- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-16
- Bylos Nr.
- 2A-518-212/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas, Zina Mickevičiūtė (pran.)
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- I. P.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui A. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikiančios institucijos byloje Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2003-12-09 sprendimu nustatytą dukters I. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir jos gyvenamąją vietą nustatyti su ja ir priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai I. B. po 500 litų kas mėnesį iki jos pilnametystės. Nurodė, kad nuo 2014 metų rugpjūčio mėnesio dukra gyvena kartu su ja. Dukra išėjo iš atsakovo namų, nes bijo tėvo, nesutaria su žmona ir atsisako grįžti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Anykščių rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Ukmergės rajono apylinkės teismo 2003-12-09 sprendimu civilinėje byloje nustatytą I. B. gyvenamąją vietą ir jos gyvenamąją vietą nustatė su ieškove; panaikino Ukmergės rajono apylinkės teismo 2003-12-09 sprendimu priteistą išlaikymą iš ieškovės I. B. ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai nuo 2015-03-13 kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 116 eurų iki jos pilnametystės. Priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 82,76 Eur žyminį mokestį ir 24,74 Eur teismo turėtas pašto išlaidas. Nustatė, jog teismas 2002-04-24 sprendimu nutraukė tarp šalių santuoką, dukters I. B. gyvenamąją vietą nustatė su motina – ieškove, o iš atsakovo priteisė išlaikymą. Teismo 2003-12-09 sprendimu buvo pakeista nepilnametės dukros I. B. gyvenamoji vieta ir jos gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu A. B. , o motina įsipareigojo mokėti dukrai išlaikymą po ¼ dalį visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį iki jos pilnametystės. Iki šalių dukra I. pradėjo lankyti mokyklą, ji pastoviai gyveno pas močiutę Z. B., kuri ja rūpinosi ir augino, Ukmergės mieste. Pradėjus lankyti mokyklą, šalių dukra penkias dienas per savaitę gyveno pas močiutę Z. B., o išeiginėmis gyveno atsakovo šeimoje. Taip buvo iki 2014 kovo mėnesio, kuomet atsakovui pareikalavus dukra visą laiką gyveno jo šeimoje. Per visą tą laiką ieškovės ryšys su dukra nenutrūko. Ieškovė lankė dukrą pas močiutę, kiek išgalėjo teikė išlaikymą, o paaugusi dukra I. svečiuodavosi motinos namuose. Nuo 2014 metų rugpjūčio mėnesio šalių nepilnametė dukra apsigyveno pas savo motiną - ieškovę ir su ja gyvena iki šiol. I. lanko mokyklą (duomenys neskelbtini) mieste, lanko krepšinio treniruotes, todėl po pamokų, iki krepšinio treniruotės, ji užeina pas močiutę Z. B., kur pavalgo, paruošia pamokas, o po to ją į namus parsiveža ieškovė. Atsakovas yra sukūręs kitą šeimą, kurioje auga dvi nepilnametės dukros. Atsakovas teismui neįrodė, jog dukra yra labiau prie jo prisirišusi, nei prie motinos. Šiuo metu atsakovo ir jo dukters santykiai pašliję, jiedu nebendrauja, nebendrauja atsakovo iniciatyva, nes yra supykęs dėl tokio dukters elgesio ir jis jai tik moka išlaikymą, tačiau bendrauti su dukra nenori. Ryšys tarp tėvo ir dukters nebuvo stiprus, nes dukrai išsakius nuomonę gyventi su motina, atsakovas nevaldė emocijų. I. B. nurodė, jog ji nori gyventi su motina, nes nesutaria su tėvo žmona, kuri tėvui nematant ją skriaudžia, jos nemėgsta. Be to, ji tėvo bijo, po to, kai jis pas močiutę iškvietė policiją, ir po to, kai jis apsilankė mokykloje ir ten reikalavo sugrįžti pas jį. Nurodė, jog ji gerai sutaria su motinos vyru, seserimi, jai sudarytos geros sąlygos gyventi, mokytis ir nieko nenori keisti. Ieškovė ir jos vyras dirba, turi skolų, tačiau gyvena tvarkingai, jų šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Nepilnametei I. sudarytos normalios gyvenimo sąlygos. Teismas įvertinęs nepilnametės I. B. norą gyventi su motina, darė išvadą, jog jos noras šiuo metu yra nulemiantis jos gyvenamosios vietos nustatymui. Nustatė, jog pasikeitė visos aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta I. B. gyvenamoji vieta su tėvu A. B., todėl yra pagrindas keisti nepilnametės I. B. gyvenamąją vietą, todėl šioje dalyje ieškinį tenkino visiškai. Teismo 2014-10-21 nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iki bus priimtas teismo sprendimas, iš atsakovo A. B. buvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai I. B. kas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 300 Lt. Atsakovas priteistą laikiną išlaikymą mokėjo, pervesdamas nurodytą sumą į nepilnametės I. B. sąskaitą. Ieškovė šiuo metu dukrą išlaiko, rengia, išleidžia į mokyklą. Į mokyklą, esančią (duomenys neskelbtini) miestą, šalių dukra važiuoja autobusu. Po pamokų ir treniruočių mama savo automobiliu parsiveža dukrą į namus (duomenys neskelbtini) rajone. Ieškovė dirba, tačiau jos uždarbis nėra didelis. Ieškovės vyras R. P. dirba sezoninius darbus. Atsakovas dirba, gauna pastovias pajamas, turi kitų išlaikytinių - dvi dukras iš antros santuokos, gyvena nuosavame name. Šalių dukra I. išaugo, jos poreikiai vis didėja, jai reikia daugiau drabužių, higienos priemonių, didėja išlaidos maistui, laisvalaikiui, mokymuisi. Ji lanko krepšinio treniruotes, todėl reikia pinigų išvykoms į varžybas ir pan. Teismas nenustatė, kad atsakovo turtinė padėtis yra bloga, todėl priteisė iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 116 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-03-13 sprendimą, kurio motyvuojamoje dalyje aprašyti teiginiai visiškai neatitinka tikrovės, bylos esmės ir ginčo dalyko, o sprendimo rezoliucinės dalies išvados neparemtos motyvuotais argumentais bei visapusišku objektyvių bylos aplinkybių vertinimu; grąžinti bylą pirmos instancijos teismui arba nagrinėti ją iš esmės Panevėžio apygardos teisme, kad būtų išaiškinti visi motyvai bei aplinkybės dėl realios dukters gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Apeliantas nurodo tokius apeliacinio skundo pagrindus:
1) teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje aprašytos aplinkybės neatitinka tikrovės, yra išgalvotos, suklastotos. Teiginiai neparemti jokiais realiais įrodymais. Šias aplinkybes patvirtina liudytojos Z. B. prisidėjimas prie atskirojo skundo, kuriame atskleidžiama tikroji ieškovės klasta ir šios bylos absurdas. Ieškovė, pasinaudodama nepilnametės dukters naivumu, be jokio realaus pagrindo apšmeižė apeliantą, kaip pavyzdingą tėvą, pasinaudojo teismo šališkumu, CPK bei CK kodekso normų, įstatymų „rėmais“, siekdama savanaudiškų materialinių tikslų;
2) byla neišnagrinėta arba išnagrinėta atmestinai, paskubomis, neįsigilinta į bylos esmę, todėl teismo sprendimo motyvuotoje dalyje aprašyti faktai dėl dukters gyvenamosios vietos nuo 2014-09 mėn., jos išlaikymo ir kiti faktai sprendime nėra motyvuoti ir paremti realiais įrodymais bei dukters I. B. laisva valia. Nagrinėdamas bylą teismas neįsigilino į apelianto šeimos, kurioje auga dar dvi mažametės dukros, materialinę padėtį, gerus jo ir dukters santykius. Priimdamas sprendimą teismas neatliko faktų ir motyvų analizės, o sprendime iškreiptais faktais pateikė jo šeimos ir dukters I. B. istoriją už 11 metų, nuo 2003-11 iki 2014 -09 mėn.;
3) sprendime įrašyti teiginiai žemina jį kaip pavyzdingą tėvą, iškraipo tiesą kas prieštarauja bendriems teisingumo, etikos ir moralės principams. Teismo sprendimo motyvuotoje dalyje kai kurie teiginiai ir citatos prieštarauja sveikai logikai ir yra neaiškūs: „iš niekur į nieką“. Galbūt teismas turėjo omenyje vietas visatoje kur neegzistuoja nei erdvė nei laikas;
