Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

civilinio ieškovo atstovei L. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mieste, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) pirmininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustato:

M. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis pasisavino svetimą, jam patikėtą turtą, t.y. UAB „AL Logistics“ priklausančią banko „Swedbank“ mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini) įmonės finansinėm operacijoms atlikti ir per du kartus 2010 m. gruodžio 17 d. 13.16 val. ir 13.17 val. iš bankomato, esančio Šilutės pl. 35a, Klaipėdos mieste, išėmė 4000 litų ir 1200 litų. Tokiu būdu M. V. pasisavino UAB „AL Logistics“ priklausančio turto už 5200 litus.

Kaltinamasis M. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su A. L. susipažino 2009 m. Jis dirbo su vilkikais Airijoje ir Anglijoje. A. L. grįžęs iš užsienio jam pasiūlė pirkti vilkiką ir verstis krovinių pervežimu, nes taip galima gerai užsidirbti. Sakė, kad turi daug kontraktų tarptautiniams pervežimams ir vilkikas greitai atsipirks. Tuo metu pinigų neturėjo, todėl vilkiką pasiūlė pirkti R. J., kuri yra jo vaikų mama, tačiau kartu negyvena. R. J. vilkiką pirkti sutiko ir jis kartu su A. L. jį nupirko R. J. vardu. Nupirkus vilkiką su A. L. buvo pasirašyta vilkiko nuomos sutartis ir aptarta kaina, atitinkanti verslo apyvartą. Tuo metu nebuvo rinkoje nuomojamų vilkikų pasiūlos. Nuomos sutartis buvo saugoma įmonėje, o vilkikas pagal sutartį buvo perduotas A. L., t.y. jo individualiai įmonei. A. L. individualioje įmonėje jis nebuvo įdarbintas. Vėliau individualią įmonę pertvarkė į uždarąją akcinę bendrovę. Apie įmonės akcijas tuo metu kalbos nebuvo. Nupirktą vilkiką suremontavo, už remonto darbus mokėjo kartu su A. L.. Vilkikas buvo remontuojamas keliuose servisuose, kai kurias sąskaitas išrašydavo įmonės vardu ir dalį dokumentų už atliktus darbus jis turi. Už kai kuriuos darbus jis sumokėdavo savo pinigais, savo pinigais įrengė signalizaciją, mokėjo už draudimą bei kelių mokestį. Dalį vilkiko draudimo įformino R. J. vardu, dalį įmonės vardu. Už licenziją sumokėjo 2400 litų, be to, kad gauti licenziją į banką kartu su A. L. įnešė 50 000 Lt. Jis įnešė 30 000 Lt, o A. L. 20 000 Lt. Po to, jam buvo grąžinti 25 000 Lt. A. L. išvykstant į reisą jam davė 500 Lt tepalams ir pirko kelto bilietus bei užpylė kuro, visa tai mokėjo iš savo lėšų. Šių išlaidų įmonė jam nepadengė, nors buvo žodinis susitarimas, kad išlaidas jam vėliau įmonė padengs. A. L. išvykdamas į reisą jam parašė įgaliojimą ir davė PIN generatorių, kad banko kortele galėtų atlikti pavedimus. Mokesčius paskaičiuodavo buhalterė. A. L. išvykus kartu su buhaltere tvarkė banko pavedimus bei kitus įmonės reiklaus, statė darbo ir atostogų grafikus. Įmonės akcininku jis nebuvo. Įmonė uždirbdavo pinigų, tačiau atsiskaityti už nuomą su R. J. jų neužtekdavo. A. L. užsienyje uždirbti nesisekė, jam taip pat nebuvo mokamas atlyginimas, nors buvo sutarta mokėti 1500 litų. Nebuvo įformintas pagal darbo sutartį, nes įmonė tiek pinigų neturėjo, kad galėtų sumokėti visus mokesčius. Tačiau įmonės direktore dirbanti A. L. mama K. L., gaudavo 200 Lt atlyginimą. Gruodžio mėnesį nuo įmonės sąskaitos nuėmė 5200 Lt, apie tai A. L. žinojo. Vėliau jis pasakė, kad kitam vairuotojui reikia sumokėti avansą, todėl iš tų pinigų vairuotojui sumokėjo 1200 Lt, o R. J. už vilkiko nuomą sumokėjo 4700 Lt. Pinigus už nuomą sumokėjo grynais, kad nereikėtų mokėti 15 procentų pajamų mokesčio. Tačiau A. L. dėl sumokėtos nuomos buvo nepatenkintas ir sakė, kad pinigų reikia ir jo mamai, kuri buvo įmonės direktorė. Direktorė aiškino, kad pinigų reikia sumokėti skolas fiziniams asmenims, tačiau jo nuomone įmonė jokių skolų neturėjo. Kaltės dėl nuimtų pinigų jis nejaučia, tačiau po to, kai jis nuėmė nuo įmonės sąskaitos pinigus, buvo užblokuota banko kortelė. Prasidėjo pykčiai. Jis parašė pareiškimą darbo inspekcijai dėl nelegalaus darbo.

