- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-23
- Bylos Nr.
- e2-1863-1029/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00110-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Kairienė
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- G. M., D. Ž., T. Ž.
- Advokatai
- Kęstutis Černiauskas, Virginijus Savickas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui G. M. dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo ir skolos priteisimo bei pagal atsakovo G. M. priešieškinį ieškovei I. K., atsakovams D. Ž., T. Ž., išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. K. kreipėsi į teismą, prašydama:
1) pripažinti bendrąja daline I. K. ir G. M. nuosavybe, nustatant, kad kiekvienam nuosavybės teise priklauso po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir pastatų – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini);
2) priteisti I. K. iš atsakovo G. M. 2000 Eur skolą.
Šalies argumentai
Ieškinyje ieškovė nurodo, kad 2020 metais pradėjo draugauti su atsakovu G. M., o 2020 m. vasario mėn. šalys apsigyveno kartu kaip šeima, nepertraukiamai vesdami bendrą ūkį, įdėdami savo asmenines lėšas ir darbą. Pažymi, jog 2020-06-19 G. M. Žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartimi iš pardavėjų E. S. ir I. S. įgijo žemės sklypą su pastatais, adresu (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo kaina buvo 500 Eur, pastatų – 5500 Eur, iš viso 6000 Eur, iš kurių 1000 Eur pirkėjas sumokėjo pardavėjams iki šios sutarties sudarymo ir pasirašymo, o likusi suma – 5000 Eur turėjo būti sumokėta iki 2021-06-28, pervedant kas mėnesį po 417 Eur. Atkreipia dėmesį, kad 2020-07-10 preliminariąja sutartimi šalys sutarė, kad G. M. įsipareigoja parduoti, o pirkėja I. K. įsipareigoja nupirkti ½ gyvenamojo namo su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina 3000 Eur. Pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti pasirašyta iki 2020-09-01. Be to, atsakovas parašė ieškovei rašytinį sutikimą, jog name su vaikais ji galės gyventi neterminuotai. Teigia, kad 2020-10-05 ieškovės ir jos vaikų gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Paaiškina, jog asmeninės nuosavybės teise turėjo žemės sklypą su statiniu, adresu (duomenys neskelbtini), kurį 2020-07-20 pardavė už 6000 Eur. Tvirtina, kad iš gautos sumos 5000 Eur grynais pinigais sumokėjo E. S. ir I. S. ir padengė visą atsakovo įsiskolinimą už perkamą nekilnojamąjį turtą. Pažymi, jog 2021-01-06 atsakovas ieškovei įteikė pranešimą dėl neterminuotos panaudos nutraukimo ir iškeldinimo, kuriuo pareikalavo išsikelti ne vėliau kaip iki 2021-02-06.
Atsiliepimas
Atsakovas G. M. atsiliepime į ieškinį su I. K. ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Tvirtina, jog ieškinyje nurodytos aplinkybės yra neatitinkančios tikrovės ir prieštaraujančios rašytiniams įrodymams. Teigia, kad ginčo nekilnojamąjį turtą atsakovas 2020 m. balandžio mėn. nusprendė įsigyti savo asmeninėmis lėšomis ir savo asmeninėn nuosavybėn, todėl visus klausimus su nekilnojamojo turto pardavėjais derino išimtinai tik atsakovas. Atkreipia dėmesį, kas ieškovė nedalyvavo nei derinant sutarties sąlygas, nei ją sudarant, nereiškė jokio pageidavimo prisidėti savo lėšomis prie turto įsigijimo. Pabrėžia, kad 1000 Eur sumokėjo pardavėjams 2020-04-24 bankiniu pavedimu, taip pat daliniais bankiniais pavedimais sumokėjo dar 3017 Eur sumą. Likusi kainos dalis – 1983 Eur iš 6000 Eur, buvo sumokėta taip pat asmeninėmis atsakovo lėšomis, iš sumos, kurią atsakovas buvo pervedęs įvairiomis sumomis bei davęs grynais pinigais ieškovei laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. Teigia, kad ieškovė tik fiziškai perdavė pinigus ginčo nekilnojamojo turto pardavėjams, nes atsakovas retai būdavo Lietuvoje. Paaiškina, jog preliminari sutartis su ieškove buvo sudaryta tik tam, kad ieškovė, turėdama tokią sutartį, galėtų pagrįsti savo prašymą dėl teismo leidimo parduoti jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą išdavimo. Tikroji šalių valia nebuvo atsakovo ketinimas parduoti ieškovei ½ ginčo nekilnojamojo turto. Be to, preliminari sutartis nėra sutartis dėl nekilnojamojo turto įsigijimo, o yra tik susitarimas dėl būsimos sutarties sudarymo sąlygų.
