Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-09-23 · Civilinė byla Nr. 2S-573-210/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-23
Bylos Nr.
2S-573-210/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Kursevičius
Pareiškėjas
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Suinteresuotas asmuo
UAB „Dojus agro“, L. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-573-210/2019Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02987-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11.;3.3.2.3.;3.3.2.4.;3.3.2.5.; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-6866-907/2019 pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą dėl antstolio T. U. veiksmų, suinteresuoti asmenys UAB „Dojus agro“, L. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau NMA) kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti 2019 m. balandžio 15 d. patvarkymą Nr. S-19-136-20613 „Dėl skolininko lėšų ir (ar) turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto“ ir su juo susijusį 2019 m. balandžio 23 d. patikslintą patvarkymą Nr. S-19-136-22266 „Dėl skolininko lėšų ir (ar) turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto“. Nurodė, kad 2019 m. balandžio 15 d. patvarkymas prieštarauja Sprendimų vykdymo instrukcijai, patvirtintai Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – SVI), todėl pareiškėja grąžino 2019 m. balandžio 15 d. patvarkymą ir prašė antstolio pateikti tokį patvarkymą, kuriame nurodyta kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidaryta skolininko sąskaita, į kurią NMA turi pervesti skolininkui priklausančias išmokas. Pareiškėjos nuomone, toks patvarkymas prieštarauja SVI 8 punktui, todėl mano, kad toks antstolio nurodymas negali būti laikomas teisėta priemone ginant išieškotojo interesus. 2019 m. balandžio 23 d. antstolis priėmė patikslintą patvarkymą Nr. S-19-136-22266 „Dėl skolininko lėšų ir (ar) turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto“, kuriuo įpareigojo pareiškėją sustabdyti išmokas į skolininkės nurodytą kito asmens sąskaitą, kol skolininkė pareiškėjai pateiks savo vardu atidarytą sąskaitą išmokoms gauti arba areštuotas lėšas pervesti į antstolio T. U. depozitinę banko sąskaitą. Pareiškėja laiko patikslintą patvarkymą ankstesnio patvarkymo kopija, kuriame pateikti nepagrįsti ir neteisėti reikalavimai, teigdama, kad nė vienas teisės aktas pareiškėjai nesuteikia teisės tikrinti pareiškėjų sąskaitų, be to, už informacijos pateikimą yra atsakingas pareiškėjas, teikiantis paraišką. Mano, kad antstolis neturi teisės įpareigoti pareiškėją atlikti atitinkamus veiksmus, nes tokiais veiksmais yra viršijami antstoliams suteikti įgaliojimai.

2. Antstolis T. U. 2019-05-02 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos NMA skundą nurodydamas, kad vykdant išieškojimą vykdomojoje byloje priverstiniai vykdymo veiksmai buvo taikyti skolininkės turtui, tarp jų lėšoms, esančioms skolininkei priklausančiose kredito įstaigų sąskaitose. 2019 m. balandžio 1 d. įsigaliojus SVI 8 punkto pakeitimui ir vadovaujantis aktualia redakcija, antstolis parengė naujus patvarkymus dėl skolininkės lėšų ir (ar) turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto bei perdavė juos turto arešto aktų registrui ir NMA. Skolininkė L. G. pateikė paraišką NMA administruojamai paramai gauti, tačiau skolininkė kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytų sąskaitų neturi. Paraiška NMA administruojamai paramai gauti nurodyta banko sąskaita nepriklauso skolininkei, todėl patvarkyme buvo nurodyta, kad lėšos tenkančios skolininkei, turi būti pervedamos tiesiai į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą, siekiant užtikrinti išieškojimą iš skolininko lėšų ir turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, šiuo atveju NMA, tai neprieštarauja SVI. Vykdant nurodytą vykdomąją bylą buvo nustatyta, jog skolininkė banko sąskaitų neturi, o patikrinus NMA portalą dėl gaunamų išmokų nustatyta, jog išmokas skolininkė gauna į kito asmens sąskaitą, todėl būtent antstolis ir informavo NMA, jog skolininkė neturi asmeninių sąskaitų, ir išmokos atliekamos ne į jos sąskaitą. Antstolis 2019 m. balandžio 23 d. patikslintu patvarkymu Nr. S-19-136-22266, patikslino įpareigojimą, kuriuo įpareigojo NMA sustabdyti išmokas skolininkei iki kol ji nepateiks savo vardu atidarytos banko sąskaitos. Išduotas vykdomasis dokumentas dėl skolos išieškojimo įrodo, kad skolininkė geranoriškai skolos nemokėjo ir nemoka, todėl yra vykdomas priverstinis skolos išieškojimas, kuris gali tapti neįmanomas patenkinus pareiškėjos skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 26 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.

