- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-02
- Bylos Nr.
- 2S-510-253/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01400-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Eugenija Morkūnienė
- Kreditorius
- R. L.
- Suinteresuotas asmuo
- R. L.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Eugenijos Morkūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens išieškotojo R. L. atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2010-11-19 nutarties civilinėje byloje pagal antstolio V. D. pareiškimą dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
antstolis teismui pateikė pareiškimą, kuriuo už vykdomojo dokumento nevykdymą prašė skirti V. K. iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą išieškotojo R. L. naudai. Nurodė, kad jo žinioje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0047/04/01255, pradėta pagal Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2004-09-03 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-770-04/04 dėl skyriumi gyvenančių tėvų R. L. ir V. K. bendravimo su vaiku G. R. L. tvarkos nustatymo. Remiantis teismo išduotu vykdomuoju dokumentu, išieškotojas nuo 2010-06-28 iki 2010-07-04 turėjo teisę pasiimti sūnų G. R. L., tačiau 2010-06-28 10 val. išieškotojui nuvykus į teismo nustatytą sūnaus perdavimo vietą skolininkės su sūnumi nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2010-11-19 nutartimi pareiškimą atmetė. Nurodė, kad tai, jog skolininkė su sūnumi nebuvo teismo sprendime nurodytoje vietoje, nebuvo kliūtis išieškotojui su sūnumi susitikti, kadangi jam buvo žinoma ir kita vaiko buvimo vieta, kur nuvykęs jis su sūnumi susitiko. G. R. L. amžiaus vaikas pats gali reikšti savo nuomonę, į kurią būtina atsižvelgti. Teismas konstatavo, kad 2010-06-28 išieškotojas negalėjo pasiimti bendravimui sūnaus, t. y. nebuvo vykdomas teismo sprendimas, ne dėl skolininkės veiksmų, bet dėl paties vaiko atsisakymo vykti su tėvu.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo R. L. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2010-11-19 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, jog skundžiama nutartis grindžiama sūnaus „nenoru“ vykti pas tėvą, tačiau šis atsisakymas yra nemotyvuotas ir aiškintinas kaip V. K. ir sūnaus močiutės V. A. daroma įtaka ir kurstymu prieš tėvą, tai nustatyta ir Viešosios įstaigos „Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialo „Vaiko raidos centro“ išraše iš ligos istorijos Nr. 862K.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą skolininkė skundžiamą nutartį prašo palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti ir nurodo, kad tuo metu kai buvo teikiami atskirieji skundai, kuriais remiasi išieškotojas, sūnui G. R. L. buvo 6-8 metai, tad tuo metu sūnus negalėjo išreikšti savo nuomonės dėl bendravimo ir vykimo su tėvu. Šiuo metu sūnui jau yra 16 metų ir jis gali savarankiškai priimti sprendimą dėl bendravimo su tėvu ir jau telefoninio pokalbio metu jis informavo tėvą apie savo apsisprendimą su tėvu nevažiuoti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Lygiateisiškumo principas reikalauja, jog kiekvienas iš tėvų turėtų lygias galimybės bendrauti su vaiku (CK 3.156 str. 2 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek skolininkė, tiek išieškotojas turi siekti, kad teismo sprendimas būtų vykdomas, tačiau ypatingai šeimos santykių kategorijos bylose būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Taigi būtina siekti, kad vaiko interesai bei teisės nebūtų pažeidžiamos, o šalys spręsdamos tarpusavio nesutarimus turėtų imtis visų įmanomų priemonių, siekdami apsaugoti vaiką nuo neigiamų pasekmių jo fiziniam, psichiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi.
Pažymėtina, kad nutartys, kuriomis atskirajame skunde remiasi išieškotojas buvo priimtos 2004 m. (Klaipėdos apygardos teismo 2004-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3A-852/2004 ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-770-04/04), o bylos nagrinėjimo metu G. R. L. jau yra 16 metų. Sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas ir į jo nuomonę turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (CK 3.164 str. 1d.). Įvertinus vaiko amžių, darytina išvada, kad G. R. L. pakankamai sugeba suformuluoti savo pažiūras ir išreikšti savo nuomonę bei nuspręsti dėl bendravimo su tėvu būdo. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad G. R. L. neatsisako bendrauti su tėvu, tačiau renkasi tokio bendravimo būdą – tėvą įspėjo apie tai, kad 2010-06-28 susitikimo su tėvu metu su juo neišvažiuos, jam atvažiavus prašė, kad tėvas pasiliktų pabendrauti (b. l. 91). Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad skolininkė V. K. būtų dariusi įtaką G. R. L. dėl bendravimo su tėvu ar kitokiu būdu savo veiksmais 2010-06-28 išieškotojui būtų apribojusi galimybę pabendrauti su vaiku, todėl teigti, kad R. L. negalėjo bendrauti su sūnumi dėl to, kad V. K. nevykdė teismo sprendimo, nėra pagrindo.
2011-02-25 apeliantas teismui pateikė prašymą, kuriuo prašo prijungti naujus įrodymus, t. y. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2011-01-21 rašto Nr. 1.2-913, Viešosios įstaigos „Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialo „Vaiko raidos centro“ išraše iš ligos istorijos Nr. 862K, Žmogaus genetikos centro įrašą iš medicininių dokumentų nepatvirtintas kopijas. Pažymėtina, kad iš prokuratūros rašto nematyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas skolininkės V. K. atžvilgiu, o kiti apelianto 2011-02-25 pateikti dokumentai yra byloje ir pirmosios instancijos teismo įvertinti.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir visapusiškai ištyrė visus šalių pateiktus įrodymus, tinkamai įvertino vaiko amžių bei atsižvelgė į vaiko interesus, todėl iš esmės teisėtos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
palikti Plungės rajono apylinkės teismo 2010-11-19 nutartį nepakeistą.