 2013-03-25 (98-100 b. l. t. 1). Projektą, kuriuo buvo suformuoti ginčijami žemės sklypai, parengė UAB „GeoJusma“ matininkas A. B.. Buvo suprojektuotas vienas bendro naudojimo žemės sklypas prie kūdros ir 67 nauji įsiterpę valstybinės žemės sklypai, kurie sujungiami su besiribojančiais privačiais žemės sklypais. Pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovai A. V. (jo įgaliotas asmuo), A. R. su projekto sprendiniais susipažino (103-105 b. l. t. 1). I. T. L. atvyko susipažinti su sprendiniais, bet nepasirašė, kadangi laikėsi savo ankstesnės nuomonės, reikalaudama jai leisti įsigyti visą laisvą valstybinę žemę šalia (duomenys neskelbtini) ir puse valstybinės žemės šalia tvenkinio (107 b. l t. 1).

Vėliau parengtas sodininkų bendrijos „Ramybė“ žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas buvo viešai apsvarstytas. 2013-12-09 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas patvirtina, jog jį tvirtinti galima (110, 111 b. l. t. 1). 2013-12-11 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau tekste NŽT) Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 31VĮ-(14.31.2)-277 jis buvo patvirtintas (102 b. l. t. 1). NŽT teigimu žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas buvo užregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre (registro Nr. 006292002003) viešai paskelbtas vietinėje spaudoje ir Nacionalinės žemės tarnybos interneto tinklalapyje (www.nzt.lt).

Iš pateikto sodininkų bendrijos „Ramybė“ sodo suplanavimo projekto, patvirtinto Šiaulių miesto landšafto architekto 1992-06-18 (30 b. l. t. 1, toliau - 1992 m. Suplanavimo projektas) ir atsakovės NŽT atstovės paaiškinimo matyti, kad tarp Šiaulių mieste esančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (1992 m. Suplanavimo projekte pažymėta Nr. 78, savininkė T. L.) ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (1992 m. Suplanavimo projekte pažymėta Nr. 77, savininkas A. V., buvęs gatvės pavadinimas „Gėlių takas“) buvo 0,50-0,60 metrų pločio įsiterpusios valstybinės žemės juosta. Tarp žemės sklypo R. S. 2-oji g. 30 ir žemės sklypo (kadastro Nr. 2901/0105:576), esančio (duomenys neskelbtini) (1992 m. Suplanavimo projekte pažymėta Nr. 91, savininkas A. R.) buvo įsiterpusi valstybinės žemės juosta (žalia zona), o žemės sklypas prie bendro naudojimo kūdros nebuvo suformuotas.

Iš pateikto Formavimo projekto, kuris buvo patvirtintas Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 31VĮ-(14.31.2)-2777, matyti, kad patvirtintame projekte buvo suformuotas vienas 0,5093 ha ploto žemės sklypas prie kūdros ir siurblinės sodininkų bendrijos bendro naudojimo reikmėms (projektinis Nr. 35), tarp šio sklypo ir A. R. nuosavybės teise priklausančio 0,0665 ha ploto žemės sklypo R. S. 4-oji g. 12 buvo suformuotas įsiterpęs 0,0103 ha ploto valstybinės žemės sklypas (projektinis Nr. 33) ir suformuotas 0,0041 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 32), kurį sudaro ½ valstybinės žemės ploto įsiterpusio tarp ieškovės 0,0747 ha ploto žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) ir A. R. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (23 b. l. t. 1). Suformuotas 0,0085 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 14), kurį sudaro ½ įsiterpusio valstybinės žemės ploto, esančio tarp ieškovės T. L. ir A. V. 0,0749 ha ploto žemės sklypo ir ½ valstybinės žemės ploto, esančio tarp naujai suformuoto bendro naudojimo žemės sklypo (projekto Nr. 35) ir A. V. 0,0749 ha ploto žemės sklypo. Taip pat suformuotas 0,0043 ha ploto įsiterpęs valstybinės žemės sklypas (projektinis Nr. 15), kurį sudaro ½ įsiterpusio valstybinės žemės ploto, esančio tarp ieškovės žemės sklypo ir sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir kurį sujungus su ieškovės 0,0747 ha ploto žemės sklypu formuojamas bendras 0,0790 ha ploto žemės sklypas (101 b. l. t. 1).

