- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-03
- Bylos Nr.
- e2-6774-955/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02131-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Imbrasienė
- Ieškovas
- G. L.
- Atsakovas
- J. V.
- Advokatai
- Milana Striuogienė
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. T.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovui J. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovė G. L. (toliau – ieškovė) ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus E. V. gyvenamąją vietą kartu su ieškove G. L.; priteisti iš atsakovo J. V. nepilnamečio sūnaus E. V. išlaikymui po 307,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovę G. L. paskiriant sūnaus lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo J. V. 3 929,52 Eur išlaikymo nepilnamečiam sūnui E. V. įsiskolinimą; nustatyti tokią atsakovo J. V. dalyvavimo auklėjant nepilnametį sūnų ir bendravimo su juo tvarką: a) tėvas J. V. bendrauja su sūnumi E. V. vaikų gerovės centre „Pastogė“, dalyvaujant kompetentingiems specialistams dvi darbo dienas po dvi valandas. Konkretų bendravimo laiką parenka atitinkami specialistai, suderinę su bylos šalimis. G. L. įsipareigoja sūnų pristatyti į vaikų gerovės centrą „Pastogė“ suderintu laiku, b) jei dėl objektyvių priežasčių bylos šalims nepavyktų gauti vaikų gerovės centro „Pastogė“ specialistų paslaugų nemokamai, tėvas J. V. bendrauja su sūnumi E. V. dvi darbo dienas po dvi valandas dalyvaujant mamai, ne vėliau kaip prieš dvidešimt keturias valandas suderinęs susitikimo laiką, atvykdamas į sūnaus gyvenamąją vietą. Tėvui nesilaikant šios informavimo tvarkos, mama netenka pareigos užtikrinti tėvo ir sūnaus susitikimų šia tvarka.
2. Ieškovė bei jos atstovė teismo posėdžiuose paaiškino, kad ieškovė su atsakovu santuokos nėra sudariusi, tačiau jie turi sūnų – E. V., gimusį (duomenys neskelbtini). Ieškovė su sūnumi gyvena savo tėvų name, esančiame (duomenys neskelbtini), čia sūnui yra užtikrintos visos gyvenimo sąlygos. Sūnus yra mažametis, itin prisirišęs prie mamos, atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus auginimo, todėl ieškovė sūnaus gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja. Taip pat ieškovė nurodo, kad tėvas visiškai neprisideda prie sūnaus išlaikymo. Ieškovės paskaičiavimu sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 709,00 Eur suma. Berniukas turi sveikatos problemų: jam yra diagnozuota (duomenys neskelbtini). Dėl diagnozuotos alergijos baltymui E. V. yra perkamas specialus maistas, kuris jo nealergizuoja, būtini kineziterapijos užsiėmimai, plaukimas ir kitos vandens procedūros. Iš bendros išlaidų sumos, reikalingos sūnaus poreikių patenkinimui (709,00 Eur), atėmus gaunamus vaiko pinigus (96,00 Eur) lieka 613,00 Eur. Ieškovė mano, jog šią sumą apytiksliai padalinus pusiau iš atsakovo J. V. turi būti priteistas išlaikymas sūnui E. V. po 307,00 Eur per mėnesį.
3. Taip pat ieškovė nurodo, kad šiuo metu ji niekur nedirba, nuolat prižiūri sūnų. G. L. pinigines lėšas sudaro vaiko priežiūros išmoka ir išmoka vaikui, be to, ieškovei padeda jos tėvai, jie nuolat ieškovę ir sūnų remia pinigais. Atsakovas J. V. sūnaus išlaikymui lėšų neskiria nuo pat jo gimimo. Dėl to susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 28 d. iki ieškinio pateikimo ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3 929,52 Eur išlaikymo įsiskolinimą, kuris paskaičiuotas taip pat po 307,00 Eur per mėnesį.
