- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-22
- Bylos Nr.
- 2S-908-658/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-16726-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Atsakovas
- UAB „Senukų prekybos centras“
- Ieškovas
- UAB „Šiaulių lyra“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Masada“
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Senukų prekybos centras“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2954-877/2012 pagal ieškovės UAB „Šiaulių lyra“ ieškinį atsakovei UAB „Senukų prekybos centras“, trečiajam asmeniui UAB „Masada“ dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, sutarčių išaiškinimo, jų pakeitimo, įpareigojimo vykdyti sutartis, hipotekos pripažinimo pasibaigusia, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu ieškovės su atsakove 2005 m. gegužės 10 d. sudarytų sutarčių Nr. 05/0806 ir Nr. 05/0807 vienašališką nutraukimą, išaiškinti, kad sutarčių 2007 m. kovo 29 d. priedų 3 punktas nereiškia, kad pirkėjas visas pardavėjo išrašytas sąskaitas, kuriose numatytas atsiskaitymo terminas „po realizacijos“, turi apmokėti per 365 dienas nuo išrašymo, nepriklausomai nuo to, ar pirkėjas sąskaitoje nurodytas prekes pardavė galutiniam pirkėjui, ar ne, o reiškia, kad pirkėjas visas pardavėjo išrašytas sąskaitas, kuriose numatytas atsiskaitymo terminas „po realizacijos“, turi apmokėti sutartyse nustatytais terminais ir tvarka, laikantis atitinkamų priedų 2 punktuose nustatyto eiliškumo, pakeisti aptariamų sutarčių 2010 m. sausio 14 d. ir 2010 m. balandžio 9 d. priedus nustatant, kad pagal sutartis ieškovei suteikiamas bendras 3600000 Lt dydžio prekinis kreditas, kurio grąžinimas užtikrinamas trečiojo asmens turto- prekybos patalpų su priklausiniais, esančių Pramonės g. 21, Šiauliuose, ir turtinių teisių- nuomos teisių į žemės sklypą, esantį Pramonės g. 21, Šiauliuose, hipoteka ir įkeitimu, pripažinti negaliojančiu sutarčių 2.2.4 punktą, įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo toliau vykdyti sutartis natūra su visais galiojančiais pakeitimais ir papildymais, išskyrus sutarčių 3.1 ir 3.2 punktus, kurie vykdytini atsižvelgiant kitų ieškinio reikalavimų patenkinimą, nustatyti, kad, atsakovei nevykdant įpareigojimo atnaujinti sutarčių vykdymą, jai skiriama 5000 Lt bauda už kiekvieną uždelstą dieną, pripažinti pasibaigusiomis 2005 m. liepos 21 d., 2010 m. vasario 5 d., 2010 m. kovo 2 d. įregistruotas sutartines hipotekas su vėlesniais pakeitimais ta apimtimi, kuria įkeistos ieškovei priklausančios parduotuvės ir prekybos salė, esančios Lyros g. 13, Šiauliuose, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kartu ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones- draudimą atsakovei atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su priverstinio įsipareigojimų, kylančių iš ginčo sutarčių, įvykdymo iniciavimu, įskaitant hipotekos ir turto įkeitimo lakštų pateikimą hipotekos teisėjui, įpareigoti atsakovę priimti ieškovės grąžinamas prekes ir po atsakovės 2011 m. spalio 5 d. rašte Nr. 2077 numatyto 60 dienų termino pabaigos. Ieškovė nurodė, jog atsakovei vienašališkai nutraukus sutartis kyla grėsmė, kad atsakovė gali iki bylos išnagrinėjimo pateikti hipotekos bei įkeitimo lakštus hipotekos teisėjui ir gali būti pradėti priverstinio vykdymo veiksmai, kurie ieškinyje išdėstytų reikalavimų patenkinimo atveju pažeistų ieškovės interesus, apribotų jos teises ateityje įvykdyti atsakovei sutartines prievoles, prireiktų papildomų laiko ir piniginių sąnaudų, kad ieškovė būtų sugrąžinta į buvusią padėtį. Neįpareigojus atsakovės priimti ieškovės grąžinamas prekes, ieškovė negalėtų grąžinti atsakovei brokuotų prekių, taip pat prekių, iki kurių realizavimo pabaigos liko nedaug laiko arba rinkoje nepaklausių prekių, todėl ieškovė patirtų žalą, negalėtų atnaujinti savo prekių asortimento, nes reikėtų sumokėti už atsakovės nepriimamas grąžinimui prekes.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 13 d. nutartimi ieškinį priėmė, nustatė atsakovei ir trečiajam asmeniui terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, patenkino ieškovės prašymą dėl draudimo atsakovei atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su išieškojimo nukreipimu į įkeistą ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausantį turtą, atmetė ieškovės prašymą įpareigoti atsakovę ir po atsakovės nustatyto termino priimti ieškovės grąžinamas prekes.