Ieškovė teisme pateikė savo pabraižytą projektą (43 b. l. t. 2) ir nurodo, kad toks sklypas turėjo būti suformuotas projekte (T. L. geltona spalva pažymėta). Ieškovės pageidavimu prie jos turimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) turėtų būti prijungti tie valstybinės žemės sklypai, kurie tiesiogiai nesiriboja su jos nuosavybės teise turimu žemės sklypu. Atsakovų teigimu, pagal tokį ieškovės siūlymą suformuoti įsiterpę žemės sklypai pažeistų tiesiogiai su laisvu valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkų A. V. ir A. R. teisėtus interesus.

Lietuvos Respublikos žemės reformos 8 str. 7 d. reglamentuoja, kad tais atvejais, kai keičiant mėgėjų sodo teritorijos žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, ji ne aukciono būdu pirmiausia parduodama sodo sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu sklypu, savininkams, o jei šie atsisako - kitiems sodų sklypų savininkams uždaro aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono būdu.

Ieškovė teigia, kad parengtas ir patvirtintas projektas prieštarauja Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ 8 p. (toliau tekste - Taisyklės). Jame nurodoma, kad jeigu įsiterpusį valstybinės žemės sklypą pageidauja pirkti dviejų ar daugiau besiribojančių žemės sklypų savininkai, įsiterpęs valstybinės žemės sklypas parduodamas pagal rašytinį jų susitarimą dėl jiems tenkančių parduodamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo dalių, jeigu besiribojančių žemės sklypų savininkai nesusitaria dėl parduodamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo dalių, įsiterpęs valstybinės žemės sklypas jiems parduodamas lygiomis dalimis pagal besiribojančių žemės sklypų skaičių. Minėtų Taisyklių 2 p. yra pateikiama įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvoka, kuri nusakoma taip, kad įsiterpęs valstybinės žemės sklypas - valstybinės žemės plotas, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, nes yra įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, neviršijantis 0,04 hektaro, taip pat tas valstybinės žemės sklypas, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio (LRV nutarimas Nr. 1443). Minėtų taisyklių 4 p. numato, kad be aukciono parduodami įsiterpusio valstybinės žemės sklypai, kurie tiesiogiai ribojasi su jų nuosavybės teise turimu žemės.

Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė prie projekto būtų pateikusi rašytinį susitarimą su besiribojančių žemės sklypų savininkais - atsakovais šioje byloje A. V. ir A. R. dėl perkamų įsiterpusio žemės sklypo dalių, todėl tiesiogiai besiribojanti valstybinė žemė buvo padalinta lygiomis dalimis pagrįstai, o iš teisės aktų nuostatų, byloje esančių įrodymų teismas sprendžia, kad ieškovė negali pretenduoti įsigyti valstybinės žemės sklypus, išskyrus projektinį siūlymą Nr. 15, kuris yra patvirtintas 2013-12-11 įsakymu Nr. 31VĮ-(14.31.2)-2777, nes galima įsigyti tik tiesiogiai besiribojančius įsiterpusius valstybinės žemės plotus, o ieškovė neatitinka šių teisės aktuose numatytų sąlygų. Sutiktina su atsakovės NŽT atstovės nuomone, kad kitokios formos sklypas net ir panaikinus suformuotus žemės sklypus negalėtų būti suformuojamas, nes su ieškovės sklypu tiesiogiai nesiriboja jokia kita laisva valstybinė žemė (CPK 178, 185 str.).