Liudytoja civilinio ieškovo atstovė L. G. parodė, kad jos brolis A. L. įkūrė individualią įmonę, kuri užsiėmė krovinių pervežimu. Kai brolis susipažino su M. V., jie nusprendė įsteigti uždarąją akcinę bendrovę. Todėl individualią įmonę perregistravo į UAB „AL Logistics“, kuri taip pat užsiėmė krovinių pervežimu. Brolis kartu su M. V. jo sugyventinės R. J. vardu nupirko vilkiką ir taip pradėjo darbą. Bendrovėje M. V. nebuvo įdarbintas, A. L. dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi, o jo mama K. L. dirbo įmonės direktore. A. L. išvažiuodamas į reisą perdavė M. V. įmonės banko kortelę. Kiek jai žinoma, banko kortelę M. V. pats išsireikalavo, nes norėjo kartu su A. L. mama, įmonės direktore, tvarkyti įmonės reiklaus. Įmonės direktorė K. L., nuėjusi į banką padaryti pavedimą A. L., pamatė, kad M. V. per du kartus nuėmė pinigus iš įmonės sąskaitos. Vieną kartą 4000 Lt, kitą kartą 1200 Lt, todėl K. L. užblokavo banko kortelę. Dėl to labai supyko M. V. ir susibarė su K. L.. Vėliau M. V. į kortelę įnešė 500 Lt. Banko kortelė M. V. buvo atiduota 2010 m. rugsėjo mėn., prieš broliui išvažiuojant į reisą, tačiau apie tai ji nežinojo. Tai sužinojo, kai K. L. nuėjo į banką padaryti A. L. pavedimą ir sąskaitoje nerado pinigų. K. L. turėjo paprastą su kodais banko kortelę, o M. V. banko kortelę su PIN generatoriais. Todėl suprato, kad pinigus galėjo nuimti M. V.. Vėliau brolis jai sakė, kad kortelę M. V. davė kaip garantą už vilkiką. Kadangi vilkikas buvo nupirktas R. J. vardu, su A. L. buvo sudaryta vilkiko panaudos sutartis. Panaudos sutartį pasirašė M. V. ir A. L., kuris tuo metu dar buvo individualios įmonės savininkas. Vėliau, kai buvo įsteigta uždaroji akcinė bendrovė, sutartis buvo perrašyta. Įsteigus bendrovę, pradėjo užsiimti ir tarptautiniais pervežimais. Kiek jai žinoma bendrovė M. V. nebuvo skolinga, tačiau tarp M. V. ir A. L. buvo asmeninių skolų dėl kuro. Ar už vilkiką buvo mokama kokia nors nuoma R. J., ji nežino. Taip pat nežino, ar A. L. turėjo kokių nors skolų M. V., kiek kas įnešė pinigų į įmonę ją steigiant, ji taip pat nežino. Tačiau M. V. nupirkdamas vilkiką prisidėjo prie įmonės kūrimo.

