Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė, sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei, dalyvaujant ieškovo atstovėms Rimai Matusevičienei, atsakovo atstovei Juzefai Brinevičienei, trečiajam asmeniui T. S., nedalyvaujant atsakovui A. K., viešame teismo posėdyje, žodinio bylos nagrinėjimo proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ieškinį atsakovui A. K., trečiajam asmeniui T. S. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Kauno apskr. VPK) viršininkas 2011-01-25 patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-33 „Dėl pareigūno T. S. sužalojimo".

Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad dėl pareigūno T. S. sužalojimo buvo atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas, 2010-12-15 surašyta nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada Nr. 20-IS6-18, 2010-12-15 - nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas Nr. 20-1-NA-19.

Atlikus tarnybinį patikrinimą nustatyta, kad 2010-08-07, 22.14 val. gautas pranešimas, kad parduotuvėje „Rimi", esančioje Kaune, Prancūzų g. 81, moteris konfliktuoja su apsaugos darbuotojais. Kauno apskr. VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato (toliau - Kauno m. Panemunės PK) Operatyvaus valdymo poskyrio postinis T. S. Šančių ir Panemunės policijos nuovados tyrėjas A. K., nuvyko į parduotuvę „Rimi“, kur apsaugos darbuotojai paaiškino, kad A. K., pavogė iš parduotuvės cigarečių pakelį ir ties išėjimu buvo sulaikytas, tačiau neigė tai padaręs. L. K. taip pat vogė cigaretes. Policijos pareigūnai išsivedė vyrą ir moterį į lauką, norėdami juos įsodinti į policijos tarnybinį automobilį. Šiems pasipriešinus T. S. buvo sužeistas. Atvykusi greitoji medicinos pagalba (toliau - GMP) T. S. nuvežė į Kauno medicinos universiteto klinikas (toliau - KMUK), kur jam buvo nustatytas kairės rankos riešo kaulo lūžis ir smegenų sutrenkimas, jis paguldytas į Neurologijos skyrių.

Gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. A-912773 (2010 m.) pažymėta, kad GMP darbuotojų T. S. į gydymo įstaigą atvežtas 2010-08-07 22.51 val., ligos kodas - S06.0. 2010-08-07 Iš UAB „Vilijampolės sveikatos centras" gautoje pažymoje apie traumos sunkumą nurodyta, kad T. S. trauma nepriskiriama prie sunkių. Diagnozė - „trauminė galvos smegenų liga periodas ūmus, forma lengva, kairio laivelinio kaulo lūžimas".

Dėl patirtos traumos T. S. buvo nedarbingas 55 dienas nuo 2010-08-07 iki 2010-09-30, jam išduoti nedarbingumo pažymėjimai (KMUK- 2010-08-07 ED Nr. 0387666; Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Kauno filiale - 2010-08-12 ED Nr. 0405693, 2010-08-19 ED Nr. 0435997, kurie buvo tęsiami iki 2010-09-02; UAB „Vilijampolės sveikatos centras" - 2010-09-02 ED Nr. 0494672, ED Nr. 0584281, ED Nr. 0558022, ED Nr. 0595656, kurie buvo tęsiami iki 2010-09-30).

Atlikus tarnybinį patikrinimą nustatyta, kad pareigūnas T. S. buvo sužalotas tarnybos metu, atlikdamas tarnybines pareigas. Tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ir padidėjusia rizika pareigūno sveikatai.

2010-08-07 Kauno m. Panemunės PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 23-1-00594-10 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR/BK) 286 str. (Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui). T. S. pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje Nr. 1-41-478/2012.

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 21 d nuosprendžiu A. K. pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 286 str., 138 str. 2 d. 10 p., ir A. K. skyrė galutinę bausmę - laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams, įpareigojant A. K. išdirbti 80 valandų nemokamų darbų. Teismas priteisė iš A. K. atlyginti T. S. 1 205,74 Lt turtinės ir 5 000 Lt neturtinės žalos.

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (Žin., 2003, Nr. 42-1927) 40 str. 3 d. reglamentuota kad pareigūnui, kuris susižalojo ar buvo sužalotas, atlikdamas tarnybines pareigas, išmokama kompensacija.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija (toliau - CMEK) atliko T. S. sveikatos ekspertizę ir konstatavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1130, sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2010-08-07, priskiriamas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui (CMEK 2011-02-10 pažyma Nr. 249).

