Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2012-02-27 · Civilinė byla Nr. 2-354-512/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-02-27Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-09-28Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-02-27
Bylos Nr.
2-354-512/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04164-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mickevičius
Ieškovas
A. L., L. L.
Atsakovas
P. J., A. J.
Trečiasis asmuo
K. L., Klaipėdos miesto 14-ojo notarų biuro, M. V.
Advokatai
Aldona Stasiulaitienė, Jolanta Perkauskienė
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-354-512/2012(Proceso Nr. 2-06-3-04164-2011-0)Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.1, 99.5, 99.7, 99.9, 114.4, 114.11, 116.1, 116.4 (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 27 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, Vitai Diakontienei, dalyvaujant ieškovams A. L., L. L., jų atstovei advokato padėjėjai Jolantai Perkauskienei, atsakovui P. J., atsakovo atstovei advokatei Aldonai Stasiulaitienei, tretiesiems asmenims K. L., Klaipėdos miesto 14-ojo notarų biuro notarei Dalijai Rinkevičienei, M. V., vertėjai Danutei Kontarienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų A. L. (A. L.) ir L. L. (L. L.) ieškinį atsakovams P. J., A. J., tretiesiems asmenims K. L., M. V. ir Klaipėdos miesto 14-ojo notarų biuro notarei Dalijai Rinkevičienei dėl sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai kreipėsi į teismą prašydami pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2010 m. kovo 4 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. L., L. L. ir P. J.; taikyti restituciją - grąžinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0.0496 ha bendras žemės sklypo plotas; pastatą - sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 95.47 kv.m., esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2010 m. kovo 4 d. tarp sutuoktinių A. L., atstovaujamo K. L., L. L. ir P. J. buvo sudaryta nekilnojamųjų daiktu pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjai pardavė, o pirkėjas P. J. nupirko bendrąja jungtine savo ir sutuoktinės A. J. nuosavybe nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini): žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0.0496 ha bendras žemės sklypo plotas; pastatą - sodo pastatą, kuriame vykdoma rekonstrukcija, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumo procentas 97 proc., bendras plotas 95.47 kv.m. Parduodamų nekilnojamųjų daiktų kaina 40 000 Lt. Tokio sandorio ieškovai sudaryti nenorėjo. 2009 metais A. L. pasiskolino iš M. V. piniginių lėšų. M. V. pareikalavo, kad būtų užtikrintas paskolos grąžinimas ir įvykdymas, sudarant žemės sklypo ir pastato pirkimo-pardavimo sutartį, o grąžinus skolą šis nekilnojamasis turtas vėl bus perrašytas ieškovų vardu. Taip pat M. V. pareikalavo, kad sutartis būtų sudaryta ne su juo, bet su jo sugyventinės R. J. broliu P. J.. M. V. paaiškino, kad jis nori išvengti bet kokių mokesčių mokėjimo valstybei, o taip pat, kad jo vardu nebūtų sudaromi jokie sandoriai. Kadangi M. V. skolino pinigus, jis ir diktavo savo sąlygas dėl sutarčių pasirašymo formos, turinio. 2010 m. kovo pradžioje M. V. paskambino K. L. ir pareiškė, kad reikia pasirašyti sutartį. 2010 m. kovo 4 d. M. V. nuvežė K. L. ir L. L. į notarų biurą, tada ir paaiškėjo, kad sutartį pasirašys ne jis, bet P. J.. 2010 m. kovo 4 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu A. L. buvo išvykęs darbo reikalais į užsienį. Jis leido savo motinai K. L. – įgaliotinei - sudaryti tik įkeitimo sandorį. Įgaliotinė K. L., būdama senyvo amžiaus, rusakalbė, buvo įsitikinusi, kad sūnaus vardu pasirašo įkeitimo sandorį. Ieškovė L. L. visiškai nesupranta lietuvių kalbos. Tiek ir L. L., tiek ir K. L. nebuvo šis sandoris išverstas į rusų kalbą, ar net tinkamai perskaitytas. Be to, visus sutarties egzempliorius pasiėmė M. V. todėl A. L. 2011 m. kovo 16 d. buvo priverstas išsiimti dublikatą. Nei P. J., nei A. J. ieškovai nematė nei sutarties sudarymo metu, nei iki sutarties sudarymo, nei po sutarties pasirašymo. Atsakovai niekada ieškovams neskambino, nesiteiravo dėl galimybės pirkti pastatą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas vienintelė ieškovų šeimos gyvenamoji patalpa, todėl ieškovai niekada ir negalvojo apie jo pardavimą. Priešingai, ieškovai ir iki sutarties pasirašymo ir po pasirašymo investavo nemažai pinigų į namo remontą, aplinką. Pagal Sutarties 2.1. p. parduodamų nekilnojamųjų daiktų kaina yra 40 000 Lt, o Sutarties 2.2. p. nurodyta, kad nekilnojamųjų daiktų kainą, pirkėjas sumokėjo pardavėjui iki sutarties pasirašymo. Šios sumos ieškovai nei iki sutarties pasirašymo nei vėliau negavo, o ir tuo metu tokio nekilnojamojo turto rinkos vertė buvo apie 300000 Lt. Dabar pagal VĮ Registrų centro duomenis tokio turto bazinė mokestinė vertė 166000 Lt. Tai reiškia, kad ginčo turto tikroji vertė 5-6 kartus didesnė nei nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje. Pirkimo-pardavimo sutartimi nebuvo siekiama sukurti teisinių pasekmių, nes ji buvo sudaryta tik dėl akių, todėl ieškovai neatsisakė jiems priklausančio žemės sklypo ir pastato, o atsakovai jo realiai neperėmė ir nepradėjo juo disponuoti bei rūpintis kaip savo nuosavybe. Kad pirkimo-pardavimo sandoris yra tariamas įrodo ir kitos aplinkybės: ieškovai iki šiol gyvena ginčo turte, rūpinasi šiuo turtu, daro remontą, moka mokesčius ir pan. Tuo tarpu P. J. nė karto nebuvo pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), jo neapžiūrėjo, nesidomėjo jo būkle, neišlaikė šio turto, nesinaudojo juo, VĮ Registrų centre neįregistravo pirkimo-pardavimo sutarties. P. J. tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų pagal šią sutartį. Šis sandoris buvo sudarytas tik siekiant išvengti kito asmens M. V. mokestinių prievolių valstybei. Pripažinus sandorį negaliojančiu, atsakovai turi grąžinti ieškovams visa, ką yra gavę pagal sandorį, t.y. ginčo nekilnojamąjį turtą.