Liudytoja K. L. parodė, kad jos sūnus A. L. su M. V. susipažino 2009 m. Tuo metu sūnus turėjo individualią įmonę, kuri užsiėmė pervežimais, turėjo 10 m. patirtį, todėl M. V. pasiūlė steigti uždarąją akcinę bendrovę, kuri taip pat verstųsi pervežimais. Sūnaus individuali įmonė buvo reorganizuota į uždarąją akcinę bendrovę. Nežino, ar steigiant bendrovę, M. V. įnešė kokią nors dalį pinigais. Įsteigus bendrovę, sūnus įsidarbino vairuotoju, ji buvo paskirta direktore. M. V. nenorėjo būti akcininku, ar įsidarbinti bendrovėje. Ji nežino, ar M. V., kuriant bendrovę padarė kokį nors piniginį įnašą, tačiau buvo nupirktas vilkikas M. V. žmonos R. J. vardu ir perduotas naudotis bendrovei. Ar R. J. ir M. V. gaudavo kokius nors pinigus už vilkiko nuomą, ji nežino. Kai reikėdavo sumokėti mokesčius, į banką nueidavo kartais viena, kartais su M. V.. Pavedimai būdavo daromi tai jos, tai M. V. banko kortele. Bendrovė turėjo dvi banko mokėjimo kortelės, tačiau sąskaita buvo viena. Sūnus išvažiuodamas į reisą pasakė, kad vieną banko kortelę su PIN generatoriais perdavė M. V.. Išvykus į reisą, sūnui reikėjo pinigų ir ji pasiskolino iš pažįstamų 9900 Lt be jokių raštelių ir juos pervedė sūnui į kortelę Danijoje. Kai reikėjo skolą gražinti, ji nuėjo į banką padaryti pavedimą ir pamatė, jog nuo kortelės nuimti pinigai. Pinigus nuo bendrovės sąskaitos nuėmė M. V. gruodžio 17 d., todėl ji užblokavo sąskaitą ir pranešė sūnui, apie tai M. V. nepranešė. Sūnus pasakė, kad grįžęs iš reiso sausio mėnesį viską sutvarkys. Nežino, ar po to M. V. įnešė į banko sąskaitą 500 Lt, apie tai jai sūnus nesakė. M. V. įmonėje nedirbo, tačiau įmonę kontroliavo. Labiausiai M. V. pergyveno dėl vilkiko, kuris priklausė jo žmonai R. J.. Nežino, kaip vilkiko panauda buvo įforminta, ar buvo sudaryta nuomos sutartis, nes visus dokumentus tvarkė buhalterija, buhalterė paskaičiuodavo mokesčius, o ji banke padarydavo pavedimus. Apie sūnaus duotą įgaliojimą M. V. ji nieko nežino, ar sūnus buvo skolingas M. V., taip pat nežino. Bendrovėje ant dokumentų ji nepasirašydavo, nes apie dokumentus nieko nesupranta, todėl parašus dėdavo sūnus. Iš Danijos užsakovų į sąskaitą buvo pervesta 16 000 Lt ir ji nuo sąskaitos nuėmė 9960 Lt, kada tai buvo neatsimena.