Vadovaudamasis Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. IV-125 4.8 p. T. S. Kauno apskr. VPK išmokėjo 22 221,16 Lt aštuonių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensaciją, už lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymą, susijusį su tarnybinių pareigų atlikimu. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 (Žin., 1992, Nr. 8-212) patvirtintomis Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygomis, PD skyrė apskaičiuotą 2 195,40 Lt dydžio draudimo sumą. Kauno apskr. VPK buvo pervesta 24 423,16 Lt piniginei kompensacijai ir draudimo sumai išmokėti. Piniginę kompensaciją - 22 227,76 Lt Kauno apskr. VPK 2011 m. birželio mėnesį pervedė į T. S. asmeninę sąskaitą. Apskaičiuotą 2 131,46 Lt draudimo sumą dėl 2010-08-07 įvykusio nelaimingo atsitikimo metu patirtos traumos valstybės lėšomis Kauno apskr. VPK apdraustajam T. S. pervedė 2011 m. sausio mėnesį. Remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimo 2.2 p., Kauno apskr. VPK, kuriame tarnauja (eina pareigas) ar tarnavo (ėjo pareigas) apdraustasis, į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) Kauno skyriaus valstybinio socialinio draudimo lėšų surenkamąją sąskaitą Nr. LT307300010002227024 pervedė 63,94 Lt (3 proc. išmokėtinos draudimo sumos).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 nustatytų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 p. numatyta, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) nustatyta tvarka.

Kompensaciją iš valstybės gavęs policijos pareigūnas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens, nes visas jo teises įgyja kompensaciją išmokėjusi įstaiga (CK 6.113 straipsnis). Tik tuo atveju, jei išmokėta kompensacija visiškai nepadengtų patirtos žalos, pareigūnas galėtų reikalauti iš atsakingo asmens žalos skirtumo, kurio nepadengia kompensacija (CK 6.254 straipsnio 2 dalis)

Trečiasis asmuo T. S. pripažintas nuketėjusiuoju baudžiamojoje byloje Nr. 1-41-478/2012, o Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 21 d. nuosprendžiu priteisė iš A. K. atlyginti 1 205,74 Lt turtinės ir 5 000 Lt neturtinės žalos. Piniginę kompensaciją - 22 227,76 Lt Kauno AVPK 2011 m. birželio mėnesį pervedė į T. S. asmeninę sąskaitą. Apskaičiuotą 2 131,16 Lt draudimo sumą dėl 2010-08-07 įvykusio nelaimingo atsitikimo metu patirtos traumos valstybės lėšomis Kauno AVPK apdraustajam T. S. pervedė 2011 m. sausio mėnesį. Be to, Kauno AVPK į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sąskaitą pervedė 63,94 Lt (3 proc. išmokėtinos sumos).

Ieškovams, 2011 m. sausio-birželio mėnesiais išmokėjusiems kompensaciją trečiajam asmeniui T. S. ir taip įgijusiems visas jo teises pagal CK 6.113 str., nebuvo jokių kliūčių tapti civiliniais ieškovais baudžiamojoje byloje Nr. 1-41-478/2012, pareiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo BPK 109-113 straipsniuose nustatyta tvarka, tačiau jie šia teise nepasinaudojo, ir reiškia ieškinį žalos atlyginimo, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t.y. civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusiajam T. S. iš už žalą atsakingo asmens A. K. dėl to paties 2010-08-07 įvykio, kurio metu nukentėjusysis T. S. patyrė lengvą sveikatos sutrikdymą, jau patenkintas įsiteisėjusiu Kauno m. apylinkės teismo 2012-02-21 nuosprendžiu.

Aplinkybė, kad ieškovai nepasinaudojo pagal CK 6.113 str. įgyta teise, rodo ieškovų nepakankamą atidumą ir rūpestingumą, dėl kurių ieškinyje nurodyti nuostoliai negali būti atlyginami, kadangi atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.). Šiuo atveju ne atsakovo, o ieškovų veiksmai (veikimas, neveikimas) - laiku nesinaudojant CK 6.113 str. įgyta regreso teise, lėmė jų nuostolius. Ne atsakovas, o ieškovai turėtų su trečiuoju asmeniu T. S. tarpusavyje išsiaiškinti, kodėl baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė kompensaciją iš valstybės gavęs ir dėl to netekęs teisės reikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens policijos pareigūnas, o ne visas jo teises įgijusi kompensaciją išmokėjusi įstaiga (CK 6.113 str.).

