Kauno apylinkės teismo nutartis

asmens, kurio atžvilgiu prašoma spręsti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą, gynėjui advokatui J. L.,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo VšĮ (duomenys neskelbtini) teikimą dėl priverčiamųjų medicininių priemonių pratęsimo R. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 28 d., 2024 m. vasario 19 d., 2024 m. spalio 11 d. nutartimis pratęsta R. S. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini).

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2025 m. balandžio 24 d. gautas VšĮ (duomenys neskelbtini) teikimas dėl priverčiamųjų medicininių priemonių pratęsimo R. S.. Teikime nurodyta, kad pacientui nustatyta F20.0 (paranoidinė šizofrenija), jam taikoma priverstinė medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas ir gydymas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis. R. S. pas gydytoją psichiatrą lankosi reguliariai, gydytojui psichiatrui nusiskundimų psichikos sveikata neišsako, vaistus vartoja pagal paskyrimą. Mąstymas pagal turinį nenuoseklus, išsako daug poveikio kliedėjimo idėjų, klausos haliucinacijų, emocijos monotoniškos, blankios, bendrauja pasyviai, mandagiai. Orientacija vietoje, laike ir savyje nesutrikusi, interesai susiaurėję, kritika formali. Stebimi patologiniai mąstymo pakitimai, išlieka suvokimo sutrikimai, sunkumai testuojant realybę, pacientas nevisiškai pilnai adekvačiai vertina save ir aplinką, stokoja kritikos savo susirgimo atžvilgiu. Socialinio darbuotojo pastebėjimu, R. S. nelinkęs palaikyti pokalbio, tačiau į užduodamus klausimus atsako, į konsultacijas atvyksta reguliariai, taip pat lanko priklausomybių asmens savitarpio pagalbos grupę. Tėvai išreiškia nerimą, kad netinkama kompanija gali paskatinti grįžti prie žalingų įpročių. Psichologinio ištyrimo išvadoje nurodyta, kad pacientas bendrauja daug ir noriai, tačiau mintis dėsto nenuosekliai, mąstymas išlieka labai rezonieriškas, būdingi apibendrinimo lygio netolygumai, išsako keistesne, neįprastesne logika paremtų samprotavimų.

Teismo posėdžio metu VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovė psichiatrė R. J. paaiškino, kad rekomenduoja pratęsti ambulatorinį gydymą. R. S. būklė šiuo metu yra bloga. Jis ilgą laiką gyveno su tėvais, šiuo metu gyvena su drauge. Galimai tai įtakojo jo būklės pablogėjimą, nes nebuvo jokios kontrolės. R. S. vėl grįš gyventi su tėvais. Buvo paskirtas ambulatorinis gydymas, tačiau būklei pablogėjus, jis nukreiptas į stacionarą. Aktyvėja psichopatologija, daugėja kliedesių, haliucinacijų, R. S. įžvelgia daug pavojų kituose asmenyse, jaučiasi, kad yra sekamas, jam reikia gintis su peiliais, ginklais. Todėl nusprendė, kad jam saugiau bus ligoninėje. Priverstinis gydymas yra reikalingas, nes R. S. šiuo metu nėra kritiškas savo būklės atžvilgiu. R. S. visada bando mažinti vartojamus vaistus, jų nevartoti, todėl gydymą reikėtų pratęsti. Su R. S. bendrauja, agresyvumo kitų žmonių atžvilgiu nėra buvę. Šiuo metu R. S. gydomas stacionariai, bet tikisi, kad su gydytojų priežiūra vaistai bus vartojami reguliariai, nuosekliai ir būklė pagerės. Kelių savaičių ar mėnesio stacionaraus gydymo jam pakaks. R. S. šiuo metu beveik savo noru stacionariai gydosi, vaistai padeda jam suvaldyti situaciją. Mano, kad nereikia stacionaraus gydymo, ligoninėje R. S. bus duodami vaistai ir jo savijauta pagerės. Ambulatorinės priežiūros metu asmenys kiekvieną mėnesį ateina konsultacijai, du kartus per mėnesį apsilanko pas socialinę darbuotoją, lankosi pas psichologę. R. S. tėvai dalyvauja visoje jo priežiūroje, ateina konsultuotis dėl jo savijautos. Mato, kokie išrašyti vaistai yra nupirkti, tėvai stebi, kiek vaistų yra išgeriama. R. S. paskirtas prailginto veikimo leidžiamas vaistas, todėl šio vaisto pas jį visada yra.

