Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-39500-955/2025 pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui S. Ž. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos patvirtinimo, atsakovo S. Ž. priešieškinį D. P. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančia mama tvarkos nustatymo bei nepilnamečių vaikų išlaikymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės apylinkės teismo Kauno rūmuose iškelta civilinė bylą pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui S. Ž. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos patvirtinimo, atsakovo priešieškinį ieškovei dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančia mama tvarkos nustatymo bei nepilnamečių vaikų išlaikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

8. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo nepatenkino, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl papildomų įrodymų

10. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus 2025 m. liepos 29 d. Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis ir 2025 m. balandžio 22 d. pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariatui. Taip pat apeliacinės instancijos teisme 2026 m. kovo 19 d. gautas apelianto prašymas dėl atskirojo skundo, kuriame nurodoma, kad ieškovės atstovo advokato pateikti įrodymai ydingi, šališki. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucijai buvo pateikti ne visi įrodymai. Nurodo, kad apeliantas yra pateikęs Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai skundą su surinktais įrodymais ir šis skundas priimtas nagrinėti. Apeliacinės instancijos teismui teikia papildomus įrodymus 2026 m. vasario 5 d. skundą Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai, žinutes, kad skundas gautas ir Tarnybos 2026 m. kovo 5 d. raštą dėl termino pratęsimo.

11. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas pasunkėtų arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus.

12. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

13. Pažymėtina, kad 2025 m. liepos 29 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis jau yra pateikta byloje. Apeliantas taip pat pateikė 2025 m. balandžio 22 d. pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir 2026 m. vasario 5 d. skundą Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis įrodymas neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, kadangi pranešimas apie tai, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, ar kad yra pateiktas skundas Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai yra informacinio pobūdžio. Be to 2025 m. balandžio 22 d. pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą apeliantas galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nes jis jam buvo žinomas. Pažymėtina, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumo klausimas, kurio sprendimo metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apelianto pateiktus įrodymus atsisakytina priimti ir pridėti prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

14. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi penkis nepilnamečius vaikus S. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini), J. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini), T. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini), E. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini), B. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini).

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnamečių vaikų S. Ž. ir T. Ž. gyvenamoji vieta nuo 2025 m. balandžio 9 d., o J. Ž. nuo 2025 m. spalio 30 d. deklaruota atsakovo gyvenamosios vietos adresu, esančiu (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu trys šalių nepilnamečiai vaikai S. Ž., T. Ž. ir J. Ž. gyvena su atsakovu nuo 2025 m. gegužės mėn., jo gyvenamosios vietos adresu, o kiti du šalių nepilnamečiai vaikai E. Ž. ir B. Ž. gyvena kartu su ieškove adresu, (duomenys neskelbtini).

16. Atsakovas pateiktu priešieškiniu teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti visų nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su juo, atsakovo gyvenamosios vietos adresu. Ginčas byloje iš esmės yra kilęs dėl dviejų šalių nepilnamečių vaikų E. Ž. ir B. Ž. laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, vaikai šiuo metu gyvena su ieškove.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo

17. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik nusprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog pateikti duomenys nėra akivaizdžiai patvirtinantys, kad kurios nors iš šalių elgesys keltų grėsmę vaikams, jų negebėjimą rūpintis vaikais, atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

21. Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog nei pirmosios instancijos teismas, nei Tarnyba nevertino neigiamo mamos daromo poveikio vaikų elgesiui, bendravimui, raidai. Nurodo, kad atsakovo pateikti įrodymai pirmosios instancijos teismui liko neįvertinti.

22. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2025 m. lapkričio 14 d. pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Išvadoje nurodoma informacija apie šeimą, kad Tarnybai šeima žinoma nuo (duomenys neskelbtini), kai Skyriuje buvo gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimas, apie įvykusį žodinį konfliktą tarp pranešėjos D. P. ir vaikų močiutės. Skyriaus specialistai 2025 m. vasario 28 d. atlikę vaikų situacijos vertinimą nustatė būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį bei vaiko teisių pažeidimą, kurį padarė abu atstovai pagal įstatymą. Laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 17 d. iki 2025 m. gegužės 6 d. Skyriuje buvo gauti 7 pranešimai (skundai) apie galimus vaikų teisių pažeidimus (duomenys neskelbtini). Gauta informacija apima šias aplinkybes: vaiko motinos nebendradarbiavimas su tėvu, problemos dėl matymosi su vaikais, galbūt neužtikrinamas vaikų poilsis motinos namuose, galimas smurtas prieš dukrą J. Ž., tėvo nebendradarbiavimas su motina ketinant išvykti su vaikais į užsienį neinformavus motinos, galimas vaikų sveikatos neužtikrinimas, prastos gyvenimo sąlygos vaikų motinos namuose, neužtikrinamas ugdymo(si) procesas namuose, smurtas prieš tėvą vaikų akivaizdoje, smurtas prieš vaiką S. Ž., apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimas vaikų motinai, motinos vartojamas fizinis ir psichologinis smurtas prieš vaikus. Skyriaus specialistai 2025 m. gegužės 9 d. atlikę vaikų situacijos vertinimus (duomenys neskelbtini) nustatė pagalbos vaiku ir (ar) šeimai poreikį bei vaiko teisių pažeidimą. Pažeidimą padarė abu vaiko atstovai pagal įstatymą – vaiko tėvai ir ne vaiko atstovai pagal įstatymą – vaiko seneliai. Taip pat vaikų S., J., T. ir E. Ž. situacijos vertinimo metu nustatytas pažeidimas – pažeista vaiko teisė būti apsaugotam nuo smurto – E. atžvilgiu pažeidimą padarė vaiko atstovas pagal įstatymą – tėvas ir ne vaiko atstovas pagal įstatymą – vaiko senelė, o J., T. ir S. atžvilgiu – vaiko atstovas pagal įstatymą – vaiko motina.

23. Išvadoje nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2025 m. rugsėjo 26 d. iki 2025 m. spalio 20 d. Skyriuje gauti 6 ieškovės atstovo, atsakovo atstovės pranešimai (skundai) dėl vaikų S. Ž., T. Ž., J. Ž., E. Ž., B. Ž. teisių pažeidimo. 2025 m. rugsėjo 26 d., 2025 m. rugsėjo 28 d., 2025 m. spalio 20 d. Skyriuje gautas ieškovės atstovo pranešimas (skundas) bei papildoma informacija prie skundo (duomenys neskelbtini) dėl vaikų tėvo vykdomos tėvo valdžios įgyvendinimo pažeidžiant geriausius vaikų interesus ir motinos teises. Skyriuje 2025 m. spalio 13 d., 2025 m. spalio 14 d., 2025 m. spalio 15 d. gauti atsakovo atstovės pranešimai (skundai) (duomenys neskelbtini) apie ieškovės vartotą fizinį bei psichologinį smurtą vaikų S., J., T., atsakovo bei vaikų senelių (tėvo tėvų) atžvilgiu.

24. Skyriaus specialistai 2025 m. lapkričio 12 d. atliko S. Ž., J. Ž., T. Ž., E. Ž., B. Ž. situacijos vertinimą(-us), nustatė būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį bei vaiko teisių pažeidimus:

24.1. S. Ž. nustatė vaiko teisių pažeidimą – pažeista vaiko teisė bendrauti su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų. Tėvai neužtikrina vaiko teisės nuoseklaus, nuolatinio bendravimo su motina. Vaikas išreiškia nenorą bendrauti su motina, tačiau vaiko tėvai tarpusavyje nebendradarbiauja, nesikooperuoja, pasitelkia trečiuosius asmenis, vienas apie kitą atsiliepia neigiamai, neieško kompromisinių sprendimų, siekiant užtikrinti vaiko emocinį saugumą bendravime. Pažeidimą padarė abu vaiko atstovai pagal įstatymą (duomenys neskelbtini);

24.2. J. Ž. – pažeista vaiko teisė bendrauti su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų. Tėvai neužtikrina vaiko teisės nuoseklaus, nuolatinio bendravimo su motina. Vaikas išreiškia nenorą bendrauti su motina. Pažeista vaiko teisė būti apsaugotam nuo smurto. Vaikas išsako, kad motina anksčiau prieš jį smurtavo, anksčiau niekam to nesakė. Pažeidimą padarė vaiko motina. Informacija dėl galimą smurto pavartojimą prieš nepilnametę perduota policijai veiksmams pagal kompetenciją (duomenys neskelbtini);

24.3. T. Ž. – pažeista vaiko teisė bendrauti su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų. Tėvai neužtikrina vaiko teisės nuoseklaus, nuolatinio bendravimo su motina. Vaikas išreiškia nenorą bendrauti su motina. Pažeidimą padarė abu vaiko atstovai pagal įstatymą (duomenys neskelbtini);

