Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-06-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-196-557/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-14
Bylos Nr.
1A-196-557/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Pauliukėnas, Dalia Kursevičienė, Remigijus Preikšaitis
Nuteistasis
S. L.

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-196-557/2018

Teisėja R. Pauparienė Teisminio proceso 1-01-1-41731-2016-8
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.5;1.1.8.1.1.;2.4.6.1.;2.4.7

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Remigijaus Preikšaičio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. L. ir jo gynėjo P. Remeikos apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo S. L. nuteistas pagal BK 214 str. 1 d., BK 215 str. 1 d., BK 198¹ str. 1 d., BK 182 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams. Taikant BK 64¹ str. bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuteistojo suėmimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. L. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su J. Š., neteisėtai įgijo ir perdavė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, neteisėtai atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudodami svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis bei apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: S. L. ir J. Š., veikdami bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, atlikdami bausmę pataisos namuose (S. L. Pravieniškių pataisos namuose, J. Š. Kybartų pataisos namuose), iš anksto ketindami apgaule įgyti svetimą turtą, tuo tikslu bendrininkams atliekant atskirus sutartus veiksmus, 2016 metų rugpjūčio mėnesį, tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, S. L. apgaulės būdu gavus iš P. M. AB „SEB bankas“ esantį jo sąskaitos numerį ir jį perdavus J. Š., J. Š. 2016 m. rugsėjo 2 dieną, 9.54 val. naudodamasis mobiliojo ryšio išankstinio apmokėjimo abonento Nr. (duomenis neskelbtini), paskambino į A. S. priklausantį mobiliojo ryšio išankstinio apmokėjimo abonento Nr. (duomenis neskelbtini) ir melagingai prisistatė SEB banko atstovu, nurodė melagingą informaciją apie tariamai vykdomas bankines operacijas iš jos sąskaitos, nurodė, kad reikalingi visi prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenys, o A. S. patikėjus nurodyta melaginga informacija ir pokalbio telefonu metu padiktavus jai priklausančios AB „SEB“ banko sąskaitų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis (PIN kodus, identifikavimo kodus, slaptažodžius), taip neteisėtai įgijus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, J. Š. tuoj po to minėtus duomenis neteisėtai perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, esančiam Marijampolės pataisos namuose, o pastarajam panaudojant mobiliojo ryšio telefoną, kurio sistemos IP adresas 83.189.224.149, išankstinio apmokėjimo abonento Nr. (duomenis neskelbtini), neteisėtai panaudojant minėtus duomenis, identifikuojant save kaip teisėtą banko sąskaitos savininkę A. S. bei pažeidžiant informacines sistemos apsaugos duomenis, 2016 m. rugsėjo 2 d. 10:41:36 neteisėtai prisijungiant prie A. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai pervedant 1000 eurų į P. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2016-09-02 10:45:07 neteisėtai prisijungiant prie A. S. sąskaitos Nr. (duomenis neskelbtini) ir neteisėtai pervedant 2000 eurų į P. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip atliekant finansines operacijas, bei P. M. vykdant telefonu duodamus J. Š. nurodymus, ir Tauragės mieste 2016-09-02 laikotarpyje nuo 11:26:16 iki 11:36:01 per keturis kartus išgryninus 2988 eurus bei iš jų 2500 eurų 2016-09-02 12:07:56 pinigų perlaida Nr. PP774018 perdavus E. V., 400 eurų 2016-09-02 12:11:18 pinigų perlaida Nr. PP774030 perdavus D. I., apgaulės būdu padarė nukentėjusiajai A. S. 3000 eurų turtinę žalą

