Kauno apygardos teismo nutartis

2012-03-29 · Civilinė byla Nr. 2S-993-658/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancija2011-12-27Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-03-22Kauno apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2012-03-22Kauno apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2012-03-22Kauno apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2012-03-29Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-29
Bylos Nr.
2S-993-658/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-16726-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Ieškovas
UAB „Šiaulių lyra“
Atsakovas
UAB „Senukų prekybos centras“
Trečiasis asmuo
UAB „Masada“
Civilinė byla Nr. 2S-993-658/2012(Proceso Nr. 2-05-3-16726-2011-6)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Rita Liukaitytė
Procesinio sprendimo kategorijos: 110; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Šiaulių lyra“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2954-877/2012 pagal ieškovės UAB „Šiaulių lyra“ ieškinį atsakovei UAB „Senukų prekybos centras“, trečiajam asmeniui UAB „Masada“ dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, sutarčių išaiškinimo, jų pakeitimo, įpareigojimo vykdyti sutartis, hipotekos pripažinimo pasibaigusia, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu ieškovės su atsakove 2005 m. gegužės 10 d. sudarytų sutarčių Nr. 05/0806 ir Nr. 05/0807 vienašališką nutraukimą, išaiškinti, kad sutarčių 2007 m. kovo 29 d. priedų 3 punktas nereiškia, kad pirkėjas visas pardavėjo išrašytas sąskaitas, kuriose numatytas atsiskaitymo terminas „po realizacijos“, turi apmokėti per 365 dienas nuo išrašymo, nepriklausomai nuo to, ar pirkėjas sąskaitoje nurodytas prekes pardavė galutiniam pirkėjui, ar ne, o reiškia, kad pirkėjas visas pardavėjo išrašytas sąskaitas, kuriose numatytas atsiskaitymo terminas „po realizacijos“, turi apmokėti sutartyse nustatytais terminais ir tvarka, laikantis atitinkamų priedų 2 punktuose nustatyto eiliškumo, pakeisti aptariamų sutarčių 2010 m. sausio 14 d. ir 2010 m. balandžio 9 d. priedus nustatant, kad pagal sutartis ieškovei suteikiamas bendras 3600000 Lt dydžio prekinis kreditas, kurio grąžinimas užtikrinamas trečiojo asmens turto- prekybos patalpų su priklausiniais, esančių Pramonės g. 21, Šiauliuose, ir turtinių teisių- nuomos teisių į žemės sklypą, esantį Pramonės g. 21, Šiauliuose, hipoteka ir įkeitimu, pripažinti negaliojančiu sutarčių 2.2.4 punktą, įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo toliau vykdyti sutartis natūra su visais galiojančiais pakeitimais ir papildymais, išskyrus sutarčių 3.1 ir 3.2 punktus, kurie vykdytini atsižvelgiant kitų ieškinio reikalavimų patenkinimą, nustatyti, kad, atsakovei nevykdant įpareigojimo atnaujinti sutarčių vykdymą, jai skiriama 5000 Lt bauda už kiekvieną uždelstą dieną, pripažinti pasibaigusiomis 2005 m. liepos 21 d., 2010 m. vasario 5 d., 2010 m. kovo 2 d. įregistruotas sutartines hipotekas su vėlesniais pakeitimais ta apimtimi, kuria įkeistos ieškovei priklausančios parduotuvės ir prekybos salė, esančios Lyros g. 13, Šiauliuose, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kartu ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones- draudimą atsakovei atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su priverstinio įsipareigojimų, kylančių iš ginčo sutarčių, įvykdymo iniciavimu, įskaitant hipotekos ir turto įkeitimo lakštų pateikimą hipotekos teisėjui, įpareigoti atsakovę priimti ieškovės grąžinamas prekes ir po atsakovės 2011 m. spalio 5 d. rašte Nr. 2077 numatyto 60 dienų termino pabaigos. Ieškovė nurodė, jog atsakovei vienašališkai nutraukus sutartis kyla grėsmė, kad atsakovė gali iki bylos išnagrinėjimo pateikti hipotekos bei įkeitimo lakštus hipotekos teisėjui ir gali būti pradėti priverstinio vykdymo veiksmai, kurie ieškinyje išdėstytų reikalavimų patenkinimo atveju pažeistų ieškovės interesus, apribotų jos teises ateityje įvykdyti atsakovei sutartines prievoles, prireiktų papildomų laiko ir piniginių sąnaudų, kad ieškovė būtų sugrąžinta į buvusią padėtį. Neįpareigojus atsakovės priimti ieškovės grąžinamas prekes, ieškovė negalėtų grąžinti atsakovei brokuotų prekių, taip pat prekių, iki kurių realizavimo pabaigos liko nedaug laiko arba rinkoje nepaklausių prekių, todėl ieškovė patirtų žalą, negalėtų atnaujinti savo prekių asortimento, nes reikėtų sumokėti už atsakovės nepriimamas grąžinimui prekes.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 13 d. nutartimi ieškinį priėmė, nustatė atsakovei ir trečiajam asmeniui terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, patenkino ieškovės prašymą dėl draudimo atsakovei atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su išieškojimo nukreipimu į įkeistą ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausantį turtą, atmetė ieškovės prašymą įpareigoti atsakovę ir po atsakovės nustatyto termino priimti ieškovės grąžinamas prekes.