Šalies argumentai
Atsakovas G. M. pateikė teismui priešieškinį bei prašymą dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo, kuriais prašo:
1) iškeldinti I. K., D. Ž. ir T. Ž., su visais jiems priklausančiais kilnojamaisiais daiktais iš jam nuosavybės teise priklausančio pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini);
2) priteisti iš I. K. 153,83 Eur nuostolių už G. M. sumokėtus komunalinius mokesčius bei po 91,26 Eur dydžio mėnesinį mokestį nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško ieškovų iškeldinimo iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovas G. M. nurodo, kad jam nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas – 2020-06-09 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2020-12-30 perdavimo-priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškina, jog 2020 m. liepos mėn. tarp jo ir I. K. buvo sudaryta žodinė neterminuota panaudos sutartis, kurios pagrindu jis I. K. su jos nepilnamečiais vaikais D. Ž. ir T. Ž. suteikė teisę neterminuotai naudotis jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis neatlygintinai, sumokant tik jiems tenkančią komunalinių mokesčių dalį. Ginčo name gyveno ir atsakovas, tačiau dėl dažnų komandiruočių į užsienį, tai buvo retai. Pabrėžia, jog I. K. tinkamai neprižiūri būsto, nemoka savo dalies komunalinių mokesčių, neperdavė komunalinių paslaugų tiekėjams atsakovo jiems perduotų lėšų, be išankstinio atsakovo sutikimo 2020 m. gruodį bei 2021 m. sausį leido name nakvoti I. K. nepilnamečių vaikų tėvui T. Ž.. Teigia, kad ne kartą žodžiu prašė I. K. išsikelti, tačiau ji nereagavo. Pabrėžia, jog 2021-01-06 raštu informavo I. K., kad namo panaudos sutartis vienašališkai nutraukiama bei pareikalavo išsikraustyti iki 2021-02-06, tačiau ieškovė to nepadarė iki šiol. Atsakovo žiniomis, ieškovė turi kur išsikraustyti, nes jos tėvai turi nekilnojamojo turto. Tvirtina, jog būdamas teisėtas būsto savininkas yra priverstas gyventi kitur ir dėl to patirti tiek materialines išlaidas, tiek ir dvasinius neigiamus pergyvenimus. Atkreipia dėmesį, kad ieškovei nemokant komunalinių mokesčių (UAB „Ignitis“, UAB „Radviliškio vanduo“), laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio iki yra susidariusi 153,83 Eur suma, kurią už I. K., T. ir D. Ž., sumokėjo atsakovas. Be to, atsakovas negali gauti pajamų iš jam priklausančio nekilnojamojo turto, kurias galėtų gauti išnuomojęs namą. Teigia, jog remiantis būsto nuomos Radviliškio rajone rinkos kainomis, atsakovas galėtų gauti ne mažiau kaip po 91,26 Eur mėnesinių pajamų.
Ieškovė I. K. atsiliepime į priešieškinį su G. M. reikalavimais nesutinka. Nurodo, kad ji tinkamai vykdė savo kaip panaudos gavėjos pareigas ir visada mokėdavo mokesčius, susijusius su nekilnojamojo turto išlaikymu. Atkreipia dėmesį, jog nuo 2020 m. vasario iki 2020 m. gruodžio ieškovė kartu su atsakovu gyveno kaip šeima, kartu vedė bendrą ūkį. 2020 m. gruodžio mėn. šalys susipyko ir atsakovas pradėjo ieškoti pagrindo kaip iškeldinti ieškovę iš namo, todėl jai nebeteikė komunalinių mokesčių sąskaitų apmokėjimui. Argumentuoja, kad šalys buvo sudariusios preliminariąją ginčo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ir ieškovė pagal šią sutartį savo prievolę įvykdė, tačiau atsakovas vengia įforminti sandorį įstatymo nustatyta tvarka, todėl ji yra faktinė bendrasavininkė. Nesutinka su reikalavimu priteisti po 91,26 Eur mėnesinį mokestį, nes perkant gyvenamąjį namą nebuvo tikslo ji išnuomoti ar kitaip gauti iš jo naudos. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad kas mėnesį galėtų gauti reikalaujamą sumą kaip nuomą.
Teismo posėdžio metu ieškovė I. K. nurodė, kad su G. M. susipažino 2020-02-14, tuo metu jis buvo išvykęs į Švediją. Pradžioje kartu gyveno pas ieškovę adresu (duomenys neskelbtini) . Atsakovas išvykdavo į užsienį ir parvykdavo. Sutarė įsigyti didesnį namą, su didesniu kiemu. G. M. surado skelbimą, kad parduodamas namas ir parodė ieškovei. Ji su drauge nuvyko namo apžiūrėti, namas patiko. Atsakovas susisiekė su pardavėjais E. ir I. S. ir pervedė rankpinigius. Iki 2020 m. gruodžio mėnesio su G. M. gyveno kaip šeima. 2020 m birželio mėn. gavo namo raktus. Tuomet atsakovas vėl išvyko ir jie sutarė, kad gavus pinigus už savo parduotą namą, ieškovė sumokės 5000 Eur. Nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį leido pasirašyti vienam G. M., nes juo pasitikėjo, netikėjo, kad apgaus. Vėliau preliminarią sutartį pasirašė, kad labiau užsitikrintų, kad neapgaus. Kai ji padavė E. ir I. S. 5000 Eur, G. M. supyko, nes jis norėjo, kad ji sumokėtų tik 3000 Eur, o 2000 Eur pervestų jam, kad jis pavedimu juos pervestų E. ir I. S.. Pinigus 2020-07-21 ji padavė E. S., nes jo sutuoktinė tuo metu gulėjo ligoninėje. Su atsakovu rimti nesutarimai prasidėjo 2020-12-10. Nuo 2021 metų nustojo kartu gyventi. 