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 27 d. nutartimi savo iniciatyva taikė laikinąją apsaugos priemonę- sustabdė Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1129-394/2012 areštuoto ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausančio turto realizavimą. Teismas nustatė, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartimi, atsižvelgiant į ieškovės prašymą, atsakovei laikinai uždrausta inicijuoti priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, tačiau, atsakovei 2012 m. sausio 17 d. kreipusis į Šiaulių miesto apylinkės teismą, hipotekos teisėjos 2012 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1129-394/2012 priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto procedūros buvo inicijuotos, turtas areštuotas, ieškovė įpareigota per įstatyme nustatytą terminą įvykdyti finansinę prievolę atsakovei. Nurodytą aplinkybę, atsižvelgdamas į tiesioginį ryšį tarp nagrinėjamos bylos baigties ir priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto procedūrų teisėtumo, teismas įvertino kaip pagrindą sustabdyti tolimesnius hipotekos veiksmus.
Ginčijama 2012 m. sausio 31 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismas ieškovės prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies, sustabdė Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1128-394/2012 areštuoto ieškovei priklausančio turto- parduotuvės, unikalus Nr. 2998-5005-6017:0004, esančios Lyros g. 13, Šiauliuose, realizavimą, prašymo dalį dėl kito Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. sausio 23 d. nutartimis civilinėse bylose Nr. 2-1128-394/2012 ir Nr. 2-1129-394/2012 areštuoto turto realizavimo sustabdymo atmetė. Teismas, atsižvelgdamas į tiesioginį ryšį tarp nagrinėjamos bylos baigties ir priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto procedūrų teisėtumo, sprendė, jog yra pagrindas sustabdyti tolimesnius hipotekos veiksmus. Kartu teismas nurodė, jog 2012 m. sausio 27 d. nutartimi jau sustabdytas didžiosios dalies turto realizavimas, to paties turto realizavimo sustabdymą taikyti dar kartą nėra pagrindo, todėl papildomi suvaržymai taikytini tik 2012 m. sausio 27 d. nutartyje nepaminėtam turtui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės, laikinąsias apsaugos priemones panaikinti ir nurodo, kad ieškinio reikalavimų įvykdymas jų patenkinimo atveju nesusijęs su taikomais suvaržymais. Kadangi atsakovės finansinė padėtis yra stabiliai gera, nėra jokios grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė vertintina kaip perteklinė tuo aspektu, jog uždraudžiama atsakovei išieškoti sutarčių pagrindu susidariusį įsiskolinimą. Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos net ir to ieškovei priklausančio turto, kurio hipotekos neprašoma pripažinti pasibaigusia, atžvilgiu. Net ir turto, kurio hipotekos neprašoma panaikinti, pardavimas iš varžytynių neužkirstų kelio visų ieškinio reikalavimų patenkinimui ir patenkintų reikalavimų įvykdymui. Atsakovė akcentuoja, jog ieškovės pareikštas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, sutartiniai šalių santykiai faktiškai nutrūko gerokai prieš formalų atsakovės inicijuotą sutarčių nutraukimą, ieškovė nebesinaudoja atsakovės vardu, nebeperka iš jos prekių, todėl pagrindo atkūrinėti nutrūkusius santykius nėra. Sutarčių nutraukimą atsakovė iniciavo dėl to, jog iš sutartinių santykių su ieškove negavo to, ko tikėjosi, dėl ieškovės daromų sutarčių pažeidimų atsakovė patiria didelius nuostolius, reikalavimas pakoreguoti sutarties sąlygas taip, kad jos atitiktų išimtinai tik ieškovės interesus taip pat negali būti vertinamas kaip pagrįstas. Konstatavęs šias aplinkybes teismas privalėjo atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš atsakovės atimta teisė pažeistus savo interesus ginti teismine tvarka kreipiantis dėl išieškojimo iš įkeisto turto. Laikinoji apsaugos priemonė vertintina kaip perteklinė tuo aspektu, jog uždraudžiama atsakovei išieškoti sutarčių pagrindu susidariusį įsiskolinimą. Įkeistų objektų pardavimas iš varžytynių, dėl jų riboto likvidumo, ir taip užtruks, tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių taikymu tik dar labiau užvilkinamas atsakovės reikalavimų patenkinimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė ir trečiasis asmuo prašo skundą atmesti, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į