Ieškovė nurodo, kad tarp trijų sklypų įsiterpusį sudėtingos konfigūracijos laisvos valstybinės žemės sklypą dalijant tik tarp A. V. ir A. R. buvo uždarytas ieškovės turėtas laisvas priėmimas prie vandens telkinio iš jos privataus žemės sklypo, buvo pažeistos ne tik ieškovės teisės, bet kitų sodininkų galimybė patekti prie vandens telkinio. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog iki ginčijamo projekto parengimo ir patvirtinimo, ieškovė iki kūdros galėjo patekti per žalią plotą, taip pat per žemės sklypų (duomenys neskelbtini) įrengtą praėjimą, skirtą visiems asmenims, pat buvo galimybė privažiuoti prie kūdros (duomenys neskelbtini). Formavimo projektu išdalijus visą žalią plotą besiribojančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) savininkams, patekti prie kūdros kelių skaičius sumažėjo, tačiau šiuo projektu ieškovės teisės nebuvo pažeistos, kadangi ieškovei buvo sudaryta galimybė patekti, nes per projekte suformuotą 0,0085 ha ploto valstybinį žemės sklypą, kurį įsigijo A. V. yra suprojektuotas 5 kv. m. ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku (30-32, 41,42, 51 b. l. t. 1). Atsakovų teigimu, servitutas buvo suprojektuotas atsižvelgiant į ieškovės pageidavimą turėti priėjimą prie kūdros ir į Šiaulių miesto savivaldybės vyriausiosios architektės pareikštas pastabas projekto derinimo metu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ 2.3 p. numatyta, kad projektas rengiamas žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Ginčijamų įsakymų priėmimo metu galiojusi įsakymo redakcija numatė, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad žemės sklypai būtų stačiakampio arba artimos stačiakampiui formos, žemės sklypo ilgosios kraštinės lygiame arba banguotame reljefe būtų orientuojamos statmenai horizontalėms arba vyraujančių žemės darbų kryptimi, kalvotame reljefe – išilgai horizontalių arba taip, kad dirbant žemę būtų išvengta dirvožemio erozijos procesų (32 p.). Patvirtintame projekte buvo laikytasi minėtos tvarkos, yra numatytas naujai suprojektuotų valstybinės žemės sklypų sujungimas su tiesiogiai besiribojančiais privačiais žemės sklypais, o formuojant ginčijamus žemės sklypus (projektiniai sprendiniai Nr. 14, 15, 32 ir 33), įsiterpę valstybinės žemės plotai buvo padalinti lygiomis dalimis ir atitinka teritorijų planavimo dokumento rengimo sąlygas, todėl šis ieškovės reikalavimas dėl įsakymo Nr. 31VĮ-(14.31.2)-2777 panaikinimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178, 185 str.).

Ieškovė antruoju reikalavimu prašo panaikinti Nacionalinės Žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2014-01-06 sprendimus Nr. 31SK - (14.31.110) - 40, Nr. 31SK - (14.31.110) - 41 ir Nr. 31SK-(14.31.110)-75. Ieškovė nurodo, jog šių neteisėtų sprendimų pagrindu buvo suformuoti ir patvirtinti sklypai bei įregistruoti viešame registre, taip buvo pažeistas Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ patvirtintų taisyklių 8 p., kad jeigu įsiterpusį valstybinės žemės sklypą pageidauja pirkti dviejų ar daugiau besiribojančių žemės sklypų savininkai, įsiterpęs valstybinės žemės sklypas parduodamas pagal rašytinį jų susitarimą dėl jiems tenkančių parduodamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo dalių. Jeigu besiribojančių žemės sklypų savininkai nesusitaria dėl parduodamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo dalių, įsiterpęs valstybinės žemės sklypas jiems parduodamas lygiomis dalimis pagal besiribojančių žemės sklypų skaičių.

Teismas apie tai, kad ieškovės nurodytas Vyriausybės nutarimas nebuvo pažeistas, jau pasisakė anksčiau, kad ieškovė negali pretenduoti įsigyti valstybinės žemės sklypus, nes šiuo atveju galima įsigyti tik tiesiogiai besiribojančius įsiterpusius valstybinės žemės plotus, ieškovė neatitinka šių teisės aktuose numatytų sąlygų, o rašytinio susitarimo ieškovė nepateikė (CPK 178 str.).

Ginčijamais sprendimais (116-119 b. l. t. 2) buvo suformuoti, patvirtinti SB ,,Ramybė“ žemės sklypų (projektiniai Nr. 33, 32, 14) kadastro duomenys ir nuspręsta kreiptis į VĮ Registrų centrą įregistruoti suformuotus žemės sklypus. Šie sprendimai buvo priimti teisėtai pagal Lietuvos Respublikos kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“. Šiais sprendimais buvo patvirtinta, kad žemės sklypai laikomi baigtais formuoti, kas yra pagrindas sudaryti valstybinės žemės pardavimo sutartis, todėl ir šis ieškovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 str.).

Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovei taip pat buvo suprojektuotas ir patvirtintas projektas (projektinis Nr. 15), tačiau ji neįgyvendino priimtų įsakymų ir sprendimų, žemės sklypo neįsigijo.

Trečiuoju ir ketvirtuoju reikalavimais ieškovė prašo panaikinti 2014-02-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 753 ir tos pačios dienos priėmimo-perdavimo aktą Nr. 31 SU-171, kuriais A. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise iš valstybės įsigijo 0,0103 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Šiaulių miesto sav. teritorijoje, ir 2014-02-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 755, tos pačios dienos priėmimo-perdavimo aktą Nr. 31SU-172, kuriais įsigijo 0,0041 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Šiaulių miesto sav. teritorijoje ir panaikinti 2014-02-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 764, tos pačios dienos priėmimo-perdavimo aktą Nr. 31SU-185, kuriuo A. V. asmeninės nuosavybės teise iš valstybės įsigijo 0,0085 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Šiaulių miesto sav. teritorijoje. Ieškovė ginčija šias sutartis ir nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai, sudarydami ginčijamas pirkimo-pardavimo sutartis, priimdami sprendimus dėl skundžiamų žemės sklypų prijungimo prie turėtų, nesivadovavo Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 9 straipsniu, kuris deklaruoja, kad „negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ir perdalijimo būdu pertvarkomi ar esami areštuoti arba esantys teisminio ginčo objektu žemės sklypai”. Nurodo, jog 2014-01-09 Nacionalinei žemės tarnybai pateikė skundą vadovaudamasi išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklėmis, kuris turėjo būti išnagrinėtas kaip ikiteisminis ginčas (tik po to galėjo kreiptis į teismą).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovai A. R., A. V. 2014-02-12 sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis (35-42 b. l. t. 1). Šios sutartys yra registruotos viešame registre (46-52 b. l. t. 1).

Byloje nėra įrodymų, kad sudarant valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, žemės sklypams būtų taikomi apribojimai, o ieškovės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų dalyvių teises ir pareigas dalyvaujant šiame procese, tačiau nereglamentuoja sutarčių sudarymo, todėl šis ieškovės argumentas yra nepagrįstas (CPK 185 str.).

Žemės įstatymo 30 str. numato, kad žemės sandorių formą nustato Civilinis kodeksas ir šis įstatymas. Prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki trejų metų – žemės sklypo planas arba schema. Ieškovės ginčijamos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys sudarytos įstatymo reikalaujama forma, teismas nenustatė, kad sutartys prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.74 str., 1.81 str.) Prie sutarčių yra žemės sklypo planai, kurie yra neatskiriama žemės sandorių dalis (35-42, 113-115 b. l. t.1). Byloje nustatyta, kad žemės sklypo planas parengtas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, pagal kurį žemės sklypai suformuoti, jį tvirtinant buvo laikytasi teisės aktų (Žemės įstatymo 30 str., CPK 178, 185 str.).

Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo santykius reglamentuoja ne tik Civilinio kodekso, bet ir kitų įstatymų bei lydimųjų teisės aktų normos. Žemės įstatyme nurodyta, kad valstybinę žemę privačion nuosavybėn perleidžia Nacionalinė žemės tarnyba, o sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas (ŽĮ 10 str.), valstybinės žemės sklypai privačių žemės sklypų savininkams parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp šių privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio (ŽĮ 10 str. 5 d. 4 p.), valstybinio žemės sklypo pardavimo be aukciono tvarką nustato Vyriausybė (10 straipsnio 7 dalis). Byloje nustatyta, kad buvo parduodami valstybinės žemės sklypai laikantis imperatyvių reikalavimų, kurių privalo laikytis žemės sklypų pirkimo–pardavimo santykių šalys, sudarydamos pirkimo–pardavimo sutartis. Ieškovė neįrodė, kad pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos pažeidžiant imperatyvias teisės normas, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas (CPK 178, 185, CK 1.80 str.)

