Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-12-13 · Civilinė byla Nr. e2-1780-241/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-13
Bylos Nr.
e2-1780-241/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00800-20107-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Gasiūnienė
Suinteresuotas asmuo
I. M., A. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1780-241/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00800-20107-3Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų I. M. ir A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-2216-640/2018 pagal atsakovės bankrutavusios individualios įmonės „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto administratorės mažosios bendrijos „Renema“ prašymą dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys – I. M. ir A. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovės BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto administratorė MB „Renema“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktų pagrindais.

2. Bankroto administratorė nurodė, kad jai neperduotos visos įmonės veiklos sutartys, darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščiai, kasos knyga, banko sąskaitų išrašai, avansinės apyskaitos dokumentai. Kadangi įmonės savininkė I. M. ir jos sutuoktinis A. M. nurodė, jog dokumentai nėra išlikę, darytina išvada, jog įmonės vadovai neišsaugojo bendrovės buhalterinių dokumentų ir dėl to bankroto byloje negalima nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų ir kapitalo, t. y. bendrovės buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai arba aplaidžiai. Atsakovė IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ 2013 m. tapo nemoki – neturėjo jokio turto, tik pradelstus įsiskolinimus valstybės biudžetui, todėl įmonės vadovai privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, tačiau šios pareigos nevykdė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi atsakovės BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankrotą pripažino tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktų pagrindais.

4. Teismas nurodė, kad įmonė savo įsipareigojimų kreditoriams nevykdo nuo 2013 m. gegužės 24 d., kuomet pradėta vykdomoji byla dėl priverstinio skolos išieškojimo kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI). Vėliau pradėtos dar 5 vykdomosios bylos dėl priverstinio skolų išieškojimo kreditoriams UAB „Tauragės vandenys“, UAB „Skinest baltija“. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenis, atsakovė įsipareigojimų nevykdo nuo 2013 m. III ketvirčio pradžios. Pagal pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pridėtus dokumentus bei pagal administratorei perduotus buhalterinius dokumentus, įmonė 2013 m. neturėjo jokio turto, o jos įsipareigojimai buvo pradelsti, todėl atsakovė jau tuo metu atitiko nemokios įmonės statusą. Nepaisant to, įmonės savininkė nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tokiu būdu toliau didindama įsiskolinimus.

5. Teismas pažymėjo, kad įmonės savininkė I. M. perdavė tik dalį įmonės dokumentų. Įmonės savininkės sutuoktinis A. M., kuris buvo įmonės darbuotojas bei faktinis vadovas, teismo įpareigojimo dėl įmonės dokumentų perdavimo taip pat tinkamai neįvykdė, nepaisant to, jog pats pripažino ir nurodė, jog turi įmonės dokumentus bei turtą. Pareigos perduoti dokumentus bei turtą, A. M. neįvykdė ir po 2018 m. liepos 5 d. nutarties, kuria buvo paskirta bauda už įpareigojimo nevykdymą. Teismas sprendė, kad tokie veiksmai laikytini sąmoningu siekimu nuslėpti turto iššvaistymą ar daryti įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais, todėl atitinka tyčinį bankrotą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Suinteresuoti asmenys I. M. ir A. M. prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartis, kuria nutarta bankroto administratorės prašymą dėl BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėti žodinio proceso tvarka 2018 m. rugsėjo 17 d. 15 val. teismo posėdyje, laikytina prieštaraujančia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 225 straipsnio 7 punktui bei 232 straipsniui, kadangi priimant šią nutartį byla dar nebuvo parengta nagrinėti teismo posėdyje. Tai, kad byla nebuvo parengta nagrinėti, patvirtina paties teismo 2018 m. birželio 8 d. suinteresuotam asmeniui A. M. nustatytas įpareigojimas – iki teismo posėdžio pateikti atsiliepimą į bankroto administratorės prašymą, t. y. teismas nustatė, kad byla jau yra parengta nagrinėti teismo posėdyje, tačiau tuo pačiu nustatė ir tai, kad yra reikalinga atlikti papildomus pasirengimo bylai nagrinėti veiksmus – įpareigoti A. M. pateikti atsiliepimą.

6.2. Teismas įpareigojo bankroto administratorę ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo teismo nutarties gavimo dienos pranešti kreditoriams apie teismo gautą prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu ir kreditorių teisę pateikti teismui jiems žinomą informaciją, galinčią turėti reikšmės tyčinio bankroto požymių nustatymui ir bankroto pripažinimui tyčiniu. Tačiau byloje nėra patvirtinančių duomenų, kad BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto administratorė šį teismo įpareigojimą įvykdė.