Atsakovai P. J. ir A. J. priešieškiu prašo iškeldinti A. L., L. L. iš sodo namo ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Nurodo, kad atsakovai yra žemės sklypo su sodo namu Klaipėdoje, adresu (duomenys neskelbtini), savininkai (unikalus sodo namo (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo (unikalus (duomenys neskelbtini)). Šį sodo namą su žemės sklypu įsigijo 2010-03-04 pagal Klaipėdos m. 14-ojo notarų biuro notarės Dalijos Rinkevičienės patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį Nr.636.

Šalies argumentai

2011-09-20 teisme gautas atsiliepimas į priešieškinį, kuriuo trečiasis asmuo K. L. su pareikštu priešieškiniu nesutinka ir nurodo, kad ieškovai nuo 1996 metų gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini). Šio namo niekada nesiruošė parduoti, nes kartu planavo sujungti sūnaus ir mano K. L. sklypus. A. L. 2009-12-18 buvo išduotas statybos leidimas rekonstruoti statinį ir jis tą pastatą remontuoja, tvarko, grąžina. 2009-06-19 ieškovai deklaravo gyvenamąją vietą, todėl namas ir žemės sklypas priklauso ieškovams, atsakovai jo nepirko, nemokėjo Pinigių, todėl ginčijama pirkimo-pardavimo sutartis yra negaliojanti.