2021-01-19 atsakovas išvyko į Švediją ir pas ieškovę nebegrįžo. Nuo 2020 m. gruodžio mėnesio mokėjo komunalinius kiek galėjo, nes atsakovas neduodavo mokėjimo pranešimų. Kol nebuvo ginčų, G. M. ieškovei atsiųsdavo pinigų ir ji mokėdavo komunalinius mokesčius. Atsakovas reguliariai pervesdavo jai pinigus pragyvenimui. Pati ieškovė nedirbo, gaudavo pinigus už vaikus, kitų pajamų neturėjo. Vaikų tėtis taip pat prisideda prie vaikų išlaikymo geranoriškai, įvairiomis sumomis po 50-100 Eur, daugiausia perka daiktus, dovanas, aprengia. Nesutinka su reikalavimu priteisti įsiskolinimą, nes atsakovas, nepateikdamas mokėjimo lapelių, elgėsi piktybiškai. Norėtų, kad atsakovas grąžintų 5000 Eur, ir iš ten išsikraustyti. Blogiausiu atveju, nekilnojamąjį turtą dalinti per pusę. Namo pardavimo skelbime buvo nurodyta kaina - 15000 Eur. Mano, jog už tokią kainą nekilnojamasis turtas ir buvo parduotas, tik sutartyje nurodyta mažesnė suma – 6000 Eur. Atsakovas lapkričio mėnesį pirmą kartą paprašė išsikelti, bet paskui jie susitaikė. Raštu prašymą išsikelti gavo 2021-01-06. Kitos vietos gyventi iki 2021-02-06 neieškojo, nes per mėnesį to padaryti neįmanoma. Nežino, ar galima kažką rasti per 4 mėnesius, nes reikia lėšų turėti, su vaikais niekas nenori nuomoti. Radviliškyje nuomos kainos nuo 250 Eur, be to, prašomas depozitas už 2-3 mėnesius. Pas tėtį nėra galimybių gyventi, mažai vietos, nepatogu vaikams į mokyklą ir į darželį. Yra susiradusi pirkti nekilnojamąjį turtą, todėl jei atsakovas sumokėtų 5000 Eur, iškart išeitų. Už savo parduotą namą gavo 6000 Eur, iš jų 5000 Eur sumokėjo E. ir I. S., o 1000 Eur pasiliko pragyvenimui. Su G. M. buvo susitarę, kad ji sumokės E. ir I. S. 5000 Eur, susitarė prieš jam išvykstant 2020 m. birželio pabaigoje.
Teismo posėdžio metu atsakovas G. M. nurodė, kad su ieškove susipažino 2020 m. vasario viduryje. Nuo 2020 m. pradžios buvo išvykęs į Švediją ir į Lietuvą grįžo tik gegužės mėnesio antroje pusėje. Galėjo grįžti karantinuotis pas mamą į (duomenys neskelbtini), bet I. K. paprašė grįžti pas ją. Piktumai prasidėjo 2020 m. lapkričio antroje pusėje, galutinai su ieškove susipyko 2020-12-10. Su ieškove gyveno kaip draugai, intymių santykių turėjo, bet nemano, kad buvo šeima. Kai su I. K. susipažino, pradėjo žiūrėti ir galvojo sau įsigyti nekilnojamojo turto. Nusiuntė I. K. parduodamo namo skelbimo nuorodą, ji apžiūrėjo namą. Po to, jis sumokėjo pardavėjams 1000 Eur rankpinigių. Gegužės antroje pusėje, kai grižo iš užsienio, karantinavosi 2 savaites, ir birželio pradžioje apžiūrėjo namą pats. Pardavėjai norėjo parduoti už 15000 Eur, bet antrame namo aukšte reikalingas kapitalinis remontas, todėl suderino žemesnę kainą – 6000 Eur. Sutarė, kad išsimokėtinai dalimis sumokės per metus laiko, bet jei galės, išmokės anksčiau. Tvirtino, kad ieškovė sumokėjo 2000 Eur, o atsakovas 4000 Eur. Kiek jam žinoma tie 2000 Eur buvo gauti iš ieškovės parduoto nekilnojamojo turto. Atsakovas siųsdavo I. K. pinigų, padėdavo jai su vaikais kaip draugei. Jai buvo labai sunku, ji pasakojo, kad vaikų tėvas nepadeda, grasina, kad padegs namą (duomenys neskelbtini), todėl ji pati norėjo kuo greičiau savo namą parduoti ir išsikraustyti. Kai I. K. pardavinėjo savo namą, jai reikėjo teismo leidimo, nes turi nepilnamečių vaikų. Jos advokatas parengė dokumentus (preliminariąją sutartį, sutikimą) ir atsakovas pasirašė juos tik tam, kad ieškovė gautų teismo leidimą. Apie šeimyninį gyvenimą su ja negalvojo, prisiėmė pas save tik kaip draugę. Kiek laiko ji ten gyvens, apie tai negalvojo. Kadangi dažnai važinėja po komandiruotes, galvojo prižiūrės tą namą. Siūlė jai 2000 Eur grąžinti, parašė jai žinutę į telefoną, bet ji nieko neatsakė. Sutinka šią sumą grąžinti ieškovei. 