6.3. Šaukimas dalyvauti teismo posėdyje turėjo būti išsiųstas ne tik suinteresuotiems asmenims, bet ir bankroto bylos iškėlimą inicijavusiai ieškovei VMI. Pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Suinteresuotas asmuo A. M. šias aplinkybes, kaip sudarančias pagrindą atidėti bylos nagrinėjimą, teismui nurodė 2018 m. rugsėjo 17 d. pareiškime, tačiau teismas į jas neatsižvelgė, todėl darytina išvada, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ir, kaip prieštaraujanti CPK 246 straipsnio 1 daliai, naikintina.

6.4. Teismas nepagrįstai atsisakė tirti suinteresuotų asmenų pateiktus įrodymus, kad atsakovė BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ buvo sudariusi sutartį dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo su tokias paslaugas teikusia buhalterinės apskaitos tvarkymo įmone, nesiaiškino aplinkybių, kodėl bankroto administratorė tiek nuo įmonės kreditorių, tiek nuo teismo nuslėpė šį faktą, taip pat nepagrįstai netenkino trečiojo asmens prašymo, kad bankroto administratorė į bylą pateiktų buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį ir kitus susijusius dokumentus. Savo veiksmais (neveikimu) teismas ne tik pažeidė nustatytą pareigą būti aktyviu bankroto byloje, bet ir neištyrė įrodymų, turinčių esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

6.5. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad suinteresuoti asmenys tyčia nuslėpė, sunaikino ar neišsaugojo įmonės dokumentų. Kadangi buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tokias paslaugas teikusios įmonės, todėl jos žinioje yra įmonės apskaitos dokumentai.

6.6. VMI ir VSDFV yra du pagrindiniai kreditoriai, kurių reikalavimų bendra suma siekia daugiau nei 90 procentų visų įmonės finansinių reikalavimų. Byloje yra nustatyta, kad nuo 2013 m. gegužės mėn. įmonė faktiškai nebevykdė jokios veikos. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad 2013 m. gegužės mėn. įmonei tapus nemokiai, įmonės veikla buvo nukreipta tam, kad dar labiau būtų bloginama jos turtinė padėtis. Priešingai, susidūrusi su sunkumais įmonė nutraukė veiklą, siekdama apsaugot kreditorių interesus, todėl tai nesuteikia pagrindo pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu.

Atsiliepimas

7. Atsakovės BUAB EURAZ LT bankroto administratorė MB „Renema“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. A. M. yra EPP vartotojas, teikia bendrus procesinius dokumentus su I. M., todėl dokumentus yra gavęs ir jų turinys jam yra žinomas. Priešingai nei teigia suinteresuotas asmuo, teismas kelis kartus suteikė teisę A. M. pateikti atsiliepimą, nes būtent jis yra patvirtinęs, kad savo dispozicijoje turi įmonės dokumentus, turtą ir kasos likutį. Taigi teismas pateikė net perteklinį siūlymą A. M. pateikti procesinius dokumentus ir dėjo pastangas bendradarbiauti su suinteresuotu asmeniu.

7.2. Nors suinteresuotas asmuo nurodo, jog administratorė bylos nagrinėjimui nepateikė duomenų, ar įvykdė teismo įpareigojimą dėl pareiškimo ir nutarties pateikimo kreditoriams, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Pareiškėjai nėra įgalioti asmenys ginti kitų kreditorių interesus byloje, nes kreditoriai juos gina patys. Nepaisant to, įpareigojimas buvo įvykdytas ir dokumentai bei informacija kreditoriams buvo pateikta 2018 m. balandžio 12 d. elektroniniu paštu.

7.3. Ieškovė (kreditorė) VMI yra taip pat EPP vartotoja, todėl apie posėdį jai buvo žinoma. Nors teismas formaliai neįteikė šaukimo kreditorei, tai nereiškia, kad kreditorė apie posėdį nežinojo. Be kita ko, VMI byloje nepateikė prieštaravimų dėl prašymo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, neteikė papildomų faktinių aplinkybių.

7.4. Įmonės apskaitą tvarkiusio asmens paslaugų pirkimo sutartis nebuvo galiojanti įmonei iškėlus bankroto bylą. Registruose nėra jokių duomenų, jog apskaitą tvarkiusi įmonė būtų aktyviai iki bankroto proceso teikusi deklaracijas. Priešingai nei teigiama skunde. administratorė kreipėsi į apskaitą tvarkiusią įmonę, prašydama informuoti, ar jos žinioje yra kokie nors įmonės dokumentai, tačiau administratorei buvo pranešta, jog jokių dokumentų minėtas asmuo neturi ir nearchyvuoja.