skundą surašymu, atlyginimą, ir nurodo, kad ieškinio priėmimo stadijoje nepasisakoma dėl bylos esmės, todėl laikinąsias apsaugos priemones galima atsisakyti taikyti tik tuo pagrindu, jog ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, bet ne, neįvertinus įrodymų, pasisakant dėl pareikštų materialinių teisinių reikalavimų. Kaip niekuo nepagrįstas atmestinas skundo argumentas, jog ieškovė nėra suinteresuota sutartinių santykių tąsa. Šalių sutartiniai santykiai nukrypo nuo jų pasiekto susitarimo tik ta apimtimi, kuria atsakovė atsisakė vykdyti prisiimtas prievoles. Atsakovės finansinė padėtis nėra susijusi su byloje pareikštais reikalavimais. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užkirsti kelią nepagrįstiems atsakovės veiksmams atliekant išieškojimus iš įkeisto turto, kurie turėtų įtaką ieškovės veiklai, o ne bandoma užtikrinti kokios nors atsakovės finansinės prievolės įvykdymą. Turto pardavimas iš varžytynių užkirstų galimybę įgyvendinti ieškinio reikalavimus ir tuo aspektu, jog ieškovė, neturėdama patalpų, negalėtų pardavinėti atsakovės tiekiamų prekių, t.y. negalėtų toliau vykdyti sutarčių, kurių nutraukimą prašoma pripažinti neteisėtu. Be to, ieškovė prašo ir pripažinti pasibaigusia dalies turto hipoteką. Ieškinio reikalavimai yra nukreipti ir į ieškovės įsiskolinimo atsakovei ginčijimą, nes, teismui pripažinus sutarčių nutraukimą neteisėtu, išaiškinus mokėjimo už prekes tvarką kartu būtų pripažinta, jog ieškovė neturi pradelstų įsipareigojimų, tuo tarpu atsakovė neturi reikalavimo teisės ieškovės turto atžvilgiu. Skundo teiginys, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovės interesai nepagrįstai iškeliami virš atsakovės siekio kiek įmanoma greičiau atgauti pinigus už ieškovei perduotas prekes, vertintinas kaip nepagrįstas vien dėl fakto, jog atsakovė nepagrįstai atsisako prekes atsiimti ir parduoti savo valdomuose prekybos centruose, taip operatyviai atgaudama prekių vertę. Atmestinas ir argumentas dėl teisių į teisminę gynybą suvaržymo, kadangi atsakovei teuždrausta inicijuoti išieškojimą.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, naikintina Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nutarties dalis, kuria iš dalies patenkintas ieškovės prašymas dėl papildomos laikinosios apsaugos priemonės- hipotekos teisėjos areštuoto turto realizavimo sustabdymo- taikymo, klausimas spręstinas iš esmės, atitinkamas ieškovės prašymas atmestinas.
Teismas išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdamas jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančias procesines teisės normas, priėmė neteisėtą, todėl naikintiną nutartį (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Šalies argumentai
Nors atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo nutartį, kaip matyti iš skundo motyvų realiai ginčijama tik nutarties dalis, kuria buvo patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės- Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1128-394/2012 areštuoto ieškovei priklausančio turto- parduotuvės, unikalus Nr. 2998-5005-6017:0004, esančios Lyros g. 13, Šiauliuose, realizavimo sustabdymo- taikymo. Nutarties dalis, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti atitinkamus ribojimus kito areštuoto turto atžvilgiu, atitinka atsakovės interesus, jos atskirajame skunde suformuluotą prašymą išnagrinėjus klausimą iš esmės minėtą ieškovės prašymą atmesti, t.y. nėra ir atsakovės negali būti ginčijama (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnis), todėl teismas apeliacijos objektu laiko Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nutarties dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, suvaržymai pritaikyti vieno nekilnojamojo turto objekto atžvilgiu, bei dėl kitos ginčijamos nutarties dalies pagrįstumo ir teisėtumo nepasisako.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančio byloje asmens prašymu taiko laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šis asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumas sietinas su prielaida, jog egzistuoja tam tikra grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo realumui. Galimų grėsmių įvertinimas priskirtas bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai, pasireiškiančiai besikreipiančio asmens nurodytų argumentų įvertinimu.
