- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-03
- Bylos Nr.
- 2A-1257-230/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09272-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Egidijus Tamašauskas, Nerijus Meilutis
- Ieškovas
- Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Atsakovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- T. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio, Egidijaus Tamašausko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-744-151/2014 pagal ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui A. K., trečiajam asmeniui T. S. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė regreso tvarka priteisti iš atsakovo 24 423,16 Lt patirtai žalai atlyginti. Nurodė, kad Kauno apskrities VPK komisariato viršininkas 2011-01-25 patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-33 „Dėl pareigūno T. S. sužalojimo“. Atlikus tarnybinį patikrinimą nustatyta, jog 2010-08-07, 22.14 val. gautas pranešimas, kad parduotuvėje „Rimi“, esančioje Kaune, Prancūzų g. 81, moteris konfliktuoja su apsaugos darbuotojais. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK Operatyvaus valdymo poskyrio postinis T. S. ir Kauno miesto Panemunės PK Šančių ir Panemunės PN tyrėjas A. K. nuvyko į parduotuvę „Rimi“, kur apsaugos darbuotojai paaiškino, kad A. K. pavogė iš parduotuvės cigarečių pakelį ir ties išėjimu buvo sulaikytas, tačiau neigė tai padaręs. L. K. taip pat vogė cigaretes. Policijos pareigūnai išsivedė vyrą ir moterį į lauką, norėdami juos įsodinti į policijos tarnybinį automobilį. Šiems pasipriešinus T. S. buvo sužalotas. Atvykusi greitoji medicinos pagalba T. S. nuvežė į Kauno medicinos universiteto klinikas, kur jam buvo nustatytas kairės rankos riešo kaulo lūžis ir smegenų sutrenkimas, jis paguldytas į Neurologijos skyrių. T. S. trauma nepriskiriama prie sunkių, jam buvo nustatyta diagnozė – trauminė galvos smegenų liga periodas ūmus, forma lengva, kairio laivelinio kaulo lūžimas, dėl šios traumos T. S. buvo nedarbingas 55 dienas nuo 2010-08-07 iki 2010-09-30. Atlikus tarnybinį patikrinimą nustatyta, kad pareigūnas T. S. buvo sužalotas tarnybos metu, atlikdamas tarnybines pareigas. Tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ir padidėjusia rizika pareigūno sveikatai. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-41-478/2012 Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 21 d. nuosprendžiu A. K. pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 286 str., 138 str. 2 d. 10 p., ir A. K. skyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams, įpareigojant A. K. išdirbti 80 valandų nemokamų darbų. Teismas priteisė iš A. K. T. S. 1 205,74 Lt turtinei ir 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. LR VRM Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija, atlikusi T. S. sveikatos ekspertizę, konstatavo, kad vadovaujantis LR Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1130, sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2010-08-07, priskiriamas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui. Kauno apskrities VPK, vadovaudamasis Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto LR vidaus reikalų ministro 2009-04-02 įsakymo Nr. IV-125, 4.8 punktu, T. S. išmokėjo 22 221,16 Lt aštuonių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensaciją už lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymą, susijusį su tarnybinių pareigų atlikimu. Policijos departamentas prie LR VRM, vadovaudamasis LR Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintomis Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygomis, taip pat skyrė apskaičiuotą 2 195,40 Lt dydžio draudimo sumą, iš viso T. S. buvo pervesta 24 423,16 Lt. Kauno apskr. VPK taip pat pervedė į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus valstybinio socialinio draudimo lėšų surenkamąją sąskaitą 63,94 Lt. LR Vyriausybės 1991-12-05 Nr. 530 nustatytų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punkte numatyta, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis LR CK nustatyta tvarka, todėl ieškovas prašė regreso tvarka priteisti iš atsakovo 24 412,16 Lt už patirtus nuostolius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovui 18 217,42 Lt žalai atlyginti, likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad 2010-08-07 22.14 val. gavus pranešimą, kad parduotuvėje „Rimi“, Kaune, Prancūzų g. 81, moteris konfliktuoja su apsaugos darbuotojais, Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK Operatyvaus valdymo poskyrio postinis T. S. ir Kauno miesto Panemunės PK Šančių ir Panemunės PN tyrėjas A. K. nuvyko pagal iškvietimą. Apsaugos darbuotojai paaiškino, kad vyras, kaip vėliau paaiškėjo – atsakovas A. K., pavogė iš parduotuvės cigarečių pakelį ir ties išėjimu buvo sulaikytas, tačiau neigė tai padaręs. Su juo buvusi moteris L. K. taip pat vogė cigaretes. Policijos pareigūnai išsivedė vyrą ir moterį į lauką, norėdami juos įsodinti į policijos tarnybinį automobilį. T. S., eidamas apsaugos posto link pasirašyti dokumentus dėl asmenų išsivežimo, pamatė, kad sulaikytieji, sodinami į automobilį, pradėjo priešintis aktyviais veiksmais. T. S. pribėgo prie moters, kuri ranka laikė apkabinusi vyrą, patraukė jos ranką nuo vyro, o pastarąjį prispaudė prie tarnybinio automobilio šono ir bandė uždėti antrankius. Tuo metu A. K. kumščiu sudavė pareigūnui vieną ar du smūgius į veidą, kelis kartus į krūtinės sritį ir pradėjo bėgti, tačiau užkliuvo už aikštelėje stovėjusio automobilio veidrodėlio ir pargriuvo ant žemės. T. S. pribėgo prie vyro ir bandė sugriebti jį už rankų, bet šis pradėjo spardytis, kelis kartus įspyrė T. S. į kairę ranką, kuria pareigūnas dengėsi nuo smūgių. Apsigynęs nuo smūgių, T. S. vyrą prispaudė prie žemės ir užgulęs laikė, tačiau prie jų atbėgo du jaunuoliai, paskui dar penki. Pirmi pribėgę jaunuoliai T. S. jėga nustūmė nuo A. K. ir jie pabėgo. Vėliau T. S. pastebėjo A. K. einant Verkių gatve ir bandė jį sulaikyti, tačiau šis dar kartą smogė kumščiu jam į veidą. T. S. prarado sąmonę ir parkrito, kai jis atsistojo, A. K. jau buvo nubėgęs 10 metrų. T. S. svaigo galva ir skaudėjo kairę ranką, todėl jis sušuko patruliams, kad sulaikytų A. K.. Pažeidėjas A. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno m. Panemunės PK. Atvykusi greitoji medicinos pagalba T. S. nuvežė į Kauno medicinos universiteto klinikas, kur jam buvo nustatytas kairės rankos riešo kaulo lūžis ir smegenų sutrenkimas, jis buvo paguldytas į Neurologijos skyrių. Dėl patirtos traumos T. S. buvo nedarbingas 55 dienas nuo 2010-08-07 iki 2010-09-30, jam išduoti nedarbingumo pažymėjimai. Kauno apskrities VPK atliko nelaimingo atsitikimo tyrimą ir 2010-12-15 pateikė išvadą dėl Kauno miesto Panemunės PK operatyvaus valdymo poskyrio postinio T. S. sužalojimo Nr. 20-IS6-18 bei surašė nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą Nr. 20-1-NA-19. Kauno apskrities VPK viršininkas atliko tarnybinį patikrinimą ir 2011-01-25 patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-33 „Dėl pareigūno T. S. sužalojimo“, 2011-02-23 priėmė įsakymą dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo inspektoriui T. S.. 2011-03-25 Policijos departamentas prie LR VRM priėmė išvadą dėl sprendimo priėmimo Nr. 5-5-IL-100, kuria siūlė skirti T. S. 22 227,76 Lt aštuonių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensaciją. 2012-02-21 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-41-478/2012 A. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas bei priteista iš A. K. T. S. 1 205,74 Lt turtinei ir 5 000 Lt neturtinei žalos atlyginti.