4) teismo sprendimas priimtas pažeidžiant Civilinio kodekso procesines normas. Neįsiteisėjus teismo sprendimui, kuris nėra vykdytinas skubiai, Anykščių rajono apylinkės teismas išdavė ieškovei vykdomąjį raštą, apeliantui kaip atsakovui nepasiūlė pasinaudoti advokato paslaugomis, nesuteikė teisės pasinaudoti atsikirtimų teise ir t. t.;
5) apeliantas nurodo šias apeliacinio skundo apibendrintas aplinkybes dėl 2015-03-13 teismo sprendimo: 1. kur ir su kuo duktė augo nuo 2003 metų, kas ją augino ir rūpinosi? 2. sprendime neteisingai (diskriminuojančiai) nustatyta, kad duktė negyveno su tėvu, kad jos ryšys su tėvu nebuvo stiprus? 3. dukteriai pradėjus lankyti mokyklą, darbo dienomis gyveno savo kambaryje, tėvo namuose, nuo penktadienio iki sekmadienio vakaro, per atostogas visas dienas? 4. ieškovės ryšys su dukra buvo nutrūkęs beveik 10 metų? 5. ieškovė nelankė dukters (iki dukteriai sukako 11 metų) pas močiutę ir jokio materialaus išlaikymo neteikė? 6. iš byloje esančių aplinkybių, liudytojų parodymų, vaizdinės medžiagos yra akivaizdu, kad jo dukra I. buvo ir yra labai prisirišusi prie tėvo? 7. priežastys, dėl kurių duktė I. B. teisme nurodė jog nori gyventi pas ieškovę, yra netikros (apsimestinės), nes apibendrinant visas aplinkybes, matyti, kad duktė sieja savo tolimesnį gyvenimą su Ukmergę, gyvenant pas močiutę ir tik retkarčiais apsilankant pas ieškovę Anykščiuose? 8. nesutarimai su žmona yra gerokai perdėti ir surežisuoti byloje suinteresuotų asmenų – ieškovės ir liudytojos Z. B.? 9. dukters I. nuomonė bei pasisakymai yra įtakoti močiutės bei ieškovės pamokymais (kurstymais prieš apelianto šeimą)? 10. ginčas mokykloje surežisuotas, kad byloje atsirastų neigiamos informacijos apie jį, dukters tėvą, be to, apsilankęs mokykloje, jis nereikalavo dukters sugrįžti pas jį? 11. byloje klaidingai nustatyta kad ieškovė ir jos vyras dirba, nes abu šie asmenys niekur nedirba? 12. byloje yra pakankamai medžiagos, kad ieškovės šeima tikrai nėra tvarkinga ir yra pakankamai pagrindų įtraukti ją į socialinės rizikos šeimų sąrašą, nes tokioje šeimoje duktė negalės deramai augti ir tobulėti? 13. nepilnametės dukters nuomonės neturi būti paisoma, jeigu ji yra apsimestinio pobūdžio ir prieštarauja jos pačios interesams, jeigu jos gyvenamoji vieta būtų pakeista ir nustatyta su socialiai neatsakinga, nepareiginga mama? 14. fotonuotraukos ir filmuota medžiaga turi didelės reikšmės sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, nes jose užfiksuotose, tam tikrų gyvenimo tarpsnių momentuose, atsispindi ne tik vaizdai, bet ir žmonių (dukters) nuotaikos, jų tarpusavio ryšiai, santykiai ir pan.? 15. ar byloje surinkti įrodymai, ar teisėjos nusistatymas ir klaidingas faktų bei aplinkybių interpretavimas, teismui leido daryti klaidingą išvadą, kad pasikeitė visos aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta dukters gyvenamoji vieta su tėvu? 16. ne kiekvieną darbo ar išeiginę dieną, nuo 2014-09 mėn. ieškovė parsiveža dukterį iš močiutės ((duomenys neskelbtini)) į savo namus, (duomenys neskelbtini)? 17. ieškovė tik dalinai, nuo 2014-09 mėn. išlaiko dukterį, prie dukters išlaikymo didele dalimi (mobilaus ryšio išlaidos, mobilusis telefonas, internetas, dukters krepšinio treniruotės, maistas) prideda apelianto mama, Z. B.? 18. ieškovė bylos nagrinėjimo metu, sudarė butaforinę (apsimestinę) darbo sutartį ir realiai niekur nedirba? 19. nei bylos nagrinėjimo metu, nei sprendime, neatskleista tikroji bylos esmė, ginčo kilmė ir dalykas? 20. skundžiamo teismo sprendimo teiginiai neparemti objektyviais faktais bei įrodymais, grindžiami klaidingomis interpretacijomis, prasimanymais, teisingumo, sąžiningumo kriterijus iškreipiančiomis aplinkybėmis.
