- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-17
- Bylos Nr.
- 2S-1638-513/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00985-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj, Almantas Padvelskis, Rimvida Zubernienė
- Suinteresuotas asmuo
- R.
- Skolininkas
- V. K.
- Kreditorius
- R. L.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė teisėja Irma Čuchraj, kolegijos teisėjai Almantas Padvelskis, Rimvida Zubernienė, kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. L. atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2010-07-15 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio V. D. pareiškimą skolininkei V. K., išieškotojui R. L. dėl teismo sprendimo nevykdymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
antstolis V. D. kreipėsi į teismą prašydamas skolininkei V. K. skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą vykdomojoje byloje Nr.0047/04/01255. Nurodė, kad pagal 2004-09-03 Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą išieškotojas turi teisę kas antrą savaitę nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 21.30 val. praleisti su sūnumi G. R. Lenkausku, gimusiu 1994-04-11, apie tai pranešęs vaiko motinai V. L.-Kiseliovienei. I. R. Lenkauskui 2010-05-21 nuvykus į teismo nustatytą išieškotojo sūnaus G. R. L. perdavimo vietą, esančią Stoties g. 36-46, Plungėje, pasimatyti su sūnumi ir jį pasiimti bendravimui, skolininkės V. K. ir G. R. L. nurodytu adresu nebuvo.
2010 m. liepos 15 d. nutartimi Plungės rajono apylinkės teismas pareiškėjo antstolio V. D. pareiškimo dėl baudos skyrimo netenkino. Pažymėjo, kad G. R. L. yra 16 metų, tokio amžiaus kai jis pats gali išreikšti savo nuomonę dėl bendravimo su tėvu. Šiuo atveju tėvas turi paisyti ir vaiko nuomonės bei norus. Duomenų, kad skolininkė V. K. savo veiksmais darė įtaką sūnui, kad šis nebendrautų su tėvu ar savo veiksmais trukdė sūnaus ir tėvo bendravimui, byloje nėra.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. L. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2010-07-15 nutartį ir patenkinti antstolio V. D. pareiškimą dėl baudos skyrimo V. K.. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybes, nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais kitose civilinėse bylose ir tuo pažeidė LR CPK 182 str. 2 d. Taip pat pažymi, kad atsisakymas V. K. skirti baudą daugiausiai grindžiamas sūnaus nenoru bendrauti su apeliantu.
Atsiliepimas
V. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, pagrįstai ir teisingai interpretavo pareiškėjo, ieškovo ir skolininko valią, pilnai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į visus nurodytus ginčo motyvus, dokumentus, tinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ginčas tarp šalių kilo dėl teismo sprendimo vykdymo. Teismas nustatė, kad skolininkė netrukdė išieškotojui bendrauti su sūnumi, todėl nepaskyrė jai baudos už teismo sprendimo nevykdymą.
Išieškotojas savo atskirąjį skunda grindžia tuo, kad atsisakymas V. K. skirti baudą daugiausiai grindžiamas sūnaus nenoru bendrauti su apeliantu.
Civilinio proceso kodekso 18 str. numato, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas. Pažymėtina, jog ši įstatymo nuostata taip pat reiškia, jog sprendimai turi būti vykdomi tinkamai, todėl Civilinio proceso kodekso 771 str., numatantis atsakomybę už teismo sprendimo nevykdymą, taikomas tada, kai antstolis kreipiasi dėl netinkamo teismo sprendimo vykdymo. Tačiau, nuobaudos už teismo sprendimo nevykdymą instituto paskirtis yra užtikrinti įsiteisėjusio sprendimo ir antstolio patvarkymų vykdymą. Taikant šį teisės institutą negalima piktnaudžiauti asmens teisėmis, vykdyti jį tik formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais.
T. V. K. ir R. L. nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant sūnų G. R. Lenkauską, teismas nustatė bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką. Pažymėtina, jog ne tik nustatant bendravimo tvarką, bet ir šios bylos nagrinėjimo metu būtina atsižvelgti į vaiko interesus, kadangi nacionaliniai ir tarptautinės teisės aktai, reglamentuojantys vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pabrėžtinai akcentuoja visiems asmenims taikomą reikalavimą – visur ir visada, imantis bet kokių su vaikais susijusių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Nagrinėjama byla susijusi su tėvų bendravimo su vaiku tvarka, todėl visų pirmą atsižvelgiama į vaiko G. R. L. interesus, o ne į R. L. ar V. K. interesus.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas 2010-05-21 antstolio aktą buvo aktyvus, ėmėsi visų priemonių nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimų priežastis, išsamiai ir visapusiškai ištyrė visus šalių pateiktus įrodymus, išklausė G. R. L. nuomonę dėl bendravimo su tėvu, šalių ir Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovo paaiškinimus. G. R. Lenkauskui yra 16 metų, jis pats gali išreikšti savo nuomonę dėl bendravimo su tėvu. Išieškotojo reikalavimo teisė nėra materiali, ji susijusi su kito asmens valia ir nuomone. Šiuo atveju nei išieškotojas, nei valstybinės valdžios institucijos negali priversti sūnaus bendrauti su tėvu, kuris, būdamas rūpestingu tėvu, negali piktnaudžiauti savo teise bendrauti su sūnumi, turi atsižvelgti į vaiko norus ir nuomonę bei juos gerbti. Duomenų, kad V. K. savo veiksmais darė įtaką sūnui, kad šis nebendrautų su tėvu ir(ar) savo veiksmais trukdė sūnaus ir tėvo bendravimui, byloje nėra, todėl teigti, jog išieškotojas R. L. negalėjo bendrauti su sūnumi G. R. Lenkausku 2010-05-21 dėl V. K. kaltės, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad šiuo atveju skirti V. K. baudą už teismo sprendimo nevykdymą nėra pagrindo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.