- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-17
- Bylos Nr.
- 1-813-1123/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- I. K.
- Advokatai
- Stasys Lileikis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. K., 2021 m. sausio 21 d., apie 13.40 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę, t. y. lengvąjį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,87 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais I. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji I. K. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir paaiškino, kad įvykis buvo sausio 21 d. rytą. Jau buvo praėjusios 6 savaitės nuo tada, kai buvo paskelbtos prastovos, kas labai darė įtaką jos psichologinei būsenai, nes ji mėgsta savo darbą, o dėl buvimo atskirai namuose ir rutinos jautėsi blogai. Įvyko staigus, eilinis konfliktas su vyru, po ko ji sėdo į automobilį, norėjo atsipalaiduoti, neplanavo, kad nusipirks alkoholio, tiesiog išvažiavo į maisto prekių parduotuvę nusipirkti maisto prekių. Parduotuvėje, einant pro alkoholio lentynas, užkliuvo akis už sidro, jį įsigijo, nors šiaip alkoholio nevartoja. Bevažiuojant namo, netoli nuo namų pasitaikė automobilių stovėjimo aikštelė, ten ji išsitraukė tą sidro butelį, sėdėjo trumpai, nes namie yra vaikai, greitai suvartojo alkoholį. Sidras buvo litro talpos. Daugiau nieko papildomai nevartojo. Ji tiek apgirto dėl savo kūno sudėjimo, taip pat dėl to, kad nevartoja alkoholio ir nebuvo nieko valgiusi. Apgirtusi nesijautė, tik buvo nervinė įtampa, kaip ir jau kurį laiką. Bevažiuodama, kaip paaiškėjo, atsitrenkė į elektros stulpą ir pasišalino iš įvykio vietos, nors ji to neprisimena. Viskas vyko važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) link namų, ten yra labai nedidelis atstumas, pagrindinis kelias, gan intensyvus eismas. Nuvažiavus į savo kiemą, pastatė automobilį priekiu, automobilis buvo apgadintas, bet ji to nežinojo, niekur nebėjo ir tiesiog sėdėjo automobilyje, daugiau alkoholio nevartojo, po to pamatė pareigūnus ir suprato, kad kažkas atsitiko. Išlipusi pamatė apgadintą automobilį. Savo veiksmų neteisina, bet džiaugiasi, kad yra tik materialinė žala, jai čia buvo gera pamoka ir ji labai dėl to gailisi. Ji tikrai neprisimena įvykio, buvo didelė emocinė įtampa, ji nepajautė to skirtumo tarp girtumo. Jei būtų suvokusi, kad padarė tą įvykį, nebūtų pasišalinusi iš įvykio vietos. Kažkokių medicininių problemų ji neturi. Pripažįsta, kad vairavo išgėrusi, ir pripažįsta, kad padarė eismo įvykį, nes automobilis apgadintas, yra žmonės, kurie tai matė. Automobilis yra jos vardu, 2007 metų, nežino, kokia jo vertė.
Prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja būtų anyta, ji jai yra kaip mama, yra autoritetas, ji pati tėvų neturi, anyta visą laiką labai pasitikėjo, jos viena kitą supranta. Jos daug bendrauja, kiekvieną dieną komunikuoja, ji į anytą kreipiasi, kai kažkas būna blogai. Anyta ją matys ir, jeigu bus kažkas blogai, anyta jai darys įtaką, nes ji anytą vertina ir gerbia jos nuomonę. Jos vyras nelaiduoja, jis yra turėjęs kažkokių procesų, nėra kaltinamasis, bet yra apiplėšęs rūsį, dar dirba (duomenys neskelbtini), gindamas parduotuvės turtą irgi yra įsivėlęs į procesus. Ji turi teises gal nuo 20 metų ir per tą laiką neturėjo nei vieno nusižengimo, šiam įtakos turėjo emocinė būsena, ji dabar yra tikra, kad daugiau nesės už vairo neblaiva, jai tai buvo didelė pamoka, yra dėkinga, kad nieko nesužalojo. Nežino, koks turėtų būti laidavimo terminas, jai užtektų trumpesnio laidavimo termino. Ji prašo laidavimo be užstato, šiuo metu tikriausiai pajamos siekia 1000 eurų per mėnesį, kada gauna normalią algą, būtų 200-300 eurų daugiau. Taip pat prašo skirti minimalų teisių atėmimo terminą, nes tai daugiau nepasikartos, ji savo kaltę pripažįsta. Automobilis daro įtaką jos darbinei veiklai, vyras automobilį taip pat vairuoja. Daugiau transporto priemonės šeima neturi. Asmenų, priklausančių nuo jos ir automobilio, nėra. Šią akimirką transporto priemonės, su kuria buvo padarytas įvykis, jie naudoti negali, nes ji sugadinta. Šiuo atveju būtų geriau konfiskuoti automobilį, o ne jo vertę.