Ieškovai nepateikė įrodymų, kad išmokėta kompensacija visiškai nepadengia patirtos žalos, ir pareigūnas reikalauja iš atsakingo asmens - atsakovo žalos skirtumo, kurio nepadengia kompensacija (CPK 178 str., CK 6.254 str. 2 d.). Tokių duomenų nėra ir baudžiamojoje byloje. Priešingai - trečiajam asmeniui T. S. jau priteisti nuostoliai - negautos pajamos už du mėnesius, ir neturtinė žala sudaro: 1 205,74 Lt + 5 000 Lt = 6 205,74 Lt. Šia pinigų suma turėtų būti mažinama ieškinio kaina: 24 423,16 Lt - 6 205,74 Lt = 18 217,42 Lt. Tačiau net ir šiuo atveju teismui tenkinus ieškinį iš dalies, atsakovas būtų dar kartą baudžiamas už tą patį nusikaltimą, t. y. jo atžvilgiu dar kartą būtų tenkinamas civilinis ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl to paties nusikaltimo, atlyginimo, nors niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. (LR Konstitucijos 31 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl pasakyto ieškinys atmestinas, o byla nutrauktina CPK 293 str. 3 p. numatytu pagrindu.

Trečiasis asmuo T. S. paaiškino, kad dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų, jam vykdant tarnybines pareigas, o atsakovui nevykdant teisėtų pareigūno nurodymų bei priešinantis buvo sulaužyta ranka ir sutrenktos smegenys. Jis gulėjo ligoninėje, o vėliau gydėsi namų rėžimu.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovas regreso tvarka prašo priteisti iš A. K. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 24 423,16 Lt patirtai žalai atlyginti.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2010-08-07 22,14 val. gavus pranešimą, kad parduotuvėje „Rimi", Kaune, Prancūzų g. 81, moteris konfliktuoja su apsaugos darbuotojais. Kauno apskr. VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato (toliau - Kauno m. Panemunės PK) Operatyvaus valdymo poskyrio postinis T. S. ir Kauno m. Panemunės PK Šančių ir Panemunės policijos nuovados tyrėjas A. K., nuvyko pagal iškvietimą. Apsaugos darbuotojai paaiškino, kad vyras, kaip vėliau paaiškėjo - A. K., pavogė iš parduotuvės cigarečių pakelį ir ties išėjimu buvo sulaikytas, tačiau neigė tai padaręs. Su juo buvusi moteris L. K. taip pat vogė cigaretes. Policijos pareigūnai išsivedė vyrą ir moterį į lauką, norėdami juos įsodinti į policijos tarnybinį automobilį. T. S., eidamas apsaugos posto link pasirašyti dokumentus dėl asmenų išsivežimo, pamatė, kad sulaikytieji, sodinami į automobilį, pradėjo priešintis aktyviais veiksmais. T. S. pribėgo prie moters, kuri ranka laikė apkabinusi vyrą, patraukė jos ranką nuo vyro, o pastarąjį prispaudė prie tarnybinio automobilio šono ir bandė uždėti antrankius. Tuo metu A. K. kumščiu sudavė pareigūnui vieną ar du smūgius į veidą, kelis kartus į krūtinės sritį ir pradėjo bėgti, tačiau užkliuvo už aikštelėje stovėjusio automobilio veidrodėlio ir pargriuvo ant žemės. T. S. pribėgo prie vyro ir bandė sugriebti jį už rankų, bet šis pradėjo spardytis, kelis kartus įspyrė T. S. į kairę ranką, kuria pareigūnas dengėsi nuo smūgių. Apsigynęs nuo smūgių, T. S. vyrą prispaudė prie žemės ir užgulęs laikė, tačiau prie jų atbėgo du jaunuoliai, paskui dar penki. Pirmi pribėgę jaunuoliai T. S. jėga nustūmė nuo A. K.. Jaunuoliai su vyriškiu pabėgo. Vėliau T. S. pastebėjo A. K. einant Verkių gatve ir bandė jį sulaikyti, tačiau šis dar kartą smogė kumščiu jam į veidą. T. S. prarado sąmonę ir parkrito. Kai jis atsistojo, A. K. jau buvo nubėgęs 10 metrų. T. S. svaigo galva ir skaudėjo kairę ranką, todėl jis sušuko patruliams, kad sulaikytų A. K.. Pažeidėjas A. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno m. Panemunės PK. Atvykusi greitoji medicinos pagalba T. S. nuvežė į Kauno medicinos universiteto klinikas (toliau -KMUK), kur jam buvo nustatytas kairės rankos riešo kaulo lūžis ir smegenų sutrenkimas, jis buvo paguldytas į Neurologijos skyrių (b.l. 36-38).