2020 m. lapkričio mėn. I. K. paklausė, kiek reikia sumokėti komunalinių mokesčių. Ji surašė už ką ir kiek nemokėta, ir atsakovas pamatė, kad už elektrą nesumokėta 96 Eur. Jam prisiregistravus prie savitarnos svetainės paaiškėjo, kad už 2020 m. rugsėjį ir spalį buvo nesumokėta už elektrą. Supyko ant ieškovės, nes pervesdavo jai pinigus, kad sumokėtų. Nustojo ja pasitikėti ir nuo gruodžio mėnesio pradėjo pats mokėti mokesčius už vandenį ir už elektrą, kad vėl nebūtų skolų. Teigė, jog būtų išnuomojęs nekilnojamąjį turtą, jei ten negyventų ieškovė. Pats atsakovas būtų gyvenęs pas motiną (duomenys neskelbtini). Mano, kad būtų išnuomojęs už 50-90 Eur sumą, be komunalinių mokesčių. Pažymėjo, kad be atsakovo leidimo name nakvojo buvęs ieškovės vyras, be atsakovo sutikimo ieškovė įsigijo šunį. Pirmą kartą paprašė, kad ieškovė išsikeltų lapkričio pabaigoje, paskui gruodžio mėnesį. Ieškovė šypsojosi, sakė, kad pačiam netektų išsikelti. Jam žinoma, kad ieškovės tėtis gyvena vienas, yra lyg 4 kambariai, važiuoja mokyklinis autobusas, kuris nuvežtų vaiką į mokyklą. Vaikai su seneliu bendrauja, senelis juos myli. I. K. neprašė sumokėti 5000 Eur nekilnojamojo turto pardavėjams. 2020 m. birželio mėnesį buvo palikęs ieškovei 3000 Eur grynais, tam kad I. K. perduotų šią sumą E. ir I. S., nes buvo pasirašę vekselį, kad jiems yra tiek skolingas. Kai I. K. pasakė, kad sumokėjo 5000 Eur, tai suprato, kad ji perdavė jiems tuos 3000 Eur, o 2000 Eur sumokėjo iš savo asmeninių lėšų. Atkreipė dėmesį, kad į Lietuvą iš užsienio grįžo 2020 m. gegužės antroje pusėje, prabuvo apie mėnesį ir sekantį kartą grįžo tik rugsėjo antroje pusėje, vėl išvyko spalį ir tuomet grįžo tik gruodį. Kadangi Lietuvoje 2020 m. praleido tik apie du mėnesius, nesutiko su ieškovės argumentais, jog visą laiką jie gyveno kaip šeima. Būdamas užsienyje, su ieškove bendraudavo telefonu. Kur ieškovė išleido likusią 4000 Eur sumą už jos parduotą nekilnojamąjį turtą nežino, apie tai nekalbėjo, nes tai jos pinigai. Kodėl ji sumokėjo 2000 Eur E. ir I. S. negali pasakyti. Suprato, kad ji norėjo prisidėti, nes gal tikėjosi, jog šalys gyvens kaip šeima. Buvo nepatenkintas, kad ieškovė sumokėjo 2000 Eur E. ir I. S., nes atsakovas turėjo visą likusią sumą išmokėti dalimis. Ieškovei sumokėjus 2000 Eur, išsimokėjimo už nekilnojamąjį turtą terminas sutrumpėjo.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodo, kad pagal Civilinio kodekso 6.642 straipsnio 1 dalį, norėdamas nutraukti panaudos sutartį, G. M. turėjo I. K. apie tai įspėti prieš tris mėnesius. Mano, jog atsakovui šio termino nesilaikius, tenkinti ieškinį dėl iškeldinimo nėra teisinio pagrindo. Institucijos, teikiančios išvadą atstovė, Larisa Paurienė teismo posėdžio metu palaikė ieškovės poziciją. Teigė, kad ji tinkamai rūpinasi vaikais.
Liudytoja apklausta I. S. nurodė, kad ieškovę ir atsakovą pažįsta kaip namo pirkėjus, anksčiau jų nepažinojo. Ji su vyru pardavinėjo nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Pamatęs skelbimą, paskambino G. M., pradėjo domėtis namu. Paskui atvyko apžiūrėti I. K., ją įleido giminaitė, gyvenanti (duomenys neskelbtini). Su ieškove ji telefonu nekalbėjo, atsakovas ją informavo, kad I. K. nori apžiūrėti namą. Kadangi ieškovė atvyko apžiūrėti namą, todėl pradžioje galvojo, kad ieškovė ir atsakovas yra šeima. Žinojo, kad G. M. yra užsienyje ir grįš tik birželio mėnesį. Paskui su G. M. vėl kalbėjo telefonu, sutarė, kad jis perves rankpinigius, o grįžęs į Lietuvą pats apžiūrės namą. Tuo metu galutinės namo pardavimo kainos nesuderino, kaina buvo derybų klausimas. Atsakovas pervedė į liudytojos banko sąskaitą 1000 Eur rankpinigių. 2020 m. gegužę ar birželį prie parduodamo nekilnojamojo turto susitiko liudytoja su vyru ir ieškovė bei atsakovas. G. M. apžiūrėjo namą, įvertino visus trūkumus. Ji su vyru dar leido pagalvoti, kokią kainą jis gali pasiūlyti. Suprato, kad turtą perka G. M., nes telefonu bendravo ir viską derino tik su juo. Ir susitikus su atsakovu kalbėjo apie namą, vertino namo būklę. I. K. pokalbį tik stebėjo. G. M. paskui paskambino ir jie suderino 6000 Eur pirkimo-pardavimo kainą. Buvo suinteresuoti parduoti. Sutarė, kad be jau sumokėtų rankpinigių, likusią 5000 Eur sumą sumokės per metus. Faktiškai sumokėjo 2000 Eur grynais, kuriuos padavė I. K., o likusią sumą pavedimais per kelis kartus. Ieškovė 2000 Eur sumokėjo jos sutuoktiniui, nes liudytoja tuo metu gulėjo ligoninėje. I. K. jai paskambino telefonu ir pasakė, kad nori sumokėti. Dar buvo tartasi, kad atsakovas nupirks name buvusius baldus, dėl to buvo pasirašę vekselį. Viską, kas liko name, atskirai pardavė už 3000 Eur. Su G. M. pasirašė vekselį kaip garantą, kad per mėnesį atsakovas šią sumą sumokės. Pamena, jog vekselį kažkiek vėlavo apmokėti, todėl ji susisiekė su atsakovu ir šis pasakė, kad po savaites I. K. perduos pinigus. Buvo 2020 m. liepos mėnesio vidurys, kuomet liudytojos vyras važiavo pasiimti 2000 Eur, tuo pačiu metu ieškovė perdavė ir tuos 3000 Eur pagal vekselį. Pažymėjo, jog ieškovė nuo 2021 m. pradžios iki teismo posėdžio ne kartą prašė, kad liudytoja pasirašytų dokumentus, jog I. K. sumokėjo pinigus.