Kadangi kaltinamoji I. K. savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamoji sutiko duoti parodymus ir juos davė, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamosios kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.
Liudytojas R. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. sausio 21 d., apie 13.40 val., išvažinėjo iš (duomenys neskelbtini), namo kiemo. Tuo metu pamatė pagrindine (duomenys neskelbtini), važiuojantį lengvąjį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šviesiai pilkos spalvos. Negali pasakyti ar automobilio galiniai stiklai buvo tamsinti, neprisimena, todėl negali pasakyti, ar šio automobilio gale tuo metu buvo keleiviai. Jis matė, kad už minėto automobilio vairo sėdėjo moteris, šviesiais trumpais plaukais. Automobilio priekyje ji buvo viena. Gerai tai matė. Jis tuo metu nuo to automobilio buvo maždaug už 8 metrų. Oro sąlygos buvo geros, matomumas geras. Automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo pakankamai dideliu greičiu. Kelio danga buvo šlapia, bet nebuvo slidi. Kelias buvo pabarstytas. Kažkuriuo metu automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sumėtė. Negali pasakyti, dėl kokių priežasčių taip atsitiko, bet automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvažiavo ant šaligatvio ir atsitrenkė į elektros apšvietimo stulpą. Smūgis buvo tikrai stiprus. Kaip tik tuo metu šalia šio stulpo ėjo trys moterys. Jei nebūtų stulpo ir automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į šį nebūtų atsitrenkęs, neabejoja, kad tos pėsčiosios būtų partrenktos. Jis tų moterų nepažįsta ir jų duomenų nežino, bet šio įvykio metu jos nenukentėjo. Kai automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja atsitrenkė į stulpą, kuris, kaip jau minėjo, buvo šalia (duomenys neskelbtini), namo, ji iš karto įjungė atbulinę pavarą ir iš įvykio vietos pasišalino. Jis pradėjo važiuoti paskui ją. Matė, kaip ji įsuko į (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kiemą. Tuo pat metu, kai važiavo paskui automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matė, kad paskui jį seka ir kitas automobilis VW. Kai įvažiavo į (duomenys neskelbtini), namo kiemą, ten jau stovėjo automobilio VW vairuotojas, kurio jis nepažįsta ir matė pirmą kartą. Tas vairuotojas pasakė, kad jau paskambino policijai ir pranešė apie šį įvykį. Policijos pareigūnai atvažiavo labai greitai, vos už kelių minučių. Moteris iki atvažiuojant policijai nebuvo išlipusi iš automobilio. Kol ji sėdėjo mašinoje, nieko negėrė. Ramiai sėdėjo. Ji net neskambino niekam. Atvažiavus policijos pareigūnams, moteris išlipo iš mašinos. Jis jos nepažįsta. Ji buvo apie 175 cm ūgio, liekna, vilkėjo ilgą rudą striukę, buvo trumų šviesių plaukų. Būtent ji sėdėjo už vairo, kai automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į elektros apšvietimo stulpą (duomenys neskelbtini). Jis galėtų ją atpažinti jei pamatytų. Pagal veido bruožus gerai įsidėmėjo jos veidą. Išskirtinai buvo apkritę ir užtinę jos akių vokai, apatinė lūpa buvo labiau išsipūtusi nei viršutinė. Jam susidarė įspūdis, kad ji „mėgėja“ pavartoti alkoholį. Moteris mašinoje buvo viena. Kai ji, atvykus policijos pareigūnams, iš mašinos išlipo, buvo akivaizdu, kad yra apsvaigusi. Ji svirduliavo, nerišliai kažką kalbėjo. Kalbėjo mažai. Atsakinėjo į policininkų klausimus. Kol laukė policijos, nuo automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo vos už kelių metrų ir gerai matė vairuotoją. Matė, kad ji nieko nevartojo. Jis negirdėjo, ar moteris sakė policijos pareigūnams, kad vartojo alkoholį prieš sėdant už vairo. Tuo metu jis jau sėdėjo savo mašinoje ir rašė pareiškimą dėl minimo įvykio. Kai automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja išlipo iš mašinos, ji laikėsi už automobilio durelių, nes negalėjo išlaikyti pusiausvyros. Slidu nebuvo. Minima moteris savo vairuojamą automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė kieme, beveik pusnyje. Ten buvo sniegas, bet ledo nebuvo ir laikėsi ji už mašinos durelių ne dėl to, kad buvo slidu, o dėl to, kad negalėjo išlaikyti pusiausvyros. Kai moteriai buvo patikrintas blaivumas, ji įpūtė dvi promiles. Kai moteris buvo sulaikyta, jis išvažiavo (b. l. 15-16).