24.4. E. Ž. – pažeista vaiko teisė bendrauti su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų. Tėvai neužtikrina vaiko teisės nuoseklaus, nuolatinio bendravimo su tėvu. Vaikas išreiškia nenorą bendrauti su tėvu. Pažeidimą padarė abu vaiko atstovai pagal įstatymą (duomenys neskelbtini);

24.5. B. Ž. – pažeista vaiko teisė bendrauti su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų. Tėvai neužtikrina vaiko teisės nuoseklaus, nuolatinio bendravimo su tėvu. Vaikas išreiškia baimę bendrauti su tėvu. Pažeidimą padarė abu vaiko atstovai pagal įstatymą (duomenys neskelbtini).

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su apelianto atskirojo skundo argumentais, kad nei pirmosios instancijos teismas, nei Tarnyba nevertino neigiamo mamos daromo poveikio vaikų elgesiui, bendravimui, raidai. Priešingai, pirmosios instancijos teismas, vertindamas pateiktus šalių įrodymus, konstatavo, jog pateikti duomenys nėra akivaizdžiai patvirtinantys, kad kurios nors iš šalių elgesys keltų grėsmę vaikams, jų negebėjimą rūpintis vaikais. Vertintina, kad pateikta 2025 m. lapkričio 14 d. Tarnybos išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pakankamai išsami, iš jos turinio matyti, kad Tarnyba į šalių pateiktus skundus reagavo, vertino juose nurodomas aplinkybes ir nustatė pažeidimus, kuriuos padarė abu vaiko atstovai pagal įstatymą. Be to, iš ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateiktos 2025 m. gruodžio 18 d. Vaiko teisių apsaugos kontrolierės išvados matyti, kad nuspręsta įvertinant poreikį į pagalbos teikimą įtraukti vaikų senelius, padedančius prižiūrėti sūnui vaikus. Taigi buvo įvertinta ne tik ieškovės daromas poveikis vaikų elgesiui, bendravimui, raidai, bet ir paties atsakovo veiksmai savo vaikų atžvilgiu. Dėl aptartų aplinkybių tuo aspektu apelianto argumentai atmetami kaip iš esmės nepagrįsti.

26. Apelianto argumentai, kad neva pirmosios instancijos teismas nevertino jo pateiktų įrodymų, atmestini kaip nepagrįsti.

27. Priešingai, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančius įrodymus, reikšmingus klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėti, ir nustatė, jog duomenų, kad nepilnamečių vaikų E. Ž. ir B. Ž. gyvenamojoje vietoje pas ieškovę jiems būtų nesaugu ar kad ieškovės gyvenimo būdas keltų grėsmę esminiams vaiko interesams, nenustatyta, atsakovas, siekdamas pagrįsti savo prašymą, tokių duomenų taip pat nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos galima suprasti, kad šalių tarpusavio santykiai itin konfliktiški, į juos neišvengiamai yra įtraukiami ir nepilnamečiai vaikai. Tačiau duomenų apie realią grėsmę nepilnamečių vaikų saugumui ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurios pateisintų atsakovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę šioje proceso stadijoje, nenustatyta. Akcentuotina, jog teismas, spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčo iš esmės neišsprendžia. Klausimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bus išspręstas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Tai yra, kai bus išsiaiškintos ir ištirtos visos teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, išklausytos šalys, bus gautos ir įvertintos specialistų išvados ir kiti įrodymai.

28. Be to, Tarnyba pateiktoje 2025 m. lapkričio 14 d. išvadoje taip pat nurodė, kad vaikai E. Ž. ir B. Ž. faktiškai gyvena su ieškove, vaikams ieškovės namuose sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos, ieškovė tinkamai atliepia vaikų poreikius, ugdymą, laisvalaikį, taip pat, atsižvelgiant į vaikų išsakytą nuomonę, Skyriaus vertinimu, E. Ž. ir B. Ž. nusistovėjusios ir įprastos gyvenamosios vietos pakeitimas ir laikinas gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu neatitinka nepilnamečių vaikų E. Ž. ir B. Ž. geriausių interesų. Aptartų aplinkybių pagrindu, nenustačius objektyvios realios grėsmės vaikų saugumui, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nustatyti visų penkių nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu – netenkino.

29. Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

30. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį remiantis atskirojo skundo argumentais nėra, todėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Kadangi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nagrinės pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčą iš esmės, apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priimant šį procesinį sprendimą, nesprendžia (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.