Šalies argumentai

4. Teismas nustatė, kad išieškotojas, pateikdamas 2018 m. sausio 30 d. prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, bei vėliau vykdymo procese nenurodė antstoliui, iš kokio skolininkės turto pirmiausia reikėtų vykdyti išieškojimą, todėl antstolis, vykdydamas išieškojimą, pagrįstai vadovavosi imperatyvia CPK 664 straipsnyje nustatyta išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eile. Kadangi išieškojimas vykdomas ne iš hipotekos ir įkeisto turto, todėl išieškojimas skolininkės atžvilgiu visų pirma vykdytinas iš pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, jei tokio turto turi skolininkė. Nustačius, kad skolininkė gauna pinigines išmokas iš NMA, antstolis pagrįstai nukreipė išieškojimą į skolininkės pinigines lėšas, esančias bankuose ar kitose kredito įstaigose, priimdamas 2019 m. kovo 6 d. patvarkymą Nr. S-18-136-3820 priverstinai nurašyti pinigines lėšas bei priimdamas 2019 m. balandžio 15 d. patvarkymą Nr. S-19-136-20613 bei 2019 m. balandžio 23 d. patikslintą patvarkymą Nr. S-19-136-22266, adresuotus NMA ir skolininkei L. G.. CPK 668 straipsnio 3 dalyje nenustatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininkei priklausančias NMA administruojamas tiesiogines išmokas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismas vertino, kad nei NMA, nei antstolis negali priversti skolininkės savo vardu atidaryti banko sąskaitos, tačiau NMA gali atsisakyti skolininkei pervesti jai skirtas pinigines lėšas į jos nurodytą sąskaitą banke, jeigu minėta sąskaita yra ne skolininkės vardu, taip siekiant užtikrinti teisėtus išieškotojo interesus ir užkirsti kelią skolininkei išvengti skolos mokėjimo bei galimo sukčiavimo atvejų, o tai yra teisėta, to nedraudžia nei SVI, nei CPK nuostatos. Byloje nustatyta, kad NMA raštu atsisakė vykdyti antstolio 2019 m. balandžio 15 d. patvarkymą, vėliau, t. y. 2019 m. balandžio 23 d., patikslintą patvarkymą, juose išdėstytą reikalavimą pervesti antstolio areštuotas L. G. priklausančias išmokėti pagal jos pateiktą paraišką tiesiogines išmokas arba sustabdyti jų išmokėjimą ir apskundė antstolio veiksmus. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2011 išaiškino, jog tokie NMA veiksmai pažeidžia CPK 585 straipsnio 1 dalies, 689 straipsnio 6 dalies reikalavimus, o antstolio veiksmai neprieštarauja nei SVI, nei CPK nuostatoms, todėl yra teisėti ir turi būti vykdomi. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad antstolis, priimdamas skundžiamą 2019 m. balandžio 15 d. patvarkymą, vėliau, t. y. 2019 m. balandžio 23 d., priimdamas patikslintą patvarkymą, nepažeidė vykdymo proceso normų, todėl pareiškėjos NMA skundą atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio 2019 m. balandžio 15 d. patvarkymą ir 2019 m. balandžio 23 d. patikslintą patvarkymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Apeliantės teigimu, teismas aiškino neaktualią teismų praktiką, nepagrįstai pritarė antstolio veiksmams, kurie yra neteisėti teisės aktų kontekste, bei iš esmės neišsprendė ginčo nurodant, kas iš tiesų turi įpareigoti skolininkę atsidaryti atsiskaitomąją banko sąskaitą. Be to, teismas skundžiama nutartimi nagrinėjo aspektą, dėl kurio nėra ginčo, nes apeliantė neginčijo lėšų pervedimo skolininkei, netgi priešingai – išmokas skolininkei sustabdė.

6.2. Patvarkymu antstolis įpareigojo apeliantę lėšas pervesti į antstolio sąskaitą, tai prieštarauja SVĮ 8 punktui, kuriame aiškiai nurodyta, kad antstolio patvarkyme turi būti nurodyta skolininko (bet ne antstolio) sąskaita, į kurią pervedamos lėšos, t. y. nepagrįstai ir neteisėtai įpareigojo NMA elgtis taip, kaip nėra numatyta Sprendimų vykdymo instrukcijose. NMA nėra suteikta teisė nurodyti skolininkei atsidaryti savo vardu sąskaitą, todėl tokia antstolio pozicija, apeliantės teigimu, viršija jo kompetenciją. Šiuo atveju antstolis savo neveikimu, t. y. neanalizuodamas NMA pateiktų argumentų, atmestinai vertindamas susidariusią situaciją, veikia nepagrįstai. NMA gali vykdyti naują patvarkymą, jei jame bus pateikta skolininkės atsiskaitomoji sąskaita.