6) nuo šių metų birželio mėn. pradžios iš esmės vėl pradėjo keistis (normalizuotis) santykiai su dukra I. B.. Savaitgaliais ji būna ir nakvoja namuose, Alyvų 37 ir gerai sutaria tiek su apeliantu, tiek su jo šeima. Netgi kai kuriomis darbo dienomis, paėmusi savo seseris (apelianto mažametes dukteris) iš darželio ji pareina namo. Iš pokalbių su dukra suprato, kad ji toliau norėtų gyventi ir tęsti mokslus Ukmergėje, bet ne Anykščiuose, kaip nurodo ieškovė.
7) jeigu apeliacinės instancijos teismui neužtenka išdėstytų argumentų, prašo bylą paskirti nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Kadangi teismo 2015-03-13 sprendimo motyvuotoji dalis yra niekinė ir neatitinka tikrovės, teismas, atsižvelgiant į klaidingai (neteisingai) nustatytus motyvus, nemotyvuotas išvadas bei neatlikęs objektyvaus vertinimo, negalėjo priimti teisingo sprendimo. Atsižvelgiant į tai rezoliucinė teismo sprendimo dalis neturi juridinės galios, o teismo išvada ir pats teismo sprendimas yra niekinis ir turėtų būti panaikintas ir byla turėtų būti grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nenurodo, kokius konkrečius reikalavimus kelia savo apeliaciniame skunde. Teismas nepadarė jokių procesinių pažeidimų, kurių buvimą nurodo atsakovas. Teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones dėl išlaikymo, o apelianto nušalinimas pareikštas nepagrįstai dėl išgalvotų motyvų. Nepagrįsti apelianto argumentai, jog bylos iniciatorė yra Z. B., o ne pati ieškovė. Z. B. buvo pakviesta kaip liudytoja vien dėl to, jog pas ją augo dukra ir ji gerai žinojo visas aplinkybes. Be to, jei apeliantas nesugebėjo atstovauti savęs, jis galėjo susirasti atstovą, tačiau kaip matyti, jis puikiai žino CK ir CPK normas ir prieš teismo posėdį jam teisėja išaiškindavo jo teises bei teisę vesti bylą per atstovą. Vykdomasis raštas ieškovei buvo išduotas pagrįstai, kadangi sprendimas dėl išlaikymo vykdomas skubiai. Ieškovė jokios klaidinančios informacijos teismui nepateikė, byla buvo išspręsta iš esmės, teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad dukra gyvena su juo. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog dukra nuo 2014 m. vasaros gyvena su ieškove, ji bijo tėvo, nesutaria su tėvo sutuoktine bei nori gyventi su ieškove. Mano, jog teismas neturėjo spręsti klausimų, numatytų CK 3.170 – 3.172 str., kadangi tokių reikalavimų nebuvo pareikšta ieškinyje. Be to, dukrai nėra uždrausta matytis su tėvu ar bendrauti su juo, todėl tokius klausimus nėra būtina spręsti byloje. Atsižvelgiant į teismų praktiką, vaiko išlaikymo dydis nėra per didelis. Kadangi ieškinys iš esmės buvo patenkintas, teismas pagrįstai priteisė visas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje nagrinėjamas reikalavimas dėl nepilnametės I. B., gim. (duomenys neskelbtini)gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2002-04-24 sprendimu ieškovės I. P. (B.) ir atsakovo A. B. santuoką nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Jų nepilnametės dukters I. B. gyvenamoji vieta nustatyta su motina I. B., o iš tėvo A. B. priteistas išlaikymas dukrai. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2003-12-09 sprendimu šalių nepilnametės dukters I. B. gyvenamoji vieta buvo pakeista, nustatant ją su tėvu A. B., o motina I. B. įsipareigojo mokėti dukrai išlaikymą (t. 1, b. l. 11-13). Ieškovė I. P. (B.) 2014-09-11 kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2003-12-09 sprendimu nustatytą I. B. gyvenamąją vietą, nes dukra išreiškė norą gyventi su ja.
Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176 – 185 straipsnių nuostatų, tinkamai pritaikė teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, ir, patenkindamas ieškinį iš dalies, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.), kurį keisti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Skundžiamuoju sprendimu pirmosios instancijos teismas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su motina bei priteisė išlaikymą iš atsakovo (vaiko tėvo). Apeliantas (atsakovas), nesutikimą su teismo sprendimu motyvuoja tuo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, motyvuojamojo sprendimo dalyje nurodytos aplinkybės suklastotos ir neatitinka tikrovės, sprendimo teiginiai žemina jį, kaip pavyzdingą tėvą, nepilnametės dukters nuomonės neturi būti paisoma, jeigu ji prieštarauja jos interesams, jeigu jos gyvenamoji vieta nustatyta su socialiai neatsakinga, nepareiginga mama, byloje neatskleista tikroji bylos esmė, sprendimas neparemtas objektyviais faktais ir įrodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto išdėstyti argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų. CK 3.169 straipsnio 3 dalis numato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Įstatymas reglamentuoja, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Jokie įrodymai neturi teismui išankstinės galios, išskyrus CPK nustatytus atvejus (CPK 182 str. 2, 3 p.). CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz. : Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-25 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-415/2011; 2012-06-22 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-307/2012; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pvz. : Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-26 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008-09-30 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.).
Ginčo, kad šalių nepilnametės dukters I. B. gyvenamoji vieta teismo 2003-12-09 sprendimu buvo nustatyta su apeliantu, byloje nėra. Nagrinėdamas šią bylą, Anykščių rajono apylinkės teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, surinktais įrodymais, nustatė, kad šalių dukra I. pastoviai gyveno pas močiutę Z. B., Ukmergėje, kuri ja rūpinosi ir augino, o pradėjusi lankyti mokyklą, I. penkias dienas per savaitę gyveno pas močiutę Z. B., o išeiginėmis gyveno atsakovo šeimoje. Šias aplinkybes patvirtino ieškovė, šalių dukra I., liudytoja Z. B., Anykščių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-09-23 išvada, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-11-03 išvada. Nustatytos aplinkybės nepaneigia to, kad apeliantas tinkamai rūpinosi savo dukra I., domėjosi jos mokslo ir sporto pasiekimais, kartu leisdavo atostogas, išvykdavo į užsienį ir pan. Bylos duomenys patvirtina, kad I. B. tiek Ukmergės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriuje, tiek apklausta Anykščių rajono apylinkės teismo posėdyje aiškiai ir motyvuotai išreiškė savo nuomonę, pareikšdama, kad nori gyventi su mama, nes konfliktuoja su tėvo sutuoktine ir nebegali gyventi tėvo namuose.
Pagal CK 3. 164 straipsnio nuostatas sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovą ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta. I. yra gimusi 2000 metais, todėl jos išsakytas noras gyventi su mama yra logiškas ir pakankamai motyvuotas. Kad I. nurodytos priežastys yra netikros ir apsimestinės, kaip teigia apeliantas, nepatvirtina jokie pagrįsti įrodymai. Taip pat byloje nėra pateikta duomenų, kad I. kas nors dėl tokio apsisprendimo darė įtaką. Tokių įrodymų nepateikė ir apeliantas.