7.5. A. M. yra patvirtinęs, kad dokumentai yra jo dispozicijoje, už dokumentų neperdavimą jam buvo skirta bauda. Tyčiniai vengimo perduoti dokumentus veiksmai yra akivaizdus dokumentų paslėpimo faktas. Teiginiai, jog neva dokumentai yra pas apskaitą tvarkiusį asmenį yra tik siekis perkelti atsakomybę. Jei dokumentai yra pas kitus asmenis, suinteresuoti asmenys turėjo pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankrotas pripažinti tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

10. Apeliantai kartu su atskiruoju skundu pateikė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d., 2018 m. birželio 8 d. nutarčių kopijas, 2018 m. rugsėjo 17 d. prašymo kopiją. Bankroto administratorė kartu su atsiliepimu pateikė 2018 m. balandžio 12 d. elektroninio laiško nuorašą.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantų pateikti dokumentai (jų kopijos) jau yra byloje, todėl jie nelaikytini naujais įrodymais. Tuo tarpu bankroto administratorės pateiktas elektroninio laiško nuorašas gali būti reikšmingas teisingam ginčo išsprendimui, jo priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, todėl jis priimamas ir vertinamas.

Dėl procesinių normų pažeidimo

12. Suinteresuoti asmenys atskirajame skunde nurodo, kad byloje nėra duomenų ar bankroto administratorė įvykdė jai nustatytą pareigą informuoti kreditorius apie teisme gautą prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu ir kreditorių teisę pateikti teismui jiems žinomą informaciją, be to, teismo šaukimas dalyvauti posėdyje turėjo būti išsiųstas ne tik suinteresuotiems asmenims, bet ir bankroto bylos iškėlimą inicijavusiai VMI. Suinteresuotu asmenų teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nebuvo pasiruošęs bylos nagrinėjimui, kadangi 2018 m. birželio 8 d. nutartimi skirdamas bylą nagrinėti teismo posėdyje, įpareigojo suinteresuotą asmenį A. M. pateikti atsiliepimą, t. y. nustatė papildomus pasirengimo bylai nagrinėti veiksmus.

13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bankroto administratorės pateiktas 2018 m. balandžio 12 d. elektroninio laiško nuorašas įrodo, kad bankroto administratorė įvykdė pareigą pranešti kreditoriams (įskaitant ir bankroto bylą inicijavusią VMI) apie teisme gautą prašymą pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu ir kreditorių teisę pateikti teismui jiems žinomą informaciją, galinčią turėti reikšmės tyčinio bankroto požymių nustatymui ir bankroto pripažinimui tyčiniu. Nagrinėjamu atveju bankroto bylą inicijavusiai kreditorei VMI nepateikus reikšmingos informacijos ir nepareiškus suinteresuotumo dėl nagrinėjamo kausimo, teismas neturėjo pareigos jai atskirai pranešti apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje (ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalis).

14. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis, kuria priimtas bankroto administratorės prašymas dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir nustatytas terminas suinteresuotiems asmenims pateikti atsiliepimą į prašymą, buvo išsiųsta ir suinteresuotiems asmenims A. M. ir I. M. įteikta per EPP (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Vien tai, kad nustatytu terminu suinteresuotam asmeniui A. M. nepateikus atsiliepimo, pirmosios instancijos teismas 2018 m. birželio 8 d. nutartimi skirdamas bylą nagrinėti 2018 m. rugsėjo 17 d. 15.00 val. žodiniame teismo posėdyje savo iniciatyva nustatė papildomą terminą atsiliepimui pateikti, neleidžia teigti, kad buvo pažeistos procesinės teisės normos, kurios turėjo įtaką teisingam bylos išsprendimui.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio

15. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalis). Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, šio straipsnio 3 dalyje yra apibrėžtos sąlygos, kurias nustačius tyčinio bankroto faktas yra preziumuojamas, o tą paneigti privalo su tuo nesutinkantys asmenys.

16. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

17. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte vienu iš tyčinio bankroto požymių nurodoma tai, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tokiu požymiu laikė įmonės vadovo pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimą. Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad įmonės savininkė, nevykdydama ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, didino įmonės įsiskolinimus ir tokiu būdu prisidėjo prie jau nemokia tapusios BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ padėties esminio pabloginimo.