Teismas, grįsdamas sprendimą, nurodė, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad deliktinės civilinės atsakomybės institutas grindžiamas ne tik visiško žalos atlyginimo nuostata (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), bet ir kitais šią nuostatą papildančiais principais. Vienas tokių – nuostata, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Atsisakymas pripažinti valstybės regreso teisę reikalauti išmokėtų sumų atlyginimo iš kalto už valstybės pareigūno sužalojimą asmens šį principą neabejotinai pažeistų bei reikštų, kad žalą padaręs asmuo apskritai išvengia atsakomybės, o pareiga atlyginti patirtą žalą nukentėjusiam pareigūnui perkeliama mokesčių mokėtojams. Kompensaciją iš valstybės gavęs policijos pareigūnas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens, nes visas jo teises įgyja kompensaciją išmokėjusi įstaiga (CK 6.113 straipsnis). Tik tuo atveju, jei išmokėta kompensacija visiškai nepadengtų patirtos žalos, pareigūnas galėtų reikalauti iš atsakingo asmens žalos skirtumo, kurio nepadengia kompensacija (CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas sprendė, kad atsakovas A. K. yra atsakingas už padarytą žalą, kuri buvo išmokėta pareigūnui, einančiam tarnybines pareigas. Atsakovo kaltus veiksmus dėl žalos atsiradimo patvirtina ir tai, kad 2012-02-21 nuosprendžiu A. K. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 286 str. – pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui ir už šią veiką nuteistas, todėl teismas darė išvadą, kad atsakovo kaltė dėl žalos atsiradimo yra įrodyta, ir jis yra atsakingas dėl atsiradusios žalos. Teismas, spręsdamas priteistinos žalos dydžio klausimą, atsižvelgė į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog policijos pareigūną sužalojusio asmens atsakomybė nustatoma pagal CK normas, o ne specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių policijos pareigūnams išmokamas kompensacijas jų sveikatos sutrikdymo atveju, pagrindu ir kad išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą. Teismas nurodė, kad ieškovas, regreso tvarka prašydamas priteisti iš atsakovo trečiajam asmeniui T. S. išmokėtą 24 423,16 Lt kompensaciją, žalos dydžio neįrodinėjo, tačiau pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, t. y. žala nepreziumuojama. Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Todėl policijos įstaiga, pareiškusi reikalavimą, grindžiamą išmokėtos sumos dydžiu, turi tokią įrodinėjimo pareigą, nes, išmokėjusi kompensaciją žalos patyrusiam policijos pareigūnui, ji įgijo tokias pat teises, kokias turėjo pradinis kreditorius. Teismas, remdamasis atsakovo nurodytais argumentais, kad 2012-02-21 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje iš jo buvo priteista 1 205,74 Lt turtinės ir 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, viso 6 205,74 Lt, ir todėl šia suma turėtų būti mažinamas žalos dydis iki 18 217,42 Lt, sprendė, kad atsakovas žalą iš dalies pripažįsta ir jos neginčija. Todėl ieškovui neįrodžius realios žalos dydžio, o atsakovui jos neginčijant, tik nurodant, kad dalis žalos jau yra iš jo priteista, teismas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimu, kad išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja padarytą pareigūnui žalą, sumažino priteistino iš atsakovo žalos dydį baudžiamojoje byloje priteistu 6 205,74 Lt žalos dydžiu ir priteisė iš atsakovo ieškovui 18 217,42 Lt.