Liudytoju apklaustas E. S. nurodė, kad anksčiau ieškovės ir atsakovo nepažinojo. Atsakovas pradėjo žmonai skambinti dėl parduodamo namo (duomenys neskelbtini), ir klausinėti. Viską tvarkė žmona, jis jokių aplinkybių nei su atsakovu, nei su ieškove nėra derinęs. Susipažino, kai G. M. grįžo iš užsienio. Susitiko prie parduodamo namo. Suprato, kad namą perka G. M., nes I. K. tik šalia stovėjo, viskas buvo šnekama ir planuojama su atsakovu. Po susitikimo jie turėjo pagalvoti. Paskui paskambino ir sutiko pirkti. Sutarė parduoti už 6000 Eur. Ne visi pinigai buvo pervesti į žmonos sąskaitą, mokėjo ir grynais. I. K. padavė jam 2000 Eur už namą, kada tiksliai nepamena. Žmona jam liepė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) paimti pinigus, jis vienas be žmonos važiavo ir paėmė iš viso 5000 Eur – 2000 Eur už namą ir 3000 Eur už vekselį. Vekselis buvo pasirašytas dėl baldų ir daiktų, kuriuos paliko parduodamame name. Nežino, kam priklausė paduoti 5000 Eur – ieškovei ar atsakovui. Žino, kad I. K. paskui žmonai I. S. ne kartą skambino ir rašė, prašydama atbuline data pasirašyti dokumentus apie perduotus pinigus, tačiau jie nesutiko. Pradžioje galvojo, kad ieškovė ir atsakovas yra vyras ir žmona, tačiau kai važiavo pas notarą, suprato, jog jie nesusituokę. Skelbime buvo nurodyta nekilnojamojo turto pardavimo kaina – 15000 Eur. Pardavė nekilnojamąjį turtą už 6000 Eur ir dar baldus už 3000 Eur. Kainą nuleido, nes namo stovis prastas, stogą būtinai reikia keisti. Be to, vasarą reikėdavo kiekvieną savaitgalį važinėti iki (duomenys neskelbtini) pjauti žolę. Buvo suinteresuoti parduoti kuo greičiau, pardavinėjo du metus. Namo nuomoti nesvarstė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti nekilnojamąjį turtą bendrąja daline nuosavybe
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad 2020-06-09 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1800 G. M. iš I. S. ir E. S. už 6000 Eur įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir pastatus – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir – ginčo nekilnojamasis turtas). 2020-07-10 tarp ginčo šalių buvo pasirašyta preliminarioji sutartis pagal kurią už 3000 Eur pardavėjas G. M. įsipareigoja parduoti, o pirkėja I. K. įsipareigoja nupirkti ½ gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini). Pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti pasirašoma iki 2020-09-01.
Ieškovė ieškinyje tvirtina, kad įvykdė visas preliminariosios sutarties sąlygas, tačiau atsakovas vengia sudaryti pagrindinę sutartį. Su tokiais I. K. argumentais teismas nesutinka.
