- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-10
- Bylos Nr.
- 2-492-669/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00283-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Gasiūnas
- Kreditorius
- R. L.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolio Vaido Drungilo pareiškimą dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
antstolis pareiškime prašo skolininkei V. K. skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą vykdomojoje byloje Nr.(duomenys neskelbtini) , pradėtoje pagal 2004-09-03 Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-770-04/04 dėl skyrium gyvenančių tėvų – išieškotojo R. L. ir skolininkės V. L. bendravimo su vaiku G. R. L. tvarkos nustatymo. Antstolis aktuose konstatavo, kad skolininkė V. K. , 2010-09-04; 2010-10-15; 2010-10-29 ir 2010-11-12 R. L. nesudarė galimybių pasimatyti su sūnumi G. R. L. ir jį pasiimti bendravimui, kadangi skolininkės V. K. ir G. R. L. nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini), Plungė, nebuvo. Aktuose apie teismo sprendimo neįvykdymus, antstolis konstatuoja, kad Giedrius R. L. pareiškime skirti baudą datomis buvo pas savo senelius V. ir J. A. , iš kur pastarasis atsisakė su tėvu kur nors važiuoti.
Pareiškėjas pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Apie teismo posėdį informuotas tinkamai, į posėdį neatvyko.
Atsiliepimas
Skolininkė V. K. atsiliepime prašo antstolio pareiškimo netenkinti. Nurodo, kad pareiškime nurodytomis datomis jos sūnus G. R. L. pats atsisakė vykti su tėvu. Kadangi jos sūnus yra 16 metų amžiaus, jis pats apsisprendžia dėl savo valios išraiškos ir nei ji nei jos tėvai jo neįtakoja dėl jo priimamų sprendimų dėl bendravimo su tėvu. Skolininkė apie teismo posėdį informuota tinkamai, į teismo posėdį neatvyko.
Išieškotojas R. L. atsiliepimo į antstolio pareiškimą nepateikė, tačiau atvykęs į teismo posėdį išieškotojas R. L. antstolio pareiškimą palaikė. Paaiškino, kad teismo sprendime nurodytoje vietoje sūnaus nerado, nuvykus pas senelius, sūnus atsisakė su juo važiuoti, o skolininkė V. K. bei jos motina V. A. nesiėmė jokių veiksmų, kad paskatinti vaiką vykti su juo. Mano, kad sūnaus atsisakymai bendrauti nėra paties sūnaus apsisprendimas, sūnus yra įtakojamas, jo nuomone, daugiausia močiutės, ką patvirtina jo byloje pateikti įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
CPK 771 str. 5 d. numato, jog asmenims, nevykdantiems teismo sprendimo, teismas gali skirti baudą išieškotojo naudai. Todėl būtina nustatyti, ar teismo sprendimas pareiškime nurodytomis datomis nebuvo įvykdytas dėl skolininkės V. K. kaltų veiksmų. Vertinant teismo sprendimo nevykdymo priežastis, atsižvelgtina ir į tai, jog teismo sprendimo vykdymas liečia ne tik skolininkę V. K. ir išieškotoją G. L. , bet ir jų nepilnamečio sūnaus G. R. L. interesus.
Lygiateisiškumo principas reikalauja, jog kiekvienas iš tėvų turėtų lygias galimybės bendrauti su vaiku (CK 3.156 str. 2 d.). Teismas pažymi, kad tiek skolininkė, tiek išieškotojas turi siekti, kad teismo sprendimas būtų vykdomas, tačiau ypatingai šeimos santykių kategorijos bylose būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Taigi būtina siekti, kad vaiko interesai bei teisės nebūtų pažeidžiamos, o šalys spręsdamos tarpusavio nesutarimus turėtų imtis visų įmanomų priemonių, siekdami apsaugoti vaiką nuo neigiamų pasekmių jo fiziniam, psichiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi.