4. Kadangi nuo pat gimimo atsakovas visiškai nebendrauja su sūnumi, įvertindama šalių tarpusavio sudėtingus (konfliktiškus) santykius, kurie neigiamai veikia nepilnamečio sūnaus interesus, atsižvelgdama į atsakovo tėvystės įgūdžių stoką, socialinio emocinio ryšio tarp atsakovo ir šalių sūnaus E. V. nebuvimą, siekdama racionalaus šios problemos sprendimo, ieškovė prašo nustatyti jos siūlomą atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką. Taip pat ieškovė nurodo, kad ji yra pasirengusi tartis ir dėl kitokių bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos sąlygų, pagrįstų maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principu.
II. Atsakovo argumentai
5. Atsakovas J. V. atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepareiškė, į teismo posėdį neatvyko, paaiškinimų nedavė. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, šaukimas į teismo posėdį įteiktas jam asmeniškai, todėl laikoma, kad atsakovui apie teismo procesą yra žinoma ir byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
III. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada
6. Institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) 2024 m. balandžio 12 d. išvadoje nurodė, jog siekiant ištirti vaiko gyvenimo sąlygas, Kauno miesto VTAS specialistė apsilankė ieškovės ir vaiko gyvenamojoje vietoje. Apsilankymo metu nustatyta, kad ieškovė su sūnumi gyvena nuosavo namo antrame aukšte, kuriame yra įrengti 4 kambariai, namo dalis nuosavybės teises priklauso ieškovės mamai A. L.. Name virtuvė sujungta su svetaine, šildomas dujomis, ieškovė su sūnumi gyvena jiems skirtame dideliame, erdviame kambaryje, tačiau netrukdomai naudojasi ir kitomis namo erdvėje esančiomis patalpomis. Kambaryje yra visi reikalingi baldai, vaikiška lovelė, maniežas, vaikiški žaislai ir kitos reikalingos priemonės tokio amžiaus vaikui ugdyti ir lavinti. Namuose yra visi būtini apyvokos daiktai, bute švaru ir tvarkinga. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas J. V. prie sūnaus auklėjimo neprisideda, jo ugdymu nesirūpina, vaikas tėvo neprisimena ir nepažintų. Vaikas lanko privatų darželį, „Myma“. Dėl sveikatos sutrikimų gydytojo yra paskirtas baseinas, kur vienas apsilankymas kainuoja 25 Eur, spec. mankštos, kurios taip pat mokamos.
7. Siekiant ištirti atsakovo šeimos aplinkos sąlygas, Kauno m. VTAS specialistė apsilankė ir atsakovo gyvenamojoje vietoje. Apsilankymo metu nustatyta, kad atsakovas gyvena dviejų kambarių bute su visais patogumais, kuris priklauso jo mamai V. V.. Bute švaru, tvarkinga, yra reikalingi baldai. Vyras teigia turintis vaikišką lovytę, maitinimo kėdutę, kitus reikmenis, tačiau kadangi jam neleidžia matytis su vaiku, šiuos reikmenis išnešęs į rūsį. Atsakovas teigia, kad E. mama jam neleidžia su vaiku matytis, paskutinį kartą vaiką matė 2023 m. vasarą. Teigia, kad kol gyveno su ieškove, skyrė pinigų vaiko reikmenims ir išlaikymui.
Motyvuojamoji dalis
8. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, jog vaikas nuo gimimo gyvena su mama, kuri rūpinasi sūnumi, tenkina jo poreikius gyvenimui, ugdymui, laisvalaikiui, domisi vaiko raida ir sveikata, išvadą teikiančios institucijos nuomone E. V. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesu.
9. Kauno miesto VTAS nuomone, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgiant į papildomas išlaidas, patiriamas berniukui lankant papildomus užsiėmimus, iš atsakovo prašomas priteisti išlaikymas atitinka geriausius vaiko interesus ir poreikius. Taip pat atsakovui nepateikus įrodymų, jog sūnui teikė išlaikymą, iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas.