Liudytojas G. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. sausio 21 d., apie 13.40 val., važiavo savo automobiliu pagrindine (duomenys neskelbtini). Oro sąlygos buvo geros, matomumas buvo geras, kritulių nebuvo. Kelio danga nebuvo slidi. Buvo šlapia, bet pabarstyta. Jis važiavo maždaug 40 km/h greičiu. Priešais jį važiavo lengvasis automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šviesiai pilkos spalvos. Eismas nebuvo intensyvus. Būnant maždaug ties namu (duomenys neskelbtini), staiga automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo mėtyti. Matyt šio automobilio vairuotoja bandė išlyginti automobilį ir paspaudė greičio pedalą, t.y. padidino greitį. Tada automobilis užšoko ant šaligatvio ir trenkėsi į čia pat esantį elektros apšvietimo stulpą. Jis sustojo, norėjo prieiti prie automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažiūrėti, ar vairuotoja nenukentėjo, bet ji staigiai įjungė atbulinę pavarą, įvažiavo į pagrindinę (duomenys neskelbtini), ir iš įvykio vietos pasišalino. Jo automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nekliudė ir jis nenukentėjo. Moteris vairuotoja eismo įvykio vietoje nebuvo išlipusi iš mašinos. Jis greitai sėdo į savo automobilį ir pradėjo važiuoti paskui automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nebuvo atsilikęs, visą laiką matė šį automobilį priešais save. Automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsuko į (duomenys neskelbtini), namo kiemą ir sustojo. Prisiparkavo prie krūmo. Važiuodamas paskui minimą automobilį, jis paskambino policijai ir pranešė apie šį įvykį. Iš pradžių, kai tik įvyko eismo įvykis ir moteris, vairavusi automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į elektros apšvietimo stulpą, jis pagalvojo, kad gal žmogui pasidarė bloga ir dėl to nebuvo suvaldyta mašina, bet kai, sekdamas paskui automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pasišalino iš eismo įvykio, įvažiavo į minėto namo kiemą ir privažiavo prie automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matė, kaip iš jo išlipo moteris, virš 170 cm ūgio, liekna, šviesių plaukų. Ji vilkėjo tamsios spalvos ilgą striukę ar paltą iki kelių. Buvo akivaizdu, kad ji apsvaigusi. Ji svirduliavo, laikėsi už mašinos, nes neišlaikė pusiausvyros. Nebuvo slidu, po kojomis buvo šlapias, bet neslidus sniegas. Prieš išlipant iš mašinos, ši moteris sėdėjo už vairo, o kai išlipo iš automobilio, ji priėjo prie galinių vairuotojo pusės durelių, jas atidarė ir kažką darė salone. Nežino, ką ji darė, nematė. Kadangi visą laiką kalbėjo su policija, jis pasakė, kad vairuotoja išlipo iš mašinos. Policijos pareigūnas jam pasakė užkalbinti tą moterį, kad ji neišvažiuotų. Pasakė, kad policijos pajėgos jau važiuoja. Kai jis ją užkalbino, ji sėdo atgal į mašiną, už vairo ir sėdėjo joje iki kol atvažiavo policijos pareigūnai. Moteris buvo viena mašinoje. Jis visą laiką stebėjo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) visą laiką važiavo paskui jį, iki kol jis sustojo (duomenys neskelbtini), kieme. Niekas nebuvo priėjęs prie šio automobilio. Niekas, išskyrus minėtą moterį, nesėdo už vairo. Jis galėtų atpažinti tą moterį, jei ją pamatytų. Ji maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, virš 170 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo. Atpažintų ją pagal veido bruožus. Gerai įsidėmėjo jos veidą. Lauke buvo šviesu ir nuo tos moters buvo visai šalia. Ji su juo nekalbėjo. Būdama mašinoje, moteris nieko nevartojo. Labai greitai paskui jį į kiemą įvažiavo kitas automobilis, kurio vairuotojas, kaip ir jis, sekė automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo eismo įvykio vietos. Tam vairuotojui jis pasakė, kad jau iškvietė policiją. Policininkai atvažiavo labai greit. Moteris nebuvo pasišalinusi nuo automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Negirdėjo, ar moteris sakė policininkams, kad vartojo ar nevartojo alkoholį prieš sėdant už vairo. Tuo metu, policininkų prašymu, rašė pareiškimą apie įvykį. Negirdėjo, ką moteris kalbėjo su pareigūnais. Po to, kai moteris buvo sulaikyta, jis išvažiavo (b. l. 24-25).