Liudytoja R. J. parodė, kad jai būnant motinystės atostogose, M. V. pasiūlė naują verslą, pirkti vilkiką ir jį nuomoti. Ji turėjo verslą, todėl turėjo lėšų ir galėjo vilkiką nupirkti. Su A. L. individualia įmone buvo sudaryta vilkiko nuomos sutartis. Nuomos sutarties nuorašą jai padavė A. L. ir ją nuvežė užregistruoti į „Regitrą“. Pagal sutarties sąlygas A. L. vilkiką turėjo remontuoti savo lėšomis. Pasikeitus A. L. įmonės statusui, ji perrašė nuomos sutartį ir vėl ją užregistravo „Regitroje“. Naujoje bendrovėje, UAB „AL Logistics“, užsiimančioje krovinių pervežimu, viską tvarkė M. V. ir A. L.. Būdamas reise užsienyje A. L. padarė avariją, tačiau jai, kaip vilkiko savininkei apie tai nepranešė. A. L. grįžęs iš reiso pradėjo rašyti žinutes - „Ponia, pasiimkite vilkiką iš mokamos automobilių aikštelės“. Po kiek laiko ji susitiko su A. L. apžiūrėti vilkiko ir matėsi, jog jis buvo apgadintas. Į automobilių stovėjimo aikštelę ji atvyko su vaiku, o A. L. buvo su trim vyrais ir ėmė jai grasinti, kad pasirašytų, jog neturi pretenzijų dėl vilkiko. Liepė susimokėti už aikštelę, įvyko konfliktas. Automobilį A. L. vėliau pervežė į kitą aikštelę, tačiau jokių dokumentų ji nepasirašė. Už naudojimąsi vilkiku nuomos negaudavo. M. V. klausdavo, kada bus pinigai už nuomą ir jai vis sakydavo, kad įmonė kol kas neturi pinigų ir reikia palaukti. Vėliau M. V. už vilkiko nuomą jai grynais davė 4700 Lt, tačiau jie nebuvo niekaip įforminti. Panaudos sutartis su A. L. sudaryta nebuvo, buvo sudaryta nuomos sutartis, kurioje nurodytas A. L., kaip vilkiko naudotojas. Vilkiką ji pirko dėl to, kad gautų pinigų jį nuomodama. Ji nebuvo bendrovės akcininke, todėl sudarė nuomos sutartį, pirma perdavė vilkiką, vėliau sudarė nuomos sutartį. Sutartyje buvo aptarta dėl 8000 Lt nuomos mokesčio, tokią kainą pasiūlė pats A. L.. Buvo sutarta, kad gavus pinigų iš užsakovo, bus sumokėta nuoma. Pinigus jai perduos arba A. L., arba jo mama K. L.. 2011 m. gegužės, spalio, lapkričio mėnesiais rašė raginimus sumokėti nuomą ir už vilkiko nuomą 2011 m. sausio mėnesį gavo 4700 Lt. Pinigus jai perdavė M. V., kaip įgaliotas asmuo. Tačiau, kai A. L. grįžo iš reiso, jis atsisakė nuomos sutarties, motyvuodamas tuo, jog turi panaudos sutartį. Ji paprašė tą sutartį parodyti, tačiau ant sutarties buvo ne jos parašas. Dėl to parašė pareiškimą policijai ir šiuo metu vyksta tyrimas. Nuomos sutartyje su jos parašais buvo aptarta nuomos kaina, tokią sutartį ji pristatė ir „Regitrai“. Tačiau nuomos A. L. jai nemokėjo, sakydamas, jog bendrovė neturi pinigų. Tik sausio mėnesį ji už nuomą gavo 4700 Lt ir jai buvo pažadėta vėliau sumokėti likusius pinigus. M. V. turėjo įmonės įgaliojimą, todėl nuėmė nuo sąskaitos pinigus ir jai juos perdavė. Tačiau A. L. teigė, kad nėra jokios nuomos sutarties ir ji turi grąžinti 4700 Lt., nes prasidės reikalai su policija. Iškeltoje civilinėje byloje dėl nuomos nemokėjimo yra nuomos sutartis. Kodėl „Regitroje“ nebuvo sutarties su jos parašais ji negali pasakyti. Nuomos sutartį pasirašė ji ir A. L. ant abiejų sutarties lapų. Dokumentus į „Regitrą“ nuvežė A. L.. Vieną kartą sutartis buvo pasirašyta su A. L. individualia įmone, antrą kartą sutartis buvo pasirašyta pasikeitus įmonės statusui, t.y. reorganizavo įmonę į UAB „AL Logistics“.