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. L. ir jo gynėjas P. Remeika prašo nuosprendį pakeisti ir paskirti nuteistajam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, kad nesutinka su jam paskirta bausme, nes ji per griežta. Pažymi, jog jis savo kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų pilnai pripažino. Teigia, jog S. L. kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų pasireiškė tik tuo, kad jis gavo iš P. M. jo sąskaitos banke numerį ir jį perdavė J. Š.. Tai padarė patikėdamas J. Š. aiškinimu, kad jam sąskaita yra reikalinga tam, kad jo draugas iš Švedijos galėtų pervesti pinigus. Jokios asmeninės naudos iš šių nusikaltimų padarymo jis neturėjo. Tai teisme patvirtino ir nuteistasis J. Š.. Teigia, jog skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė tik į nuoširdų prisipažinimą bei gailestį. Supranta, kad teismas S. L. skyrė neilgą laisvės atėmimo bausmę, tačiau mano, jog šiuo atveju ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant į jo veiksmus šioje byloje, yra aiškiai per griežta. Nurodo, jog atlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis įsidarbino ir šiuo metu dirba. Visuomenėje elgiasi tvarkingai, nėra baustas administracine tvarka, padeda sergančiai mamai. Turi gyvenimo draugę, su kuria žada kurti šeimą. Jis visiškai atsisakė savo nusikalstamos praeities, yra jauno amžiaus ir gali būti naudingas visuomenei. Mano, kad už tokius veiksmus, kuriuos jis atliko ir už kuriuos buvo nuteistas, nebuvo įstatyme numatyto pagrindo skirti laisvės atėmimo bausmę. Nors teismui buvo pateikti jį charakterizuojantys duomenys, teismas jų neanalizavo ir į juos neatsižvelgė, todėl teigia, jog teismas priėmė aiškiai neteisėtą savo griežtumu nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo matyti, jog juo neginčijamas S. L. nusikalstamų veikų padarymas, nuteistojo kaltė ir veikų kvalifikacija, tačiau nesutinkama su nuteistajam S. L. paskirta bausme, nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę, nors nebuvo įstatyme numatyto pagrindo skirti laisvės atėmimo bausmę.

BK 54 str. 1 d. nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 str. 2 d. teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

BK 214 str. 1 d. inter alia numato, jog tas, kas neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų. BK 215 str. 1 d. inter alia numato, jog tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų. BK 198¹ str. 1 d. numato, kad tas, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. BK 182 str. 1 d. numato, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų. Apylinkės teismas už šių nusikaltimų padarymą S. L. skyrė griežčiausias savo rūšimi, tačiau gerokai mažesnes už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmes – pagal BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimą 1 metams, pagal BK 215 str. 1 d. laisvės atėmimą 1 metams, pagal BK 198¹ str. 1 d. laisvės atėmimą 9 mėnesiams, pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimą 9 mėnesiams. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 str., atsižvelgė į tai, kad S. L. padarė du nesunkius ir du apysunkius tyčinius nusikaltimus, anksčiau teistas, nusikalstamas veikas padarė neatlikęs ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės, būdamas baustas administracine tvarka. Teismas nustatė, jog nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad S. L. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikaltimą jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1d. 1p.). Įvertinęs šias aplinkybes, atsižvelgęs į tai, jog naujas nusikalstamas veikas nuteistasis padarė atlikinėdamas bausmę už ankstesnius teistumus, teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus geriausiai pasiekti S. L. paskyrus laisvės atėmimo bausmes,