2021 m. sausio 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. sausio 21 d., apie 13.40 val., dirbant kartu su vyriausiu patruliu A. D. ir kursante P. K., pareigūnai gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas važiuoja paskui automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris įvažiavo į stulpą ir šalinasi iš įvykio vietos. Įsuko į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Atvykus į vietą pareigūnus pasitiko pranešėjas G. S., kuris paaiškino, kad matė, kaip (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) namu (tiksliai nenurodė), automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į apšvietimo stulpą ir pasišalino iš eismo įvykio vietos link (duomenys neskelbtini) namo kiemo, už vairo sėdėjo moteris. Pranešėjas nuvažiavo paskui minėtą automobilį. (duomenys neskelbtini) namo kieme jie pamatė stovintį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekis buvo akivaizdžiai apgadintas. Prie automobilio stovėjo akivaizdžiai neblaivi moteris (svirduliavo į šonus, bendraujant su ja sklido stiprus alkoholiko vapas), kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo I. K., gim. (duomenys neskelbtini), moteris neneigė, kad važiavo su minėtu automobiliu, taip pat paaiškino, kad maždaug prieš valandą vartojo alkoholį. 13.53 val. I. K. alkotesteriu Drager Alcotest Nr. ARJK-0115, patikros sertifikavo Nr. 1395815, buvo nustatytas 1,87 prom. girtumo laipsnis, pakartotinai 14.13 val. buvo nustatytas 2,00 prom. girtumo laipsnis. Moteris buvo sulaikyta ir įsodinta į tarnybinį automobilį (b. l. 8).
2021 m. sausio 21 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2021 m. sausio 21 d., 13.56 val. I. K. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad ji eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkusi ir užsimerkusi) negali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 1 val., pirmojo patikrinimo alkotesteriu metu 13.53 val. jai buvo nustatytas 1,87 promilių girtumas, o antrojo patikrinimo metu 14.13 val. – 2,00 promilių girtumas (b. l. 30). Analogiški tikrinimo rezultatai užfiksuoti ir alkotesterio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARJK-0115 rodmenyse (b. l. 31-32).
Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2020 m. gruodžio 1 d. patikros sertifikato Nr. 1395815 matyti, kad alkotesteris ,,Drager Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0115 yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2021 m. birželio 1 d. (b. l. 33).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų apie kelių transporto priemones matyti, kad transporto priemonės „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra I. K. (b. l. 46).
Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad 2021 m. sausio mėnesio duomenimis, automobilio ,,Opel Vectra“ (2007 m. gamybos) kaina su PVM buvo 2460 Eur (b. l. 47).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad I. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai nustatyta, kad jos iškvėptame ore buvo 1,87 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino I. K. pareikštą kaltinimą. Apklausta tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, I. K. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė, kad 2021 m. sausio 21 d. ji jai priklausančiu automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į parduotuvę, kur nusipirko butelį sidro, važiuodama atgal namo sustojo (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, ir išgėrė minėtą butelį sidro, po ko nuvažiavo namo. Tai, kad I. K. vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, be kaltinamosios prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų R. M. ir G. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pareigūno A. S. tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas bei I. K. patikrinimo alkotesteriu rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad I. K., 2021 m. sausio 21 d., apie 13.40 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,87 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad I. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl I. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamoji I. K. pateikė prašymą ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją jos vyro motinos (jos anytos) L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei. Kartu pateiktas galimos laiduotojos L. K. prašymas perduoti I. K. jos atsakomybei pagal laidavimą.