Liudytojas A. L. parodė, kad nuo 2009 m pažįsta M. V.. 2009 m. buvo išvykęs dirbti į Airiją ir grįžęs 2010 m. su M. V. sutarė bendrai daryti verslą, t.y. verstis pervežimais. Pasiūlė įsigyti vieną vilkiką ir pažiūrėti kaip sekasi. Naujas vilkikas kainuoja apie 200 000 Lt, jo nuoma 7000 Lt, depozitas už vilkiką 42 000 Lt. Tokių pinigų neturėjo, būtų reikėję imti paskolą. M. V. teiravosi kiek mokama už pervežimus ir kiek galima užsidirbti, sužinojęs, kad vilkikas vidutiniškai uždirba apie 7000 eurų sutiko dalyvauti versle. M. V. savo pinigais, tačiau R. J. vardu, nupirko vilkiką. Pirkti vilkiko ieškojo internetu, važiavo į Vilnių ir Kauną. Nupirkus vilkiką Su R. J. sudarė vilkiko panaudos sutartį. Sutarė, kad jei jis remontuoja vilkiką, tai nemoka nuomos, nes vilkikas buvo nenaujas. Pasirašyti panaudos sutarties kopiją jam atvežė R. J., po to atvežė ir nuomos sutartį. Nuomos sutartį pasirašė, tačiau joje nebuvo nurodyta nuomos kaina. Susitarė jei jis remontuoja vilkiką, tai nuomos pusę metų nemoka. Nuomos sutartį nuvežė užregistruoti į „Regitrą“. „Regitroje“ jam pasakė, kad be automobilio savininko jokių pažymų neišduos, todėl į „Regitrą“ dar kartą atvažiavo su R. J. ir sutvarkė dokumentus. M. V. taip pat kartu važiavo. Vėliau M. V. pasiūlė įmonę reorganizuoti į uždarąją akcinę bendrovę, nes taip reikės mokėti mažiau mokesčių. Todėl jis M. V. pasiūlė bendradarbiauti ir kartu steigti bendrovę bei tapti naujai įsteigtos bendrovės akcininku. M. V. pasakė, jog akcininku būti nenori, tačiau padės sutvarkyti visus dokumentus. Bendrovėje M. V. nebuvo įdarbintas. Steigiant bendrovę į įmonės sąskaitą kartu įnešė 50 000 Lt, M. V. - 30 000 Lt, o jis - 20 000 Lt. Kitą dieną 30 000 Lt nuėmė iš sąskaitos ir grąžino M. V.. Pinigus atidavė be jokių raštelių. Nuomos sutartis buvo perrašyta, nes pasikeitė įmonės pavadinimas. Nuomos sutartis buvo pasirašyta su UAB „AL Logistics“. Ant nuomos sutarties pasirašė pirmas jis, po to pasirašė R. J.. „Regitroje“ R. J. pasirašė, kad jis yra vilkiko naudotojas. Ant vilkiko nuomos sutarčių, nuomos kainos nebuvo nurodytos. Vilkikas buvo ne naujas, jį reikėjo remontuoti, buvo remontuojama greičių dėžė ir už remontą sumokėjo jis. M. V. sumokėjo už automobilio signalizacijos įrengimą, 550 Lt kelių mokesčio. Sąskaita už draudimą 2400 Lt buvo išrašyta įmonės vardu. Vilkikas vidutiniškai uždirba apie 7000 eurų, kartais daugiau, kartais mažiau, į tą sumą įeina ir vilkiko išlaikymas. 8000 Lt už vilkiko nuomą nereali kaina. Už tokią didelę kainą jis vilkiko nenuomotų. Nežino, kaip atsirado jo parašas ant sutarties, kurioje nurodyta nuomos suma. R. J. dėl nuomos mokėjimo į jį nesikreipė. Prieš jam su vairuotoju porininku išvažiuojant į reisą, vakare atvažiavo M. V. ir primygtinai reikalavo perduoti banko kortelę su PIN generatoriais, kaip garantą už vilkiką. M. V. padavus banko kortelę su PIN generatoriumi, jis paprašė pasirašyti ant dviejų tuščių lapų, pasirašyti jis sutiko. Viename lape pasirašė apačioje kampe, o kitame - per vidurį. Ant tuščių lapų pasirašyti jį įtikino M. V., žadėdamas perrašyti 50 procentų akcijų, jei verslas gerai seksis. Tačiau M. V. pats akcininku nebuvo. Tuo metu banko kortelė buvo tuščia, tačiau už darbą į kortelę užsakovas turėjo pervesti pinigus. Kokią tiksliai sumą, jis nežino. Jį su vairuotoju porininku važiuojančius į keltą M. V. palydėjo, nupirko kelto bilietus. Tačiau pinigų bilietams davė jis. Reise turėjo būti iki Naujų metų ir būnant užsienyje jam pritrūko pinigų, todėl skambino M. V.. Jam neprisiskambinęs, paskambino bendrovės direktorei. Tuo metu direktore dirbo jo mama K. L.. Direktorė jam pasakė, kad sąskaitoje nėra pinigų, juos nuėmė M. V., todėl mamai liepė užblokuoti banko kortelę, nes mama turėjo kitą banko kortelę su banko kodais. Kol jis bus reise M. V. buvo prašęs jei reikės, kad padėtų jo mamai, dirbusiai bendrovės direktorei tvarkyti reiklaus. Buhalteriją tvarkė buhalterė, direktorė pateikdavo dokumentus. M. V. direktorė K. L. buvo parašiusi įgaliojimą, tačiau leidimo nuimti pinigus nuo kortelės M. V. neturėjo. Bendrovės direktorė K. L. jam paskambino sausio mėnesį ir pasakė, kad M. V. reikalauja 30 000 Lt už vilkiką, tačiau tuos pinigus jam buvo jau seniai atidavęs. Ji prašė greičiau grįžti, nes negali gyventi nuo M. V. atakų. Jis vasario mėn. grįžo, o vilkiką paliko užsienyje. Grįžęs iš reiso, su M. V. aiškinosi dėl pinigų nuėmimo. Jam sakė, kad pinigai reikalingi vilkiko remontui, o sąskaitoje jų nėra ir prasidėjo konfliktas. Ne naujo vilkiko remontui jis išleido 23 500 Lt ir turi sąrašą kiek yra įnešęs pinigų už vilkiko remontą. Su M. V. sutarė, kad pažiūrės, kiek buvo investuota į vilkiką, tada ir tarsis dėl nuomos kainos. Už vilkiko nuomą 8000 Lt labai didelė kaina, nes naujo vilkiko su garantija nuomos kaina yra 7000 Lt. Vilkikas iš užsienio grįžo kovo mėnesį ir jis parašė raštą, jog nutraukia nuomos sutartį. Bendrovėje vilkikas dirbo nuo rugsėjo 19 iki kovo 30 d., o po to stovėjo. Vilkikas per vieną mėnesį buvo pravažiavęs 21 000 km, tai maksimalus pravažiavimas, kitais mėnesiais mažiau. R. J. atvažiavusi į aikštelę perimti vilkiko, jokių dokumentų dėl vilkiko perdavimo neprašė ir vilkiką apžiūrėjusi išvažiavo. Ji išvyko nepasirašiusi vilkiko priėmimo perdavimo dokumentų. Po kiek laiko parašė žinutę, kad vilkiką atvarytų prie Jakų žiedo. Trečią kartą jai atvykus į aikštelę, vilkikas buvo nuvarytas į „Techtreansą“ patikrinti techninio stovio, kartu važiavo ir M. V.. Vilkikas buvo paliktas patikrinimui ir tik vakare jis sužinojo vilkiko patikrinimo rezultatus. Buvo nustatyta, kad vilkikas yra techniškai tvarkingas ir vilkiką kitą dieną pasiėmė M. V.. Reise Danijoje buvo autoįvykis, tačiau vilkikui nieko neatsitiko, nuo pakelto akmenuko buvo įdužęs stiklas, todėl apie tai nepranešė savininkei R. J.. Kiek pamena, detales remontui pirko įmonės vardu iš UAB „Skuba“ ir už jas sumokėjo jis. Įmonės išlaidas dengdavo jis, tačiau dabar neatsimena ar vilkikas buvo remontuojamas UAB „ Transgija“ ir kas tada mokėjo už remontą.