R. S. gynėjas advokatas teikimą palaikė, nurodė, kad reikia pratęsti priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymo terminą, nes vartojant vaistus, jo būklė gerėja.

Prokurorė teismo posėdžio metu teikimą palaikė ir, atsižvelgiant į gydytojų rekomendacijas, prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 405 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, o jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta pavojingumas. Teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. S. nustatyta diagnozė – paranoidinė šizofrenija (F20.0). VšĮ (duomenys neskelbtini) gydytojų konsultacinės komisijos 2025 m. balandžio 23 d. išvadoje nurodyta, kad tikslinga R. S. pratęsti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) gydytojų konsultacinės komisijos teikimo matyti, kad R. S. reguliariai lankėsi pas gydytoją psichiatrą ir socialinę darbuotoją, su jais nevengia kalbėti. Psichologinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad kontaktas pakankamas, R. S. bendrauja noriai, problemų psichikos sveikata neišsako, vis tik stebimi patologiniai mąstymo pakitimai, suvokimo sutrikimai, sunkumai testuojant realybę. Taip pat pažymėta, kad pacientas nevisiškai pilnai adekvačiai vertina save ir aplinką, stokoja kritikos savo susirgimo atžvilgiu. Teismo posėdžio metu VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovė R. J. taip pat rekomendavo pratęsti priverstinės medicinos priemonės taikymą. Psichiatrė paaiškino, kad R. S. būklė šiuo metu yra bloga, aktyvėja psichopatologija, daugėja kliedesių, haliucinacijų. Pacientas įžvelgia daug pavojų kituose asmenyse, jis šiuo metu nėra kritiškas savo būklės atžvilgiu, o šią situaciją padeda suvaldyti skiriami vaistai. Atstovė nurodė, kad nerekomenduoja stacionaraus gydymo, kadangi ligoninėje pacientui bus duodami vaistai ir R. S. savijauta pagerės. Priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – pratęsimui neprieštaravo, sutiko ir R. S. gynėjas advokatas J. L. bei prokurorė.

Įvertinus visas šias aplinkybes, psichiatrės paaiškinimus, iš kurių matyti, kad R. S. būklė pablogėjo dėl galimai nepakankamos kontrolės, jis gyvendamas su drauge, vengia vartoti vaistus, tačiau grįžus gyventi su tėvais, jie pasirūpins R. S. vaistų vartojimu, spręstina, kad pateikti duomenys, t. y. R. S. agresyvumo nebuvimas, įprastai reguliarus vaistų vartojimas, patvirtina, kad jo socialinis pavojingumas nėra pakitęs (nepadidėjęs ir nesumažėjęs). Vis tik spręsti, jog priverčiamosios medicinos priemonės taikymas šiuo metu jau nebereikalingas, dar nėra pakankamai pagrindo. Psichiatrė pažymėjo, kad nors R. S. šiuo metu yra gydomas ligoninėje, tačiau gydymas yra laikinas, o vėliau yra galimybė gydymą ir priežiūrą užtikrinti ambulatoriškai.

Dėl šių aplinkybių priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pratęstina (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Atkreiptinas dėmesys, jog nustačius, kad R. S. būklė priverstinio ambulatorinio stebėjimo taikymo metu pagerėjo ar ambulatorinio priverstinio gydymo taikymas yra nepakankamas, įstatymas įpareigoja (BPK 405 straipsnio 2 dalis) gydymo įstaigą teikti teismui išvadas dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo ar panaikinimo.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 440 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

VšĮ (duomenys neskelbtini) teikimą tenkinti.

Pratęsti R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymą pagal gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)).

Įpareigoti VšĮ (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip kartą per 6 (šešis) mėnesius pateikti teismui išvadą dėl R. S. sveikatos būklės ir tolimesnio priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

Nutartį per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, gali apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.