Ginčijama 2012 m. vasario 9 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismas atmetė ieškovės prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių- įpareigojimo atsakovei priimti ieškovės grąžinamas prekes už 1350000 Lt- taikymo. Teismas nurodė, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susiję su ieškinyje pareikštais reikalavimais, todėl jas taikydamas teismas, neišnagrinėjęs bylos, privalėtų pasisakyti dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Prašydama taikyti atitinkamas laikinąsias apsaugos priemones ieškovė siekia pakreipti kilusį ginčą sau naudinga linkme, užsitikrinti pajamų gavimą ginčo metu. Pareikštas ieškinys yra dėl pripažinimo, jį patenkinus būtų atkuriami šalių sutartiniai teisiniai santykiai, įskaitant ir atsakovės sutartinę pareigą priimti grąžinamas prekes, todėl ieškovei palankaus sprendimo įvykdomumui prašomi taikyti įpareigojimai neturėtų jokios įtakos.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ryšį tarp ieškinio reikalavimų ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstai įvertino kaip kliūtį atitinkamus įpareigojimus taikyti, kartu atkreipdama dėmesį į tai, jog ieškiniu nėra prašoma įpareigoti atsakovę priimti grąžinamas prekes, t.y. taikant laikinąsias apsaugos priemones nebūtų išsprendžiami konkretūs ieškinio reikalavimai, be to, pati atsakovė yra suinteresuota, kad nerealizuotos prekės jai būtų grąžintos. Ieškiniu ieškovė siekia, jog sutartiniai santykiai būtų tęsiami toliau, būtų atnaujintas prekių tiekimas, o ne tik išspręstas ginčas dėl jau perduotų prekių grąžinimo, todėl nepagrįstu laikytinas ginčijamos nutarties argumentas, jog prašydama taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones ieškovė siekia iki ginčo išsprendimo pakreipti bylos faktinę baigtį savo naudai. Atmestinas ir nutarties motyvas, jog ieškovė siekia užsitikrinti pajamų gavimą bylos nagrinėjimo metu, nes ieškovė, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, teįgytų teisę prekes grąžinti, tačiau jokių pajamų už tai negautų. Ieškovė pažymi ir tai, jog atsakovė pati reikalavo grąžinti nerealizuotas prekes, nustatė tam terminą, kuris, atsižvelgiant į prekių kiekį, buvo nepagrįstai trumpas. Nepagrįsta ir teismo išvada, jog neegzistuoja grėsmė ieškinio reikalavimų įvykdymui jų patenkinimo atveju, kadangi per ilgą laikotarpį prekės morališkai pasens, kai kurių prekių galiojimo laikas pasibaigs, jų išvaizda dėl ilgo eksponavimo ir kontakto su kitomis prekėmis gali pasikeisti, o tai užprogramuos būsimus teisminius ginčus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir nurodo, kad prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų iš anksto patenkinami ieškinio reikalavimai dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atsakovei sutartis vykdyti, nes sutartinis terminas prekėms grąžinti po sutarčių nutraukimo yra pasibaigęs, be to, ieškovės teisė grąžinti nerealizuotas prekes yra išnykusi ir remiantis sutartine nuostata, kurią ieškovė interpretuoja savaip ir prašo teismo ją atitinkamai išaiškinti. Teisė į prekių grąžinimą ieškovei atsirastų tik teismui patenkinus atitinkamus ieškinio reikalavimus, todėl išankstinis įpareigojimas atsakovei prekes priimti vertintinas kaip nepagrįstas. Dalis pas ieškovę esančių prekių gali būti su defektais ar trūkumais. Tokių prekių atsakovė priimti neprivalo. Laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos ir dėl akivaizdaus ieškinio reikalavimų nepagrįstumo, taip pat dėl to, jog prašomi taikyti įpareigojimai nėra susiję su grėsmėmis galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes ieškinys yra dėl pripažinimo, laikinąsias apsaugos priemones pritaikius būtų pažeistas šalių interesų pusiausvyros principas. Atsakovė akcentuoja ir ieškovės nesąžiningumą prašymą teikiant pakartotinai po to, kai 2012 m. sausio 13 d. nutartimi buvo atmestas analogiškas su ieškiniu pateiktas prašymas, nenurodant jokių papildomų aplinkybių, galinčių įtakoti prašymo pagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Teismas išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdamas jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Teismas sprendžia, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančio byloje asmens prašymu taiko laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šis asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumas sietinas su prielaida, jog egzistuoja tam tikra grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo realumui. Galimų grėsmių įvertinimas priskirtas bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai, pasireiškiančiai besikreipiančio asmens nurodytų argumentų įvertinimu.