Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. e2S-1317-730/2015

Teisėjas Robertas Povilaitis (Proceso Nr. 2-43-3-00921-2015-2)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. rugsėjo 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės J. R. M. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. R. M. ieškinį atsakovei L. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, byloje UAB „Bugama“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nutartis yra visiškai nemotyvuota, priimta remiantis akivaizdžiai klaidingomis prielaidomis, pažeidžiant CPK 34 straipsnio 1 dalies nuostatas.Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl 2015-05-20 ieškovės pateiktų argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės 2015-05-06 prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės.Atsakovė po bylos iškėlimo fiktyviai deklaravo gyvenamąją vietą Vilniuje, todėl vien tik šis faktas nėra pagrindas bylos teismingumui pakeisti.Didžioji dalis įrodymų yra (duomenys neskelbtini), atsakovė nė viename procesiniame dokumente nenurodė kokius liudytojus, gyvenančius ir dirbančius Vilniuje, ketina prašyti apklausti bylos nagrinėjimo metu, todėl keisti bylos teismingumą, remiantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų prijungimo.

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

Kadangi atsakovė prašymo perduoti bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui vienu iš pagrindų nurodo CPK 34 straipsnio 2 dalies 2 punktą (jeigu atsakovas, kurio gyvenamoji vieta pirmiau nebuvo žinoma, paprašo perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui), yra pagrindas prijungti atsakovės pateiktą pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, iš kurios matyti, jog atsakovė ir jos vaikai gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini).

Atsakovė, trečiasis asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Todėl atsakovė prašo išreikalauti iš Nacionalinės teismų administracijos duomenis, kada ir kurią valandą ieškovės atstovai pateikė per elektroninių paslaugų portalą atskirąjį skundą. Gauti duomenys, atsakovės vertinimu, patvirtintų ar paneigtų atsakovės poziciją, jog ieškovės atstovai dėl savo kaltės praleido atskirojo skundo pateikimo terminą, kas sudarytų pagrindą jį palikti nenagrinėtu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovės prašymas dėl atskirojo skundo padavimo termino atnaujinimo patenkintas pirmosios instancijos teismo teisėjo rezoliucija. Skundžiama gali būti tik nutartis, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminą (CPK 307 straipsnio 2 dalis). Kadangi įstatymas nenumato teisės apskųsti teismo sprendimą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti, nėra teisinio pagrindo nagrinėti atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimuose nurodomų argumentų dėl termino atnaujinimo. Tuo pačiu pagrindu netenkintinas atsakovės prašymas išreikalauti papildomus duomenis iš Nacionalinės teismų administracijos apie atskirojo skundo padavimo tikslų laiką.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas atsakovės prašymas perduoti bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų pagrindais.

Atskirajame skunde ieškovė teigia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra visiškai nemotyvuota, priimta remiantis akivaizdžiai klaidingomis prielaidomis, pažeidžiant CPK 34 straipsnio 1 dalies nuostatas. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl 2015-05-20 ieškovės pateiktų argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės 2015-05-06 prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka ieškovės atskirojo skundo argumentais.

Kaip nustatyta iš atsakovės prašymo perduoti bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, vienu iš pagrindų nurodytas CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktas (byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, konkrečiai pagal daugumos įrodymų buvimo vietą).

CPK 34 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors ji vėliau taptų teisminga kitam teismui. Viena iš šios taisyklės išimčių yra įtvirtinta CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Pagal šią normą teismas, siekdamas, kad byla būtų išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą bylą gali perduoti nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Proceso operatyvumas šiame kontekste siejamas su greito bylos išnagrinėjimo užtikrinimu, kadangi, vadovaujantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per kiek įmanomai trumpesnį laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Proceso operatyvumo tikslai, perduodant bylą kitam tos pačios pakopos teismui, būtų pasiekti, jei bylos perdavimas sąlygotų proceso racionalizavimą, pagreitinimą, sutrumpinimą. Proceso ekonomiškumo tikslai būtų pasiekti, jei dėl bylos perdavimo sumažėtų šalių bylinėjimosi bei kitų su ginčo sprendimu susijusių materialių ir nematerialių išlaidų, susitaupytų laiko. Bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui galimybė yra išimtinio pobūdžio. Todėl minėtos normos taikymas turi atitikti ultima ratio sąlygą ir yra galimas ne tais atvejais, kai pagal teismingumo taisykles priimtos bylos nagrinėjimas tame teisme neužtikrintų maksimalaus operatyvumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo, bet kai bylos neperdavimas turėtų neigiamos įtakos teisingumo vykdymui ir iš esmės pažeistų proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-731/2012).

