Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotojo asmens I. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-916-920/2016 pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „BnP Finance“ prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys – E. V., I. V., antstolė J. Ž..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja AB „BnP Finance“ (išieškotoja) kreipėsi į teismą dėl skolininko E. V. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybės su sutuoktine I. V. nustatymo (b.l. 3-4). Nurodė, kad antstolė J. Ž. vykdo išieškojimą iš skolininko E. V. pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. išduotą vykdomąjį raštą, tačiau skolos išieškoti nepavyksta. Antstolė, pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir naudojimosi tvarkos nustatymo.

Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą tenkino – nustatė, kad E. V. bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine I. V. nuosavybėje, priklauso ½ viso sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, kurias ji gauna arba ateityje gaus iš darbdavio ar kitų subjektų. (b.l. 41-42). Teismas nurodė, kad civilinės ir vykdomosios bylų medžiaga nustatyta, kad E. V. ir I. V. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad santuoka nutraukta. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Kauno apylinkės teisme bylų dėl E. V. ir I. V. santuokos nutraukimo iškelta nebuvo. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Byloje nėra duomenų, kad areštuotas turtas ar jo dalis būtų skolininko sutuoktinės asmeninė nuosavybė. Byloje nėra duomenų, paneigiančių CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl skolininkės sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis ar kitos jam prilyginamos pajamos pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintinos lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, tam, kad būtų galima antstoliui vykdyti išieškojimą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde suinteresuotasis asmuo I. V. prašė Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartį panaikinti (b.l. 47-48). Nurodo, jog Kauno miesto 18-ajame notarų biure 2016 m. kovo 25 d. buvo pasirašyta sutartis, kurioje numatyta, jog turtas įgytas santuokoje to sutuoktinio asmeninė nuosavybė, kurio vardu jis įgytas. Kartu su atskiruoju skundu pateikė 2016 m. kovo 25 d. sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

8. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolė J. Ž. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0161/15/01599 pagal pareiškėjos AB „BnP Finance“ pateiktą vykdomąjį dokumentą – Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-4534-584/2015 dėl 289,62 Eur negrąžinto kredito, 100,86 Eur kredito mokesčio, 24,02 Eur palūkanų, 17,52 Eur išlaidų, susijusių su ikiteisminiu skolos išieškojimu ir 5 proc. metinių palūkanų, bei 113,13 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko E. V..

9. Antstolė J. Ž., vykdydama išieškojimą, areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, nustatė, kad skolininko sutuoktinė I. V. gauna darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko E. V. turto dalies nustatymo (2015 m. lapkričio 2 d. patvarkymas Nr. S5-48013, b.l.5).

10. Išieškotoja kreipėsi į apylinkės teismą, prašydama nustatyti, kad skolininkui E. V. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine I. V. priklauso ½ dalis I. V. gaunamų pajamų.

11. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

12. Apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodė, kad 2016 m. kovo 25 d. buvo pasirašyta sutartis dėl santuokoje įgyto turto režimo.

13. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad po prašymo nustatyti skolininko dalį bendrajame sutuoktinių turte, skolininkas E. V. ir I. V. 2016 m. spalio 19 d. sudarė sutartį, kurioje numatyta, jog turtas įgytas santuokoje to sutuoktinio asmeninė nuosavybė, kurio vardu jis įgytas (b.l. 49-52), tačiau ji nebuvo pateikta pirmosios instancijos teismui. Taip pat nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu nėra pateikta įrodymų, jog ši sutartis yra įregistruota Vedybų sutarčių registre.

14. Teismas pažymi, kad susitarimas dėl vieno iš sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja šio sutuoktinio civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006), todėl sprendžiant skolininko turto, kuris yra bendras su sutuoktinio turtu, dalies nustatymo klausimą CPK 667 straipsnio pagrindu, taikytinos CK trečiosios knygos III dalies nuostatos. CK 3.87 straipsnyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, ir preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 str.).

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad I. V. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atitinkamai gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės, intelektinės veiklos pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 str. 5 d.).

18. CK 3.123 straipsnio 1 dalis numato, kad atsižvelgdamas į vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Tokia nuostata taikytina ir sprendžiant skolininko turto dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje, nukreipiant išieškojimą į tam tikrą turto dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinęs, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaikų interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

19. Nagrinėjamoje byloje tokie kriterijai nebuvo apibrėžti, apeliantė, neprašė nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, o nustatytos faktinės aplinkybės, teismo nuomone, nebuvo teisiškai reikšmingos ir nesudarė pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo nustatant skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, šiuo atveju apeliantės gaunamame darbo užmokestyje.

20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog teismas nepažeidė apeliantės interesų, nes byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą prašymą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje atmesti. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartį naikinti ar ją keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.