Teismo posėdžio metu apklausti ginčo nekilnojamojo turto pardavėjai I. S. ir E. S. nurodė, kad visos pirkimo-pardavimo sąlygos buvo derintos išimtinai su atsakovu, ieškovė buvo tik pasyvi stebėtoja, todėl jie suprato, kad turtas buvo perkamas asmeninėn atsakovo nuosavybėn. Nors I. K. tvirtino, jog šalys laikotarpiu nuo 2020 m. vasario iki 2020 m. gruodžio gyveno kaip šeima, tačiau nustatyta, jog atsakovas nurodytu laikotarpiu Lietuvoje praleido vos porą mėnesių, o likusį laiką gyveno užsienyje, todėl teismo vertinimu, tokių periodinių ginčo šalių santykių nepakanka siekiant pripažinti buvus jų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969, 6.971 straipsniai). Ieškovės teiginiai, kad ji 2020-06-09 leido G. M. vienam pasirašyti pirkimo pardavimo sutartį, nes juo pasitikėjo, o praėjus vos mėnesiui 2020-07-10 sutarė nupirkti iš atsakovo ½ ginčo nekilnojamojo turto dalį, teismui kelia abejonių. Tuo tarpu atsakovo teiginiai, jog preliminarioji sutartis buvo pasirašyta išimtinai ieškovės iniciatyva, tam, jog ji gautų teismo leidimą jai priklausiusiam gyvenamajam namui parduoti, atitinka Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (2020-07-14 teisme buvo gautas I. K. prašymas išduoti leidimą nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) pardavimui, prie prašymo inter alia pridėta 2020-07-10 preliminarioji sutartis bei 2020-07-10 sutikimas; civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, ieškovės tvirtinimas, kad ji įvykdė visas preliminarios sutarties sąlygas, prieštarauja tiek rašytiniams bylos įrodymams, tiek liudytojų parodymams. Nors byloje nustatyta, kad 2020-07-21 I. K. perdavė E. S. 5000 Eur, tačiau remiantis liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais ir atsakovo paaiškinimais, labiau tikėtina, kad tik 2000 Eur suma buvo sumokėta iš ieškovės asmeninių lėšų, tuo tarpu 3000 Eur sumą ji tik perdavė už G. M. iš jo paliktų pinigų. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2020-06-04 G. M. išgrynino 6000 Eur, t. y. galėjo dalį šių pinigų prieš išvykdamas į Švediją palikti ieškovei. Tarp ginčo nekilnojamojo turto pardavėjų ir atsakovo buvo pasirašytas vekselis 3000 Eur sumai, kuris liudytojų tvirtinimu buvo kaip garantas, jog atsakovas už analogišką sumą įsigis visus parduodamame name esančius baldus ir kt. daiktus. Apie minėtą vekselį ieškovė, nei procesiniuose dokumentuose, nei duodama paaiškinimus teismui, nenurodė, tvirtino maniusi, jog reali turto pardavimo kaina buvo 15000 Eur, kas tik patvirtina, jog esminės ginčo nekilnojamojo turto pardavimo sąlygos buvo derintos išimtinai su atsakovu, ieškovei derybose nedalyvaujant. Nors ieškovė 2020-07-20 už 6000 Eur pardavė jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), ir 2020-07-21 galėjo turėti 5000 Eur sumą, tačiau pati ieškovė pripažino, jog nuo pažinties su G. M. pradžios ji nedirbo ir neturėjo jokių pajamų, išskyrus išmoką vaikams, buvo nuolat finansiškai remiama atsakovo, skolinosi pinigų iš draugės, 2020 m. rugsėjo-spalio mėn. nesumokėjo mokesčių už suvartotą elektros energiją, todėl manytina, jog gautų lėšų I. K. reikėjo pragyvenimui.
Remiantis CK 6.165 straipsnio 1 dalimi preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 str. 5 d.). Vertintina, kad šalių 2020-07-10 pasirašytoje preliminariojoje sutartyje nebuvo numatyti pagrindinės sutarties nepasirašymo padariniai. Per preliminarioje sutartyje numatytą terminą, t. y. iki 2020-09-01 ginčo šalys pagrindinės sutarties nesudarė. Pagrindo pripažinti, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo vengimo ar vienašališko atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, teismas nenustatė. Ieškovė teismui neįrodė, nei to, jog ginčo šalys išvis turėjo ketinimą nekilnojamąjį turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, nei to, jog ji pati įvykdė preliminariosios sutarties sąlygas, t. y. iki 2020-09-01 sumokėjo šio turto pardavėjui pagal 2020-07-10 preliminariąją sutartį – G. M. (pabrėžtina, jog E. ir I. S. nėra preliminariosios sutarties šalys) 3000 Eur sumą. Remiantis išdėstytais argumentais ieškinio reikalavimas pripažinti bendrąja daline I. K. ir G. M. nuosavybe, nustatant, kad kiekvienam nuosavybės teise priklauso po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatų – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių adresu (duomenys neskelbtini), atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl ieškinio reikalavimo priteisti 2000 Eur skolą
CK 6.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai, 2 dalyje – kad kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui, išskyrus šio kodekso 6.51 straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį, o 3 dalyje – kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Taigi, įstatyme įtvirtinta, kad prievolės įvykdymas už trečiąjį asmenį, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra teisėtas prievolės įvykdymo būdas, be to, kai prievolės įvykdymas už trečiąjį asmenį atitinka tikrąją prievolę įvykdžiusio asmens valią, toks asmuo įgyja teisę susigrąžinti tai, ką sumokėjo iš skolininko.
Duodamas paaiškinimus teisme G. M. pripažino faktą, kad I. K. 2000 Eur už jį E. S. sumokėjo iš savo asmeninių lėšų, todėl ši suma priteistina iš atsakovo ieškovei.