CK 3.156 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl lyties, rasės, kalbos, tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 str. 2 d.). Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais, atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 str. 2 d.). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus. Dėl tokio teisinio reglamentavimo nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad nepilnametės dukters nuomonės neturi būti paisoma. I. noras gyventi su mama nėra apsimestinis ir duomenų, kad gyvenimas su mama prieštarautų I. interesams taip pat nepateikta.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad ieškovės šeima yra netvarkinga, kad turi būti įtraukta į socialinės rizikos šeimą. Į bylą pateikta antstolės N. J. pažyma (t. 3, b. l. 142) neįrodo, kad ieškovė neturi gyvenamosios vietos, ar gyvena asocialiai. CK 2.12 straipsnyje nurodyta, kad nuolatine asmens gyvenamąja vieta laikoma valstybė ar jo teritorijos dalis, kur asmuo nuolat ar daugiausiai gyvena ir kurią laiko savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų vieta. Pažymėtina, kad tai, kur yra asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra fakto klausimas. Nors ieškovė Lietuvos Respublikoje nėra deklaravusi savo gyvenamosios vietos, tačiau procesiniuose dokumentuose nurodo, kad gyvena (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 3, t. 2, b. l. 20, 38, t. 3, b. l. 107, CK 2.17 str. 1 d.). Be to, ieškovė neturi pareigos deklaruoti gyvenamąją vietą, nes pagal Lietuvos Respublikos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nuostatas pareiga pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos piliečiams, keičiantiems gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ar išvykstantiems iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui (Įstatymo 4 str.). Iš Anykščių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. rugsėjo 9 d. papildomos išvados (t. 3, b. l. 149-150) matyti, kad ieškovės šeima gyvena mūriniame gyvenamajame name, ieškovės dukroms I. ir V. yra skirtas šviesus, jaukus ir tvarkingas kambarys, kuriame yra visos būtinos gyvenimui ir mokymuisi priemonės. Tiek ieškovės sutuoktinis R. P., tiek jo motina P. P. sutinka, kad I. gyventų kartu su jais. Pati I. dar kartą patvirtino, kad nuo 2014-09-09- gyvena su mama, kad ir toliau nori su ja gyventi, nusprendė ir šiuo metu mokosi Anykščių J. B. gimnazijoje (t. 3, b. l. 151-152). Ta aplinkybė, kad šalių nepilnametė dukra I. nori gyventi su mama, kadangi nesutaria su pamote, dabartine apelianto sutuoktine, negali būti vertinama kaip apelianto pažeminimas, šmeižimas ir neįrodo ieškovės savanaudiškų, kaip teigia apeliantas, tikslų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vieno iš tėvų geresnės materialinės sąlygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, negali turėti lemiamos reikšmės; svarbu yra tai, kad kito iš tėvų atitinkamai materialiai remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-03-30 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2013-04-26 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-269/2013, kt.). Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad šalių nepilnametei dukrai I. ieškovė sudarė tinkamas gyvenimo sąlygas.
Kadangi byloje nenustatyta, kad ieškovės elgesys yra netinkamas ir priešiškas vaiko interesams ir poreikiams, įvertinus tai, kad nepilnametė duktė I. nuo 2014-09-09 gyvena kartu su ieškove, atsižvelgiant į jos išsakytą norą ir toliau gyventi su mama, gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina visiškai atitinka jos interesus (CPK 185 str.). Apeliantas nepateikė pagrįstų įrodymų ir nenurodė aplinkybių, galinčių paneigti vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove pagrįstumą ir teisėtumą (CPK 12, 178 straipsniai).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kiti apelianto argumentai ir nurodomos aplinkybės yra deklaratyvūs ir neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos finansų ir teisingumo ministrų 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymo Nr.1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur, šioje byloje susidariusios mažesnės nei 3 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš apelianto valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.