Atsiliepimas

2011-09-20 teisme gautas ieškovų atsiliepimas į priešieškinį, kuriuo prašo atsakovų priešieškinį atmesti, tenkinti ieškovų patikslintą ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai atsiliepimu į priešieškinį nurodo, kad atsakovai priešieškinyje klaidina teismą, nurodydamas kad ieškovai nereagavo į daugkartinius reikalavimus geranoriškai atlaisvinti sodo namą bei, kad ieškovams buvo išsiųsti du raštiški raginimai išsikelti iš sodo namo, tačiau nei vienos šio raštiško raginimo ieškovai negavo. 2011 m. balandžio 18 d., ieškovai gavo registruotą voką, kuriame buvo tuščias popieriaus lapas ir šio laiško autorius buvo P. J.. Bylos nagrinėjimo metu atsakovams pateikus procesinių dokumentų priedus, paaiškėjo, kad tame voke turėjo būti raginimas. 2011 m. balandžio 21 d. P. J. išsiuntė registruotu laišku pareiškimą, kuriame A. L. informavo, kad 2011-04-18 jiems buvo įteiktas registruotas laiškas kuriame nebuvo jokio dokumento, o buvo įdėtas tik baltas popieriaus lapas ir paprašė atsiųsti tą dokumentą, kurį norėjo jam įteikti tinkamai. Tačiau atsakovas P. J. jokio dokumento A. L. ir L. L. neatsiuntė, tik posėdžio metu pateikė raginimą, iš kurio paaiškėjo, kad atsakovai prašo gera valia išsikelti iš jiems priklausančio sodo namo (duomenys neskelbtini) iki 2011-05-02. Taip pat atsakovai teismo posėdžio metu pateikė dar vieną raginimą 2011-05-04, tačiau šis raginimas taip pat nebuvo įteiktas ieškovams. Atsakovai nepasistengė kartu su raginimu teismui ir šalims pridėti pašto kvitą, kuris bent įrodytų kad laiškas apskritai buvo išsiųstas. Raginimai, kurių negavo ieškovai ir apie kurių egzistavimą sužinojo tik bylos nagrinėsimo metu, atsakovai parašė 2011-04-14 ir 2011-05-04, tai, kad iš teismo gavo ieškovų 2011-03-31 ieškinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, kuriame buvo reikalavimas ne tik pripažinti negaliojančią nuo sudarymo momento 2010-03-04 nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, bet ir taikyti restituciją. Atsakovai savo priešieškinyje nurodo, kad jie yra savininkai, todėl turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tačiau P. J. ir A. J. turi teisę naudotis įstatymine apsauga, t.y. savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teises objektą ir juo disponuoti, jeigu jie yra teisėti šio turto savininkai. Kadangi 2010-03-04 nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas neketinant sukurti teisinių padarinių, todėl jis negalioja. Be to nurodo, kad tai vienintelis A. L. ir L. L. gyvenamosios patalpos, kurių niekada jie ir nesiruošė parduoti ar kitokiu būdu perleisti nuosavybę, priešingai į jas pastaruoju metu buvo investavo daug lėšų, kadangi ateityje planavo sujungti savo ir ieškovo mamos sklypus į vieną vietą.

Teismo posėdyje ieškovai ir jų atstovė ieškinį prašo tenkinti, o priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas ir jo atstovė – priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, o ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo K. L. prašo tenkinti ieškinį, o tretieji asmenys notarė Dalija Rinkevičienė ir M. V. prašo ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, o priešieškinys atmestinas.

