Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. S. (N. S.), nukentėjusiai L. Ž., vertėjai B. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto N. S., gimusio (duomenys neskelbtini)., gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-2057-2023.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausioji patrulė Gintarė Dovidaitė 2023 m. sausio 26 d. surašė N. S. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis 2023 m. sausio 26 d. 16.05 val. ties adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi Q5“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino, eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Taip N. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 222 punktą. Patrulė 2023 m. sausio 26 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 31-ANR_P-2423-2023 (ROIK:23195945383) su administraciniu nurodymu iki 2023 m. vasario 10 d. sumokėti 300 Eur baudą. Administracinis nurodymas iki nurodyto termino įvykdytas nebuvo.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Petro Mačiulio 2023 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-2057-2023, pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, paskirta 600 eurų bauda.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas

Pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET reikalavimus, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur).

KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai ar tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 222 punkte nustatyta, kad, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlė), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (apygardos teismų nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-333-426/2018, AN2-157-316/2021). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, Nr. 2AT-54-2014, Nr. 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusioms transporto priemonėms ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, Nr. 2AT-3-2014, Nr. 2AT-41-2014, Nr.2AT-54-2014). Taigi, sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį turi būti nustatyta, kad asmuo suvokė ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalino.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad N. S. 2023 m. sausio 26 d. 13 val. 25 min. vairuodamas automobilį „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie įvykusį eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nustatyta, kad jis po susidūrimo su nukentėjusiosios automobiliu, išlipo iš automobilio, surinko šukes bei jas išmetė, t. y. juto bei matė, kad susidūrė su automobiliu bei padarė žalos. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. N. S. skundžiamu nutarimu nubaustas dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto teisingai kvalifikuoto nusižengimo, nes akivaizdžiai tyčia pasišalino iš eismo įvykio, pažeisdamas KET reikalavimus, kai dėl eismo įvykio padaryta žala neviršijo penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas N. S. neneigia savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo. Nurodo, kad iš įvykio vietos pasišalino, nes turėjo pasiimti dukras iš mokyklos. Prašo tik sušvelninti jo administracinę atsakomybę, t. y. sumažinti paskirtą baudą. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, taip pat neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir konstatuoja, kad N. S. pagrįstai pripažintas kaltu dėl jos padarymo. Tačiau, įvertinęs byloje surinktus duomenis, apibūdinančius padarytą nusižengimą, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, teismas sprendžia, kad N. S. paskirta nuobauda yra per griežta.

ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodoma, kad šio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 Eur iki 1 100 Eur, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 850 Eur iki 2 000 Eur.

ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi Institucija, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies normos taikymas siejamas su aplinkybių visuma, rodančia, kad sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principui. Tai gali būti itin nepalankiai susiklosčiusi situacija, arba konstatavimas, kad paskirta nuobauda ir dėl jos patiriami suvaržymai bus neproporcingi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsnio 2 dalimi, procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba, o pagal to paties straipsnio 3 dalį asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė dalyvauti tardymo ir teisminiuose veiksmuose per vertėją. Įgyvendinant šias nuostatas, įtvirtintas ANK 577 straipsnio 2 dalyje 7 punkto reikalavimas. Tokia teisė įtvirtinta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies e) punkte, kur nurodyta, kad kaltinamam nusikaltimo padarymu asmeniui, kuris nemoka teismo procese vartojamos kalbos, garantuojama teisė nemokamai naudotis vertėjo pagalba apima visus dokumentus ar pasisakymus baudžiamajame procese, kuriuos kaltinamam nusikaltimo padarymu asmeniui būtina suprasti arba perteikti proceso kalba, siekiant pasinaudoti teise į teisingą bylos nagrinėjimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese; administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurios Konvencijos 6 straipsnyje garantuojamos kaltinamajam (nutartys atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-9-2014; 2AT-11-2015).

Institucija, surašydama administracinio nusižengimo protokolą ar vėliau administracinio nusižengimo nutarimą privalo asmeniui pateikti juos jam suprantama kalba (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-557-873/2019).

Vertinant N. S. paskirtos nuobaudos pagrįstumą ir ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad nutarimu N. S. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, baustas pirmą kartą. Be to, byloje nėra duomenų, kad 2023 m. sausio 26 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 31-ANK_P-2423-2023 (ROIK: 23195945383) buvo jam išverstas į jam suprantamą kalbą, todėl N. S. galėjo nesuprasti administracinio nurodymo įvykdymo tvarkos, taip pat nepaneigtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl mokėjimo nesklandumų, kad jis negalėjo įvykdyti administracinio nurodymo laiku, nes bankas nepripažino jo užsienio asmens kodo. N. S. prisipažino padaręs nusižengimą, galėjosi dėl padaryto administracinio nusižengimo. Ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 straipsnis).

Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pažeidėjui skirti mažesnę nuobaudą, nei ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda. Teismo nuomone, tuo bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, įgyvendinta jos paskirtis. Teismas atsižvelgia į tai, kad, nors N. S. padarė vieną iš šiurkščiausių KET pažeidimų – sukėlė eismo įvykį, ir iš jo vietos pasišalino, pažeisdamas KET, – tačiau šiuo atveju jis neapsunkino bylos tyrimo, paaiškino įvykio aplinkybes, savo kaltės neneigė, ją pripažino tiek teikdamas paaiškinimus policijai, teik teisme, dėl savo poelgio gailėjosi, nors ir pavėluotai, bet sumokėjo administracinio nusižengimo protokolu paskirtą 300 Eur baudą, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkiančių aplinkybių nenustatyta. Visos šios aplinkybės rodo, kad jo padarytas nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio, o ne ankstesnio jo elgesio, gyvenimo būdo pasekmė.

Visuma šių aplinkybių šiuo konkrečiu atveju vertinamos pažeidėjo naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau visa apimtimi neeliminuojančios jo atsakomybės už šį pažeidimą.

Taigi, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, N. S. asmenybę, teismas daro išvadą, kad, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, nuobaudos tikslai, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, bus pasiekti N. S. paskirtą administracinę nuobaudą mažinant iki 300 eurų. Teismo nuomone, tokia nuobauda yra adekvati administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytam nusižengimui ir bus pakankama, kad ateityje N. S. nedarytų naujų nusižengimų, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.

Esant nustatytoms aplinkybėms, keistinas skundžiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 24 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2057-2023 ir N. S., pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 600 eurų bauda mažintina iki 300 eurų ir laikyti, kad jis tą baudą yra sumokėjęs.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

N. S. skundą tenkinti.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2057-2023 ir N. S., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirtą 600 (šešių šimtų) eurų baudą sumažinti iki 300 (trijų šimtų) eurų ir laikyti, kad jis tą baudą yra sumokėjęs.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.