Liudytoja S. O. parodė, jog dirba apskaitos įmonėje „OGSB Sprendimai“, kuri maždaug prieš dvejus metus vedė UAB „AL Logistisc“ buhalterinę apskaitą. Ji buvo atsakinga už šią įmonę. Teko bendrauti su direktore K. L., kuri buvo atsakinga už bendrovės veiklą. Iš pradžių ši įmonė turėjo individualios įmonės statusą, vėliau reorganizavosi į uždarąją akcinę bendrovę, kiek ji pamena bendrovėje buvo du akcininkai. Su individualia įmone nedirbo, bendrauti pradėjo jau su uždarąja akcine bendrove. M. V. pažįsta, jis tikriausiai buvo akcininkas. 2011 m. keitėsi akcininkai ir direktore patapo kita moteris. Su M. V. jokių dokumentų netvarkė, nors jis kelis kartus su direktore K. L. buvo atėjęs įmonės klausimais. Dokumentus pristatydavo direktorė. Kartu su K. L. yra buvęs ir jos sūnus A. L., buvo sprendžiamas klausimas sudaryti vilkiko nuomos ar panaudos sutartį. Po to nuspręsta, kad bus pasirašyta vilkiko panaudos sutartis. Kas konkrečiai pateikė panaudos sutartį, dabar jau neatsimena. Šiaip visus dokumentus pateikdavo direktorė. Kartu su K. L. kelis kartus buvo atėjusi ir jos duktė L. G., ji yra prašiusi padaryti pavedimą, kokius kitus dokumentus ji pristatė, dabar neatsimena. Pamena, jog buvo remontuojamas vilkikas, kokios buvo išlaidos dabar tiksliai neatsimena, tačiau tikrai nemažos sumos. K. L. parašų pavyzdžių nepamena. Kas pateikė kelto bilietus, dabar taip pat neatsimena, reikėtų pakleti dokumentus. Su bendrove palaikė ryšį ir internetu. Dokumentai buvo siunčiami bendru įmonės elektroniniu paštu. Direktorė nelabai naudojosi kompiuteriu, nes ji senyvo amžiaus, jiems rašydavo M. V..

