- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-03
- Bylos Nr.
- T-5-333/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidutė Stangvilienė
- Nuteistasis
- A. I.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. I. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2013-12-23 Panevėžio apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalį - galutinė bausmė 5 metai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia - 2013-07-26, bausmės pabaiga - 2018-07-26.
Žemesnės instancijos teismas
2016-12-07 Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose priimtu nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. I. rekomenduoja taikyti intensyvią priežiūrą, o praėjus jos laikotarpiui skirti auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemones.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė skunde nepritaria lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos priimtam nutarimui bei prašo jį pakeisti ir netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam A. I..
Nuteistasis A. I. atsiliepimo į prokurorės skundą nepateikė.
Komisijos 2016-12-07 nutarimą atsisakytina patvirtinti, o prokurorės skundas dėl Komisijos nutarimo atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Dėl Komisijos nutarimo pagrįstumo
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje nurodyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistasis A. I. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2014-01-28. Atliko įstatymo numatytą bausmės dalį. Vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau nėra BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių dėl žemos nusikalstamo elgesio rizikos ir pažangos ją mažinant, kurių nustatymas yra būtina sąlyga lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad, įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, ji įvertinta kaip vidutinė – 94 balai (41-99 balai), smurtinio elgesio rizika vertinama kaip aukšta. Nuo ankstesnio vertinimo jo rizika sumažėjo vos 9 balais (buvo nustatyta 103 balai) ir tik dėl to, kad nuteistasis pateikė pažymą, jog bus įdarbintas, jeigu bus lygtinai paleistas, tačiau išlieka artima aukštai (100-168 balai). Teismas sutinka su prokurorės nuomone, kad tokia pažyma yra neįpareigojančio pobūdžio ir negarantuoja, kad nuteistasis tikrai bus įdarbintas, todėl vien tik tokios pažymos pateikimas negalėtų būti vertinamas kaip esminė aplinkybė, mažinanti nusikalstamo elgesio riziką. Visa tai rodo, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, šios aplinkybės nustatymas yra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis nedirbo, dėl įdarbinimo į pataisos namų administraciją nesikreipė. 2014 metais mokėsi vidurinėje mokykloje (9-oje klasėje), tačiau dėl nepažangumo buvo pašalintas. 2015 metais buvo užsirašęs mokytis 9-oje klasėje, tačiau dėl blogo lankomumo mokytojų buvo įvertintas nepatenkinamai ir paliktas mokytis toje pačioje klasėje. 2016 metais vėl pradėjo mokytis, tačiau mokytojų yra vertinamas patenkinami. Pataisos namuose nuteistasis skatintas tik vieną kartą (dar vieną kartą skatintas Šiaulių tardymo izoliatoriuje). o drausmine tvarka baustas 6 kartus. Nors nuobaudos negalioja, tačiau kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, iš kurio sprendžiama apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas.
Nuteistasis A. I. anksčiau teistas 7 kartus už tyčinių nusikaltimų padarymą. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka už sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų ir viešosios tvarkos pažeidimą. Nuteistajam A. I. anksčiau buvo taikyta amnestija ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas. Nuteistasis lygtinio paleidimo metu pažeidė nustatytas sąlygas, nevykdė įsipareigojimų ir buvo grąžintas atlikti likusią bausmės dalį. Pažymėtina, kad nuteistojo daromi nusikaltimai sunkėja. Nuteistasis pripažino, kad visus smurtinius nusikaltimus padarydavo apsvaigęs nuo alkoholio. Teismo nuomone, ši aplinkybė rodo, jog nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, įvairovė ir sunkumas rodo ypatingą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, kad jam paskirtos kriminalinės bausmės bei anksčiau jam teismo parodytas pasitikėjimas, taikant amnestiją ir lygtinį paleidimą, neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra svarbios vertinant ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Teismas sutinka su prokurorės