Dėl priešieškinio reikalavimo iškeldinti I. K., D. Ž. ir T. Ž.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuostatą nuosavybė yra neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymas. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Valdymas gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą kitu būdu (CK 4.35 straipsnio 1 dalis). Vienas iš savininko teisės naudotis nekilnojamojo turto objektu (gyvenamosiomis patalpomis) pažeidimo pašalinimo būdas yra iškeldinimas iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų. Atsižvelgiant į tai, savininkas turi teisę pareikšti reikalavimą iškeldinti asmenis, kurie jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje gyvena savavališkai, t. y. neturėdami jokio teisinio ir faktinio pagrindo.
Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ieškovė I. K. ir jos nepilnamečiai vaikai D. Ž. ir T. Ž., asmeninės nuosavybės teise priklauso G. M.. Tarp ieškovės ir jos nepilnamečių vaikų ir G. M. nebuvo sudaryta nuomos sutartis, todėl vertintina, kad tarp nekilnojamojo turto savininko ir ieškovės buvo susiklostę faktiniai panaudos teisiniai santykiai. Panaudos sutarties šalys turi teisę bet kada nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjant apie tai kitą šalį, prieš tris mėnesius, kaip tai numato CK 6.642 straipsnio 1 dalis. Įspėjimas yra būtina tokios sutarties nutraukimo sąlyga (CK 6.4 str., 6.38 str. 3 d.). Įstatymas nenumato įspėjimo formos ir nedetalizuoja reikalavimų jo turiniui, esminis dalykas, kad šalis būtų informuota apie kitos šalies valią nutraukti sutartį ir tokio įspėjimo esmė yra tame, kad kita šalis spėtų ir galėtų pasiruošti tokiam sutarties nutraukimui, šiuo atvejui išsikėlimui iš ginčo namo. Pagal suformuotą teismų praktiką pats kreipimasis į teismą, pareiškiant ieškinį dėl iškeldinimo, taip pat laikomas tinkamu informavimu (įspėjimu) apie turto savininko valią iškeldinti. Atsakovas nurodė, kad žodžiu prašė ieškovės su jos nepilnamečiais vaikais išsikelti dar 2020 m. lapkričio mėn., tą patvirtino ir pati ieškovė. 2021-01-06 atsakovas išsikelti ieškovės paprašė raštu, nors ir nurodydamas trumpesnį išsikėlimo terminą, nei numato CK 6.642 straipsnio 1 dalis. Į teismą dėl ieškovės ir jos nepilnamečių vaikų iškeldinimo G. M. kreipėsi 2021-02-09, todėl laikytina, jog šiai dienai I. K. yra tinkamai informuota apie atsakovo valią nutraukti panaudos sutartį.
Byloje taip pat keliamas klausimas dėl nepilnamečių vaikų – T. Ž. ir D. Ž. iškeldinimo. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punktas nustato, kad vaiko teises pirmiausiai privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. Vaiko interesų prioritetinės gynybos principas negali būti suabsoliutinamas ir vaiko teisę į būstą bei jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas, įtvirtintas JTO Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje, yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams, tokios pat pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-415/2016). Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė, numatanti vaiko teisių apsaugą, neįpareigoja bet kurio gyvenamosios patalpos savininko, kurio patalpoje gyvena vaikas, apriboti savo nuosavybės teises. Remiantis tiek teisiniu reglamentavimu, tiek teismų praktika, privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principas negali būti paneigiamas poreikiu užtikrinti vaiko teisių apsaugą, juo labiau, kad pareiga užtikrinti gyvenamąjį būstą vaikams pirmiausia tenka tėvams.
Nustatyta, kad esant G. M. aiškiai išreikštai valiai nutraukti faktinę panaudos sutartį, ieškovė ir jos nepilnamečiai vaikai gyvena atsakovui priklausančiame name be teisinio pagrindo. Pripažintina, kad nepilnamečių asmenų neteisėtas gyvenimas atsakovui priklausančioje gyvenamojoje patalpoje negali jam būti kliūtis teisėtai naudotis savo nuosavybe. Įvertinus išdėstytas aplinkybes pripažintina, kad I. K., T. Ž. ir D. Ž. neišsikraustydami pažeidžia atsakovo kaip nekilnojamojo turto savininko teises, todėl yra teisinis pagrindas tenkinti priešieškinio reikalavimą – iškeldinti I. K., D. Ž. ir T. Ž., su visais jiems priklausančiais kilnojamaisiais daiktais iš jam nuosavybės teise priklausančio pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Atsižvelgdamas į vaiko interesų prioritetinės gynybos principą bei CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, teismas atideda sprendimo dėl iškeldinimo priverstinį vykdymą iki 2021-10-01, t. y. nustato protingą terminą ieškovei ir jos nepilnamečiams vaikams realizuoti savo teises į gyvenamąjį būstą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau -CPK) 271 str. 1 d., 284 str. 1d.).
Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti 153,83 Eur nuostolių už sumokėtus komunalinius mokesčius bei po 91,26 Eur mėnesinį mokestį
Atsakovas prašo priteisti iš I. K. 153,83 Eur nuostolių už G. M. sumokėtus komunalinius mokesčius. Ieškovė neneigė, kad atsakovo nurodytu laikotarpiu nemokėjo mokesčių UAB „Ignitis“ bei UAB „Radviliškio vanduo“, nes atsakovas jai nedavė mokėjimo lapelių. Atsakovas paaiškino, jog 2020 m. lapkričio pabaigoje sužinojo, jog ieškovė nesumokėjo mokesčių už suvartotą elektros energiją, dėl ko susidarė įsiskolinimas. I. K. šią aplinkybę pripažino, ją patvirtina atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai (išrašas iš UAB „Ignitis“ savitarnos svetainės, mokėjimo nurodymas). Todėl teismo vertinimu, atsakovo sprendimas mokėti dalį komunalinių mokesčių pačiam, buvo įtakotas ne jo piktybiškumo, o pačios ieškovės veiksmų (neveikimo).
