- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-23
- Bylos Nr.
- 2S-328-544/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00367-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- N. J., R. P.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-328-544/2016
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 23 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarties nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. 2-1230-400/2016 dėl nuostolių atlyginimo priteisimo regreso teise iš atsakovų N. J. ir R. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. sausio 18 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinys bendraatsakoviams N. J. ir R. P. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui atlygino N. J. veiksmais 2013 m. liepos 21 d. įvykusio eismo įvykio metu Prancūzijoje padarytą 7935 Eur dydžio žalą, dėl ko ši suma kartu su bylinėjimosi išlaidomis bei 5 procentų dydžio metinėmis palūkanomis turi būti priteista iš bendraatsakovų.
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovą Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą iki 2016 m. vasario 5 d. pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus, t. y. patikslinti ieškinio pagrindą ir pateikti išsamesnius duomenis apie faktines eismo įvykio aplinkybes, dalyvavusius bei nukentėjusius asmenis ir turtą, detalizuoti eismo įvykio metu patirtos žalos dydį bei rūšį, jos atsiradimo aplinkybes ir kitą išsamią informaciją. Teismo nuomone, ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 str. reikalavimų, dėl ko iš kitos šalies gali būti atimta galimybė efektyviai gintis nuo pareikšto reikalavimo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog ieškinio trūkumų šalinimo institutas tiek dėl ieškinio pagrindo, tiek dėl ieškinio dalyko gali būti taikomi tik tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo pareiškus ieškinį teisme arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo. Negana to, tiek pagal kasacinio teismo praktiką, tiek pagal teisės doktriną, pagrindinis ieškinio trūkumų šalinimo instituto tikslas yra pašalinti esminius ieškinio trūkumus, trukdančius tolimesnei bylos eigai. Šiuo atveju, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškinyje yra aiškiai ir nuosekliai išdėstyti jo dalykas ir pagrindas. Papildomai atskirajame skunde nurodyta ir tai, kad ieškinio priėmimo klausimo sprendimo stadijoje teismas tik patikrina, ar ieškinys atitinka CPK 135 str. numatytus formalius reikalavimus, tačiau jokie įrodymai ar su procesiniu dokumentu pateikti duomenys negali būti vertinami ar renkami. Nagrinėjamu atveju eismo įvykio faktą bei jo metu padarytą žalą pagrindžia kartu su ieškiniu pateikta Prancūzijos policijos medžiaga ir Prancūzijos nacionalinio draudikų biuro pateikta žalos administravimo byla. Todėl nebuvo jokio pagrindo konstatuoti ieškinio trūkumus. Skundžiamoje nutartyje nurodyti klausimai, jei jie kiltų bendraatsakoviams, turėtų būti sprendžiami civilinės bylos nagrinėjimo metu, o ne ieškinio priėmimo stadijoje.
Atskirasis skundas tenkinamas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis naikinama ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su ieškovo ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka ir jo priedais, sprendė, jog ieškinyje nurodytų aplinkybių bei pateiktų duomenų visuma nėra pakankama, kad būtų pripažinta, jog ieškinys atitinka formaliuosius CPK 111, 135 str. įtvirtinus reikalavimus. Su tokia išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir, įvertinęs ieškinio formą ir turinį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai yra formalūs, neesminiai ir nesudaro pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo instituto nuostatas.
CPK 135 str. 1 d. nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 str.). Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Kiekvienas kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tiktai tada, kai pateiktas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.) arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 str. 1 d. 1 p.). Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-20-313/2016, 3K-3-43/2010 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio matyti, kad jame yra nurodytos esminės faktinės aplinkybės, kurių pagrindu kreipiamasi į teismą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iš žalą padariusių atsakovų regreso teise. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas žalą atlygino Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškinyje išdėstytos aplinkybės nėra dviprasmiškos, suformuluotas konkretus ir aiškus materialinis teisinis reikalavimas atsakovams, nurodytos prašomos priteisti pinigų sumos. Nors ieškiniui pagrįsti pateikti dokumentai galimai turi netikslumų, vien tai nesudaro pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio negalima priimti dėl esminių formalių jo trūkumų. Galimai netikslūs ir/ar prieštaringi su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų duomenys, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, gali būti tikslinami pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje. Pabrėžtina, jog skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti klausimai bei netikslumai, susiję su konkretaus eismo įvykio aplinkybėmis, žalos apskaičiavimo dydžiu, įrodytinumu ir pan., sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą neturėtų būti keliami. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas negali rinkti ar vertinti įrodymų bei spręsti, ar šie duomenys įrodo ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinyje ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą, o ne jį įrodyti.
Atsižvelgdamas į virš nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, tačiau šis institutas negali būti formalia kliūtimi, užkertančia kelią proceso dalyviams kreiptis į teismą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimą, kadangi nagrinėjamu atveju nurodyti trūkumai nėra esminiai, gali būti pašalinti bylos nagrinėjimo eigoje, todėl jie netrukdo ieškinį priimti ir pradėti pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadiją (CPK 115 str. 4 d.).
Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 str. 1 d.), tai skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį panaikinti ir ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.