6.3. Teismas rėmėsi teismų praktika, kuri nėra aktuali ginčui, o bylos situacijos ne tik yra ne tapačios, bet iš esmės skiriasi. Teismas nevertino fakto, kad antstolio patvarkymas ir patikslintas patvarkymas aiškiai prieštarauja SVI. Apeliantės nuomone, teismas net neįsigilino į įpareigojimus, nurodytus patvarkymuose. Patvarkymas aiškiai prieštarauja SVI 8 straipsniui. Skundžiama nutartimi teismas nenagrinėjo, kad NMA ar antstolis įpareigos skolininkę atsidaryti atsiskaitomąją sąskaitą savo vardu. NMA, neturėdama skolininkės sąskaitos, pagal nutartį negalės skolininkei nieko išmokėti, kadangi NMA įpareigojama sulaikyti mokėjimus iki tol, kol skolininkė atsidarys savo banko sąskaitą.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis T. U. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti apeliantės skundžiamą teismo nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Patenkinus apeliantės skundą, o skolininkei neatsidarius savo vardu sąskaitos, vykdymo procesas atsidurtų aklavietėje, kai lėšos yra areštuotos, o jų išmokėti nebūtų galima, t. y. priverstinis vykdymo procesas taptų priklausomas nuo skolininkės valios. Visus procesinius dokumentus (patvarkymai dėl lėšų arešto, skundo nagrinėjimo dokumentai ir kt.) antstolis siuntė skolininkei, bet ji iki šiol savo vardu sąskaitos banke neatsidarė. Antstolio nuomone, apeliantė turėtų vykdyti antstolio patvarkymą ir pervesti areštuotas lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą teisės aktuose nustatytais terminais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų teisėtumo, vykdant priverstinį skolos išieškojimą iš skolininkei priklausančių išmokų mokamų NMA, kai skolininkė šioje įstaigoje neturi sąskaitos savo vardu.

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų, atliekant išskaitas iš skolininko lėšų, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

10. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). CPK 634 str. 2 d. įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016).

11. Byloje nustatyta, kad antstolis T. U. vykdo 2018 m. sausio 25 d. notaro vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. 949/1884 (vykd. b. l. 4–5, 10–11). 2018 m. kovo 6 d. patvarkymu Nr. S-18-136-3820 areštavo visas – 25 084,03 Eur sumą L. G. išmokėtas lėšas (vykd. b. l. 26–27). Šiuo patvarkymu buvo areštuotos ir būsimos išmokėtinos sumos, patvarkymą išsiunčiant Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos bei VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui. NMA atsakė antstoliui, kad šiuo metu skolininkei išmokėtinų piniginių lėšų nėra. Papildomai NMA nurodė, kad vadovaujantis patvarkymu, areštavo galimus mokėjimus skolininkei, iš kurių išieškojimas teisės aktų nustatyta tvarka yra galimas (vykd. b. l. 80). 2018 m. kovo 7 d. antstolis surašė turto arešto aktą Nr. 0136/18/00324, kuriuo areštuotas skolininkei L. G. priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas (vykd. b. l. 69–73). 2018 m. kovo 29 d. turto arešto aktu Nr. 0136/18/00324 areštuoti skolininkei L. G. priklausantys galvijai (vykd. b. l. 89–91). Skolininkė L. G. sąskaitų neturi (vykd. b. l. 95, 96). 2019 m. balandžio 15 d. patvarkymu Nr. S-19-136-20613 „Dėl skolininko lėšų ir (ar) turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto“ antstolis įpareigojo NMA, nustačius, kad skolininkė kredito, mokėjimo ir elektroninio mokėjimo įstaigose sąskaitų neturi, areštuotas lėšas nedelsiant pervesti į antstolio T. U. depozitinę banko sąskaitą (b. l. 19–20).

12. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti teismo sprendimų bei kitų CPK 584 straipsnyje išvardytų vykdytinų dokumentų įvykdymą vykdymo procesą reglamentuojančiomis CPK normomis sukurtas išieškojimo iš skolininko turto mechanizmas, kuriame pagrindinis vaidmuo tenka antstoliui, kaip valstybės įgaliotam asmeniui (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą.

13. Byloje nėra ginčo, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininkei priklausančias NMA administruojamas tiesiogines išmokas. Apeliantė kategoriškai nesutinka su antstolio įpareigojimu NMA lėšas pervesti į antstolio sąskaitą, tai, apeliantės teigimu, aiškiai prieštarauja SVI 8 punktui. Kilus ginčui apeliantė išmokas skolininkei yra sustabdžiusi, tačiau apeliantė įsitikinusi, kad vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, pervesti lėšas gali tik į skolininkės, bet ne į antstolio sąskaitą. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

14. Teismas pažymi, kad nė viena iš šalių neginčija faktinės aplinkybės, jog skolininkė banko sąskaitų neturi. Antstolis patikrinęs NMA portalą dėl gaunamų išmokų, nustatė, jog išmokas skolininkė gauna į kito asmens sąskaitą, todėl būtent antstolis ir informavo apeliantę, jog skolininkė asmeninių sąskaitų neturi, o jai skirtos išmokos atliekamos ne į jos asmeninę sąskaitą.