Ieškovė penktuoju reikalavimu prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių skyriaus vedėjo 2014-02-26 sprendimą Nr. 31SK-(14.31.110.)-425 dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių skyriaus vedėjo 2014-03-21 sprendimą Nr. 31SK-(14.31.110.)-600 dėl žemės sklypų kadastro (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (43-44 b. l. t. 1). Šių sprendimų neteisėtumo nemotyvuoja.

Iš sprendimų turinio matyti, jog jie priimti vadovaujantis Nacionalinės Žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2013-12-11 įsakymu Nr. 31VĮ-(14.31.2)-2777,,Dėl sodininkų bendrijos „Ramybė“ teritorijoje, Šiaulių mieste, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, kurį ginčija ieškovė ir dėl kurio teisėtumo teismas pasisakė anksčiau, laikydamas šį sprendimą teisėtu ir pagrįstu. Šie sprendimai priimti, patvirtinus projektą pagal Žemės įstatymo, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka, pagal Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr. 534 ,,Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo 84 p., kuris numato nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymą į kadastrą ar jų pakeitimą, šie sprendimai yra privalomi priimti. Ieškovė nenurodo motyvų, kodėl jie turėtų būti panaikinti. Ieškovė priimtų sprendimų neįgyvendino, todėl jos atžvilgiu ginčijami sprendimai nepriimti. Atsižvelgiant į tai iš šioje dalyje ieškovės ieškinys atmestinas (CPK 178, 185 str.).

Dėl kitų ieškovės motyvų pasisakytina, jog atsakovei NŽT ieškovė teikė daug prašymų, skundų, kurie, atsakovės NŽT teigimu, buvo nagrinėjami pagal Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“, Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklėmis, patvirtintomis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 „Dėl Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“. Skundai turėjo būti išnagrinėti ir sprendimai priimti per 20 darbo dienų, o jeigu skundo nagrinėjimo metu asmuo patikslina (papildo) skundą arba iš esmės suformuluoja naujus reikalavimus, skundas turi būti išnagrinėtas ir sprendimas priimtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo patikslinto (papildyto) skundo gavimo dienos. Atstovė nurodo, kad NŽT iš T. L. buvo gavusi kelis skundus (2014-01-04, 2014-01-09, 2014-01-21, 2014-02-05 ir 2014-02-25, 2014-01-21 (registracijos Nr. 1GS-155), ieškovė papildė 2014-01-09 skundą, visi jie buvo susiję su žemės sklypų formavimu sodininkų bendrijoje „Ramybė“, todėl parengė vieną bendrą atsakymą (Nacionalinės žemės tarnybos 2014-03-06 raštas Nr. lSS-(8.8)-600 „Dėl skundų nagrinėjimo“). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina susirašinėjimą, iš kurių matyti, jog išsamiai ieškovei buvo išaiškinta apie galimybę išsipirkti įsiterpusį laisvą valstybinės žemės sklypą, kuris tiesiogiai ribojasi su privačiu žemės sklypu, su servituto nustatymu, Formavimo projekto patvirtinimu (10-17, 60, 61, 120-159, 164-173 b. l. t. 1).

Iš įrodymų visumos teismas sprendžia, jog ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178, 185 str.).

Civilinio proceso kodekso 93, 98 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš kitos šalies išlaidas už advokato ar jo padėjėjo pagalbą, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais.

Kadangi ieškinys atmestinas, todėl ieškovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriklauso. A. A. V. buvo pakirta nemokama antrinė pagalba, 100 proc. atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų. Valstybė už advokato atstovavimą patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios priteistinos iš ieškovės ir yra 304,90 Eur (CPK 93, 96, 99 str.).

10,90 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš ieškovės, nes viršija nustatytą minimalią bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 264-270, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės T. L. valstybei 304,90 Eur (tris šimtus keturis eurus, 90 euro centų) bylinėjimosi išlaidų už atstovimą (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630).

Priteisti iš ieškovės T. L. valstybei 10,90 Eur (dešimt eurų, 90 euro centų) bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Edita Kavaliauskienė