.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą, neįvertino byloje esančių įrodymų, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Nurodo, kad teismas nepagrįstai ieškinį sumažino baudžiamojoje byloje priteistu 6 205,74 Lt žalos dydžiu ir priteisė tik 18 217,42 Lt žalos atlyginimą. Mano, kad žalos dydį įrodė tinkamai. Vadovaudamasis Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto LR vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IV-I25, 4.8 p., Policijos departamentas skyrė Kauno apskr. VPK išmokėti 24 423,16 Lt aštuonių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensaciją ir draudimo sumą T. S., patyrusiam lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymą, susijusį su tarnybinių pareigų atlikimu. Piniginę kompensaciją – 22 227,76 Lt Kauno apskrities VPK 2011 m. birželio mėnesį pervedė į T. S. asmeninę sąskaitą. Apskaičiuotą 2 131,46 Lt draudimo sumą dėl 2010-08-07 įvykusio nelaimingo atsitikimo metu patirtos traumos valstybės lėšomis Kauno apskrities VPK apdraustajam T. S. pervedė 2011 m. sausio mėnesį. Kauno apskr. VPK taip pat pervedė į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus valstybinio socialinio draudimo lėšų surenkamąją sąskaitą 63,94 Lt. Žala padaryta atsakovo A. K. kaltais veiksmais, o žalos dydis pagrįstas byloje esančiais įrodymais, taip pat nustatytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: atsakovas sužalojo policijos pareigūną T. S., kuris patyrė lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymą, atsakovas kaltas dėl šio įvykio, nes tyčia priešinosi ir sužalojo policijos pareigūną. Ieškovas buvo priverstas išmokėti kompensaciją dėl atsakovo kaltės ir jo neteisėtų veiksmų, konstatuotų Kauno miesto apylinkės teismo 2012-02-21 nuosprendžiu. Todėl, remiantis LR Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 nustatytų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punktu įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis LR CK nustatyta tvarka. LR CK 6.280 str. 1 d. taip pat nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo į padariusį žalą asmenį turi regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Tai reiškia, kad Policijos departamentas, pervedęs lėšas kompensacijai ir draudimo sumai išmokėti, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę išmokėtos sumos dydžiu, t. y. 24 423,16 Lt į asmenį, sužalojusį policijos pareigūną, t. y. į atsakovą A. K.. Todėl teismas, sumažindamas žalos atlyginimą baudžiamojoje byloje priteistu 6 205,74 Lt žalos dydžiu, priėmė neteisingą sprendimą, kadangi ši pinigų suma išmokėta trečiajam asmeniui, o ne ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl ieškovo, išmokėjusio kompensaciją ir draudimo sumą tarnybos metu sužalotam policijos pareigūnui, teisės išmokėtų sumų reikalauti regreso tvarka iš žalą padariusio asmens.
Dėl regresinio reikalavimo apimties
Byloje nekyla ginčo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip deliktinės atsakomybės sąlygų, ginčo objektu yra žalos dydis. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo regreso tvarka pareikštą ieškinį iš dalies, t. y. jį sumažindamas ieškinio sumą nuosprendžiu baudžiamojoje byloje jau priteista iš nuteistojo – atsakovo A. K. nukentėjusiam asmeniui – T. S. žalos suma, tokį sprendimą grindė tuo, kad ieškovas neįrodinėjo žalos dydžio, o atsakovas regresinį ieškinį pripažino teismo nuosprendžiu priteistos sumos apimtyje. Ieškovas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde teigia, kad jo, kaip įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusį asmenį LR CK nustatyta tvarka numato LR Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 nustatytų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punktas bei LR CK 6.280 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo į padariusį žalą asmenį turi regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Tokiu būdu apeliantas iš esmės teigia, kad jo reikalavimo apimtį apsprendžia išmokėtų sumų dydis, taip pat teigia, kad nuosprendžiu priteista žalos suma yra priteista trečiajam asmeniui, o ne ieškovui. Tokia ieškovo pozicija prieštarauja suformuotai teismų praktikai.
Teismų praktikoje suformuota, kad tarnybos nukentėjusiems policijos pareigūnams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikoma valstybės socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. M. L., bylos Nr. 3K-3-584/2009; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. A. B., bylos Nr. 3K-3-134/2013). Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatydamas išmokėtos socialinio draudimo kompensacijos įskaitymo į atlygintinos žalos dydį sąlygą, numatė, jog kompensacijos dydis gali neatitikti realiai padarytos žalos dydžio.