Byloje šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2010 m. kovo 4 d. tarp sutuoktinių A. L., atstovaujamo K. L., L. L. ir P. J. buvo sudaryta nekilnojamųjų daiktu pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjai pardavė, o pirkėjas P. J. nupirko bendrąja jungtine savo ir sutuoktinės A. J. nuosavybe nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini): žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0.0496 ha bendras žemės sklypo plotas; pastatą - sodo pastatą, kuriame vykdoma rekonstrukcija, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumo procentas 97 proc., bendras plotas 95.47 kv.m. Parduodamų nekilnojamųjų daiktų kaina 40 000 Lt. Po sutarties sudarymo pardavėjai ir toliau liko gyventi minėtame name iki suprato, kad pardavė vienintelį savo šeimos gyvenamąjį būstą. Tokio sandorio jie neketino sudaryti, manė, kad sudaro įkeitimo sandorį, kuriuo užtikrina skolos grąžinimą atsakovo P. J. seseriai R. J.. Ji yra M. V. sugyventinė, juos ir ieškovą A. L. sieja verslo reikalai. Ieškovai teigia, kad jokių pinigų už parduodamą daiktą negavo, mano, kad buvo suklaidinti trečiojo asmens M. V., P. J. niekada anksčiau nebuvo matę, ketinimų parduoti jam namą neturėjo.

Asmuo (ieškovas), kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, t. y. ieškinio faktinį pagrindą. Vienas iš įstatymo keliamų reikalavimų ieškinio turiniui yra būtinumas nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įstatyme nenustatyta įpareigojimo šaliai ieškinio pareiškime nurodyti ir juridinį ieškinio pagrindą. Pastarąjį ex officio turi identifikuoti bylą nagrinėjantis teismas. Įstatyme taip pat neribojama ieškovo teisė ieškinio dalyką, t. y. atsakovui pareikštą materialųjį teisinį reikalavimą, grįsti ne vienu, bet keliais skirtingais pagrindais. Tokiu atveju teismui, nagrinėjančiam bylą, tenka pareiga kiekvieną iš nurodytų pagrindų tirti bei vertinti pateiktų įrodymų kontekste. Ieškovui ieškinio reikalavimą grindžiant ne vienu, bet keliais pagrindais, gali susidaryti situacija, kai nurodyti ieškinio pagrindai vienas kitą paneigia. Tačiau tai nereiškia, kad visi ieškinio pagrindai savaime eliminuojami, ir neatleidžia teismo nuo pareigos nustatyti juridinį ieškinio pagrindą, tik šiuo atveju ginčo kvalifikavimas tampa sudėtingesnis.

Šioje byloje ieškiniu, patikslintu ieškiniu, ieškovai, prašydami pripažinti pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu nurodo tris pagrindus – kad tai tariamas sandoris (CK 1.86 straipsnis); apsimestinis sandoris (CK 1.87 straipsnis); dėl suklydimo sudarytas sandoris (CK 1.90 straipsnis).

Civilinėje teisėje galiojantis sutarties laisvės principas pirmiausiai reiškia laisvę sudaryti sutartį ar jos nesudaryti. Negalima priversti asmens sudaryti sutartį prieš jo valią, išskyrus atvejus, kai tokia pareiga nustatyta įstatymo ar savanoriško įsipareigojimo (CK 6.156 straipsnio 1, 2 dalys). Konkreti sutartis gali būti sudaryta tik suderinta šalių valia, nukreipta į pageidaujamų civilinių teisinių santykių sukūrimą, pakeitimą ar nutraukimą. Ginčuose dėl tariamo sandorio teisinių pasekmių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje. Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkančios teisinės pasekmės – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2002 m.; 2004 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2004 m.; 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2005). Nagrinėjamoje byloje ginčas kildinamas iš nekilnojamojo daikto – sodo namo – pirkimo–pardavimo sutarties. Pagal pirkimo–pardavimo sutarties sampratą šia sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Taigi viena iš esminių šios sutarties sąlygų yra kaina, kurios sumokėjimo klausimai reglamentuoti CK 6.314 straipsnyje. Parduodamo daikto kainos sumokėjimas tiesiogiai lemia sandorio teisėtumą. Pažymėtina, kad įrodyti kainos sumokėjimą pardavėjui, o ne kuriam kitam asmeniui, yra pirkėjo, o ne pardavėjo pareiga (CK 6.314 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Atsakovas P. J. nepateikė neginčijamų įrodymų apie tai, kad jis sumokėjo pardavėjams sutartyje nurodytą daikto kainą. Ieškovė, ieškovo įgaliotas asmuo neigia, kad atsakovas pinigus sumokėjo prieš sudarant sandorį. Be to, sandorio suma kelis kartus mažesnė už realią daikto kainą. Atsakovas taip pat nepaneigė aplinkybių, kad yra R. J. brolis, sesuo gyvena su M. V., kurį su ieškovu A. L. sieja verslo santykiai. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal R. J. ieškinį A. L. dėl 76000,00 Lt skolos priteisimo. Šios aplinkybės patvirtina ieškovų teiginius, kad jie siekė ne parduoti namą, o jį įkeisti prievolei su R. J. ir M. V. užtikrinti. Trečiasis asmuo M. V. pripažįsta, kad A. L. prašymu tvarkė sodo namo statybinę-projektinę dokumentaciją, nes namo nebuvo galima nei parduoti, nei įkeisti, kadangi nebuvo sutvarkyti rekonstrukcijos dokumentai. Dokumentų iki galo nesutvarkė, o apie tai, kad P. J. nusipirko tą patį namą sužinojo atsitiktinai. Virš aptartų aplinkybių visuma teismui leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovas P. J. nesiekė nupirkti, o ieškovai nesiekė parduoti ginčo turto. Šiuo sandoriu šalys neįgijo jokių teisių ir pareigų – ieškovai negavo pinigų už daiktą bei šiuo sandoriu nepasiekė savo valios – įkeisti turtą, o atsakovas neįsikėlė gyventi į namą. Tokių būdu laikytina, kad šis sandoris buvo fiktyvus (tariamas), nes nei viena iš jo šalių nesiekė tokių tikslų, kurie nurodyti sandoriu.