Ginčijama nutartimi teismas pritaikė CPK 145 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytą laikinąją apsaugos priemonę- turto realizavimo sustabdymą, kai pareikštas ieškinys dėl arešto šiam turtui panaikinimo. Nurodyta laikinoji apsaugos priemonė taikytina tuo atveju, jeigu egzistuoja pagrindas vykdymo procesui pradėti, yra priimtas dokumentas, kurio pagrindu galimas priverstinis turto realizavimas. Nagrinėjamu atveju hipotekos teisėjos CPK 558 straipsnio 1 dalies pagrindu priimta nutartis dėl įkeisto turto arešto vertintina kaip tarpinis dokumentas, tam, kad turtą būtų galima realizuoti, dar turi egzistuoti CPK 558 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos- skolininkui neįvykdžius prievolės per įstatyme nustatytą terminą hipotekos kreditoriaus iniciatyva hipotekos teisėjas turi priimti nutartį dėl įkeisto turto pardavimo iš varžytynių. Kliūtimi šioms sąlygoms atsirasti laikytinas faktas, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartimi atsakovei yra laikinai uždrausta atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su priverstiniu išieškojimu iš įkeisto turto. Pastaroji aplinkybė leidžia spręsti, jog tiek atsakovės kreipimasis dėl skolos išieškojimo į hipotekos teisėją, tiek ir vėlesnis kreipimasis į antstolį dėl turto realizavimo hipotekos teisėjo nutarties pagrindu, jeigu tokia nutartis būtų priimta, būtų vertintinas kaip 2012 m. sausio 13 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų pažeidimas. Pažeidžiant teismo nutartimi nustatytus įpareigojimus atliktų veiksmų pagrindu priimami teismo procesiniai sprendimai ar antstolio patvarkymai gali būti skundžiami CPK nustatyta jų apskundimo tvarka. Dėl nurodytų aplinkybių papildomų ribojimų taikymas esamomis sąlygomis vertintinas kaip perteklinis, dubliuojantis 2012 m. sausio 13 d. nutartyje nustatytus draudimus. Dėmesys atkreiptinas ir į tai, jog tokiu ribojimu nepagrįstai kišamasi į kito teismo darbą. Kaip matyti iš ginčijamos nutarties motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas, siekdamas ankstesne 2012 m. sausio 13 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymo, nurodo stabdantis hipotekos veiksmus dėl išieškojimo iš įkeisto turto. Tokiu būdu teismas taikomus suvaržymus sieja ne tik su turto realizavimo po to, kai byla dėl priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto bus išnagrinėta, sustabdymu, bet ir su netiesioginiu draudimu tęsti ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamą bylą. Manydama, jog Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. sausio 23 d. nutartimis civilinėse bylose Nr. 2-1128-394/2012 ir Nr. 2-1129-394/2012 priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto procedūros inicijuotos pažeidžiant pritaikytus suvaržymus, ieškovė gali CPK nustatyta tvarka ginčyti nurodytų nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, ką, beje, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, ieškovė ir padarė, taip pat gali kelti klausimą dėl atsakomybės atsakovei už pritaikytų suvaržymų pažeidimą taikymo, laikydamasi pozicijos, jog dėl nagrinėjamoje byloje pritaikytų suvaržymų laikinai negalimi tolimesni veiksmai bylose dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto, ieškovė taip pat gali inicijuoti tolimesnių procesinių veiksmų, o kartu ir procesinių terminų tokiose bylose sustabdymą, tačiau negalima situacija, kai vienoje civilinėje byloje atliekamų procesinių veiksmų ir priimamų procesinių dokumentų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas ne CPK numatyta instancine tvarka atliekamas kitoje civilinėje byloje, kai teismas vienoje civilinėje byloje priimamu procesiniu sprendimu imperatyviai pasisako dėl galimybės tęsti kitos bylos procesą.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog, skirtingai nei nurodoma ginčijamoje nutartyje, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartimi buvo sustabdytas viso hipotekos teisėjos nutartimis areštuoto turto realizavimas, įskaitant ir parduotuvės, unikalus Nr. 2998-5005-6017:0004, esančios Lyros g. 13, Šiauliuose. Pastaroji aplinkybė, atsižvelgiant ir į tai, jog ginčijamoje nutartyje pats pirmosios instancijos teismas nurodė, jog analogišką suvaržymą tam pačiam turtui taikyti pakartotinai nėra pagrindo, paneigia teismo išvados, kuria dalis prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo patenkinta, pagrįstumą, leidžia nurodytą laikinąją apsaugos priemonę vertinti kaip perteklinę.
Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertina kaip pagrindą panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nutarties dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovės prašymas dėl papildomos laikinosios apsaugos priemonės- hipotekos teisėjos areštuoto turto realizavimo sustabdymo- taikymo, panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės, atitinkamą ieškovės prašymą atmesti.
Atskirąjį skundą patenkinęs iš dalies aukščiau nurodytais pagrindais, teismas nepasisako dėl skundo argumentų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybėmis nagrinėjamoje byloje dar ir dėl to, jog šios aplinkybės išsamiai įvertintos Kauno apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2S-906-658/2012 sprendžiant klausimą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 151 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nutarties dalį, kuria sustabdytas Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1128-394/2012 areštuoto ieškovei priklausančio turto- parduotuvės, unikalus Nr. 2998-5005-6017:0004, esančios Lyros g. 13, Šiauliuose, realizavimas, klausimą išspręsti iš esmės, atitinkamą ieškovės prašymą atmesti.
Nutartis neskundžiama.