Galima laiduotoja L. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamoji I. K. yra jo sūnaus žmona. Įvykio dieną jai paskambino sūnus, jai pasakė apie nelaimę, ji negalėjo suprasti, kad čia I. K.. Kai paskambino ir pasakė, kad laimė, kad ji nieko nesužeidė, ji pasakė savo vyrui šią situaciją, jos vyras pasakė, kad niekada nepatikėtų dėl I. K.. Ji labai pergyveno, negalėjo naktį miegoti. I. K. jai paskambino po dviejų dienų po įvykio, kai išėjo iš areštinės, ji verkė, ji (L. K.) ją ramino, sakė, kad gerai, kad nesužeidė nei savęs, nei kitų ir čia jai bus visam gyvenimui pamoka. I. K. pas ją būtų atėjusi po įvykio, bet ji tą savaitę dirbo. Su I. K. jos bendrauja (duomenys neskelbtini) metus, bendrauja dažnai, čia yra jos šeima, anūkai pas ją visą laiką būna, kai ji serga, I. K. visada ateina. Ji mano, kad tikrai galės I. K. daryti teigiamą įtaką, ji supranta, kaip jiems sunku dabar, jaunai šeimai išsilaikyti sunku, darbo nėra, buvo konfliktas. Ji turi aukštesnįjį išsilavinimą, bet dabar dirba (duomenys neskelbtini), ji nori iki stažo išdirbti, nes šiaip visą laiką dirbo (duomenys neskelbtini). Ji didelių pinigų neturi, gauna minimalų atlyginimą, bet jeigu reikėtų, sumokėtų užstatą, pasiskolintų. Jos šeimoje nėra teistų žmonių.
Kaltinamoji I. K. teismo posėdyje nurodė, kad L. K. jai yra kaip mama, yra autoritetas, ji pati tėvų neturi, anyta visą laiką labai pasitikėjo, jos viena kitą supranta. Jos daug bendrauja, komunikuoja kasdien, ji į anytą kreipiasi, kai kažkas būna blogai. Anyta ją matys ir, jeigu bus kažkas blogai, anyta jai darys įtaką, nes ji anytą vertina ir gerbia jos nuomonę.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji I. K. yra neteista (b. l. 95) – ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, I. K. savo kaltės neneigė ir nesiekė išvengti atsakomybės, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Būtina įvertinti I. K. apibūdinančių duomenų visumą. Ji dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 94), darbovietės charakterizuojama teigiamai, kaip sąžininga ir pareiginga darbuotoja (b. l. 144), duomenų apie jos blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra, iki pastarojo įvykio neturėjo administracinių nuobaudų (b. l. 97-98). Teismas taip pat atsižvelgia į I. K. duotus paaiškinimus ir jos kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.
Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017). Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo anytą L. K.. Posėdžio metu abu asmenys nurodė, kad juos sieja glaudūs šeimyniniai ryšiai, jos bendrauja (duomenys neskelbtini) metus, nuolat komunikuoja, kreipiasi vieną į kitą pagalbos. Kaltinamoji I. K. nurodė, kad L. K. jai yra autoritetas ir pajėgi daryti teigiamą įtaką. Savo ruožtu galima laiduotoja L. K. taip pat nurodė, kad tikrai galės I. K. daryti teigiamą įtaką, ji pergyveno dėl šio įvykio, matė, kad I. K. taip pat sunkiai išgyveno įvykį ir mano, kad tai jai bus pamoka visam gyvenimui. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad L. K. dirba (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), darbovietės charakterizuojama teigiamai, kaip sąžininga ir pareiginga darbuotoja (b. l. 140). Iš pateiktų duomenų apie jos baustumus matyti, kad L. K. 5 metų laikotarpyje administracine tvarka buvo bausta vieną kartą, už smulkų prekių ženklinimo tvarkos pažeidimą (b. l. 146-147). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad L. K. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, ji yra artima kaltinamajai I. K., yra kritiška dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos, jos vertybinė orientacija pozityvi, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu ji gali daryti teigiamą įtaką I. K., kad ši laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Paminėta ir tai, kad teismo posėdyje I. K. nurodė, kad, nors jos gaunamos pajamos nėra didelės, ji sutiktų sumokėti užstatą, jei teismas nuspręstų jį taikyti, prireikus pasiskolintų tam lėšų. Teismo manymu, tokia jos pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę už kaltinamąją yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, todėl vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojos pareigas.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, I. K., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos L. K. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamoji I. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemones. Vairuodama transporto priemonę, I. K. pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,87 promilių neblaivumas. Tokiu būdu ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nustatydamas uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes – kaltinamoji automobilį vairavo neblaivi iškart po alkoholio vartojimo fakto, privalėdama suvokti, kad tokiomis aplinkybėmis automobilio vairavimas yra negalimas. Be to, vairuodama automobilį tokios būsenos, kaltinamoji sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas ir tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių tokio jos poelgio padarinių. Visgi, teismas įvertina tai, kad kaltinamoji iki tol buvo neteista, administracine tvarka nebausta, tokiu būdu nėra pagrindo teigti, kad ji piktybiškai ar sistemingai pažeidinėja KET, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Taigi I. K. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad I. K. 2021 m. sausio 22 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas, paimant jos vairuotojo pažymėjimą (b. l. 81-82), tokiu būdu I. K. realiai negalėjo naudotis teise vairuoti nuo 2021 m. sausio 22 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, I. K. paskirto uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo 2021 m. sausio 22 d.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.
Nagrinėjamu atveju I. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Iš bylos duomenų nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso pačiai kaltinamajai. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu prokuroras siūlė konfiskuoti ne patį automobilį, o jo vertę (dalį vertės), motyvuodamas tuo, kad automobilis yra sudaužytas, tokiu būdu konfiskuojant jo vertę būtų geriau užtikrinamas valstybės interesas. Teismas atkreipia dėmesį, kad konfiskuojamo turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo atvejai apibrėžti BK 72 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų sąlygų bylos duomenimis nenustatyta. Nors automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš tiesų buvo apgadintas eismo įvykio metu (iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad buvo gana žymiai apgadintas automobilio priekis (b. l. 38-43), tačiau byloje nėra duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad minėtas automobilis dėl šių apgadinimų būtų tapęs nebepanaudojamas. Byloje esančiame transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole (b. l. 34-37) neužfiksuota, kad automobilis būtų nebeeksploatuotinos būklės, nėra duomenų, kad jam būtų uždrausta dalyvauti viešajame eisme. Taip pat pažymėtina, kad po minėto eismo įvykio kaltinamoji automobilį nuvairavo iki namų, todėl akivaizdu, kad minėtą automobilį tebegalima panaudoti pagal paskirtį. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir konfiskuoti ne patį automobilį, o jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėtą automobilį palikus I. K., ji automobilį galėtų panaudoti pakartotinai darant nusikalstamą veiką, ko pasėkoje nebūtų tinkamai užtikrinti anksčiau minėti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo tikslai.
Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad I. K. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam teisės pažeidimui. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 2460 eurų su PVM (b. l. 47). Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamosios teisėtus interesus. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo I. K. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismo vertinimu, I. K. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Pažymėtina, kad kaltinamąją atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jai neskiriama bausmė, ji neturi teistumo. Neskyrus I. K. baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajai galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą, kartu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamosios I. K. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos ir jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
Dėl kitų klausimų
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Orijos Audronės Kolbienės 2021 m. sausio 22 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. liepos 22 d. Šios transporto priemonės saugotoju paskirta I. K. (b. l. 49). Atsižvelgiant į tai, kad I. K. priklausantis automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, 2021 m. sausio 22 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
Kaltinamajai I. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas (b. l. 81-82) – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtas dokumentas – I. K. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke, prisegtame prie bylos viršelio – perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40, 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
I. K., padariusią nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos L. K. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti I. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 22 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, I. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jai nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Orijos Audronės Kolbienės 2021 m. sausio 22 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiam I. K., palikti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Kaltinamajai I. K. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, I. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašu perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Išaiškinti I. K. ir L. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti I. K., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.