Dėl patirtos traumos T. S. buvo nedarbingas 55 dienas nuo 2010-08-07 iki 2010-09-30, jam išduoti nedarbingumo pažymėjimai (b.l. 28-34). Išduotoje UAB „Vilijampolės sveikatos centro“ pažymoje apie traumos sunkumą nurodyta, kad prie sunkių nepriskiriama (b.l. 35). Byloje taip pat pateikiami kiti atliktų tyrimų dėl patirtos traumos įrodymai (38-58).

Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atliko nelaimingo atsitikimo tyrimą ir 2010 12 15 pateikė išvadą dėl Kauno miesto Panemunės policijos komisariato operatyvaus valdymo poskyrio postinio T. S. sužalojimo Nr. 20-IS6-18 (b.l. 11-14) bei surašė nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą Nr. 20-1-NA-19 (b.l. 15, 16).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas atliko tarnybinį patikrinimą ir 2011-01-25 patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-33 „Dėl pareigūno T. S. sužalojimo" (b.l. 7-10).

2011 02 23 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininkas priėmė įsakymą dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo inspektoriui T. S. (b.l. 59).

2011 03 25 Policijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos priėmė išvadą dėl sprendimo priėmimo Nr. 5-5-IL-100, kuria siūlė skirti 22227,76 Lt aštuonių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensaciją T. S.. (b.l. 60). Teismui taip pat pateikta piniginės kompensacijos apskaičiavimo lentelė, draudimo suma ir apie lėšų sumokėjimą (61-68).

2010 08 07 Kauno m. Panemunės PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 23-1-00594-10 pagal LR Baudžiamojo kodekso 286 str., - pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. T. S. buvo pripažintas nukentėjusiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-41-478/2012.

2012 02 21 nuosprendžiu A. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas bei priteisė iš A. K. atlyginti T. S. 1205,74 Lt turtinės žalos ir 5000 Lt neturtinės žalos (b.l. 17-27).

Ieškinys tenkintinas iš dalies šiais motyvais.

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalį pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo vieno mėnesio iki penkerių metų jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija; lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo vieno iki dvylikos mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Trečiajam asmeniui T. S. buvo išmokėta aštuonių vidutinių darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Lietuvos Aukščiausias teismas yra išaiškinęs, kad deliktinės civilinės atsakomybės institutas grindžiamas ne tik visiško žalos atlyginimo nuostata (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), bet ir kitais šią nuostatą papildančiais principais. Vienas tokių principų – nuostata, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Atsisakymas pripažinti valstybės regreso teisę reikalauti išmokėtų sumų atlyginimo iš kalto už valstybės pareigūno sužalojimą asmens šį principą neabejotinai pažeistų. Pažymėtina, kad deliktinė civilinė atsakomybė atlieka ne tik kompensacinę, bet ir auklėjamąją bei prevencinę funkcijas. Jeigu valstybė (ar kitas asmuo, išmokėjęs nukentėjusiajam kompensaciją už patirtą žalą) neįgytų regreso teisės į žalos padariusį asmenį, tai toks teisės normų aiškinimas ne tik neturėtų prevencinio efekto, bet ir galėtų skatinti asmenis atlikti neteisėtus veiksmus, nes jie nepatirtų jokių neigiamų padarinių dėl savo neteisėtų veiksmų. Antra vertus, regreso teisės nepripažinimas reikštų, kad žalos padaręs asmuo apskritai išvengia atsakomybės, o pareiga atlyginti patirtą žalą nukentėjusiam pareigūnui perkeliama mokesčių mokėtojams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kompensaciją iš valstybės gavęs policijos pareigūnas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens, nes visas jo teises įgyja kompensaciją išmokėjusi įstaiga (CK 6.113 straipsnis). Tik tuo atveju, jei išmokėta kompensacija visiškai nepadengtų patirtos žalos, pareigūnas galėtų reikalauti iš atsakingo asmens žalos skirtumo, kurio nepadengia kompensacija (CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Taigi nustatytina, kad atsakovas A. K. yra atsakingas už padarytą žalą, kuri buvo išmokėta pareigūnui einančiam tarnybines pareigas.

Lietuvos Aukščiausias Teismas taip pat nurodo, kad policijos pareigūną sužalojusio asmens atsakomybė nustatoma pagal CK normas, o ne specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių policijos pareigūnams išmokamas kompensacijas jų sveikatos sutrikdymo atveju, pagrindu.

Taip pat nurodo, kad išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą. Tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Ši prezumpcija, be abejo, yra nuginčijama, bet pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, – ją viršija (Civilinė byla Nr. 3K-7-496/2008).

