Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjui advokatui Rimantui Bučmai,

žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo VŠĮ (duomenys neskelbtini)s teikimą dėl R. S. taikyto priverstinio ambulatorinio gydymo ir stebėjimo pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2024 m. sausio 30 d. Kauno apylinkės teisme gautas VŠĮ (duomenys neskelbtini)teikimas, kuriuo prašoma pratęsti priverstinį ambulatorinį gydymą bei stebėjimą R. S.. Teikimas grindžiamas tuo, kad pacientui diagnozuota paranoidinė šizofrenija, skirtas gydymas vaistais. Pacientas bendrauja formaliai, į užduodamus klausimus atsako, bet pats nelinkęs palaikyti pokalbio, pacientui nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, į konsultacijas atvyksta palydimas tėvų, gyvena kartu su tėvais, nedirba. Lankė programavimo kursus. Dabar ieško darbo. Taip pat lanko priklausomybių asmens savitarpio pagalbos grupę. Tėvai pasiūlė savanoriauti, pacientui tokia idėja priimtina, kol nedirba. Mama pastebi, kad pajutęs daugiau laisvės į namus pradeda vestis neaiškius draugus. Nerimauja, kad netinkama kompanija gali paskatinti grįžti prie žalingų įpročių. Mama šiuo metu nedirba, kad galėtų rūpintis sūnumi. Psichologinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog kontaktas pakankamas, tačiau tyrimo metu labai įtemptas, nerimastingas. Rimtesnių nusiskundimų psichikos sveikata pats šiuo metu neišsako, kartais girdi mažos mergaitės balsą, kuris komentuoja tai, ką pacientas daro. Pasakoja, jog mokėsi programavimo, lanko Biblijos studijas, turi įvairių planų ateičiai. Mąstymui būdingi apibendrinimo lygio netolygumai, pasitaiko keistesne, neįprastesne logika paremtų paaiškinimų. Emocijos monotoniškos. Savo ligai kritika ribota. Stebimi patologiniai mąstymo pakitimai, išlieka suvokimo sutrikimai, sunkumai testuojant realybę, pacientas nevisiškai pilnai adekvačiai vertina save ir aplinką, stokoja kritikos savo susirgimo atžvilgiu.

2. VŠĮ (duomenys neskelbtini) atstovė – gydytoja psichiatrė teismo posėdžio metu prašė nenutraukti priverstinio ambulatorinio gydymo bei stebėjimo, jį pratęsti. Papildomai nurodė, kad R. S. pastoviai, kas mėnesį, lankosi poliklinikoje, kažkas iš artimųjų jį atlydi. Asmuo pastoviai vartoja vaistus, tačiau jie turi šalutinį poveikį. Buvo sumažinta vaistų dozė, bet to pasekoje jo būklė pradėjo blogėti, jis darosi neadekvatus, impulsų kontrolė blogėja, atsiranda haliucinacijos. Šiuo metu jis gydomas dienos stacionare dėl pablogėjusios būklės. Jis nekritiškas savo elgesiui, vaistus vartoja, nes tai paskirta teismo. Jis sakė, kad kai baigsis procesai, bus pasveikęs ir galės nebevartoti vaistų, jis nekritiškas savo būklei.

3. Teismo posėdžio metu asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjas advokatas teikimą palaikė, prašė tenkinti, kadangi gydytojai kompetentingi spręsti dėl gydymo reikalingumo.

4. Prokuroras prašė teikimą tenkinti, kadangi žmogus serga, nėra abejonių dėl gydymo reikmės, jis nekritiškas savo ligos atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas tenkintinas.

5. Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 1 dalis). Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo (BPK 405 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis, BK 98 straipsnio 6 dalis).

6. Priverčiamųjų medicinos priemonių tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. Pastebėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones bei parinkti tokių priemonių rūšį. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 2 ir 3 dalys). BK 98 straipsnio 3 dalyje įstatymų leidėjas tiesiogiai neįtvirtino reikalavimo atsižvelgti į padarytos veikos pavojingumą. Pagrindinis kriterijus parenkant minėtą medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų psichiatrų išvados ir rekomendacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-788/2020).

7. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartimi R. S., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. vasario 7 d. nutartimi R. S. nutarta priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis, pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

8. Teisme gauta VŠĮ (duomenys neskelbtini) pateikta asmens, teismo nukreipto priverstinai gydyti, būklės įvertinimo išvada, kurią palaikė gydytoja psichiatrė ir teismo posėdžio metu, ir kuria prašoma pratęsti priverstinį ambulatorinį gydymą bei stebėjimą R. S., nes jis serga paranoidine šizofrenija, stebėjimas būtinas, nes asmens kritika ribota, pacientas nevisiškai adekvačiai vertina save ir aplinką, jam kyla sunkumų testuojat realybę, šiuo metu jo būklė yra pablogėjusi (b. l. 3–4). Minėta išvada patvirtina, kad R. S. pas gydytoją psichiatrą lankosi reguliariai, tačiau nusiskundimų psichikos sveikata neišsako. Psichologinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog kontaktas pakankamas, tačiau tyrimo metu labai įtemptas, nerimastingas, pasakoja, jog kartais girdi mažos mergaitės balsą, kuris komentuoja tai, ką pacientas daro. Savo ligai kritika ribota. Stebimi patologiniai mąstymo pakitimai, išlieka suvokimo sutrikimai, sunkumai testuojant realybę, pacientas nevisiškai pilnai adekvačiai vertina save ir aplinką, stokoja kritikos savo susirgimo atžvilgiu.

9. Išnagrinėjus baudžiamosios bylos duomenis, gautą asmens, teismo nukreipto priverstinai gydyti, būklės įvertinimo išvadą, išklausius specialistės – gydytojos psichiatrės paaiškinimus teismo posėdyje, kitų proceso dalyvių pasisakymus teismo posėdyje matyti, kad R. S. vartoja jam paskirtus vaistus, gydymo įstaigoje lankosi reguliariai, tačiau sumažinus vaistų dozę, šiuo metu stebimas jo psichinės būklės pablogėjimas, asmuo nekritiškas savo būklės atžvilgiu, vartoja vaistus tik todėl, kad jie paskirti teismo, nurodo, kad pasibaigus teismo procesui, vaistų nebevartos. Tai rodo, jog pacientas neįvertina jam diagnozuotos ligos pobūdžio ir jam specialistų – gydytojų rekomenduojamo gydymo taikymo būtinybės, paties R. S. kritika ligos atžvilgiu nepakankama, asmuo gali vengti gydymo, kuris, specialistų nuomone, yra būtinas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, komisijos išvadoje nurodytas aplinkybes, specialistės - gydytojos psichiatrės išvadą teismo posėdžio metu, konstatuotina, kad R. S. psichinė sveikatos būklė nepagerėjo, priešingai – yra pablogėjusi, todėl tikslinga pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą.

10. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja psichikos būklė bei išnyksta pavojingumas, todėl sveikatos priežiūros įstaiga įpareigotina pateikti teismui išvadą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos dėl tolimesnio minėtos priemonės taikymo reikalingumo R. S. (BPK 405 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalimi, 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pratęsti R. S. taikytas priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis VŠĮ (duomenys neskelbtini) centro padalinio Psichikos sveikatos centre.

Nutarties vykdymą dėl R. S. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – pavesti VŠĮ (duomenys neskelbtini) centro padalinio Psichikos sveikatos centrui, įpareigojant laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų, pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams išvadą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.