Remiantis atsakovo pateiktais paskaičiavimais, prašoma priteisti 153,83 Eur suma susidarė nuo 2020-11-26 iki 2021-03-12. Teismas neturi pagrindo nesutikti su pateiktais skaičiavimais, ieškovė jų neginčijo. Be to, nors 2021 m. atsakovas ginčo nekilnojamajame turte negyveno, jis išskaičiuoja ir jam tenkančią ¼ dalį mokesčių. Todėl atsakovo priešieškinys tenkinamas ir šioje dalyje, nustačius, kad G. M. 153,83 Eur sumokėjo už ieškovę bei jos nepilnamečius vaikus (CK 6.280 str.).
Atsakovas taip pat prašo priteisti iš ieškovės po 91,26 Eur dydžio mėnesinį mokestį nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško ieškovų iškeldinimo iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Nuostoliais yra pripažįstamos asmens negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų kito asmens veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje yra nurodoma, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Sprendžiant dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas teisinio pagrįstumo visais atvejais svarbu nustatyti, ar negautos pajamos, jų dydis yra nulemtas priešingos ginčo šalies neteisėtų veiksmų ir ar iš esmės dėl tokių veiksmų nuostolių forma atsirado neigiamų padarinių. Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys.
Nagrinėjamoje byloje atsakovas pareiškė reikalavimą atlyginti nuostolius - negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jeigu būtų išnuomojęs jam nuosavybės teise priklausantį turtą, tuo laikotarpiu, per kurį ieškovė neteisėtai gyveno atsakovui priklausančiame name. Išanalizavęs byloje esančius įrodymus, susijusius su atsakovo reikalavimu atlyginti nuostolius, teismas sprendžia, kad atsakovas nepateikė jokio verslo liudijimo ar kitų duomenų, kurie patvirtintų tai, jog jis turėjo teisėtą pagrindą verstis nekilnojamojo turto nuomos veikla. Pateikti du nekilnojamojo turto nuomos skelbimai – 1 ir 2 kambarių butų, (duomenys neskelbtini) mieste, neįrodo nei namo nuomos kainų (duomenys neskelbtini) miestelyje, kuris yra 33 km atstumu nuo Radviliškio, nei to, kad (duomenys neskelbtini) yra nekilnojamojo turto nuomos poreikis (Radviliškyje gyventojų skaičius ~ 15000, (duomenys neskelbtini) ~ 500). Pažymėtina, kad patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu asmuo įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Spręstina, jog atsakovas neįrodė jo reikalavimo pagrįstumo dėl negautų pajamų, nes byloje nėra duomenų, kad G. M. šias pajamas neišvengiamai ir realiai būtų gavęs, todėl reikalavimas priteisti iš ieškovės po 91,26 Eur dydžio mėnesinį mokestį atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.
Ieškovei kreipiantis į teismą, žyminio mokesčio (113 Eur) mokėjimas buvo atidėtas. Nors ieškovė byloje buvo atstovaujama advokato padėjėjo ir ieškiniu prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, įrodymai patvirtinantys patirtas atstovavimo išlaidas nebuvo gauti.
Atsakovas teikdamas priešieškinį sumokėjo 90 Eur žyminį mokestį, tikslindamas priešieškinio reikalavimą, papildomai sumokėjo 25 Eur žyminio mokesčio. Taip pat pateikė duomenis apie patirtas 1010 Eur advokato padėjėjo procesinių dokumentų rengimo ir atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidas.
Teismas byloje patyrė 17,26 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
Proporcingai patenkintiems ir atmestiems ieškinio bei priešieškinio reikalavimams iš ieškovės valstybei priteistinas 68 Eur žyminis mokestis ir 10,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str.). Iš ieškovės atsakovui priteistina 90 Eur žyminio mokesčio bei 606 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso 696 Eur.
Iš atsakovo, proporcingai patenkintiems ir atmestiems ieškinio bei priešieškinio reikalavimams valstybei priteistinas 45 Eur žyminis mokestis ir 6,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str.).
2021 m. sausio 26 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl atsakovui G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatų: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo – paliktinos iki sprendimo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2000 Eur (du tūkstančius eurų).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Iškeldinti I. K., D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su visais jiems priklausančiais kilnojamaisiais daiktais iš G. M. nuosavybės teise priklausančio pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Priteisti G. M. iš I. K. 153,83 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus 83 ct).
Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.
Priverstinį teismo sprendimo vykdymą dėl iškeldinimo atidėti iki 2021 m. spalio 1 d.
Priteisti valstybei iš ieškovės I. K. 68 Eur (šešiasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį ir 10,36 Eur (dešimties eurų 36 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT247300010112394300, „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Priteisti valstybei iš atsakovo G. M. 45 Eur (keturiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį ir 6,90 Eur (šešių eurų 90 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT247300010112394300, „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Priteisti G. M. iš I. K. 696 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl atsakovui G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatų: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo – palikti iki sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.