10. Skyriaus vertinimu, ieškovės siūloma bendravimo tvarka su sūnumi E. ilgesnėje perspektyvoje yra nepakankama artimam emociniam ryšiui sukurti ir vystyti. Kita vertus, vaikas yra labai mažas, prisirišęs prie mamos, tėvo neprisimena. Ieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka tinkama tokio amžiaus vaiko ryšiui su tėvu atstatyti, tačiau turėtų būti numatyti tolimesni bendravimo tvarkos etapai pagal vaiko amžių ir raidą. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovas J. V. negeba suprasti vaiko poreikių ir tinkamai juos tenkinti, todėl manytina, kad prašoma nustatyti bendravimo tvarka turėtų būti platesnė, nustatoma etapais, atsižvelgiant į vaiko amžių, ryšio su tėvu atstatymą bei kitas vaiko raidai reikšmingas aplinkybes, taipogi kartu įvertinus, kaip sekasi laikytis nustatytos su vaiku laikinos bendravimo tvarkos pagal teismo nutartimi skirtas laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė institucijos pateiktą išvadą.
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas.
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Byloje pateiktas 2023 m. vasario 7 d. Kauno miesto Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus išduotas gimimo įrašas Nr. 257 patvirtina, jog mažametis E. V., gimęs (duomenys neskelbtini) yra ieškovės G. L. ir atsakovo J. V. sūnus. Ieškovės G. L. ir šalių mažamečio sūnaus E. V. gyvenamosios vietos deklaruotos (duomenys neskelbtini). Šalių nepilnamečiam sūnui E. V. yra diagnuozuota (duomenys neskelbtini). Berniukas lanko privatų darželį, „Myma“.
13. Ieškovė G. L. savo vardu registruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi, gauna 394,73 Eur vaiko priežiūros išmoką per mėnesį bei vienkartines vaiko išmokas (nuo 2024 m. sausio 1 d. – 96,00 Eur).
14. Atsakovas J. V. savo vardu registruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi, SODROS duomenimis šiuo metu niekur nedirba. Duomenų apie savo turtinę padėtį teismui nepateikė.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
15. Nors šalys santuokos nėra sudariusios, tačiau 2023 m. sausio 28 d. susilaukė sūnaus E. V., kuris šiuo metu yra nepilnametis. Ieškovė prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas prieštaravimų dėl šio ieškovės reikalavimo nepareiškė. Ieškovė pažymi, kad šiuo metu ji viena yra atsakinga už sūnaus priežiūrą, lavinimą, atsakovas prie vaiko priežiūros neprisideda visiškai, atsakovas neturi reikiamų įgūdžių vaiko priežiūrai ir negali tinkamai pasirūpinti vaiku. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).
16. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, kylant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis). Atsakovas byloje nepateikė prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams.
17. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos savo išvadoje nurodė, kad mažametį vaiką E. V. sieja artimas emocinis ryšys su motina G. L., vaikui yra sudarytos puikios gyvenimo sąlygos, todėl Tarnybos nuomone, šalių mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su mama geriausiai atitiktų vaiko interesus
18. Teismas vertina, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka jo interesus ir jų nepažeis. Esant šioms aplinkybėms, mažamečio E. V., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
19. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis).
20. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam iš jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomas teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
21. Ieškovė G. L. prašo priteisti iš atsakovo J. V. nepilnamečio sūnaus E. V. išlaikymui po 307,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nurodo, kad berniukas turi sveikatos problemų, jam reikalingas specialus maitinimas, papildomos sveikatinimo paslaugos, jis lanko privatų darželį, už kurį taip pat moka ieškovė. Nors ieškovė šiuo metu niekur nedirba, tačiau ji gauna vaiko priežiūros pinigus ir jai visapusiškai išlaikyti vaiką padeda tėvai, tačiau prie sūnaus išlaikymo privalo prisidėti ir berniuko tėvas.
22. Ieškovė savo reikalavimą grindžia tuo, jog ji apskaičiavo E. V. būtino išlaikymo dydį per vieną mėnesį, kuris siekia apie 709,00 Eur, t. y. būsto mokesčių (nuomos ir komunalinių mokesčių) dalis, tenkanti vaikui – 50,00 Eur; namų ūkio ir buities prekių (indų, patalynės, skalbimo priemonių, ploviklių ir kitų namų apyvokos reikmenų) dalis, tenkanti vaikui – 50,00 Eur; higienos reikmenys (dantų šepetukai, pasta, šampūnai, dušo želė, sauskelnės ir kt.) – 120,00 Eur; maistas, gėrimai – 120,00 Eur; rūbai, avalynė – 60,00 Eur; vitaminai, maisto papildai, vaistai – 20,00 Eur; lavinimosi ir mokymosi priemonės, žaislai – 40,00 Eur; judėjimo priemonės (vežimėlis, paspirtukas, dviratukas ir kt.) – 50,00 Eur; vaiko pavėžėjimas – 30,00 Eur; pažintinių gebėjimų ugdymas, socialinių ryšių plėtimas: kino, teatrų, muziejų ir kitų įstaigų lankymas, dalyvavimas draugų šventėse – 20,00 Eur; lopšelis - darželis – 149,00 Eur.
