- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-17
- Bylos Nr.
- e2A-1719-343/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- B. A.
- Kategorijos
- 3.3.1.13Apeliacijos dalykas ir ribos
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.8.2Viešoji sutartis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei B. A. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė „NEO Finance“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės B. A. (toliau – atsakovė) priteisti 2 222,03 Eur negrąžinto kredito dalį, 140,70 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 9 d.), 18 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 222,03 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 30 d.), 1 527,61 Eur tarpininkavimo mokestį, 1,24 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. sausio 31 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 9 d.), 18 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 222,03 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024m. kovo 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 88Eur žyminį mokestį bei 200 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
2. Nurodė, kad su atsakove 2019 m. kovo 22 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 2 500 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 308,80 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma: 18 proc.), 186,62 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2024 m. kovo 22 d. Tvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. buvo pasirašytas priedas prie vartojimo kredito sutarčių, kadangi buvo keičiama mokėjimo data, todėl nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio pakeista mokėjimo data bei perskaičiuotos palūkanos. Visas suteiktas kreditas grąžintinas iki 2024 m. kovo 30 d., o visa mokama palūkanų suma sudaro 1 318,06 Eur sumą. Nurodo, kad suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis atsakovės turėjo būti ieškovei grąžintas per 60 mėnesinių įmokų. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovė iki šiol nevykdo sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo ir prašo teismo priteisti iš atsakovės susidariusią skolą, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 2 222,03 Eur negrąžintą kreditą, 140,70 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 18 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 222,03 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. kovo 30 d., 186,62 Eur tarpininkavimo mokestį, 1,24 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 550,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 188,76Eur bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje ieškinio netenkino.
4. Teismas priteisė ieškovei 2 222,03 Eur negrąžintą kreditą, konstatuodamas, jog byloje nėra pateikta įrodymų apie atsakovės visišką atsiskaitymą su ieškove.
5. Teismas nustatė, kad pagal šalių sudarytos sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 18 procentų dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Taip pat pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas kreditą ir palūkanas atsakovė turėjo mokėti iki 2024 m. kovo 30 d. Teismas konstatavo, kad 2020 m. birželio 9 d. nutraukus sutartį, ieškovė paskaičiavo mokėtinas 140,70 Eur mokėjimo palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos. Teismas vertino, kad toks reikalavimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, yra pagrįstas, todėl jį tenkino.
6. Teismas, vertindamas ieškovės reikalavimą dėl 1 527,61 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo, nustatė, kad prieduose prie sutarties nurodyta, jog tarpininkavimo mokesčio sumos su nuolaida yra 57,41 Eur ir 129,21 Eur. Vadovaudamasis sutarties bendrųjų sąlygų nuostatomis, konstatavo, kad prašoma priteisti 1 527,61 Eur viršijanti tarpininkavimo mokesčio suma savo esme yra netesybos. Nurodė, kad aukštesnės instancijos teismai ne kartą priimtose nutartyse ieškovės atžvilgiu yra išaiškinę sutarties nuostatas, susijusias su tarpininkavimo mokesčiu, ir konstatavę, jog savo esme tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, numatyta sutarties 5.3.2 papunktyje, laikytina netesybomis ir yra nesąžininga vartotojo atžvilgiu. Tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų, reiškia papildomo mokesčio taikymą už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, kas pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, numatančia, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos, reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio pritesimo tenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovės 186,62 Eur tarpininkavimo mokestį.
7. Teismas ieškovės prašymą dėl 18 procentų kompensacinių palūkanų už negrąžintą kreditą, skaičiuojamų nuo 2024 m. kovo 31 d. iki visiško kredito grąžinimo priteisimo, atmetė, o reikalavimą priteisti 1,24 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo nuo 2020 m. sausio 31 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. birželio 9 d., tenkino, kadangi tai atitinka Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies reikalavimus bei teismų praktiką. Nurodė, kad ieškovės prašomas išieškoti kompensacinių palūkanų dydis viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį, t. y. 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, be to, laikotarpis, už kurį kreditorė skaičiuoja šias palūkanas (neterminuotai), taip pat neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyto maksimalaus galimo laikotarpio (180 dienų). Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, kuria remiasi ieškovė formuluodama reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, nepaneigti ankstesnėje praktikoje pateikti išaiškinimai nurodytu klausimu. Be to, teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. išleistoje „Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikos“ apžvalgoje nurodytomis taisyklėmis.
8. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi šis reikalavimas pagrįstas.
9. Teismas, atsižvelgęs į proporcingai patenkintų reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovės priteisė 57,68 Eur žyminį mokestį ir 131,08 Eur už teisines paslaugas – iš viso 188,76 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
10. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą už akių šiose dalyse: dalyje dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti ieškovei iš atsakovės 18 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 222,03 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. kovo 31 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos; dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų – priteisti ieškovei iš atsakovės 288 Eur bylinėjimosi išlaidas, sumokėtas pirmosios instancijos teisme; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Taip pat ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 75 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą bei 200 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodytus išaiškinimus ir nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priteisimo. Teigia, jog sutartyje nustatytas metinės palūkanų normos dydis neviršijo tuo metu galiojusio VKĮ numatytų reikalavimų. Be to, sutarties 6.1. punktas numato, jog vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos (18 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Šiuo atveju negautos pajamos (nuostoliai) ir kompensuojamosios palūkanos buvo skaičiuotos už skirtingus laikotarpius, todėl sumos negali būti viena į kitą įskaitomos. Reikalavimas priteisti po sutarties termino pasibaigimo skaičiuojamas palūkanas, laikytinas reikalavimu taikyti atsakovei civilinę atsakomybę. Apeliantei neatgavus suteikto kredito, kreditorius patiria nuostolius, nes negali naudotis atsakovei suteikta ir jos negrąžinta pinigų suma, o atsakovė ir toliau naudojasi kreditoriaus suteikta ir jam negrąžinta pinigų suma.
10.2. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, tačiau, nustačius, jog ieškinio reikalavimai tenkintini visa apimtimi, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Teisėjų kolegija,
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
13. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. kovo 22 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 2 500 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo mokėti 18 procentų dydžio metines palūkanas, tarpininkavimo mokestį. 2019 m. rugpjūčio 21 d šalys pasirašė priedą prie vartojimo sutarties, kuriame buvo pakeista mokėjimo data ir perskaičiuotos palūkanos, t. y. visas suteiktas kreditas turėjo būti grąžintas iki 2024 m. kovo 30 d., o visa mokama palūkanų suma sudarė 1 318,06 Eur sumą. Atsakovė nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl ieškovė, vadovaudamasi sutarties 8.4. punktu, 2020 m. birželio 9 d. vienašališkai nutraukė sutartį.
15. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti 18 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovės prašomas išieškoti kompensacinių palūkanų dydis viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį, t. y. 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, be to, laikotarpis, už kurį kreditorė skaičiuoja šias palūkanas (neterminuotai), taip pat neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyto maksimalaus galimo laikotarpio (180 dienų), todėl negali būti tenkinamas. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo vertinimui pritaria visiškai.
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad minimalius nuostolius po paskolos (kreditavimo) sutarties nutraukimo gali atlyginti kompensacinės palūkanos, o visa kita, kas viršija jų dydį, gali būti reikalaujama civilinės atsakomybės forma kaip negautos pajamos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 išaiškino, jog kompensacinių palūkanų, mokamų kompensuojant dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui; Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo.
17. Ieškovė savo reikalavimą grindė vartojimo kredito sutarties 6.1 punktu, kuriame nurodyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Kredito sutarties specialiojoje dalyje nurodyta, kad metinė palūkanų norma – 18 procentų.
18. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis įtvirtino šias taisykles: pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; kompensacinės palūkanos negali būti skaičiuojamos ilgiau kaip už 180 dienų; jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos.
19. Šiuo atveju apeliantės prašomas išieškoti kompensacinių palūkanų dydis (18 proc.) viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį, tai yra 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, be to, laikotarpis, už kurį apeliantė skaičiuoja šias palūkanas yra neapibrėžtas (nuo sutarties termino pasibaigimo, t. y. nuo 2024 m. kovo 31 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos), kas taip pat yra daug ilgesnis nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytas maksimalus galimas laikotarpis (180 dienų).
20. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės reikalavimą priteisti 18 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose, taip pat pagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytus apribojimus netesyboms: ne daugiau kaip 0,05 proc. nuo negrąžintos sumos per dieną ir ne ilgiau kaip už 180 dienų, dėl ko šį ieškinio reikalavimą atmetė pagrįstai.
21. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliacinio skundo argumentus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neperskirstomos, taip pat netenkinamas reikalavimas priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje (CPK 93 straipsnis).
Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą už akių.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.