15. SVI 8 punkte numatyta, kad patvarkyme areštuoti skolininko turtines teises antstolis prievolės skolininkui nurodo kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytą skolininko sąskaitą, į kurią prievolės skolininkas turi pervesti skolininkui priklausančias išmokas ir išieškojimas iš tokių išmokų vykdomas CPK 689 straipsnyje nustatyta tvarka. Antstolis nustatęs, kad skolininkė kredito, mokėjimo ir elektroninio mokėjimo įstaigoje sąskaitų neturi, įpareigojo NMA sustabdyti išmokas į skolininkės nurodytą kito asmens sąskaitą, kol skolininkė NMA pateiks savo vardu atidarytą sąskaitą išmokoms gauti, arba areštuotas lėšas pervesti į antstolio T. U. depozitinę banko sąskaitą. Pažymėtina tai, kad vykdymo procese, nei apeliantė nei antstolis negali įpareigoti skolininkės atsidaryti asmeninę sąskaitą išmokoms iš NMA gauti. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, jog priverstinių vykdymo priemonių esmė yra ta, kad jos gali ir turi būti vykdomos nepriklausomai nuo skolininko valios. Šiuo atveju apeliantė be reikalo suabsoliutino vienintelį susiklosčiusios situacijos sprendimo būdą – skolininkei priklausančios sąskaitos nurodymą. Taigi, laikantis apeliantės pozicijos, vykdymo procesas taptų įmanomas tik skolininkei sutikus atsidaryti sąskaitą banke savo vardu, t. y. vykdymo priemonių taikymas taptų priklausomas nuo pačios skolininkės valios. Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad antstolis, priėmęs skundžiamus patvarkymus, viršijo savo įgaliojimus, nes įpareigojo apeliantę atlikti atitinkamus veiksmus.

16. Išieškojimas, laikantis CPK vykdymo proceso normų, gali būti nukreipiamas tiek į turtą, kuris yra pas patį skolininką, tiek ir į pas kitus asmenis esantį skolininko turtą. CPK 689 straipsnyje reglamentuota lėšų, esančių kredito įstaigose bei pas kitus asmenis, arešto procesinė tvarka. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, pas kurį yra skolininko lėšos, privalo bendradarbiauti su antstoliu ir informuoti jį apie turimas skolininko lėšas ir arešto akto netikslumus, tačiau tai nestabdo antstolio reikalavimų vykdymo dėl turimų lėšų. CPK 689 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad antstolio patvarkymo pagrindu kredito įstaiga ar kitas asmuo privalo pervesti nurodytą pinigų sumą į antstolio depozitinę sąskaitą. Byloje nustatyta, kad NMA raštu atsisakė vykdyti antstolio 2019 m. balandžio 15 d. patvarkymą, vėliau, t. y. 2019 m. balandžio 23 d., patikslintą patvarkymą, juose išdėstytą reikalavimą pervesti antstolio areštuotas L. G. priklausančias išmokėti pagal jos pateiktą paraišką tiesiogines išmokas arba sustabdyti jų išmokėjimą.

17. Teismas vertina tai, kad, patvarkyme nurodžius skolininkės sąskaitą, NMA pinigines lėšas pervestų į skolininkės sąskaitą iš kurios pagal antstolio areštą areštuotos lėšos atsidurtų antstolio sąskaitoje. Kadangi skolininkė banko sąskaitų neturi, antstolis, siekdamas užtikrinti tinkamą reikalavimo įvykdymą, apeliantei nurodė pinigines lėšas pervesti tiesiai į antstolio sąskaitą. Abiem šiais atvejais areštuotos piniginės lėšos atsidurtų antstolio sąskaitoje ir būtų skirstomos kreditoriams, todėl apeliantės argumentai, kad NMA negali pervesti išieškotos sumos tiesiai į antstolio sąskaitą, kai skolininkė savo vardu neturi sąskaitos, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės skundžiamais patvarkymais pagrįstai nurodyta uždrausti išmokėti skolininkei išmokas bei jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, tai leis teisėtai vykdyti VMI sprendimą.

18. Įvertinęs įstatymo nuostatas ir visumą nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės skundžiamas 2019 m. balandžio 15 d. patvarkymas ir 2019 m. balandžio 23 d. patikslintas patvarkymas yra pagrįsti ir teisėti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė kaip nepagrįstą. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako, kadangi jie skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi.

19. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 26 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vytautas Kursevičius