Iš AB „Swedbank“ 2010-12-01 sąskaitos išrašo bei banko duomenų apie atliktas operacijas ir bankomatų nuotraukų matyti, jog iš AB „AL Logistics“ sąskaitos 2010-12-17 buvo nuimti grynieji pinigai 4000 Lt ir 1200 Lt (1t., b.l. 5, 94-96 ).

Iš 2010-09-19 akcininkų sprendimo matyti, jog UAB AL „Logistics“ vienintelis akcininkas A. L., M. V. suteikė įgaliojimą valdyti, tvarkyti ir disponuoti UAB „AL Logistics“ banko sąskaita iki kol A. L. sugrįš iš komandiruotės, pasirašo vienintelis akcininkas A. L. (2t., b.l. 16).

Kaltinamasis M. V. išteisintinas nesant jo veikoje nusikaltimo įvykio ir sudėties.

Turto pasisavinimo objektas - visų formų nuosavybė, taip pat nuosavybės teisių subjektų turtinės teisės. Ekonomine prasme pinigai yra turto išraiškos forma, tiesiogine prasme jie neteikia pinigų turėtojui jokių pajamų, tačiau pinigai - likvidžiausias turtas, kadangi juos yra paprasčiausia leisti į civilinę apyvartą, pavyzdžiui, už juos įsigyjant kokių nors vertybių, juos mainant ar kitokiais būdais jiems dalyvaujant rinkoje. Turto pasisavinimo nusikaltimo dalyku gali būti turtas, patikėtas kaltininkui, esantis jo žinioje arba turtas, kurį jis valdo, juo disponuoja tarnybinių, darbo ar sutartinių santykių pagrindu, taip pat teisė į svetimą turtą, kurios pagrindu išsaugomi turtiniai interesai ar vykdoma turto priežiūra. Esminis turto pasisavinimo požymis, tai patikėto turto pavertimas savo nuosavybe. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Asmuo suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą turtą arba turtinę teisę ir tuo pažeidžia savininko ar kito teisėto valdytojo interesus bei daro jam materialinę žalą ir to nori. Pasisavindamas turtą ar turtinę teisę, kaltininkas privalo suvokti, kad su patikėtu ar esančiu jo žinioje turtu elgiasi neteisėtai. Akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Akcijų turėtojai įgyja teisę į bendrovės turtą, išskyrus dividendus, tik akcinę bendrovę likvidavus ir atsiskaičiuos su jos kreditoriais ( „Teismų praktika“, 1998 m. Nr. 10, 1999 m. Nr.11). Patikėtas turtas – užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Tokio turto perdavimas paprastai įforminamas dokumentais. Turto pasisavinimo veikos subjektu gali būti pakaltinamas fizinis asmuo. Turto pasisavinimas – tokie kaltininko veiksmai, kuriais patikėtas ar esantis kaltininko žinioje turtas neteisėtai, neatlygintinai paverčiamas savo turtu ( užvaldomas). Esminis šio nusikaltimo sudėties požymis yra patikėto turto pavertimas savo nuosavybe.