23. Atsakovas prieštaravimų dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio nepateikė, ieškovės nurodytų sumų vaiko poreikiams neginčijo, todėl laikoma, kad jis su tokio dydžio išlaikymu sutinka.
24. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos savo išvadoje nurodė, kad Tarnybos Skyriaus vertinimu, ieškovės G. L. prašoma priteisti iš atsakovo J. V. 307,00 Eur E. V. išlaikymo vaikui suma atitinka vaiko interesus ir sudarytų galimybę tenkinti jo poreikius.
25. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Taigi, jeigu tėvas (motina) įrodinėja, jog vaiko poreikiams per mėnesį užtenka ne didesnės nei minimalioji mėnesinė alga sumos, tokios sumos pagrįstumo įrodinėjimo pareiga neturėtų būti apsunkinta, nes detalus vaiko poreikiams patenkinti reikalingos sumos pagrindimas rašytiniais įrodymais dažnai yra objektyviai neįmanomas. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, jog sūnaus poreikiams patenkinti reikalinga suma yra artima minimaliajai mėnesio algai, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. sudaro apie 709,00 Eur, atskaičius mokesčius, taip pat nurodo, kad iš vaikui išlaikyti reikalingos sumos ji atima gaunamus vaiko pinigus (96,00 Eur), todėl prašo iš atsakovo priteisti tik po 307,00 Eur kas mėnesį. Taigi teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė sūnaus poreikiams patenkinti reikalingos sumos dydžio pagrįstumą.
26. Be to, akivaizdu, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, jai teks didesnė kasdienio rūpesčio vaiku dalis. Sprendžiant vaikų išlaikymo dydžio priteisimo klausimą, paprastai nėra galimybės nustatyti vieno euro ar euro cento tikslumu reikalingą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį.
27. Pažymėtina, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat turi būti įvertintos kiekvieno iš tėvų pastangos ir galimybės užtikrinti, kad vaikui būtų sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo pasirengimą tinkamai pasirūpinti vaikais. Tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Atsakovas privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad teiktų sūnui jo poreikius atitinkantį išlaikymą, kad būtų užtikrinti ne tik minimalūs būtinieji vaiko poreikiai, bet taip pat vaikui būtų sudarytos sąlygos visapusiškai augti ir vystytis, tobulėti kaip asmenybei. Nors byloje nustatyta, kad atsakovas niekur nedirba, nėra jokių duomenų apie atsakovo sveikatos būklę ar kitas priežastis, trukdančias jam susirasti darbą. Taigi, atsakovo faktinė turtinė padėtis, nededant pakankamų pastangų ją pagerinti, sugeneruoti pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, nesant jokių objektyvių tam kliūčių, nepateisina netinkamo pareigos išlaikyti sūnų vykdymo.
28. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo iš atsakovo tenkinamas visiškai. Priteistina periodinio išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Iš atsakovo priteisus 307,00 Eur išlaikymą nepilnamečiam sūnui periodinėmis išmokomis, priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
29. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinųjų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).
30. Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
31. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3 929,52 Eur išlaikymo nepilnamečiam sūnui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 28 d. iki 2024 m. sausio 27 d., nurodydama, kad atsakovas sūnui neteikė jokio išlaikymo nuo pat gimimo, nepilnamečiu šalių sūnumi rūpinosi išimtinai ieškovė. Atsakovas prieštaravimų ar savo argumentų šiuo klausimu nepateikė, todėl laikoma, kad jis pripažįsta, jog išlaikymo sūnui neteikė.
