- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-28
- Bylos Nr.
- 2A-1235-123/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04164-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Alvydas Žerlauskas, Alona Romanovienė
- Atsakovas
- P. J., A. J.
- Ieškovas
- A. L., L. L.
- Trečiasis asmuo
- K. L., M. V., Klaipėdos miesto 14-ojo notaro biuro
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.4.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1235-123/2012
2012 m. rugsėjo 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų P. J. ir A. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. L. (A. L.) ir L. L. (L. L.) ieškinį atsakovams P. J., A. J. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir atsakovų P. J. ir A. J. priešieškinį ieškovams A. L. ir L. L. dėl iškeldinimo iš patalpų, tretieji asmenys K. L., M. V. ir Klaipėdos miesto 14-ojo notaro biuro notarė D. R.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismą prašydami pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2010-03-04 nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. L., L. L. ir P. J.; taikyti restituciją – grąžinti 0,0496 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 95,47 kv. m. pastatą – sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad 2009 m. A. L. pasiskolino iš M. V. piniginių lėšų. M. V. pareikalavo, kad paskolos grąžinimas ir įvykdymas būtų užtikrintas, sudarant žemės sklypo ir pastato pirkimo–pardavimo sutartį, o grąžinus skolą šis nekilnojamasis turtas vėl būtų perrašytas ieškovų vardu. Taip pat M. V. pareikalavo, kad sutartis būtų sudaryta ne su juo, bet su jo sugyventinės R. J. broliu P. J. Tokio sandorio ieškovai sudaryti nenorėjo. A. L. nurodo, kad įgaliotinei – savo motinai K. L. leido sudaryti tik įkeitimo sandorį. Šis nekilnojamasis turtas yra vienintelė ieškovų šeimos gyvenamoji patalpa, todėl ieškovai niekada negalvojo apie jo pardavimą, iki sutarties pasirašymo ir po pasirašymo investavo nemažai pinigų į namo remontą, aplinką. Sutartyje nurodytos sumos (40 000 Lt) už parduodamą turtą ieškovai nei iki sutarties pasirašymo, nei vėliau negavo, o ir nekilnojamojo turto vertė 5–6 kartus didesnė nei nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje. Pirkimo–pardavimo sutartimi nebuvo siekiama sukurti teisinių pasekmių, nes ji buvo sudaryta tik dėl akių, todėl ieškovai neatsisakė jiems priklausančio žemės sklypo ir pastato, o atsakovai jo realiai neperėmė ir nepradėjo juo disponuoti bei rūpintis kaip savo nuosavybe.
Atsakovai P. J. ir A. J. priešieškiniu prašė iškeldinti A. L., L. L. iš sodo namo ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Nurodo, kad atsakovai yra žemės sklypo su sodo namu savininkai. Šį sodo namą su žemės sklypu įsigijo 2010-03-04 pagal Klaipėdos m. 14-ojo notarų biuro notarės D. R. patvirtintą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 636.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-27 sprendimu ieškinį tenkino – pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2010-03-04 nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. L., L. L. ir P. J.; taikė restituciją – grąžino žemės sklypą ir pastatą – sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), A. L. ir L. L. Priešieškinį atmetė. Priteisė iš P. J. 3 200 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovams. Teismas nurodė, jog atsakovas P. J. nepateikė neginčijamų įrodymų apie tai, kad jis sumokėjo pardavėjams sutartyje nurodytą daikto kainą, sandorio suma kelis kartus