Teismo posėdžio metu nustatyta, jog 2010-08-01 R. J. neatlygintinai perdavė naudotis jai priklausančią transporto priemonę „Renault Magnum“, A. L. IĮ ( 1t., b.l. 22). 2010-08-08 R. J. ir A. L. IĮ sudarė automobilio „Renault Magnum“ nuomos sutartį, kurioje nurodoma, jog automobilio nuomos mokestis bus aptartas papildoma sutartimi (1t., b.l. 60). 2010-08-01 R. J. ir A. L. IĮ sudarė automobilio nuomos sutartį, kurioje aptarė krovininio automobilio nuomos kainą, sutartyje nurodant 8000 Lt mėnesinį nuomos mokestį, ant abiejų sutarties lapų pasirašė R. J. ir A. L. ( b.l. 77). A. L. IĮ savininkas A. L. 2010-09-03 sprendimu minėtą įmonę pertvarkė į UAB „AL Logistics“ ir bendrovės direktore paskyrė K. L., patvirtino, jog vienintelis bendrovės akcininkas A. L., A. L. IĮ savininkas ( 1t., b.l. 63, 66). Akivaizdu, jog teismui pateikta krovininio automobilio „Renault Magnum“ 2010-08-08 nuomos sutartis tarp R. J. ir UAB „AL Logistics“, kurioje nurodoma, jog automobilio nuomos mokestis bus aptartas papildoma sutartimi, negalėjo būti sudaryta minėtu laikotarpiu, nes A. L. IĮ dar nebuvo pertvarkyta į UAB „AL Logistics“ (1t.,b.l. 64). Byloje nėra ir papildomos sutarties tarp R. J. ir UAB „AL Logistics“, kurioje būtų nurodyta konkreti krovininio automobilio „Renault Magnum“ nuomos kaina. Todėl teismas įvertinęs aplinkybių visumą, daro išvadą, jog A. L. IĮ už krovininio automobilio „Renault Magnum“ nuomą R. J. skolinga 8000 litų, t.y. vieno mėnesio nuomos mokestį, t.y. už laikotarpį nuo 2010-08-01 iki 2010-09-03, kai A. L. IĮ buvo pertvarkyta į UAB „AL Logistics“. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2010-09-19 akcininkų sprendimu UAB AL „Logistics“ vienintelis akcininkas A. L., M. V. suteikė įgaliojimą valdyti, tvarkyti ir disponuoti UAB AL „Logistics“ banko sąskaitą iki kol A. L. sugrįš iš komandiruotės (2t., b.l. 16). Taigi kaltinamajam M. V. įgaliojimu buvo suteikta teisė naudotis UAB AL „Logistics“ banko sąskaita, todėl jis teisėtai iš bendrovės sąskaitos per du kartus išėmė 5200 litų. Nustatyta, jog M. V. jam patikėto turto, t.y. banke esančių pinigų nepasisavino, t.y. nepavertė savo nuosavybe, o sumokėjo dalį 4700 Lt nuomos mokesčio R. J. ir 500 Lt grąžino bendrovei, juos įnešdamas į bendrovės sąskaitą ( 1t., b.l. 5). R. J. patvirtino, jog M. V. jai sumokėjo dalį, t.y. 4700 Lt nuomos mokesčio už jai priklausantį krovininį automobilį „Renault Magnum“.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aplinkybių visumą, darytina išvada, jog M. V. jam patikėto turto 5200 Lt nepasisavino, tačiau turėdamas vienintelio UAB AL „Logistics“ akcininko A. L. įgaliojimą (2t., b.l. 16), naudojosi bendrovės sąskaita ir už krovininio automobilio „Renault Magnum“ nuomą, minėto automobilio savininkei R. J. pagal 2010-08-01 nuomos sutartį, sumokėjo dalį - 4700 litų nuomos mokesčio, juos išimdamas 2010-12-17 iš bendrovės sąskaitos, pasinaudodamas bendrovės banko kortele su PIN generatoriais, kurią išvykdamas į komandiruotę jam perdavė A. L.. Likusius 500 Lt grąžino bendrovei, įnešdamas juos 2010-12-27 į bendrovės sąskaitą ( 1t., b.l. 5).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Šiuo atveju M. V., turėdamas įgaliojimą, suteikiantį jam teisę naudotis bendrovės sąskaita iki iš komandiruotės sugrįš A. L. bei banko kortelę su PIN generatoriais, atliko bankines operacijas. Patikėto turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą, ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t.y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu, ir taip padaro žalą turto savininkui. M. V. iš bendrovės sąskaitos išėmė pinigus, turėdamas tikslą sumokėti numos mokestį už krovininį automobilį „Renault Magnum“ pagal nuomos sutartį, t.y. veikė vykdydamas bendrovės įsipareigojimus, tame tarpe ir buvusius įsipareigojimus iki individualios įmonės pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę. Pažymėtina, jog A. L. IĮ pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę 210-09-03 akto 3.4. punkte nurodytas bendrovės partvarkymo teisinis pagrindas - Civilinio kodekso 2.104 straipsnis (1t.,b.l.66), kuriame imperatyviai pasakyta, jog naujos formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo asmens teises ir pareigas. Akivaizdu, jog M. V. veikė neturėdamas tikslo UAB AL „Logistics“ pinigus pasisavinti ir tokiu būdu padaryti bendrovei žalą. Tai rodo, jog M. V. veikoje nėra tyčios elgtis nusikalstamai, todėl jis išteisintinas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nenustačius M. V. kaltės, atmestinas ir UAB „AL Logistics“ civilinis ieškinys.k

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302 str., 303 str. 5 d. 1 p. 307 str.,

nusprendžia:

M. V. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamąją bylą nutraukti.

UAB „AL Logistics“ civilinį ieškinį 4700 Lt sumai atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.