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad žala gali būti atlyginama skirtingomis formomis ir būdais. Be Civiliniame kodekse nustatytų žalos atlyginimo (civilinės atsakomybės) pagrindų ir principų, kurie, be kita ko, reikalauja, kad būtų atlyginama tiek žalos, kiek jos yra padaryta (kompensacinė civilinės atsakomybės funkcija), žala gali būti atlyginama ir kitais – alternatyviais žalos kompensavimo būdais. Tokie atvejai paprastai įtvirtinti ne civilinius teisinius santykius reglamentuojančiuose, bet viešosios teisės aktuose. Vienas alternatyvių žalos atlyginimo būdų – žalos atlyginimas remiantis žalos dydžio nustatymo metodikomis. Žala atlyginama ne individualizuotai, bet remiantis standartizuotais kriterijais; tai reiškia, kad toks žalos atlyginimas gali atitikti realiai padarytos žalos dydį, bet gali jo ir neatitikti – būti mažesnis ar didesnis.
Policijos pareigūną sužalojusio asmens atsakomybė nustatoma pagal CK normas, o ne specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių policijos pareigūnams išmokamas kompensacijas jų sveikatos sutrikdymo atveju, pagrindu. Priešingas aiškinimas reikštų, kad žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės apimtis taptų priklausoma nuo to, kas jam pareiškė reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo ar socialinio draudimo išmoką nukentėjusiajam išmokėjusi valstybės institucija. Toks civilinės atsakomybės aiškinimas neturi jokio teisinio pagrindo. Žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. A. B., bylos Nr. 3K-3-134/2013). Tai reiškia, kad atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Žalos padariusio asmens atsakomybės dydžio klausimas nustatytinas vadovaujantis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę, ir nepriklauso nuo to, kas pareiškė jam reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar sveikatos sutrikdymo kompensaciją nukentėjusiajam išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad socialinio draudimo įstaigų pateikti kompensacijų ar kitų išmokų dokumentai pagrindžia nukentėjusio asmens patirtą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas ir kt. v. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. A. B., bylos Nr. 3K-3-134/2013). Toliau plėtodamas šią praktiką kasacinis teismas yra konstatavęs, kad toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Kauno skyrius v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-131/2014). Taigi, minėta kasacinio teismo praktika nuosekliai patvirtina, kad tais atvejais, kai socialinio draudimo įstaiga ar kita institucija, vykdydama teisės aktų pagrindu valstybės suteiktą pareigą, nukentėjusiam asmeniui išmokėjusi draudimo išmoką (kompensaciją) įgyvendina atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį CK nustatyta tvarka, yra preziumuojama, kad išmokėta kompensacija visiškai kompensuoja padarytą žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama, o pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, ją viršija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. D. K., bylos Nr. 3K-3-291/2014).
Atsižvelgiant į tokias teismų praktikoje suformuotas nuostatas, pirmosios instancijos teismo sprendimas ieškinį tenkinti iš dalies yra pagrįstas. Byloje nustatyta, kad nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje, iš atsakovo nukentėjusiam policijos pareigūnui – trečiajam asmeniui T. S. yra priteista 1 205,74 Lt turtinė ir 5 000 Lt neturtinė žala, iš viso 6 205,74 Lt, t. y. žala jau yra priteista. Taip pat nenustatyta, jog nukentėjusiajam būtų buvusi padaryta didesnė žala, negu teismo nuosprendžiu yra priteista iš atsakovo. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad žala jau priteista bei įvertinęs tai, jog atsakovas sutiko atlyginti skirtumą tarp ieškovo prašomos priteisti sumos ir nuosprendžiu jau priteistos žalos sumos, iš esmės tinkamai įvertino žalą bei tinkamai nustatė jos dydį. Atsakovas šios teismo išvados neginčija ir apeliacinio skundo nepateikė. Apeliacinio skundo argumentas, kad žala nuosprendžiu yra priteista trečiajam asmeniui, o ne ieškovui, neturi jokios reikšmės, kadangi reikalavimo perėjimo regreso tvarka atveju trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.