Atsakovė savo prašymą motyvuoja tuo, jog didžioji dalis įrodymų yra Vilniuje: visi reikšmingi su ginčijama sutartimi susiję dokumentai, kadangi sutartis faktiškai parengta Vilniuje, bendrovės UAB „Bugama“ korespondencijos ir veiklos adresas yra (duomenys neskelbtini), todėl dalis dokumentų, kurie susiję su įmone yra Vilniuje, pagrindiniai liudytojai, rengę akcijų perleidimo sutarties projektą gyvena ir dirba Vilniuje, trečiojo asmens ir atsakovės atstovai yra iš Vilniaus.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens atstovai yra tie patys advokatai, dirbantys vienoje advokatų kontoroje SORAINEN ir partneriai, todėl sutiktina su ieškovės atskirajame skunde nurodomomis aplinkybėmis, jog atsakovės ir trečiojo asmens atstovų skaičius ir jų darbo vieta, kadangi atstovauti abu proceso dalyvius gali ir vienas atstovas, neturi reikšmės bylos teismingumui. Be to, pažymėtina ir tai, jog CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu bylą perduoti nagrinėti kitam teismui galima tik dėl įrodymų daugumos esančios kito teismo veiklos teritorijoje, todėl atstovų gyvenamoji ir darbo vieta nėra pagrindas tokio prašymo tenkinimui.

Atsakovė teigia, jog dalis įrodymų yra Vilniuje, kadangi UAB „Bugama“ buveinė ir veiklos vieta yra Vilniuje. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovė jau yra pateikusi teismui atsiliepimą į ieškinį, įrodymus. Civilinio proceso kodeksas numato, kad su atsiliepimu į ieškinį privalo būti pateikti įrodymai, kuriais grindžiami nesutikimo su ieškiniu motyvai (CPK 142 straipsnio 2 dalis), kadangi teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus ir motyvus, kurie galėjo būti pateikti su atsiliepimu, jei mano, kad tai užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 142 straipsnio 3 dalis). Taigi, esant tokiam teisiniam reglamentavimui, atsakovė su ieškiniu turėjo pateikti visus bylai reikšmingus įrodymus, be to nei atsiliepime į ieškinį, nei prašyme perduoti bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, nei atsiliepime į atskirąjį skundą nenurodyta, kokius papildomus įrodymus yra būtinybė pateikti teismui. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, tik tai, jog yra pasiruošusi prašyti teismo skirti rašysenos ekspertizę ir kviesti liudytojus, apie papildomų įrodymų pateikimą nenurodo. Papildomai pažymėtina ir tai, jog civilinė byla yra nagrinėjama elektronine forma, tiek ieškovė, tiek atsakovė, trečiasis asmuo procesinius dokumentus ir įrodymus teikia elektroninių ryšių priemonėmis, todėl net ir esant būtinybei pateikti papildomus įrodymus, atsakovės atstovai, dirbdami Vilniaus mieste, turės galimybę surinkti įrodymus ir elektroninių ryšių priemonėmis pateikti teismui, nepatirdami jokių papildomų išlaidų.

Atsakovė teigia, jog prašys teismo apklausti liudytojais teisininkus, ruošusius ginčijamą sutartį, kadangi jie gyvena ir dirba Vilniuje, todėl yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti teismui Vilniuje. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta, kad ginčijamą sutartį ruošė Šedbaro advokatų kontoros teisininkai, kuriuos atsakovė pageidaus apklausti. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad taip pat pageidaus apklausti liudytojus, kurie yra ieškovės ir atsakovės šeimos nariai ir gyvena (duomenys neskelbtini). Taigi, nesant patenkintam nė vienam šalių prašymui dėl liudytojų apklausos, vien aplinkybė, kad liudytojai, kurių skaičius nėra žinomas, gyvena kito teismo veiklos teritorijoje, dar nereiškia, kad yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti kitam teismui.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų reikšmingų bylos nagrinėjimui pateiktų įrodymų, todėl nepagrįstai padarė išvadą, jog yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti pagal teismingumą kitam teismui, vadovaujantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Prašymas perduoti bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui taip pat patenkintas CPK 34 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (atsakovas, kurio vieta pirmiau nebuvo žinoma, paprašo perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui).