mažesnė už realią daikto kainą, atsakovas taip pat nepaneigė aplinkybių, kad yra R. J. brolis, sesuo gyvena su M. V., kurį su ieškovu A. L. sieja verslo santykiai. Nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3073-639/2012 pagal R. J. ieškinį A. L. dėl 76 000 Lt skolos priteisimo, o tai patvirtina ieškovų teiginius, kad jie siekė ne parduoti namą, o jį įkeisti prievolei su R. J. Ir M. V. užtikrinti. Teismas darė labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovas P. J. nesiekė nupirkti, o ieškovai nesiekė parduoti ginčo turto. Šiuo sandoriu šalys neįgijo jokių teisių ir pareigų – ieškovai negavo pinigų už daiktą bei šiuo sandoriu nepasiekė savo valios – įkeisti turtą, o atsakovas neįsikėlė gyventi į namą. Teismas laikė, kad šis sandoris buvo fiktyvus (tariamas), nes nei viena iš jo šalių nesiekė tokių tikslų, kurie nurodyti sandoriu. M. V. iš esmės suklaidino ieškovus ir jie sudarė sandorį, neatitinkantį jų valios. Ginčijamas sandoris yra ydingas, neatitinka tikrosios šalių valios, jų ketinimų, sukėlė ieškovams pasekmes, kurių jie nesiekė, todėl šį sandorį panaikino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai P. J. ir A. J. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-27 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Teismas nenurodė motyvų, kodėl taikė vienašalę restituciją ir nepriteisė atsakovams iš ieškovų 40 000 Lt. Nurodo, kad ieškovas A. L. ketino ginčo turtą parduoti, lankėsi nekilnojamojo turto agentūrose ir šios aplinkybės buvo patvirtintos liudytojų parodymais. Atsakovai, pirkdami ginčo turtą, sutiko leisti ieškovams jame laikinai gyventi. Teisme nebuvo nagrinėjami ieškovų skoliniai įsipareigojimai atsakovo seseriai R. J., ieškovai nepateikė įrodymų dėl tokių skolinių įsipareigojimų buvimo. Teismo sprendime nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-3073-639/2012 R. J. A. L. IĮ pareikšti reikalavimai kyla iš transporto nuomos teisinių santykių, kurie atsirado jau po sodo namelio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, todėl transporto nuomos teisiniai santykiai negalėjo būti pridengti sodo namelio pirkimo–pardavimo sandoriu. Ginčijamos sutarties 2.2.1 p. nurodyta, kad pardavėjo atstovas ir pardavėjas patvirtina, jog nekilnojamųjų daiktų kainą (40 000 Lt) gavo iš pirkėjo iki sutarties pasirašymo, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad sutartis fiktyvi nesant įrodymų apie kainos pardavėjui sumokėjimą. 2009-11-26 ieškovas A. L. įgaliojo savo motiną K. L. parduoti žemės sklypą su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), už kainą ir sąlygas savo nuožiūra. Ieškovo valia parduoti ginčo turtą buvo išreikšta 2010-01-08 pas notarę J. P., kreipiantis į VĮ Registrų centrą dėl leidimo sandoriui sudaryti išdavimo, kreipiantis į teismą dėl teismo leidimo parduoti ginčo turtą išdavimo. Ieškovai buvo gavę teismo leidimą parduoti ginčo turtą ir jį įkeisti, todėl nereikia įrodinėti ieškovų valios sudaryti perleidimo sandorį, nes ši valia nustatyta galiojančia teismo nutartimi. Teismas nevertino notarės D. R. parodymų, kad sandorį ji tvirtino įsitikinusi sandorio šalių veiksnumu, valios buvimu ir sutarties sąlygų suvokimu. Išvada, kad ginčijamas sandoris apsimestinis, pagrįsta tik prielaidomis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai A. L. ir L. L. prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-27 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovams iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ginčijama