18. Pažymėtina, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotė yra labai abstrakti, todėl ji negali būti aiškinama taip, kad bet kurių su įmonės valdymu susijusių pareigų pažeidimas taptų tyčinio bankroto požymiu. Atsižvelgiant į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą, šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai nustatė ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad įmonės savininkė ar jos sutuoktinis (įvardijamas kaip faktinis įmonės vadovas), nesikreipdami laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“, sąmoningai blogino įmonės turtinę padėtį, t. y. sudarinėjo įmonei nenaudingus sandorius ar kitaip didino įmonės įsipareigojimus.

20. Visos bankroto administratorės į bylą pateiktos IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ 2011 m. liepos 20 d. – 2012 m. gruodžio 14 d. paslaugų teikimo sutartys buvo sudarytos dar iki pirmosios instancijos teismo konstatuoto atsakovės faktinio nemokumo momento – 2013 m. pradžios, be to byloje nėra jokių duomenų, jog nurodyti, tiesiogiai su įmonės veikla susiję sandoriai, būtų nenaudingi atsakovei. Vien aplinkybė, jog po atsakovės faktinio nemokumo momento jos atžvilgiu buvo pradėti priverstiniai išieškojimai taip pat nereiškia sąmoningo įmonės įsipareigojimų didinimo. Bylos duomenys neleidžia teigti, kad išieškojimai buvo pradėti dėl sandorių, sudarytų po 2013 m. pradžios, nevykdymo. Taigi bankroto administratorė neįrodė, jog BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ veikla nuo jos faktinio nemokumo momento iki bankroto bylos iškėlimo dienos buvo sąmoningai nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį, todėl nėra pagrindo konstatuoti tyčinio bankroto pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio

21. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

22. Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Būtent dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017).

23. Pažymėtina, kad nors netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį įmonės vadovui gali būti taikoma teisinė atsakomybė, tačiau netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiškia tyčinį bankrotą. Tokia išvada darytina atsižvelgus į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, kt.). Tai reiškia, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu sąmoningai siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. Kitais atvejais įmonės vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi ir bankroto bylą nagrinėjančiu teismu gali būti įvertintas taikant jam įstatyme nustatytas sankcijas, tačiau savaime nelemia išvados dėl įmonės tyčinio bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-476-330/2018).

24. Bylos duomenys patvirtina, kad visi BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ dokumentai bankroto administratorei nėra perduoti. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 5 d. nutartimi faktiniam įmonės vadovui A. M. skyrė 500 Eur baudą už teismo įpareigojimo perduoti įmonės dokumentus ir turtą nevykdymą. Teismas konstatavo, kad A. M. apie įpareigojimą perduoti BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai” turtą ir dokumentus buvo žinoma, tačiau jis turto ir dokumentų be pateisinamų priežasčių nėra perdavęs. Nurodyta teismo nutartis yra įsiteisėjusi, todėl joje konstatuotos aplinkybės neginčytinos. Nors atskirajame skunde suinteresuoti asmenys nurodo, kad BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai” dokumentai yra buhalterinės apskaitos paslaugos teikusios įmonės žinioje, tačiau įrodymų patvirtinančių šias aplinkybes nepateikė. Be to, net šias aplinkybes pripažinus pagrįstomis, dokumentų buvimas pas trečiuosius asmenis neatleidžia buvusio įmonės vadovo nuo pareigos susigrąžinus šiuos dokumentus perduoti bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

25. Nepaisant nurodytų aplinkybių, vien dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui faktas, nesant byloje kitų įrodymų, kurie pagrįstų siekį tyčią privesti įmonę prie bankroto ar nuslėpti įmonės turto iššvaistymą, žalą įmonės kreditoriams, pats savaime nėra pakankamas įmonės bankroto pripažinimui tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Pareiškime dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu nurodytos aplinkybės, kad bankroto administratorė, neturėdama visų įmonės dokumentų (automobilių nuomos sutarčių, banko sąskaitos išrašų, kasos pajamų orderių, kt.), neturi galimybės nustatyti įmonės gautų pajamų, patikrinti ar kuro pirkimo kvitais įmonė nesiekė pasididinti savo sąnaudų, nelaikytinos duomenimis, leidžiančiais teismui įsitikinti apie potencialios žalos kreditoriams ar iššvaistyto įmonės turto buvimą.

Dėl bylos procesinės baigties

26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė ĮBĮ nuostatas, nesivadovavo kasacinio teismo suformuota teismų praktika aktualiais byloje sprendžiamais klausimais, ir dėl to padarė neteisingą išvadą apie pagrindo pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu egzistavimą (CPK 185 straipsnis, 330 straipsnis, 338 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

27. Duomenų apie suinteresuotų asmenų I. M. ir A. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl atsakovės bankrutavusios individualios įmonės „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti.

Teisėja Danutė Gasiūnienė