nuomone, kad pakartotinis smurtinių nusikaltimų darymas rodo nuteistojo didesnį pavojingumą bei polinkį nusikalsti ir leidžia manyti, kad jam paskirtos kriminalinės bausmės bei anksčiau jam teismo parodytas pasitikėjimas, neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra svarbios vertinant ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis atpažįsta tik kai kurias iš turimų problemų, mano, jog visas problemas jau išsprendė. Elgesyje yra pasireiškusi agresija, impulsyvumas, ypač pavartojus alkoholio (smurtiniai nusikaltimai). Dėl kylančių sunkumų linkęs kaltinti aplinkybes ir kitus asmenis, jų poelgius, o ne savus sprendimus. Nuteistasis neįvertina visų, ypač ilgalaikių tuo metu priimamų sprendimų ar atliekamų veiksmų, pasekmių. Susiduria su sunkumais siekdamas įgyvendinti siekius dėl planavimo įgūdžių stokos, tačiau vėl dėl visko kaltina kitus asmenis ar aplinkybes. Nustatyti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai: ankstesni teisės pažeidimai (nusikaltimai pradėti daryti jauname amžiuje, daug teistumų už smurtinius nusikaltimus, yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas – įvykdė naują nusikaltimą), ryšiai (nepaliko ryšių su artimaisiais – nėra duomenų apie skambučius ar laiškus artimiesiems, su drauge ryšiai nutrūko jai išvykus į užsienį), gyvenimo stilius ir draugai (laisvalaikio praleidimo būdai sudarydavo sąlygas nusikalsti, bendravimo ratas), piktnaudžiavimas alkoholiu (smurtiniai nusikaltimai padaryti išgėrus, atlikdamas bausmę lankė priklausomiems asmenims skirtą programą), mąstymas ir elgesys (impulsyvumas, agresyvus elgesys, ypač išgėrus, savitvardos praradimas, problemų neatpažinimas, jų sprendimo įgūdžių stoka) bei nuostatos (kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, bausmės atlikimo sąlygų pažeidimai).
Be to, atsižvelgiant į visą nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką, likusi didelė neatliktos bausmės dalis (bausmės pabaiga 2018-07-26). Teismas pažymi, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, taip pat gali neatitikti nukentėjusiųjų asmenų lūkesčių ir suteikti pagrindą abejoti teisingumu.
Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. I. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad ir Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisija nebuvo vieningos nuomonės, nes „už“ balsavo 4 nariai, „prieš“ - 3. Šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis bei nepasiekti individualizuotos bausmės tikslai (BVK 157 straipsnis).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-12-07 nutarimas taikyti nuteistajam A. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, atsisakytinas tvirtinti.
Dėl prokuroro skundo
Prokurorai turi teisę skųsti Komisijos priimamus nutarimus (BVK 164 straipsnio 6 dalis). Tačiau skundu formuojami prašymai turi atitikti procesinius reikalavimus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 4 dalies numatyta, kad išnagrinėjęs tokį skundą, teismas gali: atmesti skundą; patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo, ar patenkinti skundą ir pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą – kai nagrinėjamas šios dalies 2 punkte nenurodytas klausimas (BPK 360 straipsnio 4 dalies 1, 2, 3 punktai). Prokurorė šiuo atveju prašo teismo pakeisti Komisijos nutarimą, nurodydama argumentus, kodėl nepritaria Komisijos sprendimui taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Prokurorė, skųsdama Komisijos nutarimą, privalėjo ne tik formaliai paminėti, kad nutarimas yra nepagrįstas ir turėtų būti pakeistas, bet nurodyti, kodėl Komisijos priimtas nutarimas turėtų būti pakeistas, tačiau skunde ji to nenurodo, todėl toks prokurorės skundo prašymas laikytinas kaip neatitinkantis procesinių reikalavimų. Teismas, vadovaudamasis formuojama teismų praktika ir įstatymo nuostatomis, prokurorės skundą laiko atsiliepimu dėl nagrinėjimo lygtinio paleidimo klausimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, prokurorės skundas atmestinas (Kauno apygardos teismo 2016-07-12 nutartis byloje Nr. 1S-899-319/2016, 2016-11-24 nutartis byloje Nr. 1S-1401-530/2016).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu,
nutaria:
Atsisakyti tvirtinti 2016-12-07 Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimą Nr. 357-526 taikyti nuteistajam A. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2016-12-07 nutarimo atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.