sutartis nors ir pasirašyta bei patvirtinta notarine tvarka, tačiau niekada nebuvo vykdoma abiejų sutarties šalių, sandoris yra fiktyvus. Byloje nepateikta rašytinių įrodymų apie savininko valdymo teisių perdavimą atsakovams. Pagal sutarties tekstą daikto perdavimas jau turėjo būti įvykęs iki sutarties sudarymo, tačiau nekilnojamieji daiktai perduoti nebuvo – atsakovai daiktų neperėmė ir nereiškė valios juos priimti, jokių pretenzijų dėl daiktų perdavimo nereiškė, nuosavybės teisės į turtą neįregistravo, ieškovai elgėsi kaip ginčo daiktų savininkai. Nėra įrodymų, kad atsakovai ieškovams leido gyventi ginčo name. Atsakovai nors ir jauno amžiaus, tačiau turi gyvenimiškos, darbinės ir verslo patirties, todėl turi didesnę gyvenimišką patirtį ir patirtį sudarant ir vykdant sandorius nei nurodo. Nurodo, kad kainos nesumokėjimas yra vienas esminių tariamojo sandorio požymių, kaip ir daikto neperdavimas, ir tai reiškia, kad sandoris nėra realiai vykdomas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo notarė D. R. prašo teismo atsakovų apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad pardavėjai šeimos turto pardavimui buvo gavę teismo leidimą ir jau prašydami šio leidimo aiškiai išreiškė valią turtą parduoti. K. L. puikiai kalba lietuviškai, sutarties sąlygos šalims buvo perskaitytos, L. L. ir K. L. sutarties tvirtinimo metu patvirtino, jog suprato sutarties turinį ir pasekmes ir, kad gavo pinigus už parduodamą turtą prieš sandorį. Mano, kad pardavėjų valia buvo išreikšta aiškiai. Teismo išvada, kad pardavėjai ketino įkeisti turtą nepagrįsta, nes bylos nagrinėjimo metu nenurodė, už kokią prievolę ketino turtą įkeisti.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo M. V. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-27 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Nurodo, kad apie savo ketinimus parduoti turtą ieškovas pranešė nekilnojamojo turto agentūrai, o tai įrodo tikruosius ieškovo ketinimus sodo namelį ir sklypą parduoti, o ne įkeisti jį. Teisme nebuvo nagrinėjami ieškovų skoliniai įsipareigojimai atsakovo seseriai R. J., ieškovai nepateikė įrodymų dėl tokių skolinių įsipareigojimų buvimo. Sandorio kainos sumokėjimą patvirtina įrašas notaro patvirtintoje pirkimo–pardavimo sutartyje. Ieškovų valia parduoti ginčo turtą buvo tinkamai ir ne kartą išreikšta. Nurodo, kad apie sodo namelio pardavimą P. J. sužinojo jau po sandorio sudarymo, K. ir L. L. nepadėjo tvarkyti sodo namelio dokumentacijos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl 2010-03-04 nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, pirmosios instancijos konstatavus, kad tarp šalių buvo sudarytas fiktyvus (tariamasis), apsimestinis, dėl suklydimo sudarytas sandoris (CK 1.86 str., 1.87 str., 1.90 str.).
Pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad 2010-03-04 tarp sutuoktinių A. L., atstovaujamo K. L., L. L. ir P. J. buvo sudaryta nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjai pardavė, o pirkėjas P. J. nupirko bendrąja jungtine savo ir sutuoktinės A. J. nuosavybe nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini) – 0,0496 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 95,47 kv. m pastatą – sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumo procentas 97 proc.
Dėl tariamojo sandorio sudarymo (CK 1.86 str.)
Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2003; 2005-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2005). Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006).