CPK 29 straipsnyje nurodyta, jog ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnio 1 dalis). Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (CK 2.16 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (CK 2.12 straipsnio 1 dalis, 2.16 straipsnis). Nors duomenys apie fizinių asmenų gyvenamąją vietą kaupiami viešame Gyventojų registre, pagal CK 2.17 straipsnio 1 dalį registro duomenys apie fizinio asmens gyvenamąją vietą yra tik vienas iš kriterijų gyvenamajai vietai nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovės ieškinys teismui pateiktas 2015-04-17, priimtas 2015-04-21. Ieškinyje nurodytas atsakovės gyvenamosios vietos adresas - (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu visi procesiniai dokumentai (ieškinys, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kopija) buvo įteikti atsakovei asmeniškai. Iš (duomenys neskelbtini) lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ 2015-05-19 pažymos ir (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 2015-05-19 pažymos matyti, kad pažymos išdavimo metu, tai yra, po ieškovės ieškinio priėmimo Šilutės rajono apylinkės teisme, atsakovės vaikai lankė ugdymo įstaigas (duomenys neskelbtini) nuo 2013-09-01, pažymose atsakovės gyvenamoji vieta taip pat nurodyta (duomenys neskelbtini). Iš atsakovės pateiktos pažymos apie savo ir jos vaikų deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, jog vaikų gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), tik 2015-08-05. Be to, atsakovė 2015-05-20, tai yra, po ieškovės ieškinio priėmimo Šilutės rajono apylinkės teisme, pateikdama pareiškimą Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK nurodė, kad jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), o tik deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Iš atsakovės pažymos apie jos deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad atsakovė gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), deklaravo tik 2015-04-23, tai yra, po ieškinio priėmimo, vėliau 2015-08-05, (duomenys neskelbtini), o ieškinys Šilutės rajono apylinkės teisme gautas 2015-04-17, priimtas 2015-04-21. Įrodymų byloje patvirtinančių, kad atsakovės gyvenamoji, be to, ir deklaruota gyvenamoji vieta ieškinio priėmimo Šilutės rajono apylinkės teisme, tai yra, 2015-04-21, buvo (duomenys neskelbtini) nėra.

Taigi, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, jog ieškinio priėmimo Šilutės rajono apylinkės teisme, tai yra, 2015-04-21, ieškovės ieškinyje nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai, jog atsakovės vaikai tuo metu (duomenys neskelbtini) lankė esančias ugdymo įstaigas, pati atsakovė jau po ieškinio priėmimo savo gyvenamąją vietą pateikdama pareiškimą policijai nurodė (duomenys neskelbtini), tai yra, jog atsakovės gyvenamoji vieta buvo žinoma ir faktiškai atsakovė gyveno (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo sutikti su atsakovės nuomone, jog ieškinys buvo priimtas ne pagal jos kaip atsakovės gyvenamąją vietą, tai yra, pažeidžiant civilinio proceso įstatymo nustatytas teismingumo taisykles.

Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju, CPK 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis, kadangi nustatyta, jog atsakovės gyvenamoji vieta ieškinio priėmimo metu Šilutės rajono apylinkės teisme buvo žinoma, tai yra, buvo (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, jog atsakovės gyvenamoji vieta galimai pasikeitė po ieškinio priėmimo Šilutės rajono apylinkės teisme, nesudaro pagrindo teismui perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, teismas turi bylą išspręsti iš esmės (CPK 34 straipsnio 1 dalis).

Anksčiau nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias teismo priimtos savo žinion bylos perdavimą kitam teismui, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovės prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui netenkintinas, civilinė byla perduotina nagrinėti Šilutės rajono apylinkės teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį ir klausimą išspęsti iš esmės – atsakovės L. M. prašymo dėl bylos perdavimo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui netenkinti, civilinė byla perduotina nagrinėti Šilutės rajono apylinkės teismui.

Netenkinti atsakovės L. M. prašymo dėl duomenų išreikalavimo iš Nacionalinės teismų administracijos.