Nuteistojo S. L. padarytos veikos (du nesunkūs ir du apysunkiai nusikaltimai) yra tyčinės ir savanaudiškos. Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie S. L. nusikalstamas veikas (t. 2, b. l. 134–141) matyti, jog jis praeityje yra daug kartų teistas, tame tarpe ir už nusikalstamas veikas, nukreiptas į vieną labiausiai saugomų teisinių gėrių – privačią nuosavybę, t. y. vagystes, plėšimus, turto sunaikinimą ar sugadinimą, pasikėsinimą padaryti plėšimą. Be to, iš išrašo iš Administracinių teisės pažeidimų registro matyti, kad jis praeityje taip pat ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už įvairius pažeidimus, tarp jų ir už smulkų svetimo turto pagrobimą, tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą (t. 2, b. l. 156-172). Iš bylos duomenų matyti, jog iki laisvės atėmimo bausmės ir ją atlikęs (iš Pravieniškių pataisos namų nuteistasis paleistas 2017-06-06) S. L. niekur nedirbo, ir tik prasidėjus teismo procesui, t. y. praėjus daugiau nei pusei metų nuo jo išėjimo į laisvę, jis 2018-01-18 įsidarbino (t. 3, b. l. 101-102). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis S. L., ilgus laikotarpius nedirbdamas, pragyvenimui lėšų gaudavo nusikalstamu būdu – vogdamas ir sukčiaudamas. Tai, jog būdamas pataisos namuose sukčiavo, jog prasimanytų papildomų lėšų, nurodė ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (t. 3, b. l. 109-110). S. L. tyčinius nusikaltimus padarė, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietoje. BK 54 str. 2 d. 5 p. numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, o būtent į praeityje įvykdytas nusikalstamas veikas ir asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką, todėl apylinkės teismas, skirtingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad S. L. tyčinius nusikaltimus daro sistemingai ir nusikalto, neatlikdamas bausmę už ankstesnį nusikaltimą. Nuteistojo S. L. nusikalstamas elgesys rodo jo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimą būdą, stoti į doros kelią, pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu. Jo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, nes jis daug kartų buvo teistas taip pat už turtinio pobūdžio nusikaltimus (vagystes, plėšimus, turto sunaikinimą ar sugadinimą), šie nusikaltimai buvo jo pasirinkto gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė, tokio pobūdžio nusikalstamas veikas jis daro ir toliau. Anksčiau nuteistajam S. L. skirtos bausmės, net ir pačios griežčiausios, jo nepataisė, praeityje jam buvo atidėtas bausmės vykdymas, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau S. L. jam parodyto pasitikėjimo nevertino ir toliau elgėsi nusikalstamai, tai rodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios ir švelnesnių bausmių skyrimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad nuteistasis savo kaltę pripažino visiškai ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri turėtų lemti švelnesnės bausmės skyrimą, tačiau į šią aplinkybę apylinkės teismas jau atsižvelgė, ji sąlygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą ir už įstatyme įtvirtintų nusikalstamų veikų sankcijų vidurkį gerokai mažesnių laisvės atėmimo bausmių skyrimą. Deklaratyvūs apeliacinio skundo teiginiai, jog šiuo metu S. L. jau suprato savo klaidas, visiškai atsisakė savo nusikalstamos praeities, yra jauno amžiaus ir gali būti naudingas visuomenei, nėra pakankami konstatuoti, jog bausmės tikslai šiam ne kartą teistam asmeniui, gali būti pasiekti skiriant švelnesnes, su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Pastebėtina, jog ir anksčiau nuteistasis buvo jaunas, darbingo amžiaus, ir galėjo drausmingai atlikęs bausmę stoti į doros kelią, kurti šeimą, pradėti dirbti, tačiau to nepadarė, ir dar atlikdamas bausmę už ankstesnį nusikaltimą, elgėsi nusikalstamai, ir padarė net 4 nusikalstamas veikas.

Pažymėtina, jog nors S. L. prisipažįsta veikęs bendrininkų grupe ir prisidėjęs prie nusikalstamos veikos darymo, tačiau tokį savo elgesį bando racionalizuoti neva nepavojingais savo paties atliktais veiksmais – banko sąskaitos suradimu ir jos perdavimu kitam bendrininkui, o tai rodo nekritišką nuteistojo požiūrį į padarytą nusikaltimą ir abejingumą savo neteisėtos veikos padariniams. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu S. L. nurodė, jog jis žinojo, kad buvo pinigai išviliojami iš žmonių, ir jog tam reikalinga banko sąskaita (t. 3, b. l. 109-110), tačiau apeliaciniame skunde jis jau teigia, jog nusikaltimą padarė patikėdamas J. Š. aiškinimu, kad jam sąskaita yra reikalinga tam, kad jo draugas iš Švedijos galėtų pervesti pinigus. Akivaizdu, jog toks nuteistojo nenuoseklumas rodo, jog jis iki galo nesuvokia savo veiksmų pavojingumo, ir bando sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme veikiant bendrininkų grupe. Nors S. L. visų nusikalstamų veiksmų objektyviai neatliko, tačiau byloje neginčytinai nustatyta, jog jam buvo žinoma, jog jis veikia bendrininkų grupe, jog atliekama nusikalstama veika, ir savo valiniais veiksmais prisidėjo prie nusikalstamos veikos padarymo. Nėra abejonės, jog S. L. nedalyvaujant ir apgaulės būdu iš P. M. negavus AB „SEB bankas“ esančios sąskaitos numerio ir jo neperdavus J. Š., nusikalstama veika negalėjo būti padaryta. Nuteistojo teiginiai, jog jis atliko tik dalį nusikalstamų veiksmų, jog jis neturėjo materialinės naudos iš padaryto nusikaltimo, nesuteikia jokio pagrindo manymui, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos rūšinis pavojingumas buvo mažesnis, atvirkščiai, matyti, jog S. L. tokiu būdu, bandydamas sumenkinti savo veiksmų padarinius ir pateisinti savo padarytas veikas demonstruoja, jog anksčiau paskirtos bausmės jam tinkamo poveikio neturėjo, ir bausmės tikslai be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo nebus pasiekti. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog priimant skundžiamą nuosprendį nebuvo pakankamai atsižvelgta į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, iš esmės visos S. L. ir jo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės teismui buvo žinomos, skundžiamame nuosprendyje aptartos, ir nustačius po vieną atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybę, skiriant mažesnę už sankcijos vidurkį bausmę neabejotinai įvertintos.

Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam S. L. bausmės rūšis ir jų dydžius už nusikaltimų, numatytų BK 214 str. 1 d., BK 215 str. 1 d., BK 198¹ str. 1 d., BK 182 str. 1 d. padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, ji atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. Pažymėtina ir tai, jog už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės buvo bendrinamos nuteistajam palankiausiais dalinio bausmių sudėjimo ir apėmimo būdais. Be to, S. L. pripažįstant savo nusikalstamą veiką, teismas, vadovaudamasis BK 64¹ str., skiriamą bausmę dar sumažino vienu trečdaliu, ir tokiu būdu nustatė ir taip pakankamai švelnią galutinę laisvės atėmimo bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje taip pat nenustatytas pagrindas taikyti nuteistajam BK 75 str. ir bausmės vykdymą jam atidėti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, numatydamas galimybę atidėti bausmės vykdymą nuteistajam įtvirtino esminę sąlygą, kurios nesant asmeniui negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, t. y. kai teismas, skirdamas bausmę, nenustato, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybę įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas (nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan., tai suponuoja išvadą, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vadovaujamasi ne tik BK 75 str. nuostatomis, bet ir bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41 str., 54 str.) bei kitomis baudžiamojo įstatymo normomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Nagrinėjamu atveju konstatuojama, jog taikyti S. L. bausmės vykdymo atidėjimą nėra pakankamo pagrindo. Nuteistojo S. L. veikiant bendrininkų grupe padarytos veikos yra tyčinės. Jis praeityje teistas už į analogišką teisinį gėrį (privačią nuosavybę) nukreiptas nusikalstamas veikas – vagystes, plėšimus, turto sugadinimą (t. 2, b. l. 134–141), be to, į privačią nuosavybę jis kėsinosi ir padarydamas administracinius nusižengimus (t. 2, b. l. 156-172). Nuteistojo S. L. teisei priešingas elgesys rodo jo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią, pragyvenimui ar asmeninių poreikių tenkinimui užsidirbti legaliu būdu. S. L. tyčinius nusikaltimus daro nuolat, skundžiamu nuosprendžiu jis teisiamas už nusikalstamą veiką, kurią padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį. Pažymėtina, jog be deklaratyvių nuteistojo teiginių, byloje nėra jokių duomenų, kurie objektyviai rodytų, kad nuteistasis koreguotų savo elgesį, įsilietų į visuomenės gyvenimą ir grįžtų į doros kelią. Tokių duomenų jis nepateikia ir savo apeliaciniame skunde, o tai rodo, kad būdamas laisvėje, net ir susiradęs darbą statybose, jis ir toliau gali bandyti prasimanyti papildomų pinigų vogdamas ar sukčiaudamas, kaip tai padarė būdamas laisvės atėmimo vietoje. Anksčiau nuteistajam S. L. skirtos bausmės, net ir pačios griežčiausios, jo nepataisė, jis ir toliau elgėsi nusikalstamai, tai rodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, ir bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Byloje surinkti duomenys nesuteikia jokio pagrindo manymui, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos rūšinis pavojingumas buvo mažesnis, atvirkščiai, matyti, jog S. L., veikdamas bendrininkų grupe, būdamas izoliuotas nuo visuomenės, naudodamasis mobiliuoju telefonu ir taip pažeisdamas laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles padarė nusikalstamas veikas, kurių metu buvo užvaldyti svetimoje banko sąskaitoje buvę pinigai, o tai atskleidžia, jog anksčiau paskirtos bausmės S. L. tinkamo poveikio neturėjo, ir bausmės tikslai be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo nebus pasiekti.

Remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam S. L. bausmių rūšį ir dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę. Keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo S. L. ir jo gynėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo S. L. ir jo gynėjo Petro Remeikos apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Linas PauliukėnasTeisėjai Dalia KursevičienėRemigijus Preikšaitis