Teismas priteisdamas žalą regreso tvarka privalo nustatyti visas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246–6.250 straipsniai), todėl nustatytina, kad atsakovas sužalojo policijos pareigūną; šis dėl rankos kairės rankos riešo kaulo lūžio ir smegenų sutrenkimo patyrė lengvą sveikatos sutrikdymą; iš nurodytų įvykio aplinkybių atsakovo kaltės forma – tyčia; atsakovo veiksmus ir pareigūno sveikatos sutrikdymą sieja priežastinis ryšys, t. y. atsakovui priešinantis teisėtiems pareigūno reikalavimams – bėgant, sulaikant priešinantis, spardantis buvo sužalotas T. S. (LR CK 6.245-6.251 str.).

Atsakovo kaltus veiksmus dėl žalos atsiradimo patvirtina ir tai, kad 2012 02 21 nuosprendžiu A. K. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 286 str. – pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui ir už šią veiką nuteistas.

Nustačius, kad atsakovo kaltė dėl žalos atsiradimo yra įrodyta ir atsakovas dėl atsiradusios žalos yra atsakingas reikia nustatyti žalos dydį.

Lietuvos Aukščiausias Teismas nurodė, kad preziumuojama, jog išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą. Tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Ši prezumpcija, be abejo, yra nuginčijama, bet pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, – ją viršija.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas regreso tvarka prašo priteisti iš atsakovo išmokėtą trečiajam asmeniui T. S. 24 423,16 Lt kompensaciją. Ieškovas neįrodinėjo žalos dydžio, nes mano, kad žalos dydis yra išmokėta suma trečiajam asmeniui T. S..

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi žala nepreziumuojama. Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Pareiškusi reikalavimą išmokėtos sumos dydžiu žalos padariusiam asmeniui policijos įstaiga turi tokią įrodinėjimo pareigą, nes, išmokėjusi kompensaciją žalos patyrusiam policijos pareigūnui, įgijo tokias pat teises, kokias turėjo pradinis kreditorius. Jeigu atsakovas nesutinka su ieškovo nurodytu žalos dydžiu, tai turi įrodyti šią aplinkybę, nes pagal CPK 178 straipsnį šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus.

Taigi Lietuvos Aukščiausias Teismas nurodė, kad ieškovui neįrodžius žalos dydžio teismas turi teisę žalos dydį nustatyti pats. Atsakovas nurodo, kad 2012 02 21 iš jo baudžiamojoje byloje buvo priteista 1.205,74 Lt turtinės žalos ir 5000 Lt, viso 6.205,74 Lt ir nurodo, kad šiuo dydžiu turėtu būti mažinamas žalos dydis ir turėtu būti priteista 18.217,42 Lt. Iš atsiliepimo seka, kad atsakovas iš dalies žalą pripažįsta ir jos neginčija.

Atsakovo veiksmai buvo tyčia, atsakovas turėjo numatyti tokius padarinius, t. y. kad jam specialiųjų įstatymų pagrindu gali atsirasti pareiga atlyginti žalą, o teismas nenustatė pagrindų sumažinti nuostolių atlyginimą (CK 6.251 straipsnio 2 dalis).

Ieškovui neįrodžius realios žalos dydžio, o atsakovui jos neginčijant tik nurodant, kad dalis žalos jau yra iš jo priteista, o LAT preziumuojant, kad išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja padarytą pareigūnui žalą, mažintinas priteistinas iš atsakovo žalos dydis, baudžiamojoje byloje priteistu 6205,74 Lt dydžiu ir priteistina 18.217,42 Lt.

Atsakovas ieškinį prašo atmesti kitais pagrindais, nes mano, kad jau baudžiamąja tvarka yra nubaustas ir vėl antrą kartą bausti už tą patį nusikaltimą negalima. Teismas mano, kad šis atsikirtimas yra nepagrįstas, nes žalos atlyginimas nėra bausmė už tą patį nusikaltimą. Be to ieškovas yra padaręs nusikaltimą ir nubaustas baudžiamąją tvarka, o žalos atlyginimas civiline tvarka nėra antra bausmė už tą patį nusikaltimą, o tik nusikaltimu atsiradusios žalos atlyginimas.

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 10 p.), o atsakovui yra suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos (b.l. 77).

Rezoliucinė dalis

Nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.Priteisti iš atsakovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui Policijos departamentui prie Lietuvos vidaus reikalų ministerijos, į.k. 188785847, 18.217,42 Lt. Likusioje dalyje ieškinį atmesti. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.