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl ieškovės teisės grąžinti atsakovei sutartinių santykių pagrindu gautas, bet nerealizuotas, prekes. Kaip teisingai ginčijamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, šios teisės apimtis priklauso nuo ieškinio reikalavimų pripažinti sutarčių nutraukimą neteisėtu ir išaiškinti sutarčių sąlygą dėl atsiskaitymo už prekes, perduotas pagal sąskaitas, kuriose numatytas atsiskaitymo terminas „po realizacijos“, pagrįstumo, t.y. nuo nagrinėjamos bylos baigties. Aptariamus ieškinio reikalavimus patenkinus būtų atnaujintas sutarties galiojimas, išnyktų atsakovės argumentų, jog prekės galėjo būti grąžintos ribotą laiko tarpą po sutarčių nutraukimo, jog praėjus vieneriems metams po prekių perdavimo atsakovė įgijo teisę reikalauti apmokėjimo už prekes nepriklausomai nuo to, ar jos buvo realizuotos, pagrindas, o kartu ir objektyvios kliūtys prekes grąžinti. Įpareigojimas atsakovei dar bylos nagrinėjimo metu priimti ieškovės grąžinamas prekes ne užtikrintų galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą, bet pats savaime taptų prielaida ieškinyje suformuluotiems reikalavimams vykdyti dar iki bylos išnagrinėjimo ir teismo procesinio sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo. Dėl nurodytų aplinkybių kaip nepagrįstas atmestinas atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas ryšį tarp ieškinio reikalavimų ir prašomų taikyti įpareigojimų nepagrįstai įvertino kaip kliūtį laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Kartu akcentuotina ir tai, jog sprendimas dėl ieškinio patenkinimo pats savaime taptų prielaida nerealizuotoms prekėms grąžinti sutartyse nustatyta tvarka. Faktas, jog prekės pasens morališkai, pasibaigs jų galiojimo terminas, ieškinio patenkinimo atveju neįtakos ieškovės teisės tokias prekes grąžinti, kadangi bus susiklosčiusi situacija, jog prekės vėliau grąžinamos ne dėl ieškovės kaltės, bet dėl nepagrįsto atsakovės atsisakymo jas priimti laiku. Visi su vėlavimu grąžinamas prekes priimti susiję nuostoliai ieškinio patenkinimo atveju taip pat atitektų atsakovei. Be to, kaip nurodo pati ieškovė, dalimi prekių ieškovė disponuoja jau keletą metų, todėl skubaus įpareigojimo priimti grąžinamas prekes taikymas šiuo atveju nepagrįstai iškreiptų ieškovės ir atsakovės interesų pusiausvyrą, savo esme sąlygotų ne tiek ieškovės interesų apsaugą, kiek sumažintų atsakovės nuostolius ieškinio patenkinimo atveju, kurių riziką, atsisakydama prekes priimti, atsakovė prisiima, iš kitos pusės, nulemtų padarinius, kurių likvidavimas ieškinio atmetimo atveju būtų susijęs ne tik su papildomomis išlaidomis, bet ir potencialiais teisminiais ginčais. Skundo argumentas, jog, skirtingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, grąžindama prekes pinigų už tai ieškovė negaus, vertintinas kaip nesusijęs su ginčijamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu. Kartu akcentuotina tai, jog prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkinimas ir prašomų taikyti įpareigojimų įvykdytas sumažintų ieškovės finansinės prievolės atsakovei apimtį, ko pareikšdama ieškinį ir siekė ieškovė, todėl akivaizdu, jog pateikdama tokio pobūdžio prašymą ieškovė siekia sau išankstinės naudos, nesuderinamos su teisine situacija, kuri susiklostytų tuo atveju, jeigu ieškinys būtų atmestas.

Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertina kaip pagrindą daryti išvadai, jog atskirojo skundo motyvai yra atmestini, jais remiantis naikinti ar keisti ginčijamą nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 151 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Nerijus Meilutis