Apsimestinis sandoris yra vienas iš CK nurodytų niekinių sandorių, kuris turi būti pripažintas negaliojančiu vien dėl to, kad jame nėra esminio sandorio elemento – šalių valios. Tokiame sandoryje išreikšta valia neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių faktiškai siekė sandorio šalys. Minėta, kad nėra pagrindo netikėti ieškovų aiškinimu, kad jie ketino sudaryti namo įkeitimo, kaip prievolės prieš R. J. užtikrinimo sandorį. Kitos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad M. V., siekdamas užtikrinti savo sugyventinės suteiktą paskolą A. L., padėjo sutvarkyti reikiamus statybos dokumentus, vežiojo ieškovo įgaliotą asmenį K. L. į VĮ Registrų centras, rūpinosi teismo leidimo sandoriui sudaryti gavimu, t.y. laikytina, kad jis iš esmės suklaidino ieškovus ir jie sudarė sandorį, neatitinkantį jų valios. Sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu dėl sandorio šalies suklydimo, jei suklydimas yra esminis. Esminiu yra pripažįstamas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokiant sandoris nebūtų sudarytas. Klydimas turi būti toks, kad protingas asmuo esant analogiškai padėčiai būtų sandorį sudaręs kitokiomis sąlygomis ar jo iš viso nesudaręs. Šiuo aspektu išnagrinėjus sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį aišku, jog ieškovams tenka nepateisinamai dideli neigiami padariniai. Jie ne tik negavo pinigų už parduotą turtą, tačiau nepasiekė ir savo tikslo – neužtikrino paskolos sandorio užtikrinimo. Visų šių aplinkybių visuma patvirtina, kad ginčijamas sandoris yra ydingas, neatitinka tikrosios šalių valios, jų ketinimų, sukėlė ieškovams pasekmes, kurių jie nesiekė, todėl naikintinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovams iš atsakovų priteistina 1200,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 2000,00 Lt advokato pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 263-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2010 m. kovo 4 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. L., L. L. ir P. J.. Taikyti restituciją - grąžinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0.0496 ha bendras žemės sklypo plotas; pastatą - sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 95.47 kv.m., esančius (duomenys neskelbtini), A. L. (A. L.) ir L. L. (L. L.).

Priteisti iš P. J., a.k(duomenys neskelbtini) 3200,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovams A. L. (A. L.), a.k(duomenys neskelbtini) ir L. L. (L. L.), a.k(duomenys neskelbtini)

Priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Egidijus Mickevičius