Teismų praktikoje pažymėta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad po ginčo sutarties sudarymo ji nebuvo vykdoma abiejų sutarties šalių – nekilnojamieji daiktai pirkėjams (atsakovams) perduoti nebuvo – atsakovai daiktų neperėmė ir nereiškė valios juos priimti, jokių pretenzijų dėl daiktų perdavimo iki civilinės bylos dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu iškėlimo teisme dienos nereiškė, nuosavybės teisės į turtą neįregistravo, ieškovai daiktų neperdavė, elgėsi kaip ginčo daiktų savininkai. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovai, pirkdami ginčo turtą, sutiko leisti ieškovams jame laikinai gyventi. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas P. J. nepateikė neginčijamų įrodymų apie tai, kad jis sumokėjo pardavėjams sutartyje nurodytą daikto kainą. Nepaisant to, kad ginčijamos 2010-03-04 sutarties 2.2.1 p. nurodyta, jog pardavėjo atstovas ir pardavėjas patvirtino, jog nekilnojamųjų daiktų kainą (40 000 Lt) gavo iš pirkėjo iki sutarties pasirašymo (t. 1, b. l. 8), teismas šią aplinkybę vertina kritiškai, nesant jokių įrodymų, kad sutartyje nurodyta pinigų suma iš tiesų atsakovų buvo perduota ieškovams, be to, sprendžiant, ar sudarytas sandoris buvo tariamas, sutarties tekstas tiriamas kartu su kitomis byloje esančiomis aplinkybėmis, kurios nagrinėjamu atveju patvirtina, jog nė viena šalių nesiekė tikslų, kurie nurodyti sandoryje. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir tai, kad sandorio suma kelis kartus mažesnė už realią daikto kainą. Teismas pagrįstai įvertino, kad atsakovas nepaneigė aplinkybių, jog yra R. J. brolis, sesuo gyvena su M. V., kurį su ieškovu A. L. sieja verslo santykiai, ir tikroji sutarties šalių valia buvo ne parduoti ir nusipirkti namą, o jį įkeisti, gauti įkaitą ieškovo A. L. prievolei su R. J. ir M. V. užtikrinti. Apeliantai nurodo, kad teismo sprendime nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-3073-639/2012 R. J. A. L. IĮ pareikšti reikalavimai kyla iš transporto nuomos teisinių santykių, kurie atsirado jau po sodo namelio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, todėl transporto nuomos teisiniai santykiai negalėjo būti pridengti sodo namelio pirkimo–pardavimo sandoriu. Tačiau kaip matyti iš pareikšto ieškinio paskolos teisiniai santykiai tarp A. L. ir M. V. atsirado dar 2009 m. Šią aplinkybę patvirtina ir Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. 1-483-659/2012 medžiaga, kurią nagrinėjant M. V. paaiškino, kad A. L. 2009 m. jam pasiūlė pirkti vilkiką ir verstis krovinių pervežimu. M. V. neturint pinigų vilkiką pasiūlyta pirkti R. J., ji sutiko ir M. V. kartu su A. L. vilkiką nupirko R. J. vardu. Byloje dalyvaujančius asmenis siejo verslo santykiai, šios aplinkybės nagrinėjant bylą teisme nepaneigtos, todėl yra pagrindas manyti, kad ieškovai siekė savo turtą įkeisti prievolei su R. J. ir M. V. užtikrinti (CPK 185 str.).
Apeliantai nurodo, kad ieškovo valia parduoti ginčo turtą buvo išreikšta kreipiantis į nekilnojamojo turto agentūrą dėl turto pardavimo, 2009-11-26 išduodant K. L. įgaliojimą parduoti žemės sklypą su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), 2010-01-08 pas notarę J. P., taip pat kreipiantis į VĮ Registrų centrą dėl leidimo sandoriui sudaryti išdavimo ir prašant teismo išduoti leidimą parduoti ginčo turtą. Apeliantai taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai nevertino notarės D. R. parodymų, kad sandorį ji tvirtino įsitikinusi sandorio šalių veiksnumu, valios buvimu ir sutarties sąlygų suvokimu. Pažymėtina, kad sudarydamos tariamąjį sandorį šalys paprastai siekia sukurti išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Todėl nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo laikyti sandorį galiojančiu, nes esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas, o šalys turėjo paslėptą (neviešą) sąlygą – išlygą, kad šis sandoris neturi teisinių padarinių. Šalys atliko veiksmus, siekdamos įforminti sandorį, tačiau nesiekė sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo.
Šalių valia ir ketinimai patvirtina 2010-03-04 nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarties kaip sandorio tariamumą, todėl, pripažinus jį negaliojančiu, pagrįstai taikytos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos – restitucija (CK 1.86 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vienašalė restitucija taikyta pagrįstai, nesant duomenų, kad atsakovai už tariamai perkamą turtą sumokėjo ieškovams pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą kainą.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-27 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus atsakovų apeliacinį skundą ieškovui A. L. iš atsakovų priteistina 1 200 Lt jo patirtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1, 3 d. 2004-04-02 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2, 8.11 p., t. 2, b. l. 58).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui A. L. (A. L.) iš atsakovų P. J. ir A. J. po 600 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.