Pažymėtina, kad nutartys, kuriomis pareiškime remiasi antstolis buvo priimtos 2004 m. (Klaipėdos apygardos teismo 2004-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3A-852/2004 ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-770-04/04), o bylos nagrinėjimo metu G. R. L. jau yra 16 metų. Sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas ir į jo nuomonę turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (CK 3.164 str. 1d.). Įvertinus vaiko amžių, darytina išvada, kad G. R. L. pakankamai sugeba suformuluoti savo pažiūras ir išreikšti savo nuomonę bei nuspręsti dėl bendravimo su tėvu būdo. Tas yra fiksuota paties antstolio 2010-09-04; 2010-10-15; 2010-10-29 ir 2010-11-12 aktuose, apie teismo sprendimo neįvykdymą, pažymint, kad G. R. L. išreiškė nenorą su tėvu kur nors vykti. Antstolių įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, todėl negali būti ignoruojami, vaiko, galinčio išreikšti savo nuomonę, interesai ( LR CK 3.164 str. 1 d.). Tokią išvadą yra padariusi ir apeliacinė instancija tais pačiais klausimais pagal suinteresuoto asmens R. L. ( vaiko tėvo) skundus dėl teismo nutarčių, kuriomis antstolio pareiškimai dėl baudų skyrimo V. K. už teismo sprendimo nevykdymą buvo atmesti (civ. bylos : Nr. 2S-1638-513/2010; Nr.2S-510-253/2011).
Duomenų, įrodančių, kad skolininkė V. K. savo veiksmais daro įtaką sūnui, kad šis nebendrautų su tėvu ar savo veiksmais 2010-09-04; 2010-10-15; 2010-10-29 ir 2010-11-12 trukdytų sūnaus ir tėvo bendravimui, sūnaus išvykimui su tėvu, byloje nėra.
Nors skolininkė su sūnumi nebuvo teismo sprendime nurodytoje vietoje, tai nebuvo kliūtis išieškotojui su sūnumi susitikti, jam buvo žinoma ir kita vaiko buvimo vieta, kur nuvykęs jis su sūnumi susitiko, todėl darytina išvada, jog tas faktas, jog V. K. nebuvo ir neužtikrino sūnaus buvimo (duomenys neskelbtini), Plungėje, neturėjo įtakos sprendimo neįvykdymui, pasimatyti išieškotojas su vaiku galėjo, tačiau pasimatymai buvo trumpalaikiai, kadangi sūnus atsisakė su išieškotoju išvykti.
Iš byloje surinktų įrodymų teismas daro išvadą, kad 2010-09-04; 2010-10-15; 2010-10-29 ir 2010-11-12 išieškotojas negalėjo pasiimti bendravimui sūnaus, t.y. nebuvo vykdomas teismo sprendimas, ne dėl skolininkės V. K. kaltų veiksmų, bet dėl paties vaiko atsisakymo vykti su tėvu.
Taip pat pažymėtina, kad Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad į vaiko interesus turi būti atsižvelgta imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar jie vykdomi valstybinių ar privačių asmenų. Todėl vykdydamas teismo sprendimą dėl vaiko perdavimo, antstolis vykdymo veiksmus atlieka dalyvaujant asmeniui, kuriam perduodamas vaikas, ir valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos atstovui. Sprendimo vykdymo metu turi būti užtikrinta vaiko teisių apsauga. Nagrinėjamame pareiškime dėl nuobaudos skolininkei skyrimo, nėra duomenų apie vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimą reikalavimo perduoti vaiką metu, ir šios institucijos išvados nebuvimas, pareiškėjui apriboja jo argumentų ir įrodymų pateikimo teismui srautą (LR CPK 178 str.).
Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo tenkinti antstolio pareiškimo dėl baudos skyrimo skolininkei V. K. .
Rezoliucinė dalis
nutaria:
antstolio Vaido Drungilo pareiškimą dėl baudos skyrimo V. K. už teismo sprendimo nevykdymą atmesti
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskirtuoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.