32. Pasisakydamas dėl vaiko poreikių už ginčo laikotarpį, teismas pažymi, jog šalių nepilnametis vaikas gyveno tik su mama, kuri buvo atsakinga už kasdienį sūnaus poreikių tenkinimą, teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai teigia, kad vaiko išlaikymui buvo reikalingas būtent jos nurodyto dydžio išlaikymas, duomenų, kad ginčo laikotarpiu vaiko poreikiai būtų mažesni byloje nėra, vaiko poreikių minėtu laikotarpiu nepaneigė ir atsakovas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su šalių nepilnamečio vaiko poreikiais, teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad prašomu priteisti išlaikymo skolą laikotarpiu išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, todėl ieškovės reikalavimai šioje dalyje taip pat tenkinami ir iš atsakovo priteisiamas 3 929, 52 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 28 d. iki 2024 m. sausio 27 d., skaičiuojant išlaikymo dydį po 307,00 Eur per mėnesį.
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.
33. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).
34. Ieškovė prašo nustatyti atsakovo ir jų nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas su sūnumi bendrauja vaikų gerovės centre „Pastogė“, dalyvaujant kompetentingiems specialistams dvi darbo dienas po dvi valandas, o šalims nepavykus gauti vaikų gerovės centro „Pastogė“ specialistų paslaugų nemokamai, tėvas J. V. bendrauja su sūnumi E. V. dvi darbo dienas po dvi valandas dalyvaujant mamai, ne vėliau kaip prieš dvidešimt keturias valandas suderinęs susitikimo laiką, atvykdamas į sūnaus gyvenamąją vietą. Ieškovė nurodo, kad atsakovas visiškai yra nusišalinęs nuo sūnaus gyvenimo, jam trūksta tėvystės įgūdžių, tarp tėvo ir sūnaus nėra jokio emocinio ryšio, todėl jų bendravimas turėtų vykti dalyvaujant specialistui. Tačiau taip pat ieškovė nurodo, kad ji yra pasirengusi tartis ir dėl kitokių bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos sąlygų, pagrįstų maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principu.
35. Atsakovas savo nuomonės ar kitokių pasiūlymų dėl bendravimo tvarkos nepareiškė.
36. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė nurodė, kad siekiant išvengti ateityje galinčių kilti tėvų nesutarimų, byloje turėtų būti nustatyta būti platesnė bendravimo tvarka, ji turėtų būti nustatoma etapais, atsižvelgiant į vaiko amžių, ryšio su tėvu atstatymą bei kitas vaiko raidai reikšmingas aplinkybes.
37. Pagal CK 3.175 straipsnį, esant ginčui tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant, kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos gali vaiko tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rūpintojai). Ieškovė kreipėsi į teismą dėl tokios tvarkos nustatymo, todėl akivaizdu, jog tarp tėvų šiuo klausimu kyla ginčas. Taigi, nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, jog teismas negali tokios tvarkos, esant pateiktam vieno iš tėvų reikalavimui, nenustatyti. Ieškovė nurodo, kad tėvas su vaiku nebendrauja praktiškai nuo jo gimimo, tarp jų nėra užsimezgusio jokio ryšio, todėl jų bendravimas turėtų vykti dalyvaujant specialistui arba mamai.
38. Pažymėtina, kad bendravimo tvarkos nustatymas įpareigoja norintį bendrauti tėvą tam pasiruošti, planuoti veiksmus, išlaidas, laiką ir pan., pasirūpinti bendravimo sąlygomis, užtikrinančias kokybišką ir saugų bendravimą, leidžia kitam tėvui planuoti savo elgesį, laiką ir pan. Taigi, ji nustatoma tiek vieno iš tėvų, tiek vaiko interesais. Nesant tokios tvarkos didės konfliktų, nesusipratimų ar net piktnaudžiavimų tikimybė, o teisės bendrauti su vaiku įgyvendinimas neturės realaus įgyvendinimo mechanizmo. Tačiau atsižvelgus į tai, kad atsakovas savo nuomonės dėl bendravimo tvarkos neišreiškė, teismas neturi duomenų kaip atsakovas bendravo su vaiku teismo nustatyto laikino bendravimo metu, ar pavyko atsakovui atkurti jų tarpusavio ryšį, taip pat atsižvelgus į vaiko amžių (šiuo metu šalių sūnui yra tik pusantrų metukų), teismas sprendžia, kad platesnės bendravimo tvarkos, nei prašo ieškovė, šiuo metu nustatinėti nėra tikslo. Pažymėtina, jog teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios ir dėl jos pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis į teismą ateityje, tuo atveju, jeigu situacija dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pasikeistų (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).
39. Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, teismo vertinimu, šiuo metu yra optimali, nesudėtinga ir įvykdytina, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkinamas ir nustatoma jos prašoma atsakovo ir nepilnamečio E. V. bendravimo tvarka, paliekant šalims galimybę bendru sutarimu susitarti ir dėl platesnės bendravimo tvarkos.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
40. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-6774-955/2024 paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsitesėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 150 straipsnio 3 dalis). Teismo sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms, jos turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio bei bendravimo tvarkos pakeitimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
42. Ieškovė, kuriai 2023 metų spalio 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. (8.2Mr)ATP-C-2023-09666 teikiama 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba ir vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo.
43. Už kiekvieną ieškinį dėl išlaikymo priteisimo mokamas žyminis mokestis nuo ieškinio sumos – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo ieškinio suma apskaičiuojama pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 7 dalimi, pateikiant ieškinį, t. y. procesinį dokumentą elektroninėmis ryšio priemonėmis mokamas 75 procentų dydžio žyminis mokestis už atitinkamą procesinį dokumentą.
44. Už ieškinį dėl išlaikymo priteisimo šioje byloje yra mokėtinas 83,00 Eur (307,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 80 straipsnio 7 dalis), už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėtinas žyminis mokestis yra 89,00 Eur (3 929,52 Eur x 3 proc. x 75 proc.), už neturtinį reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo – 110,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Viso mokėtinas žyminis mokestis šioje byloje sudaro 282,00 Eur. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl ieškinį tenkinus, už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis).
45. 2024 m. gegužės 29 d. teisme gauta ieškovės atstovės pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, jog valstybei priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 413,20 Eur, todėl ieškovės ieškinį tenkinus pilnai, iš atsakovo valstybei priteisiamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos
46. Teismas šioje byloje patyrė 23,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios valstybei taip pat priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti nepilnamečio sūnaus E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina ieškove G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio padavimo dienos (2024 m. vasario 20 d.), nepilnamečio sūnaus E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 307,00 Eur (tris šimtus septynis eurus 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų sumų uzufrukto teise tvarkytoja paskirti G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 929,52 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų dvidešimt devynių eurų 52 ct) išlaikymo nepilnamečiam sūnui E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą.
Nustatyti atsakovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
1. Tėvas J. V. bendrauja su sūnumi E. V. vaikų gerovės centre „Pastogė“, dalyvaujant kompetentingiems specialistams dvi darbo dienas po dvi valandas. Konkretų bendravimo laiką parenka atitinkami specialistai, suderinę su bylos šalimis. G. L. įsipareigoja sūnų pristatyti į vaikų gerovės centrą „Pastogė“ suderintu laiku.
2. Jei dėl objektyvių priežasčių bylos šalims nepavyktų gauti vaikų gerovės centro „Pastogė“ specialistų paslaugų nemokamai, tėvas J. V. bendrauja su sūnumi E. V. dvi darbo dienas po dvi valandas dalyvaujant mamai, ne vėliau kaip prieš dvidešimt keturias valandas suderinęs susitikimo laiką, atvykdamas į sūnaus gyvenamąją vietą. Tėvui nesilaikant šios informavimo tvarkos, mama netenka pareigos užtikrinti tėvo ir sūnaus susitikimų šia tvarka.
3. Pripažinti šalims teisę bendru sutarimu susitarti dėl platesnės tėvo J. V. bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. V. tvarkos.
Priteisti iš atsakovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 282,00 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 00 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 23,79 Eur (dvidešimt trijų eurų 79 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).
Priteisti iš atsakovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 413,20 Eur (keturių šimtų trylikos eurų 20 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-6774-955/2024.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.